Norėčiau paklausti, kaip susigrąžinti mylimą žmogų. Su juo esame tris su puse metų. Buvome laimingi, bet dabar jis nori mane palikti, nes atšąlo jausmai.

Keletas priminimų.

1. Jausmai kinta – tai stiprėja, tai silpnėja. Todėl neaišku, ar šiuo metu Jūsų draugas nori naujo jausmo, ar nepilnai suvokia jausmų Jums kaitą.

2. Santykiai irgi kinta. Po trijų bendravimo metų jie turi arba įgauti naują kokybę arba nutrūkti. Todėl tiktų sužinoti ar draugas norėtų, kad Jūs rastumėt kitą vyriškį, intymiai su juo bendrautumėt, ištekėtumėt už Jono ar Petro. Ar jam būtų malonu daugiau niekada Jūsų nematyti, nesusitikti. Taigi nepalikit jam jokių vilčių – jei jis nutraukia santykius, tai tarsi “atiduoda” Jus kitam. Leengva “atiduoti” žmogų, kurio nemyli. Vargu ar įmanoma tai padaryti jei žmogus svarbus.

Sužinojusi draugo atsakymus, suprasite, kaip turėtumėt elgtis.

17 thoughts on “Norėčiau paklausti, kaip susigrąžinti mylimą žmogų. Su juo esame tris su puse metų. Buvome laimingi, bet dabar jis nori mane palikti, nes atšąlo jausmai.”

  1. Jei tikrai zinai, kad draugo jausmai tau atsalo, surask dvasines stiprybes ir daugiau saves nebekankink del jo, kontroliuok savo mintis, stenkis galvoti apie grazesnius dalykus, dziaukis, kad tai supratai, kol nera vaiku. Kai siek tiek apsiraminsi,o laikas daug isgydo kraujuojanciu zaizdu, ieskok kito, turesi dar didesnes patirties, nenusimink, dziaukis gyvenimu, jis vienas.

    Reply
  2. Jei tikrai myli zmogu – sugebi ji ir paleisti, jei jam to reikia. Jei noras tureti tipo mylima zmogu didesnis uz nora myleti – tuomet rauniesi plaukus del jo netekties. Mylimas zmogus paleistas paprastai nepabega ir praso ji supancioti stipriau…

    Reply
  3. kad tai butu tiesa Laura kaip rasote. Deje gyvenime viskas buna kitaip. Tu ja myli nieko jai negaili,o ji tavo meile netiki,neriesi is kailio kad jai itikti o ji tave meta.

    Reply
  4. Neimanoma susigrazinti to, ko jau nebeturi. Noras palikti tolygus jau ivykusiam faktui. Visu pirma atsakyk sau i klausima: Jus buvote laimingi, ar Tu buvai laiminga? Manau, kad vis tik tik tu taip jauteisi… Kitu atveju to nebutu ivyke… Todel siulau rasti savyje tvirtybes ir pasakyti Jam ATE…

    Reply
  5. Mano manymu,jei myli žmogų tu turi jį suprasti,jei jis nori tave palikti,o tu jį tikrai myli,suteik jam laisvę tą įrodydama savo meile jam .Juk žmogus ne nuosavybė ir ne daiktas,tad į viską reikia žiūrėti tolerantiškai.Jei palikdamas tave žmogus jausis laimingas ir tu tai žinosi,manau malonu bus ir tau,kad buvęs tavo žmogus šiuo metu yra laimingas,manau to jis ir tau palinkėtų.O gyvenime sutiksi dar ne vieną žmogų ,kurį pamilsi,ir kur bus skirtas tau ,tai taip ir bus,o dabar neliūdėk,džiaukis duotu gyvenimu,brangink jį ir būk laiminga.Na o Vardui norėčiau pasakyti,negyvenk iliuzijų pasaulyje,o žvelk į tikrovę savo akimis,ir daug ką pamatysi,tuomet išsisklaidys visos abejonės,ir suprasi kuo vertas šalia tavęs esantis žmogus.

    Reply
  6. Nesinervuok, as taip pat su draugu isbuvom kartu 3 metus, 2 is ju mes gyvenom kartu. Taip isejo, kad jam jausmai atsalo ir mes issikyrem. Dabar jis stengiasi visaip kaip susirasti vienadieniu nuotykiu, taciau jam nesiseka, laiko mane pririses atseit kaip drauge, pasakojasi, kaip jam su panelem sekasi, o man tik plysta is skausmo sordis. Prasiau nerasyti, nebekankinti, bet jis vistiek tai daro. Manau jei tavo mylimas zmogus taves nelaiko ir niekaip kitaip nesistengia tau griauti gyvenimo, o tik nori, kad butum laimingu zmogumi, tai tebunie…gal veliau tai bus grazus prisiminimai, kurie gal po metu po kitu peraugs i grazia paprasta draugyste

    Reply
  7. Draugavom ne maza laika, ji dbr mane palieka, nes jos jausmai isbleso, o as ja myliu. Visada tikejau tiek savimi tiek ja, bijojau suklysti niekada nedariau klaidu per kuriu tektu gailetis.

    Reply
  8. Labas
    palikti mylimą žmogų labai sunku .Atrodo ,kad netenki dalelės savęs . Aš sutinku ,kad reikia paleisti mylimą žmogų . Stengtis neįskaudinti vienas kito ,duoti laiko viską apgalvoti . Skirtis visada liūdna , klausyk širdies balso .

    Reply
  9. Laba diena,
    Su vaikinu mylime vienas kita skirtinga laiko tarpa. jis mane 4 metus as 2 bet kartu esame jau 4metai. Taciau musu santykiams koja kisa mano nemokejimas issikalbeti, esu labai uzsidariusi, kartais bijau atrodo jo teisingu zodziu. Man labai sunku, noriu pasikeisti ir buti kitu zmogumi, bet kartais nusvyra rankos, kai vel prieinam prie temos kokia as buvau “lakudra” budama su juo. Klubai, vaikinu apkabinimai bet apie viska papasakodavau jam tik gryzusi is klubo,. aisku ejo metai jis tvere su manimi, o as nedariau jokiu isvadu visada elgiausi taip pat, ieskojau geresnio, kuris mane labiau suprastu. Bet vat dabar kai jau esame 4 metai kartu, o is ju tik pries 1,5metu as supratau, kad ji be galo myliu, kad jis yra mano vienintelis zmogus su kuriuo noriu sukurti seima. Sia vasara mano vaikinas isvaziavo i danija dirbti ir gryzineja tik kas antra menesi, dabar kai buvo gryzes sutikom pacias graziausias metu sventes, praleidom nuostabu laika kartu. Bet neseniai jis man parase kad nebenori but laimingas, nebenori gryzt cia i Lietuva pas mane..Mes bendravom, ne del pinigu viskas, bet delto kad su manim nera laimes, prase atvirumo kad viska papasakociau, papasakojau kaip ir su kuo as ji “isdaviau” sokdama. Pries tai dar buvo ivykis kad tik jo deka mes esam iki siol kartu. Patarkite kaip man susigrazinti savo zmogu, mylimaji? Ko reiketu griebtis, kad issaugoti musu meile? Noriu but kitas zmogus, bet kaip psichologiskai tam pasirengti? kai nori viska gali. Aciu.

    Reply
  10. Su mergina isdraugavom daugiau nei puse metu, ispradziu viskas puiku buvo, o ant pabaigos kai liko menesis iki manes palikimo, ji pasidare saltesne, nebenorejo susitikinet taip daznai, sake, kad jei manes per daug tada stengiausi rodyt jei maziau demesio, bet ji vistiek buvo nebetokia kai anksciau, susitarem su ja susitikt susitike sedejom pas ja namie paklausiau ar mane myli sako myliu tada veliau nuejom i parka paklausiau juokaudamas ar noretum likt draugais? Sako taip. Is pradziu galvojau, kad ji cia juokauja, bet po to supratau, kad ne. Tada pradejau isterikuot veliau pradejom normalei kalbet tada as grizau namo po keliu dienu paskambinau, ji pradejo kalbet apie kita buvo ziauru. Suprantu, kad ji manes nebenori, bet as dar vis bandau ja susigrazint, nes ja myliu, ziaurej myliu, kaip galima patikt zmoguj is naujo? Ka daryt? Bandziau ja uzmirst, bet neimano. Jau praejo menuo, bet as ja myliu taip pat, nesustoju apie galvot. Padekit, kaip patikt is naujo??

    Reply
  11. labadiena.esu pasimetusi,netgi soko busenoj.nezinau net kuo imtis.su vyru pragyvenom 10m.turim dukryte 10m. reikejo poilsio man nuo visos buities nes ant mano peciu viskas buvo.ir as ji isvariau ipykusi prirasiau jam negeru smsu.atskirai prabuvome 4 men.as vis tikejau kad jis pasikeis ar imsis kokios nors ineciatyvos bet deja ne.jis per ta laika internetu susipazino su kita ir spejo nekarta permiegoti.as ji noriu susigrazinti bet man atrodo kad ji jam dabar brangesne ir pats pasimetes yra .mes mylimes susitike ir jis sako kad jam gera,bet ateina vakaras jis bendrauja skype su ja.ir jei raso melagingus smsus kai buna su manim.kaip man elgtis toliau?kaip suprasti ar as ji tikrai vis dar myliu ar tai tik pavydas?rytais kai atsibundu atrodo kad sirdis isoks pastovei verkiu visas kunas dreba neina nieko valgyti.nebesuprantu kas man darosi.prasau patarkit ka daryt toliau .Aciu.

    Reply
  12. Labadiena. Esu vaikinas su mergina buvome kartu 3metus man 18 jai 17 issiskyrem pries 1menesi,bet dar kalbejom ir stengiaus susigrazinti ja.. Ji pareiske,kad nemyli manes ir nebepatinku net kaip vaikinas.. As nebegaliu verkiu diena nakti rasau jai.. Bet prisipazystu as pats kaltas esu,nes su ja zaisdavau,ji mane mylejo seniau verkdama ateidavo atsiprasinet manes.. Bet man budavo px.. Bet as jai pazadejau,kad pasikeisiu prisiekiau tesiog pameginti antra kart suteikti man sansa,as betka padaryciau,kad ji sutiktu pamegint gi atsigautu jausmai,pameginus nieko neprarastu,bet ji nenori,kaip priverst,kad noretu? ji neturi kito,bet ji yra ne viena kart pasakius,kad nebemyli manes seniau,bet poto pasakydavo,kad cia del nervu taip.. ji jau 1menesi su sese isvaziavus toli.. bet grys neuzilgo tai galvoju gal pasiulyt draugiskai susitikt ir imtis kokiu veiksmu,bet net neisivaizduoju,kaip ka daryti.. As betka padaryciau,kad ji patiketu manim ir pamegintume.. Bet ji sake,kad nenori to pacio patirti to skausmo.. BET AS tikrai pasikeiciau supratau,kad blogai dariau,bet nesuprantu as jos delko ji negali suteikt man sanso ka ji praras? Ar imanoma man dar ja susigrazinti??? patarkit ka nors.. jai budavo uzeja,kai manes nebemyletu bet ne tiek ilgai.. Gi jausmai neturi dingti is oro buvau susitikes su ja pries pora savaiciu biski apkabinau poto ji rase,kad jai siurpuliukai praejo ir bucki uzdejo.. Bet dabar pasake tiesiai sviesiai.. Bet gal del nervu gal del itampos kuo imtis,kad atgaut ja? as noriu irodyt,kad esu kitoks ACIU!!!!!!

    Reply
  13. Sveiki aš esu Narimantas man 10 greit bus 11 mane jau metė mergina kurią myliu labai bet ji dar kaip bendrauja su manimi ir sako kad dar kitaip gali būti ji sako,kad jis pasiilgo ramybėsnebenori dėl ko nors jaudintis ką daryti prašau atsakykit aš be jos išprotėsiu

    Reply
  14. draugavom 6 metus, lapkricio menesi dar intymiai bendravom. po savaites, isvaziavusi i komandiruote, ji intymiai bendravo su kitu vyru. grizusi is karto man pranese, kad mane palieka, kad turi kita, viska (?)prisipazino. sake, kad viskas vyksta taip greitai, kad ja lyg zaibas trenke – aplanke meile. klausiau ar mes nemylejom vienas kito. apkaltino mane, kad as per paskutinius du metus atsalau ir ji ta jaute. as patyriau gilia krize, nes tikrai zinau, kad ja labai, labai myliu. galvoju, kad nera kito tokio jausmo pasaulyje, todel tikiuosi, kad ji sugris. pridariau nesamoniu, keldamas klausimus ir bandydamas aiskintis su ja. kai tik noredavau, ka paaiskinti budavo dar blogiau, ji isklodavo, atrodo, visa pagieza, kuria buvo sukaupusi. Atrodo, ji pasikeite labai staiga ir labai stipriai. net rodosi, kartais, kad manes nekencia. kazkaip dabar jau suzinau, kad jai nelabai sekasi su naujaja meile. manau, kad naujoji meile ja isnaudojo komandiruotes metu. teko kazka girdeti apie ji, kad yra donzuanas. bet man nuo to nelengviau. ji, panasu, tikrai ji isimylejusi, bet kencia del nesipildanciu lukesciu ir jos nuotaikos svyruoja. per ta krizes laika man yra prikalbejusi ivairiausiu dalyku, kuriuos as priemiau, kaip uzuominas, kad ji gali sugrizti pas mane, bet man jai ta issakius, pasityciojo, kad as ne taip supratau. nezinau, kaip reiktu suprasti, bet per ta pati laika yra mane svelniai apkabinusi, ir buciavusi (ar leidosi buciuojama) i lupas. ziauriai kenciu, nes nesuvokiu, kas joje dedasi, ko man tiketis, kaip elgtis. tikrai zinau, kad savigrauza, savigaila, pavydas ir is ju isplaukiancios kalbos ir aiskinimaisi ne tik kad nepadeda, bet situacija tik blogina. suvokiu, kad reikia susitaikyti su praradimu, paleisti ja, bet yra taip sunku, taip sunku, atrodo galetu ji tureti simta vyru per diena, kad tik vakare galeciau nuplauti jos kojas asaromis…

    Reply
  15. nepavydziu niekam to jausmo kai mylimas zmogus tave palieka,sako jei myli paleisk,as taip padariau su labai skaudancia sirdim,su klausymu kodel ji iskeite mane i kita,ka ne taip dariau.Sako skausmas praeina,netikiu niekaip tuom,nes iki siol beprotiskai ja myliu ir galiu viska pasakyt,leiskit zmonas kuom maziau sedet prie interneto,as taip ja ir praradau(((

    Reply
  16. Tiesa,kad palikti mylimą žmogų labai sunku,tada atrodo,kad netenki dalelės savęs.Verki,dėl visko kaltini save,kad galbūt Aš buvau negeras žmogus,ne taip kažką padariau,viskas galėjo būti ir kitaip…Bet juk viskas dabar yra taip,kaip turėjo būti.Reiškia,taip turėjo būti.O viskas išeina tik į gera.Einant laikui supranti,kad dabar aš galiu ir be Jo gyventi,nors širdyje vistiek dar skaudu.Aišku,ta žaizda niekada neišnyks,bet vis mažės,aprims…O po sielos audrų,danguje visada vėl iš naujo pradeda šviesti saulė,vėl Tau atsiveria nauji horizontai…Tad eik,žmogau,toliau,atrask ir įgyvendink vis naujas galimybes,nes ką Tu žinai,gal dabar,o gal rytoj visai neplanuotai Tu sutiksi Tą,kuris apvers Tavo gyvenimą aukštyn kojomis,o senos nuoskaudos liks užmaršty…Nebijokime kažko prarasti,vardan to,kad atrastume dar daugiau gero…

    Reply

Leave a Comment