Metus gyvenu su vaikinu. Tačiau jaučiu, kad jis per daug įprato gyventi patogiai – aš jį nuvežu į darbą, gyvename mano bute, kas rytą turiu laukti, kol jis susiruoš. Jaučiu, kad tik aš juo rūpinuosi, o rūpesčio manimi nesulaukiu. Kaip pakeisti situaciją?

Manau, kad santykius pakeisti bus labai sunku. Nes jie tenkina Jūsų draugą, bet netenkina Jūsų. Taigi, klausimas – kodėl draugas turėtų keistis, juk jam gerai. Įkalbinėjimai ar barniai čia irgi nieko nepakeis, nes draugas visada galės atsakyti – tu pasikeitei, anksčiau buvai kitokia.

Siūlyčiau pradėti santykių keitimą aiškiau apibrėžiant savo pageidavimus. Tiksliai juos nusakyti ir nerodant pykčio įgyvendinti. Pvz. draugą pavėžėti iki darbo priimtina, laukti kol jį reikės vežti – ne. Taigi, pasakykit, kad Jums reikia būti darbe 15 min. anksčiau ir klauskit, ar važiuos suu jumis. Jei jam netinka, gali važiuoti vienas. Iniciatyva kur nors išsivesti šiuo atveju netinka. Siūlau tiesiog pranešti, kad eisite į teatrą, kiną, pas draugę. Paklauskite, ar eis kartu. Jei nenori – jo valia, einate viena ir nerodote dėl to pykčio. Tokia elgesio stategija per 3-6 mėnesius gali pakeisti Jūsų santykius.

Na o jeigu viskas liks taip pat, Jums vertėtų pagalvoti, ar tai tikrai tas vyras, kurio Jums reikia.

13 thoughts on “Metus gyvenu su vaikinu. Tačiau jaučiu, kad jis per daug įprato gyventi patogiai – aš jį nuvežu į darbą, gyvename mano bute, kas rytą turiu laukti, kol jis susiruoš. Jaučiu, kad tik aš juo rūpinuosi, o rūpesčio manimi nesulaukiu. Kaip pakeisti situaciją?”

  1. Pabandyk nesirupinti juo.
    Dar dabar pamenu, kaip mano vyras po triju bendro gyvenimo metu stovi vidury kambario isiziojes ir klausineja: kur patalyne, kur puodas, kur rubai. Viena diena as pradejau nebepasakineti. Akytem tik klapt klapt- nezinau. O zvilgsnis toks tyras tyras… Arba vel. Vaziuojam kur nors, tai as viska suruosiu, o jis dar burba, kad ilgai, kad pamirsau kazka. Tada pradejau daryti taip. Susidedu savo daiktus ir sakau, kad as jau, dar nustembu, kodel jis bendru gaiktu iki siol nesudejo. Saldytuva atidarius klausiu, kodel tuscias, ka noretu, kad vakarienei is to paruosciau. Arba paklausiu, kodel jis iki siol nieko nepradejo neruosti, juk jau kada parejo..
    Svarbiausia nesinervinti ir elgtis naturaliai.

    Reply
  2. Agnija 😉 😀 Geras :D:D:D:D

    man labai patiko 😉 😀

    Jei nesupranta ką tai reiškia – leisk suprasti 😉 o jei nemoki tai padaryti… pažiūrėk serialą “Vergė Izaura” 😀

    Reply
  3. sunku keist zmogaus nusistovejusi buda,mama turbut viska dare uz ji,zmona taip pat viskuo rupinasi…juk vis dar tebegalioja nuomone–paziurek i vyra,pasakysi kokia jo moteris:)))mano nuomone–pameginti gali,kaip siulo G.Navaitis,bet shancu maza,pati turi buti ant tiek stipri,nelengva perauklet “didelius vaikus”,dazniausiai jie nepasiduoda auklejimui:)))

    Reply
  4. Siaubas kažkoks, bobos jūs bobos… “…daryk taip, daryk anaip…”, “…vyrų perauklėt neįmanoma…” pačios tai princesės tikriausiai esate… Ir kaip vyrai dar tokias pakenčia?

    Nepatinka kaip vyras elgiasi? O pakalbėt apie tai negalima? Reikia organizuot išsidirbinėjimo fiestą???

    Reply
  5. Pritariu, siuo atveju jau butina kalbetis, tik gal ne kategoriskai reiksti savo norus, o po truputi. Pas mane situacija buvo panasi: gyvenu su vaikinu 1,2 m. ir is pradziu jis nelabai skubejo man padeti, bet po truputi, kai jau pirmine romantika pasibaige ir prasidejo normalus gyvenimas, pradejau ji kvietis i pagalba tiek ruosiant maista (bulves skuta visda jis), tiek tvarkantis namuose. Aisku didesne dali darbu visteik nudirbu as, bet matau, kad po truputi jis persilauzia 🙂 kantrybes, reikia tik kantrybes 🙂

    Reply
  6. gal nustokite tarnauti jam ir pasirupinkite savimi pati:) pasakykit, kad jus siandien kitu marsutu vaziuojat i darba NES JUS TAIP NORITE, tegu jis vaziuoja pats…. vakare, kad jus nealkana, jei jis nori valgyt, lai pasigamina pats ir t.t. va tada ir bus aisku, kaip ten su tuo gyvenimo patogumu, ir kiek tai lemtinga jusu santykiuoise…….. as tai pasilinksminciau tokioj situacijoj jusu vietoj:))))))

    Reply
  7. na keista kazkaip skaityt ,nemokeciau taip gyvent kai kazkas aplink kaip apie koky invalida sokineja ,aisku kartais malonu ,bet mieli vyrai moterys irgi ne gelezines ir reik ir jomis pasirupint ir jos nori pasilepint… o jei jau vyras is tu kuriems reik nurodyt kur padeti puodai ir patalyne …be žodžiu

    Reply
  8. Aš nesugebėjau pasikeisti, taip, būtent pasikeisti. Visada, viską suspėdavau pati, nieko neprašydavau, viskuo pasirūpindavau. Deja, manau patarimus žarstyti galima gausiai, tačiau viskas priklauso tik nuo gebėjimo keistis.

    Reply

Leave a Comment