Jūs ir atsakot į savo klausimą – rašot, kad malonu būti su draugu. Bet tai tik pirmas žingsnis į kitą bendravimo lygį. O ar norit su juo kurti ilgalaikius, įpareigojančius santykius? Ar jis to nori/gali? Būtina kartu rasti atsakymus į šiuos klausimus.
turiu maža problemėlę su vaikinu bendrauju jau antri metai.mes nedraugaujame.tiesiog seip kartas nuo karto susitinkame.buvome ilgai nesimate beveik puse metu vel susitikome ir atrodo mums kartu gera.bent jis sako ,kad jam gera buti su manim.bet aš manau jis bijo santykių bijo isimylėti.nes kai atrodo ,kad viskas klostosi tiesiog gerai jis pabėga ,o po kiek laiko vėl grįžta nzn kaip reaguoti.gal galėtumet patarti
Labas,ne mieloji ,jis nieko nebijo ,tik jam taip labai patogu,pabandyk paklaust kiek tokių kaip tu jis turi,matomai bijo įsipareigojimų,o čia jam atrodo viskas puiku,ir laukia ,ir priima,na ir man taip būtų patogu,pagalvok gerai pati,pasimylėti,pabūti su moterimi ,kuri tau neikyri,kuri nekelia reikalavimų,na ir taip toliau manau nereikia rašyti,o gerai viską apgalvoti,sėkmės.
Liucija teisi.Ar kam da rreikia paaiskinimo is vyriskos pozicijos?
manau tu tam vaikinui esi tikrai ne vienintele todel ir venge rimtesniu santikiu, nenustebciau jei jis turi net seima 😀 zinau daug tokiu. tai vasusimastyk, patyrinek jy 🙂
Pritariu.Nieko jis nebijo-jis NENORI. daug tokiu vartotoju yra ,nori ivairoves,ir mausto naivias paneles.
Tiesą sakant, ką tu jauti yra giliai dzin: gali jaust ką tik tai nori, bet jei taip nėra, kaip “jauti”, tai sakau tokiu atveju: “į tą pačią upę neįbrisi”. Prisigalvoja, “prisijaučia”, neva “pamato”, ko nėra. Iš viso gal jis elementariai buvo draugiškas su tavim ir viskas. Ne kartą toks draugiškumas supaniojamas su kažkuo kosmišku.