Prieš pusę metų išsiskyriau su vyru (mano iniciatyva). Matomės dėl bendro vaiko, jis atvažiuoja jo aplankyti. Neseniai pastebėjau, koks jis pasikeitęs, išgražėjęs, pakeitęs aprangos stilių, su vaiku bendrauja labai maloniai ir įdomiai, tiesiog ,,super tėtis”. Sužinojau, kad jis jau turi kitą, artimą draugę. O aš dar vieniša. Man prasidėjo savigraužą, labai liūdžiu dėl visko, kad išsiskyriau su juo, išardžiau šeimą. Gaila matyti liūdną vaiką, kai tėtis išvyksta.
Kodėl Jis nebuvo toks šaunuolis iki skyrybų? Kaip man elgtis, kad susitvarkyčiau su savo jausmais?
Auksė
Miela Aukse,
nors iš Jūsų situacijos aprašymo nėra aišku, kiek laiko buvote santuokoje, tačiau greičiausiai abu kartu neįveikėte pirmosios santuokinės krizės, kuri būna 3-7 santuokos metais. Tai natūrali santykių vystymosi stadija ir net pačios darniausios šeimos patiria minėtas santuokines krizes (yra skiriamos dvi natūralios santuokinės krizės). Santykiai – kaip akcijų birža: kursai tai kyla, tai krenta, ir tai yra natūralu. Svarbu žinoti, kad krizinės situacijos ir problemos yra paremtos tam tikrais dėsniais, glūdinčiais ne vienas kito konkrečiame elgesyje, o santuokiniuose santykiuose apskritai.
Tad dėl ko kyla pirmoji krizė santykiuose? Jai atsirasti įtakos turi keletas faktorių: romantikos santykiuose išnykimas, nesugebėjimas priimti kontrasto tarp to, koks buvo partnerio elgesys įsimylėjimo periodu ir kasdieniniame šeimyniniame gyvenime, taip pat augantis skaičius situacijų, kurios aiškiai parodo partnerių požiūrių skirtingumą, nesugebėjimas rasti kompromisų, neigiamų emocijų padažnėjimas, įtampos didėjimas dėl kivirčų ir nesutarimų. Dažnai sutuoktiniams kyla jausmas, kad jie yra „apgauti“, t.y. turi ne tai, ko tikėjosi. Krizę pagilinti gali ir išorinės priežastys: buitinės ir ekonominės šeimos sąlygos, tėvų įtaka, neištikimybė, vaiko gimimas ir pan.
Geriausiai santuokinės krizės metu vykstančius mūsų jausmų ir minčių pokyčius iliustruoja ankedotas: „Sėdi zuikis ant kelmo ir verkia. Eina pro šalį lapė ir klausia: „Ko gi tu sriūbauji?“. Zuikis atsako: „Žvėrių karalius liūtas mane įpareigojo parašyti teigiamą charakteristiką asilui. Ką gi man parašyti? Asilas – užsispyręs, kvailas, eina savo keliu, nieko neklauso?..“ Lapė sako: „Na parašyk, kad asilas yra atkakliai siekiantis tikslo, ištikimas savo principams, visada darbą atlieka iki galo ir niekada nemeta kelio dėl takelio“.
Spėju, kad būtent išgyvendama panašius jausmus, ir nusprendėte skirtis su vyru. Klausiate, „kodėl jis nebuvo toks šaunuolis iki skyrybų“? Matomai, dėl tų pačių priežasčių, kaip kad ir Jūs – vyras taip pat išgyveno santuokinę krizę, kuri įtakojo jo elgesį ir jausmus, o taip pat ir dėl to, kad vyras Jums atrodė kaip kad zuikiui asilas. O dabar, praėjus kuriam laikui, pervertinus situaciją ir palikus erdvės kiekvienam būti tokiam, koks jis iš tiesų ir yra, kai nebeliko įtampos tarpusavio santykiuose, ėmėte į vyrą žiūrėti kaip lapė…
Taigi, dabar yra pats tinkamiausias laikas peržvelgti Jūsų santuoką, įvertinti tiek vyro, tiek savo privalumus ir trūkumus, geriau suprasti save ir visa tai, kas vyko. Rašote, kad „gaila matyti liūdną vaiką, kai tėtis išvyksta“. Liūdime dėl tų, kurie mums brangūs ir svarbūs, todėl pasidžiaukite tuo, kad vaiką ir Jūsų vyrą sieja stiprus ryšys. Verčiau padėkite jiems išsaugoti šį ryšį ir kiekvieną kartą, išvažiavus tėčiui, pasikalbėkite su vaiku apie jo jausmus. Santykių palaikymas su tėčiu – tai yra geriausia, ką Jūs galite duoti savo vaikučiui po skyrybų.
Supraskite viena – Jūsų santuoka nutrūko, tačiau santykiai su vyru – ne. Tad orientuokitės į gražių tarpusavio santykių kūrimą, o praeities dalykai tebūna priimti kaip gerai išmoktos pamokos. Ir ateitis parodys, ar tai buvo trumpas atokvėpis Jūsų santykiuose, ar atskiras etapas.
Psichologė Laura Bratikaitė
www.seimospsichologas.lt
Tel. nr. 8 668 00 000
