Ar išsiskyrę žmonės gali likti draugais? O gal geriau išvis nutraukti bendravimą?

1228 9

Draugystė su buvusiuoju? Į kai kuriuos klausimus tenka atsakyti plačiau , nes panašių klausimų iš DarniPora.lt narių esu gavęs bent keliolika. Išgirdę, kad vyras ir moteris yra geri draugai, jų pažįstami, o ypač vyresnio amžiaus, dažnai klausia: “Ar iš tikrųjų tik draugai?” Toks įtarumas suprantamas: dar visai neseniai vyrai ir moterys tiesiog neturėjo kito būdo pabendrauti, kaip užmegzti meilės ryšį. Dabar jie kartu dirba, kartu mokosi, randa bendrų pomėgių, tad gali tiesiog draugiškai bendrauti. Visgi dažnai to padaryti nesugeba, nes vaikystėje ir paaauglystėje jie mokėsi draugauti “berniukiškai”, t.y., kartu ką nors veikti, sportuoti, žaisti, kurti būsimu darbu projektus, ir “mergaitiškai”, t.y., kalbėtis apie savo bei kitų mintis ir jausmus. Jaunystėje jie matė kitą lytį romantiškose vizijose, todėl suaugę sunkiau randa bendrų interesu bei pramogų, netgi šeimos ar bendradarbių vakarėliuose nesąmoningai pasidalina i “vyriškas” ir “moteriškas” grupeles.

Draugiškas bendravimas jiems būtų naudingesnis. Pirmiausiai todėl, kad iš viso gera turėti draugų. Be to, vyrui draugystė su moterimi paprastai padeda geriau suvokti ir išreikšti savo jausmus, o moteriai draugystė su vyru leidžia tarsi “pailsėti” nuo moteriško santykių nagrinėjimo, atsipalaiduoti, nebedemonstruoti subtilių jausmų. Jai gali būti tiesiog smagu turėti dar vieną “brolį”, su kuriuo galima saugiai jaustis, kuris padeda daugiau sužinoti apie vyrų požiūrį ir interesus.

Akivaizdu, kad dr

raugaujame su žmonėmis, kurie mums kuo nors patinka. Taip pat akivaizdu, kad su kiekvienu patrauklesniu žmogumi neužmezgame seksualinių ryšių, taigi, ir su simpatišku vyru ar moterimi galima tik draugauti. Galima nutarti, kad draugystės ryšys yra vertingesnis už sekso ryšį, arba tiesiog pajusti, kad sekso ryšys jau nebėra itin gundantis, o pasikalbėti dar yra apie ką. Vokiečių seksologo K.Christiano atlikta apklausa liudija, jog tokiai minčiai nepritaria kone 90 proc. peržengusių šešiasdešimtmečio ribą, apie 50 proc. keturiasdešimtmečių ir tik 20 proc. dvidešimtmečių. Žmonės dažnai padaro tai, kuo tiki: jei tikima draugiškais santykiais su buvusiu vyru ar žmona, veikiausiai pavyksta juos sukurti.

Apie draugystę parašyta ir pasakyta daug gražių žodžių. Draugas neišduoda, neapgauna, nesavanaudiškai paremia ir t.t. Neištikimas meilužis, kuris šaiposi su savo sugėrovais iš naivios merginos jaausmų, ar vyras besibylinėjantis, kad paliktai žmonai ir vaikams liktų kuo mažiau turto, yra labai nepanašūs į nesavanaudišką draugą. Todėl sunku likti draugais, kai dėl iširusių meilės ar šeimos santykių aiškiai kaltas tik vienas, kai šie santykiai suiro dėl apgaulės bei išnaudojimo. Tada geriau neapsimetinėti šiuolaikiškais, o išsakyti viską, ką jaučiame ir griežtai užtrenkti duris naujam suartėjimui. Draugui kai ką atleidžiame, susitaikome su jo klaidomis. Jei negalime atleisti, tai ir draugauti neįstengsime. Deja, ne visada galima vadovautis jausmais. Vaikų turinti pora ir

r po skyrybų priversta bendrauti, suderintai spręsti daug klausimų, rūpintis vaikais. Nors kaip pora jie nebeegzistuoja, tačiau yra pora savo vaikams. Suprantama, kad visiems – ir jiems, ir vaikams – yra geriau, jei tokioje poroje bendravimas draugiškas.

Psichologe Susana Stein mano, jog svarbiausios draugystės su buvusiuoju prielaidos yra dvi: pirma, neturėti jokiu s. . .

Join the Conversation

9 comments

  1.    Reply

    galima tai padaryti del meiles del jausmu del vaiku ir t.t.tik netaip jau paprasta

  2.    Reply

    ne,jeigu jau issiskyret tai yra tam priezasciu o posakis kad mes liksime geri draugai tai mitas taip nebuna, o bendrauti ar ne tai kiekvieno asmeninis reikalas zinoma jei yra vaikai tai nori to ar nenori reikes bendrauti bet tikrai nebus lengva

  3.    Reply

    Taip viska galima atleisti jei tikrai MYLEJAI, bet tokiu atveju labai sunku uztrenkti durimis, o tai yra butina, jei norime ramiai gyventi.

  4.    Reply

    viska galima atleisti , jei MYLEJAI….

  5.    Reply

    Pigmaleonai, nesutinku. Meilėje yra labai daug draugystės.

    Straipsnyje labai teisingai parašyta apie santykius, kurie baigėsi aiškiai dėl vienos pusės kaltės – tai kam reikalingi tokie draugai, kurie jau išdavė ir įskaudino? Tokiais atvejais – vienareikšmiškas atsakymas.

    Labai teisingai pasakyta, kad kai yra bendrų vaikų, visuomet reikia atmesti ambicijas ir toliau bendrauti, susitaikyti pirmiausia su savimi.

    Tačiau kai santykiai tiesiog išyra… Niekada nebūna “tiesiog”. Vienai pusei jų reikia daugiau, kitai – mažiau. Jei kažkas nutarė, kad aš jam per prasta (nesvarbu kuria prasme). Tai kam man toks “draugas”? Ne šventieji puodus lipdo ir nebūtinai sugebėsi taip greitai išsilaisvinti iš nuoskaudų.

  6.    Reply

    Keista, vadinasi, meilėje nėra draugystės, nėra draugiškumo. Bet juk tai nesąmonė. Jei mylintys žmonės buvo dar ir draugais, vadinasi, meilei pasibaigus – draugystė turėtų išlikti ir ji išlieka. Aišku, dabar gi meilė tik seksas. Buvau primiršęs. Kokie mes modernūs, žygiuojantis kartu su mada, žygiuojantys priekyje – anangardas(avantgarde), o po to prašantys malonės ir pasigailėjimo iš kitų – iš biudžeto.

  7.    Reply

    esu laiminga, nes turiu tokį draugą…tiesa, kaip čia ir rašoma, teko daug ką pereiti ir daug ko atsisakyti..tačiau tai, kaip bendraujame su buvusiuoju dabar ir jau keletą metų – yra gal net didesnė likimo dovana, nei būtų, jei būtume buvusi pora..

  8.    Reply

    manau kad draugyste tik saves apgaudinejimas! jai dar myli partnere (i) o ji (s) duodasi su kitais (m) tai parod kokie svarbus joms (jiems) esate. nebukit siuksles,nesileikit kad i tas nesamnes.

  9.    Reply

    Myliu vaikina tik nezianu ar as jam patinku.. ka daryt?

×
×