Pankai

Pankai
Pankų Lietuvoje nedaug. Jie labai išsilapstę, mažai kur vaikšto, nes panku būdamas nelabai kur pavaikščiosi.

Išvaizda
Tradicinės pankų šukuosenos – “ragai” ir “skiauterė”. ”Ragai” – tai į viršų sustatyti plaukai. Tam naudojama želė. Skiauteres pankai pasidaro dalį galvos išsiskusdami ,o likusius plaukus sustatydami kaip ir “ragus’. Skiauterių būna pačių įvairiausių formų ir spalvų. Kitas svarbus pankų išvaizdos elementas – auskarai. Auskarus pankai veriasi visame kūne. Jie mėgsta ir kitokius provokuojančius papuošalus pvz., spygliuotas antkaklius ir apyrankes.
Pankų aprangoje dominuoja juoda spalva, bet mėgstamos ir kitokios, pvz., raudona. Paankų batai – “kerzai”.

Vertybės
Būti panku reiškia, kad tau viskas “dzin” – į nieką per daug nekreipi dėmesio, dėl nieko per daug nesijaudini. Taigi kažkokių pankiškų vertybių lyg ir nėra, nes pankams visos vertybės ir nevertybės vienodai rodo.

Gyvenimo būdas
Pankai – labai ramūs, nemėgstantys niekur kišti nosies žmonės. Jie gyvena savo pasaulyje, atsiriboję nuo visuomenės. Tikri pankai nesirūpina nei mokslais nei darbais. Gyvena dėl savęs – kaip jiems patinka. Daug pankų tiesiog valkatauja-neturi namų. Miega klubuose, laiptinėse, miškeliuose. Jiems taip patinka. Bet negalima sakyti kad visi valkatos &##8211; pankai.
Taip pat pankai mėgsta tranzuoti. Mėgstama pankų muzika – rokas, pankrokas, metalas.
Nemažai pankų yra gatvių muzikantai.
Pankai turi savo rinkimosi vietas. Vilniuje jų mėgstamiausia vieta- Katedros aikštė ir Gedimino kalno papėdė. Pankų klubas Vilniuje – “Green club” (buvusiame kablyje).
Apie pankus dažniausiai ma

anoma, kad jie būtinai narkomanai, vagys, alkoholikai. Žinoma, yra ir tokių, bet tikrai ne visi. Manoma kad pankai yra satanistai, bet kalbinti pankai teigia, kad tai – nesąmonė.
Po vieną pankai dažniausiai nevaikšto, nes, kaip jie sako, jų niekas nepripažįsta-muša, atiminėja pinigus. Pvz., Kaune pankai bijo pereiti net laisvės alėja.
Pankai yra labai nusistatę prieš “forsus”. ”Forsais” pankai vadina treninguotus arba
aptemtais džinsais, skustomis galvomis, avinčius lakierkomis, nemandagius, neišauklėtus žmones, kurie keikiasi, spjaudosi, geria, vagia ir t.t. Tarp “forsų” ir pankų vyksta karas.
Pankai nelabai sutaria ir su skinais. Jei pankas susivarstęs batus raudonais raišteliais, tai ženklas, kad jis skelbia karą skinams. Juos pankai apibūdina kaip grubius, piktus, prasigėrusius. Pankai prieš nacizmą. Tai kosmopolitiška, taiki grupuotė.
Užsienyje ypač Prancūzijoje, pankų judėjimas stipresnis. Ten pankai gali jaaustis laisviau. Londone yra viena gatvė, kurioje gyvena vien tik pankai ir niekas daugiu nekelia kojos.
Kai kuriose Vakarų Europos valstybėse organizuojami didžiuliai festivaliai.
Metalistai

Išvaizda
Metalistas-tai ilgaplaukis, juodai (dažniausiai odiniais drabužiais) apsirengęs vaikinas. Jis mėgsta puoštis juodais marškinėliais, ant kurių vaizduojamos metalo muzikos žvaigždės. Batai – ”kerzai”.
Metalistų merginų mažiau, tačiau jos atrodo panašiai-ilgi plaukai, juodos, neplatėjančios kelnės, juodi be rankovių didele iškirpte marškinėliai, ilgas arba trumpas odinis paltas, platus odinis, metalu pakaustytas diržas, ”kerzai”. Metalisčių mėgstamiausi papuošalai – platūs sidabriniai žiedai (jų turi būti daug, be

eveik ant kiekvieno piršto), ant tamsios odos juostelių pakabinti sidabriniai pakabukai.
Baltiškos pakraipos metalistai mėgsta žalvarinius baltiškus papuošalus. Metalo muzikos muzikantai per koncertus ant veido išsipaišo įspūdingas kaukes.

Vertybės
Pagrindinis metalistų priešas-sistema. Sistema suvokiama įvairiai-tai gali būti kapitalizmas, krikščionybė, materializmas, netolerancija. Nors metalistai daug kam atrodo įtartinai, jų vertybės ganėtinai aukštos. Vieno užkietėjusio metalisto žodžiais tariant: ”Palyginęs metalistų ir kitokią sunkią muziką klausančių žmonių pokalbių temas su tų, kuriuos metalistai vadina”urlaganais”, pastebėjau, kad pirmieji nekalba apie mašinų kainas, ir merginas. Jei į metalistų kompaniją pakliūva koks veikėjas ir pradeda girtis, kad pažįsta mafiozų, dažniausiai būna išjuokiamas.

Gyvenimo būdas
Pagrindinis metalistų gyvenimo tikslas – kova prieš sistemą. Kairiosios pakraipos metalistai nuolatos keikia kapitalizmą ir visokiais būdais stengiasi prie tos sistemos nepritapti, pvz., tyčia neieško darbo, kuris, jų manymu, iš žmogaus atima laisvę ir paverčia jį sistemos vergu.
Metalistai, sistema laikantys krikščionybę, skleidžia “new age” arba pagoniškas idėjas. Dažnai tai pasireiškia senovės lietuvių gyvenimo idealizmu, folkloro propagavimu ar net bandymu kai kuriuos senovės lietuviams priskiriamus gyvenimo būdo elementus pritaikyti šiandieniniame gyvenime.
Jaunesniems metalistams aiškinama, kad žmogus turi gyventi tvarkingai, o tai taip pat sistema. Veiksmingiausia priemonė prieš ją kovoti-prisigerti. Todėl alus taip pat vienas iš pagrindinių metalistų gyvenimo elementų.
Esminis bruožas, skiriantis metalistą nuo nemetalisto, – aistra metalo muzikai ir domėjimasis muzikiniu metalo pa

asauliu. Tikri metalistai turi krūvas metalo muzikos kasečių arba kompaktinių plokštelių, būtinai lankosi koncertuose (jei pakvimpa geru koncertu, važiuoja į kitą Lietuvos galą, o pasitaiko, kad net ir į kitas valstybes). Tik išgirdę metalinį gabalą be problemų gali pasakyti kokia grupė, iš kokio pasaulio krašto, ką šiuo metu veikia, kokie jos ateities planai ir t.t. Dažnai metalistų pokalbiai apie grupes, albumus, įrašus, dainas užsitęsia iki paryčių.
Kadangi metalistai savo išvaizda bei pasaulėžiūra gana ryškiai išsiskiria iš daugumo, neišvengiama būti užpultiems “urlaganų” ir gauti į galvą. Patys metalistai ne taip dažnai organizuoja muštynes, nes agresyvumas nėra įtrauktas į jų vertybių sąrašą. Be to, ir gauti į galvą metalistams nėra gėdinga, nes”urlaganų”fizinis pranašumas siejamas su dvasiniu skurdumu ir bukumu.

Gotai

Kol kas Lietuvoje šios subkultūros atstovų nedaug. 2002m.balandžio 26-28d. Vilniuje vyko pirmasis gotikinės kultūros festivalis ne tik Lietuvoje, bet ir visose Baltijos šalyse. Tačiau Vakaruose gotikinė kultūra yra įgavusi labai didelį pagreitį. Jos ištakų reikėtų ieškoti aštunto ir devinto dešimtmečio sandūroje. Beveik kiekvienoje Vakarų valstybėje (ypač Vokietijoje ir Anglijoje) egzistuoja daugybė klubų, kuriuose vyksta gotikinės muzikos renginiai, didžiuliai festivaliai (pvz.. Leipcigo”Wave Gotik Treffen” festivalis, per kurį visas miestas tampa gotų sambūriu), kuriami gotikiniai tinklapiai ir leidžiami žurnalai.

Išvaizda
Beveik visi gotai rengiasi juodais drabužiais, daugelis jų ryškiai ir įspūdingai nusigrimavę. Vos ne 10

00 procentų gotų plaukus nusidažę juodai. Istoriniai korsetai, viduramžių, baroko stiliaus drabužiai, juodi apsiaustai, odiniai lietpalčiai, vėduoklės -tai klasikiniai gotiško įvaizdžio atributai. Yra gotų, besirengiančių pagal kokią nors vieną konkrečią istorinę epochą. Pvz., yra mėgstančių Viktorijos laikus. Yra gotų, kurie stengiasi atrodyti “belyčiai”. Priklausančius šiai gotų kategorijai sunku atpažinti – mergina tai ar vaikinas. Kad būtų užmaskuota lytis, jie naudoja labai daug ir itin įspūdingo grimo. Gotai, kurie įkvėpimų semiasi iš filmų apie vampyrus, stengiasi būti į juos panašūs. Jiems privalomas blyškus veido grimas, ilgi, dažniausiai juodi plaukai. Dominuojančios spalvos-juoda ir raudona.
Gotikinė kultūra per pastaruosius dešimtmečius taip išplito, kad jau sunkiai įmanoma kalbėti apie vieną bendrą gotų stilių. Dabar pagal išvaizdą galima būtų išskirti daugybę gotų rūšių. Yra gotų, kurie labiau panašūs į kaubojus, mėgsta elektronikos elementus, šamanišką atributika, vertina individualų apsirengimo stilių, jaučia nostalgiją pankų laikams, paprasčiausiai mėgsta džinsus ar net kičines aprangos detales. Yra gotų, kuriems dėl darbo kasdieniame gyvenime tenka iki minimumo sumažinti savo gotikinį įvaizdį. Savo priklausomybę tamsiajai kultūrai jie išrenka tik dėvėdami juodus kostiumus, o merginos juodai dažydamos nagus.

Vertybės
Didžiausia gotų vertybė – sudvasinta ramybė, nes pasaulis, gotų supratimu, – liūdnas ir “tamsus”. Jis veikia pagal magiškus dėsnius, todėl jam priešintis yra beprasmiška. Galima tik susitaikyti su tuo, kas vyksta. Tačiau pasyvus vartojimas tarp gotų nepripažįstamas.
Kiti dalykai, kuriuos gotai nepaprastai vertina – menas ir grožis. Vis dėlto gotai išaukština ir estetizuoja šio ir anapusio pasaulių susiliejimą ir mirtį.

Gyvenimo būdas
Gotų subkultūros pagrindas – muzika. Gotikinė muzika apima itin platų muzikinių stilių spektrą – tai ir tradicinis gotikinis rokas, ir gotikinis metalas, ir neofolkas ir industrinė, ir tamsi šokių muzika, ir electro-pop, ir ethereal. Kai kas gotikinei subkultūrai priskiria net tokius atlikėjus, kaip “Marilyn Manson”, o Nickas Cave’as ar “ Depeche Mode” tarp gotų taip pat yra didžiai gerbiami atlikėjai.
Galima išskirti ir gotikinių filmų kategoriją. Tai siaubo filmai arba tokie, kurių personažai savo niūrumu ir “tamsumu” artimi gotų sieloms. Labiausiai mėgstami XX a. pradžios siaubo filmai ”Nosferatu”, “The Cabinet of Dr,Caligari”), studijos “Hammer” siaubo filmai (“Dracula”, “Countess Dracula”). Neabejotinai gotų mėgstamiausia yra “The Adams Family” ir animacinis filmas “Nigftmare Before Christmas”.
Gotikinį judėjimą veikė ir vampyrinė estetika. Bene pirmuoju gotikiniu kūriniu laikomas Bauhauso “Bela Lugosi’s Dead” apie kultinį Drakulos vaidmens atlikėją Belą Lugosi. Tačiau gotų kultūros tyrinėtojai teigia, kad “gotų subkultūros negalima visiškai tapatinti su “vampyrine”. Kai kurie “vampyrai” , iš tiesų įtikėję, kad yra vampyrai, chirurginiu būdu prasiilgina priekinius dantis.
Ne ką mažiau už vampyrus gotus traukia kapinės. Kapinių atmosfera iš tiesų gana artima gotikiniam pasaulėvaizdžiui. Kapinių vaizdas – itin dažnai ant gotikinių albumų viršelių. Kai kurie gotai netgi kolekcionuoja kapinių ir antkapių nuotraukas.
“Tamsus” pasaulio suvokimas veikia ir elgesį – gotai dažnai depresuoja, paskęsta melancholijoje, tačiau atsisako priimti stereotipines visuomenės elgesio normas. Kadangi jiems būdinga jautriau reaguoti į aplinką, išraiškingiau suvokti grožį, daugelis turi polinkį į saviraišką, ne mažai gotų kuria poeziją, muziką, piešia.

Hipiai

Šiandien rimto hipių judėjimo Lietuvoje nebėra. Nebent vienas kitas hipis užsilikęs iš “senų” laikų. Lietuvos hipių judėjimo epocha – 1960–1980 metai. Hipiai iš dalies perėmė neformalių jaunimo judėjimų – “stiliagų” bei bitnikų funkcijas. Jie atstovavo avangardą ir buvo alternatyva komjaunimui. Tai buvo rimtas iššūkis sovietinei ideologijai.

Vertybės
Vakarų hipių pagrindinės vertybės – Laisvė, Meilė, Vienybė. Lietuvos hipių – Laisvė, Meilė, Dvasingumas. Laisvės idealas hipių pasaulėžiūroje yra pagrindinis. Vakaruose laisvė buvo suvokiama, kaip išsiveržimas iš visuomenėje priimto materializmo, racionalumo, mechaninio egzistavimo. Lietuvos hipiai laisvę suvokė, kaip sovietinio režimo, kur pagrindinį vaidmenį vaidino uniformos ir sankcionuotas elgesys, o asmens laisvei buvo paliekama vietos nebuvimą. Laisvė čia buvo suvokiama kaip galimybė veikti ir kalbėti tai ką nori.
Meilė nebuvo siejama vien su fizine meile.Ji hipių suvokiama kaip visuotinės meilės principas. Su juo siejamas pacifizmas ir vaikinų atsisakymas tarnauti sovietų armijoje.

Išvaizda
Išvaizda – vienas esminių dalykų, išreiškiančių hipių pasaulėžiūrą. Svarbiausi jų išvaizdos elementai – ilgi plaukai, barzdos ir drabužiai, akcentuojantys neturtą.
Ilgi plaukai buvo privalomi ir vaikinams, ir merginoms. Jie buvo siejami su gamtiškumu, natūralumu, savęs tapatinimu su neprivilegijuotomis grupėmis.
Hipių mėgstamiausias drabužis – platėjančios, kliošinės kelnės. Ypač buvo vertinami džinsai. Džinsai jiems asocijavosi su laisve, Vakarais, tačiau tais laikais džinsus gauti buvo sunku, todėl kelnes hipiai siūdavosi patys iš panašios į džinsą medžiagos.
Hipiai nešiodavo daug karolių, apyrankių, kuriuos darydavosi patys. Ant galvos mėgo rištis juosteles.

Gyvenimo būdas
Sovietų sąjungos valdžia hipių baiminosi ir nemėgo už tai, kad hipių pasaulėžiūra visiškai neatitiko sovietiško tipo idėjų. Už atsisakymą paklusti visuotinėms normoms, juos siejo su grėsme tvarkai. ”Tranzavimas” buvo tapatinamas su valkatavimu, ilgi plaukai – su nevalyvumu. Hipiai buvo laikomi narkomanais. Tiesa, nemažai jų vartojo narkotikus. Jiems buvo pripaišomi politiniai nusikaltimai. Todėl visus dalyvaujančius hipių judėjime, sekdavo ir registruodavo KGB. Daugelis to meto hipių yra gulėję psichiatrinėse ligoninėse. Kad pakeistų mąstymą, hipiams leido specialius vaistus, dėl kurių kai kuriuos ištikdavo koma.
Dažnai vykdytos įvairios kompanijos prieš “ moralinį nuosmukį” – hipiai buvo masiškai gaudomi ir vežami į milicijos skyrius. Specialios komjaunuolių grupės gaudydavo ir plikai juos skusdavo. Todėl hipiui išsaugoti ir nešioti ilgus plaukus buvo savotiškas menas.
Savo vertybes hipiai įtvirtindavo gyvenimo būdu – nesikišdavo į socialinio gyvenimo procesus, buvo politiškai abejingi.
Dvasingumą hipiai išreikšdavo domėdamiesi religija: pasinerdami į Rytų religijas, filosofijas arba krikščionybę.
Hipiai turėjo savitą kalbą, vadinamą slengą, kuris formuojamas taip – prie įprastos kalbos pridedami slenginiai žodžiai, sukonstruoti prie angliškų ir rusiškų žodžių pridedant lietuviškas galūnes, pavyzdžiui ”askinti” reiškė prašyti.
Neatsiejama hipių gyvenimo dalis – tranzavimas. Tokiu būdu buvo palaikomi ryšiai tarp atskirų miestų, įkūnijamas laisvės bei broliškumo idealas, nes hipiai “saviškius” visada priimdavo pernakvoti ir pamaitindavo jei ir matydavosi pirmą kart gyvenime.
Hipiai turėjo savo susitikimų vietas. Vasaromis jie net gyvendavo bendruomenėmis pvz., Kuršių nerijos kopose.
Dauguma hipių sąmoningai nestodavo į aukštąsias mokyklas ar būdavo iš jų išmetami dėl “netarybinio elgesio – nepažangumo ar išvaizdos. Taip jie elgdavosi vadovaudamiesi Didžiojo atsisakymo principu, pagal kurį tikras hipis turi atsisakyti visko – išsilavinimo, karjeros ir t.t.
Tačiau tarp hipių buvo ir intelektualių kūrybingų žmonių (dailininkų, poetų, muzikantų).
Hipiai mėgo sunkią gitarinę muziką, kuriai įtaką darė bliuzas, – “the Cream”, Jimis Hendrixas, ”Led Zeppelin”. Kita kryptis – psichodelinė muzika – “the Doors”, ”Grateful Dead”.

BAIKERIAI

Išvaizda
Baikeris neatsiejamas nuo motociklo. Pagrindinis jo aprangos akcentas – oda. Baikeriai mėgsta odines kelnes, striukes. Oda nešiojama ne vien dėl grožio. Ji yra gera apsauga nuo vėjo ir avarijos atveju. Baikeriai naudoja specialias odines apsaugas, dedamas ant kojų, rankų, liemens. Mėgstantys važinėti ypač greitais motociklais, vadinamais “britvomis”, naudoja ypač stiprias apsaugas, vadinamas ”titaninėmis”, -gali bet kaip kristi, vis tiek nesusižalosi.
Baikeriai mėgsta ir džinsus. Nešioja juos tol, kol laikosi ant kojų. Nauji perkami tik tada, kai senieji jau visiškai suplyšta.
Baikerių įvaizdžiui svarbūs sidabriniai aksesuarai: žiedai grandinės, medalionai. Yra net specialios parduotuvės, kuriose galima nusipirkti ir drabužių, ir specialių baikeriškų papuošalų su jų mėgstama simbolika.
Svarbi baikerių įvaizdžio detalė – akiniai nuo saulės. Ne vien dėl grožio ir, ne vien dėl saulės.Važiuojant motociklu jie apsaugo nuo dulkių ir vėjo.

Vertybės
Didžiausia baikerių vertybė – laisvė. Baikeriui nėra jokių įstatymų. Vyriausybė – nusispjauti. Baikeris nėra internato gyventojas. Jis elgiasi taip kaip jam patinka. Laisvė iki absoliuto. Kam nepatinka tegul nežiūri.
Kita baikerių vertybė – mokėti susiremontuoti ar net susirikti (tai jau idealu) savo motociklą. Vien turėti “naglą” motociklą neužtenka. Tikrų baikerių nuomone, galintys pirkti gerus motociklus paprastai yra nuo kažko priklausomi, pvz., nuo darbo. Turėti motociklą – tai vaikų žaidimas, bet pačiam mokėti jį prižiūrėti – visai kas kita.

Gyvenimo būdas
Pirmieji Amerikos baikeriai buvo iš Vietnamo karo grįžę sužaloti JAV kariai, negavę kompensacijos iš vyriausybės. Jausdamiesi nuskriausti valstybės, jie pradėjo prieš ją savitą kovą – ėmė verstis narkotikų platinimu ir prostitučių pardavinėjimu. Valstybės įstatymą jie paskelbė už savo įstatymo ribų. Iki šiol JAV baikeriai yra mafijos pagrindas. Jų gaujos yra lyginamos su banditais ir yra blogio simbolis.
Lietuvoje baikeriai nesieja savęs su mafija. Čia baikeriu vadinamas tas, kas perdaro savo rankomis motociklą ir turi tam tikrą savitą gyvenimo būdą.
Didžioji Lietuvis laisvalaikio ir ne tik laisvalaikio dalis praleidžiama garaže, remontuojant motociklą. Motociklas remontuojamas beveik visą žiemą. Todėl baikerį su švariomis rankomis retai pamatysi.
Vos prasidėjus baikerių sezonui, baikeriai išlenda iš garažų su suremontuotais motociklais ir leidžiasi į kelią.
Važiuoti motociklu baikeriui yra su niekuo nepalyginamas “kaifas”. Pasak vieno jų:visą žiemą renku motociklą, vasarą išvažiuoju – jaučiuosi lyg danguje.

Leave a Comment