Roko muzikos stiliai

8-ajame deš. roko muzika plėtojosi įvairiais stiliais, kurių sparčiaidaugėjo. Tačiau daugelis jų buvo sukurti muzikos komercinimo tikslais irdažnai nieko ypatingo nereiškė. Kai kuriuose stiliuose išryškėjo ir rimtiroko muzikos reiškiniai. Šalia folkroko, acid roko, džiazroko, galima būtųpaminėti tokius nemažiau svarbius roko stilius, kaip hardrokas, “metalo”rokas, artrokas, pankrokas, njuveivas, avangardinis rokas, speisrokas irroko opera.

Hardrokas

Hard – išvertus iš anglų kalbos reiškia “kietas”. Tai viena pagrindiniųroko muzikos krypčių. Ji pasižymi griežta akcentuacija, agresyvia dainavimomaniera, garsumu. Pats apibūdinimas ir stilius susiformavo DidžiojojeBritanijoje 7-ojo deš. pabaigoje ir 8-ojo deš. pradžioje. Ryškiausihardroko atstovai yra britų grupės “Led Zeppelin” (“Švino dirižablis”;jaunuolių slengu posakis “leistis kaip švino dirižablis” reiškė nesėkmę);“Deep Purple” (“Tamsusis purpuras” – džiazo dainos pavadinimas); “BlackSabbath” (“Juodasis sabatas”, arba “Juodasis šeštadienis”). Visos trysgrupės susikūrė 1968 m. Jų muzika kupina bliuzo ir liaudies muzikoselementų, kurie susijungia su aštriu ir “sunkiu” skambesiu. Daugelis rokomuzikantų ir gerbėjų ypač 8-ajame deš. buvo įsitikinę, kad būtenthardrokas, vienintelis iš daugelio to meto roko stilių, atstovauja tikram,bekompromisiniam rokui. Garsiausios anglų roko grupės turėjo didelės įtakostolesnei pasaulio roko muzikos evoliucijai, tarp jų ir Jungtinėse AmerikosValstijose.

“Metalo” rokas

Anglų kalba jis paprastai vadinamas heavy metal – “sunkusis metalas”. Šistilistinė kryptis kaip hardroko modifikacija atsirado 8–9 deš. Jam būdingadar aštresnė ir “sunkesnė” akcentuacija, agresyvumas ir triukšmingumas. Kaikurie specialistai mano, kad minėtosios hardroko grupės jau pirmuosiuoseplokštelių albumuose išplėtojo šį stilių. “Metalo” roko grupės pagrindąsudaro elektrinės gitaros – solinė, ritminė, bosinė, kurių maksimaliaisustiprintas garsas tampa tarytum savotiška akustinė siena (jaunimo

“akustiniu prieglobsčiu”) nuo suaugusiųjų, fiziškai neįstengiančių kęstišios muzikos intensyvumo, aštrumo ir garso. Amerikos “metalo” roko šaknys ieškotinos tiek britų hardroke (be jauminėtųjų grupių svarbus legendinis trio “Cream” (“Grietinėlė”) –“išrinktieji”, su garsiuoju gitaristu Eriku Kleptonu), tiek amerikiečiųgitaristo Džimio Hendrikso muzikoje. Apie “metalo” roką imta kalbėti jau antrojoje 8-ojo deš. pusėje, kaiišgarsėjo anglų grupės “Motorhead” (“Motorizuota galva”) ir “Iron Maiden”(“Geležinė mergelė” – viduramžių kankinimo įrankis – įdubusi statula sugeležiniais spygliais, į kurią dėdavo auką). Tarp amerikiečių metalo rokoatstovų galima paminėti grupę “Metallica”, susikūrusią 1982 m., kuometmaždaug ir suklestėjo “metalo” rokas. “Metalo” rokas padėjo jaunimo subkultūroje plisti ryškiai negatyviampožiūriui į pasaulį, žmogaus gyvenimą, religiją ir pan. Tai atsiskleidė netik dainų tekstuose, bet ir vizualiniuose efektuose koncertuojant,muzikantų drabužiuose bei elgesyje, plokštelių grafiniame apipavidalinime.“Metalo” roko gerbėjai gatvėse ir visuomeninėse vietose rodėsi apkaustytaisjuodos odos drabužiais, sunkiais batais, apsikarstę metalinėmisgrandinėmis. Tiek “metalinė” simbolika – karstai, kryžiai, žaibai, tiekprakeikimo pabrėžimas, “forsuoti” instrumentų garsai, isteriški dainininkųriksmai, specialus jų elgesys, šėtono garbinimo elementai dainų tekstuoseir pasirodymuose iš dalies buvo sutirštinimas, norint šokiruoti miesčionįar pakutenti nervus abejingam ir pasyviam jaunuoliui.

Artrokas

Art – išvertus iš anglų kalbos reiškia “menas”. Tai roko muzikos kryptis,kuriai būdingas meninis subtilumas, dažnai naudojami Europos klasikinėsmuzikos elementai bei instrumentai. Šis roko muzikos stilius taip patatsirado Didžiojoje Britanijoje ir didžioji šiuo stiliumi grojančiųjų dalisbuvo britų roko grupės. Žymiausios – “Emerson, Lake and Palmer” (įkurta1970 m.), “Genesis” (1969 m.), “King Crimson” (1968 m.), “Pink Floyd” (1966m.), “Yes” (1968 m.), “Jethro Tull” (1968 m.).

Visų pirma reikia pasakyti, kad šių grupių muzikantai dažniausiai turėjoprofesionalų muzikinį išsimokslinimą ir puikiai žinojo įvairius klasikinėsmuzikos istorinius stilius bei žanrus. Į roko muziką jie įvedė įvairesnesmuzikines formas, subtilesnį tembro ir garsų niuansų pojūtį bei gebėjimąypač artistiškai koncertuoti. Šio stiliaus roko muzikoje galima rasti aukštąjai kultūrai būdingointelektualumo, paradoksalaus šmaikštumo, filosofinės gelmės. Neretaiartroko grupių pavadinimas liudijo priklausomybę aukštajai kultūrai.Pavyzdžiui, pavadinimas “Genesis” aiškintinas ne tik žodynuose esančiareikšme – “kilmė”. Krikščioniškosios kultūros kontekste šis žodis susijęssu pirmąja Biblijos knyga. Pavadinimas “Jethro Tull” – tai XVIII a. anglų agronomo vardas. Šiosgrupės muzikoje džiazo ir bliuzo intonacijos susilieja su viduramžių anglųliaudies muzikos elementais. Anachronizmu pavadinime turbūt norėta pabrėžtišios muzikos nepaprastąjį koloritą. “Pink Floyd” (pavadinimas sudarytas išdviejų amerikiečių bliuzo atlikėjų Pinko Andersono ir Floido Kaunsilovardų) ir “King Crimson” (Tamsiai raudonas karalius) susikūrė savotiškameLondono menininkų pogrindyje. Tai buvo boheminė aplinka, kurioje rokomuzika buvo tarytum gyvenimo būdas. Artrokas – tai drąsi ir kartu naivokato meto roko muzikos pretenzija į visą praeities kultūros paveldą. Taipelektroninei avangardo muzikai būdingą skambesį galėjo pertraukti buitiesbei industrinis triukšmas, o choralai galėjo skambėti kartu su laisvojo(angl. free) džiazo garsais. Grupės “King Crimson” – tikros anglų roko scenos novatorės – centrinėfigūra buvo Robertas Fripas (g. 1946) – gitaristas, klavišinių instrumentųatlikėjas bei kompozitorius. Vienas originaliausių artroko pasiekimų yragrupės “King Crimson” albumas konceptualiu pavadinimu “Vyturių liežuvėliaidrebučiuose” yra sukurtas remiantis muzikantų virtuozinėmisimprovizacijomis. Po ansamblio iširimo, 1974 m., Robertas Fripas įsigilinoį avangardinį eksperimentavimą elektroninįje muzikoje, bendradarbiavo sužymiu avangardistu Brajenu Eno ir naujesniosios muzikos superžvaigžde
Piteriu Geibrielu. Artroko pavidalu roko muzika atvirai susilietė su elitine kultūra.

Pankrokas

Punck – išvertus iš anglų kalbos reiškia “pūvantis”. Tai roko muzikoskryptis, 8-ojo deš. viduryje atsiradusi kaip reakcija į roko muzikossudėtingėjimą bei subtilėjimą. Jai būdingas ryškus socialinės kritikosaspektas, sąmoningai grubi, “neteisinga”, “nešvari” muzika. 8-ojo deš.pabaigoje roko muzika prarado savo bekompromisį būdą ir neretai ėmėpataikauti masinio vartotojo skoniui. Didžiojoje Britanijoje atsiradonaujas judėjimas, kuris išreiškė idealistinį priešinimąsi šiam roko muzikospagrindų komercializavimui. Ir vėl, kaip rašė muzikos kritikai, britaiišgelbėjo muziką, besirengiančią griūti po savo pasiekimų našta. 8-ojo deš. viduryje susiformavo panaši situacija, kaip ir 7-ojo deš.pradžioje, kai atsirado britų bigbitas bei “The Beatles”. Vėl padaugėjojaunuolių, kurie neturėjo nei darbo, nei pinigų, kurie piktinosi “sistema”,sukūrusia socialinį nelygiateisiškumą bei politinę veidmainystę. Jie taippat niekino turtuose paskendusias roko žvaigždes, jau priklausančias šiai“sistemai”. Šie maištingi jaunuoliai buvo įsitikinę perversmo visuomenėjebūtinybe, kad pasaulyje būtų geriau gyventi. Būtent tokios pažiūrosatsispindėjo jų dainose. Kaip rašo kritikai, 1976 m. pradžioje sąžiningiems anglams atrodė, kadbritų jaunimas išsikraustė iš proto. Gatvėse plūdo minios bjauriosišvaizdos jaunuolių. Odinėmis striukėmis ir tyčia per kelius suplėšytaisdžinsais, su žiogeliais ausyse ir žiedais nosyse, skustomis galvomis arbaspalvingomis plaukų sruogomis, dažytais veidais ir per pečius permestomisklozetų grandinėmis jie okupavo pavartes, vietos alaus barus bei kavines.Jie akiplėšiškai elgėsi kino teatruose, iššaukiančiai bendravo supolicininkais ir priekabiavo prie praeivių. Taip buvo protestuojama priešpasaulį, kuriame gimė ir užaugo. Kitos protesto formos neatrodė pakankamai

efektyvios. Pankų filosofija – tai tam tikra prasme supaprastinta“paprastosios kartos” filosofija: kiaulidėje geriausia pačiam būti kiaule. Toks jaunimo maištas bei naujoji muzika buvo pavadinta “pank”. Šis žodisturėjo ilgą ir įdomią istoriją. XVII a. Anglijoje šiuo žargono žodžiu buvovadinamos prostitutės, bet XX a. pradžioje JAV kalėjimuose taippravardžiuodavo kalinių pakalikus. Dabartinėje kasdienėje kalboje punckreiškia nešvarumus, puvėsius ir šiukšles. Be šio socialinio ir moralinio patoso, pankrokas ryškiai skyrėsi irmuzikos prasme. Vienas garso įrašų koncerno atstovas yra pasakęs:“Muzikalumo prasme tai paprasčiausiai nemuzikalu”. Taip ir buvo. Daugelispankroko atlikėjų išties neturėjo jokių muzikinių gabumų ir net nemokėjogroti muzikos instrumentais. Pankai sukūrė savąjį alternatyvųjį rokomuzikos pasaulį, kuriame nereikėjo dešimties tūkstančių kainuojančiosaparatūros, kontraktų su solidžiomis garso įrašų kompanijomis. Pankainesidomėjo milijonine plokštelių rinka. Viskas, kas buvo reikalinga – taipora pigių gitarų ir mušamųjų instrumentų komplektas. Kiekvienas savonamuose galėjo suburti ansamblį. Pankrokas taip stipriai paveikė roko muzikos ir populiariosios muzikosraidą, kad jo atsiradimas laikomas antrąja roko revoliucija (pirmoji –rokenrolo atsiradimas). Ši antroji roko muzikos revoliucija prasidėjo 1975m. lapkričio 6 dieną, kai įvyko grupės “Sex Pistols” (“Sekso pistoletai”)pirmasis viešas pasirodymas, virtęs didžiuliu skandalu. Jo metu taipšokiravo dainų tekstai, skambesys, muzikantų išvaizda ir elgesys, kad podešimties pasirodymo minučių buvo išjungta elektros srovė. Štai grupės “Sex Pistols” dainos provokuojančiu pavadinimu “Dieve,laimink karalienę” (Didžiosios Britanijos himno pavadinimas) tekstas:

|Dieve, laimink |Dieve, laimink |Bet jei nėra ||karalienę. |karalienę, |ateities, ||Tai juk fašistų |Toji juk nėra gyva|Ar gali egzistuoti ||režimas |būtybė. |nuodėmė? |

|Padarė iš tavęs kvailį|Nėra ateities |Mes – šiukšliadėžės ||– |Anglų svajonėse. |žiedai, ||Potencialia |Neturi ateities, |Mes – žmonijos ||vandeniline bomba. |neturi – tu. |nuodai. || | |Mes esame ateitis – || | |Jūsų ateitis. |

Jau 1976 m. rugsėjį Londone įvyko pankroko festivalis. Daugelis ansamblių– festivalio dalyvių ir mėgino mėgdžioti “Sex Pistols”. Jų dainos,atliekamos greitu rokenrolo ritmu, tęsėsi ne ilgiau dvi minutes,monotoniška boso partija tyčia skambėjo aštriai ir nemelodingai.Dainininkai kriokė, springo, rėkė, spiegė į mikrofoną. Dažnai pasirodymaikėlė neužbaigtumo įspūdį. 1977 m. Didžiojoje Britanijoje pankroko grupių jau buvo tūkstančiai.Greitai formavosi nauja – vadinamoji “nepriklausoma” roko industrijossistema. Atsirado mažutės privačios garso įrašų firmos, vadinamos indie(sutrumpinimas iš anglų kalbos žodžio independent – nepriklausomas), imtaleisti pačių sumanytus informacijos apie roką žurnalus. Netrukuspankrevoliucija susilaukė atgarsio. Paleidus pankroko muziką įpopindustrijos konvejerį. Pankų sąskaita imta kurti naują verslą. Jųatributika tapo madinga. Didieji muzikos žurnalai savo populiariausių dainųparadų stulpeliuose indie plokštelėms skyrė specialių skyrių. Niekasnebedraudė pankų grupių koncertų, nebesulaikė paruoštų plokštelių tiražų.Pankus imta rodyti per televiziją. Taip pankrokas ėmė deformuotis, keistis.Atsirado šimtai naujų stilių, kurie vieni nuo kitų skyrėsi muzikinėmis beiestetinėmis ypatybėmis, politine orientacija. Prasidėjo naujoji rokomuzikos banga.

Njuveivas

New Wave (“Naujoji banga”) – roko muzikos kryptis, atsiradusi 8-ojo deš.pabaigoje Didžiojoje Britanijoje ir JAV. Ji pasirodė kaip mėginimas rokomuzikai įkvėpti naujos gyvybės. Njuveive pasireiškia ankstyvojo roko,Jamaikos ir kitų trečiojo pasaulio kraštų populiariausios, disko muzikoselementai, taip pat elektroninės muzikos pasiekimai. Njuveivas nuo patpradžių atrodė labai “margas”. Bet be muzikinės ir estetinės įvairovės jameįmanoma įžvelgti ir bendrų bruožų. Vienas jų – aiškumo, paprastumo

siekimas. Skirtingai nuo pankroko, njuveivas neatsisakė pramoginėsnuotaikos ir dažnokai tyčia naudodavo šokių muzikos elementus. Visi šioskrypties atlikėjai labai rūpinosi savo išvaizda, kartais net specialiaisiekdavo ekstravagantiškumo. Būtent vizualioji njuveivo muzikos pusė tapolabai reikšminga. Koncertuose daug dėmesio buvo skiriama scenografijai,atlikėjų judesių plastikai bei drabužiams. Šios krypties stiliai skirstomiį pagrindines grupes, kurios viena nuo kitos skyrėsi: 1) orientacija į jauesančius muzikos stilius, tarp jų ir trečiojo pasaulio populiariąją muziką;2) polinkiu eksperimentuoti elektronika; 3) ankstyvojo roko atgaivinimu; 4)pramoginių elementų vyravimu. Pirmajai njuveivo stiliaus grupei priskirtini “ska”, “pankfankas”,“hardrokas”, “pankdžiazas”. Šioms atmainoms būdinga “skolinta” iš kitųmuzikos kultūros sferų stilistinių elementų sintezė. Antrąją grupę sudaro “jokia banga”, “alternatyvioji kryptis”,“sintezpop”, ir “njueidžas”. Prie trečiosios njuveivo grupės, kuri deklaruoja sugrįžimą į praeitį,galima paminėti “neorokabiliją”, “neomadą”, “pauerpopą”. Ketvirtoji stiliaus grupė labiau tinka popmuzikai; prie jos priskirtini“elektropopas” ir “naujieji romantikai”. Ansamblis “Police” (“Policija”), įkurtas 1976 m. ir yra turbūt vienasžymiausių njuveivo atstovų. Daugelio žinovų nuomone, šiam ansambliui kaipidealiai popgrupei arba roko grupei labiau nei kitiems britų njuveivoatlikėjams pavyko maksimaliai priartėti prie “The Beatles” statuso. Šisstatusas – tai kūrybinės nuovokos ir aukšto meninio lygio koegzistavimas sumasiniu populiarumu. Šiai grupei pavyko pankroko paprastumą ir staigmenassujungti su spalvingu regio melodiškumu ir egzotinėmis intonacijomis.“Police” muzika pasižymi subtiliu intelektualumu ir nepriekaištingu skoniu.Kiekvienas iš penkių plokštelių albumų buvo parduoti daugiau nei 10milijonų tiražu. Šios grupės pagrindinis solistas ir daugelio dainųautorius Gordonas Samneris (g. 1951 m.), išgarsėjo vardu Stingas. Grupeiiširus (1984 m.) jis tęsė karjerą kaip plokštelių albumų autorius,dainininkas, kino bei teatro aktorius. Yra dar viena njuveivo grupė – airių “U2”. Vakaruose visiems žinoma, kad
taip 7-8 deš. vadinosi greičiausias pasaulyje amerikiečių žvalgybinislėktuvas. Grupę 1977 m. įkūrė vieno koledžo studentai. Pirmasis šios grupėsturnė po Didžiąją Britaniją 1980 m. ir pirmasis albumas paskatino kritikuspavadinti “U2” “britų 9-ojo deš. roko muzikos viltimi”. Šios viltysvisiškai pasiteisino. Tolesniuose grupės albumuose turinio gelmė, emocinėjėga, žavus muzikalumas susivienijo su socialinėmis ir net politinėmistemomis. Muzikoje jaučiamos airių folkloro intonacijos. Savo dainomis irkalbomis spaudoje bei televizijoje grupės nariai reagavo į pilietinį karąCentrinėje Amerikoje, rėmė kovą prieš aparteidą Pietų Afrikoje, lenkųSolidarumo judėjimą. Bendradarbiavimo su žymiuoju muzikantu ir prodiuseriuBrajenu Eno (1948 m.) rezultatu tapo albumas “The Joshua Tree” (“Džošuamedis” – Kalifornijos kaktusų porūšis), kuris įsitvirtino pirmosiosepopuliariausių dainų vietose. Grupės atliekamų dainų tekstai atspindinerimą dėl narkotikų platinimo, dėl žmogaus teisių pažeidimų, regioniniųkonfliktų. Njuveivas paplito ne tik Europoje, jis pasiekė ir JAV. Ši muzika suradosavo nišą tarp Niujorko intelektualų. Žinomesnė amerikiečių grupė, grojusikomplikuotą ir net keistoką muziką, buvo ansamblis “Talking Heads”(“Kalbančios galvos”), susikūręs 1977 m. Šią grupę pradėjo globoti BrajenasEno, kuris kaip prodiuseris keletą metų dirbo su šiuo ansambliu. Kurdamikompozicijas koncertinėms programoms bei albumams “Talking Heads” įkvėpimosėmėsi Lotynų Amerikos karnavaluose, Afrikos ritualų muzikoje iravangardinėje poezijoje. Albumo “Fear Of Music” (“Muzikos baimė”, 1979 m.)dėka grupė išpopuliarėjo. Grupės lyderis Deividas Bairnas (g. 1952 m.),turintis menininko išsilavinimą, dirbo konceptualiojo meno srityje. Todėlnėra ko stebėtis, kad “Talking Heads” kai kuriuose savo projektuose labaipriartėjo prie avangardinio roko. Deivido Bairno bendri įrašai su brazilųir afrikiečių muzikantais savo koncepcija artimi world music (“Pasauliomuzika”) krypčiai.

Avangardinis rokas

Avant-garde (išvertus iš prancūzų kalbos reiškia “priekinis pulkas”). Tai

roko muzikos kryptis, atsiradusi 8-ojo deš. viduryje. Muzikantai tarsityčia kreipia klausytojų dėmesį į tai, kas paprastai sąmoningai nebūdavopabrėžiama, pavyzdžiui, į garso atsiradimo procesą arba kokios nors rokokrypties stiliaus specifines ypatybes. Muzikantai tarsi žaidžia jaužinomomis muzikos raiškos priemonėmis, neretai išreikšdami ironišką požiūrįį viską, kas yra roko muzika. Bene pagrindinė avangardinio roko pirmtakėbuvo amerikiečių grupė “The Velvet Underground” (“Aksominis pogrindis”).Grupė egzistavo tiktai nuo 1966 iki 1970 m., bet šios truputės veiklos irdviejų lyderių Lu Rydo (g. 1944 m.) bei Džono Keilo (g. 1940 m.) dėkaatsirado daugelis šiuolaikinio avangardinio roko krypčių. Ypač ryškiasmenybė buvo amerikiečių gitaristas, kompozitorius ir grupės lyderisFrenkas Zapa (1940 – 1993), kuris pajuokė ir parodijavo beveik visus rokoir popmuzikos stilius bei kryptis. 7-ajame deš. jis taip drąsiaieksperimentavo įvairių muzikinės raiškos būdų srityje, kad didžioji dalisto, ką jis sukūrė tuo laiku, iki šiol yra laikoma neprilygstamaisavangardinio roko kūriniais. Amerikiečių arba galbūt net tarptautinė grupė “Residents” (grupėspavadinimas “Rezidentai”, be abejo, reiškia nuolatinius žvalgybinių tarnybųatstovus svetimoje šalyje ir priešiškoje aplinkoje) ilgiau nei 20 metų yraavangardinio roko siela. Visą šį laiką grupę gaubia paslaptis ir mistika, –niekas iki šiol dorai nežino, kas groja šiame ansamblyje. Retų pasirodymųmetu grupės dalyviai slepia savo veidus po milžiniškomis kaukėmis. Visikontaktai su išorės pasauliu patikėti nedidelei firmai, pavadintai“Paslaptingoji korporacija”. Plokštelių viršeliuose nėra nė vienospavardės. Savo kompozicijose “Rezidentai” pajuokia viską, kas egzistuojaroko ir popmuzikos pasaulyje. Bet tai daroma taip šmaikščiai, taip puikiaiir kartais taip žavingai, jog daugelis kritikų mano, kad šioje grupėjedalyvauja patys garsiausi pasaulio roko muzikantai.

Speisrokas

Space – išvertus iš anglų kalbos reiškia “erdvė, kosmosas”. Speisrokas,

arba elektroninis rokas, – roko muzikos kryptis, kuriai būdingas įvairiųelektroninių klavišinių instrumentų naudojimas, orientacija į meditaciją.Šis roko muzikos krypties pavadinimas vartojamas nuo 8-ojo deš. Vienas išspeisroko komponentų yra psichodelinė muzika, kaip antrąjį variantą būtųgalima paminėti džiazroką su jam būdingu elektrifikuotu skambesiu. Prieviso to prisijungė susižavėjimas Rytų misticizmu bei klasikine Indijosmuzika. Plėtojantis speisrokui vis dažniau imta remtis “rimtos”avangardinės elektroninės muzikos pasiekimais. Vienas įdomiausių ir kūrybingiausių šios krypties ansamblių buvo“Tangerine dream” (“Mandarino sapnas”). 1970 m. ansamblio vadovas,gitaristas, klavišinių bei elektroninių instrumentų žinovas Edgaras Frezasir Kristoferis Frankas, grojęs sintezatoriumi, išleido pirmąjį albumą,pavadintą “Elektroninės meditacijos”, kuriame laisvosios improvizacijosDžimio Hendrikso stiliumi susijungia su garso deformacijomis, be to, yrajaučiama “akademinio” avangardisto Karlhainco Štokhauzeno įtaka. Albumomuzikoje galima jausti Frezo ir įžymiojo menininko siurrealisto SalvadoroDali draugystės atšvaitus. Vėlesniųjų albumų muzikoje panaudoti sudėtingisintezatoriai ir kitokia elektronika. Tai leido kurti labai ilgas lėtospulsacijos ir keistų, neįprastų tembrų kompozicijas, retkarčiaispanaudojant gamtos garsus (vandenyno šniokštimą, paukščių balsus), tarytumperkeliant klausytoją į kitus erdvėlaikius. Geriausi grupės albumai yra“Atem” (1973 m.), “Rubycon” (1975 m.), “Ricochet” (1975 m.). “Tangerine Dream” muzika turėjo didelės įtakos ne tik tolesneielektroninio roko raidai, bet ir tokių popmuzikos krypčių kaip space music(“erdvės muzika”), electro/techno ir New Age (“naujųjų laikų muzika”)formavimuisi.

Roko opera

Roko opera – roko muzikos žanras, muzikinio teatro porūšis. Ji susidedaiš sceninio veiksmo bei roko muzikos. Roko opera artima miuziklui.Skirtingai nuo minėtųjų roko muzikos rūšių, kai dainos egzistuojasavarankiškai, roko operoje jas jungia tam tikras siužetas. Be dainų galiskambėti ir grynai instrumentinės kompozicijos. Žymiausią roko operą “Jesus Christ Superstar” (“Jėzus Kristus

Superžvaigždė”) sukūrė anglų kompozitorius Endriu Loidas Vėberis (g. 1948m.). 1970 m. ši roko opera buvo įrašyta į plokštelę, pirmą kartą pastatytaNiujorke 1971 m., nufilmuota 1973-iaisiais. Ji visame pasaulyje turėjomilžinišką pasisekimą. Londone spektaklis buvo atliekamas kiekvieną vakarąaštuonerius metus iš eilės. Dėl šių pasiekimų susidarė įspūdis, kad rokoopera yra revoliucinis roko muzikos žanras, turintis puikias perspektyvas.Atsirado daug panašaus pobūdžio kūrinių, kuriuose roko muzikos elementaivienijosi su operos dramaturgijos principais. Vis tik net pačios“Superžvaigždės” muzika labiau yra roko imitacija nei tikrasis rokas.

Naudota literatūra:

Pasaulio muzika

Leidykla “KRONTA” 2000

Boriss Avramecs ir Valdis Muktupavels