ĮVADAS
Rokas tai ne paprasta muzikinė kryptis, tai jaunimo kultūra, bendravimo forma, visuomenės veidrodis Nuo pat pradžių jis atsirado kaip jaunimo saviraiškos priemonė, maištas ir protestas, neigimas ir moralinių, materialinių pasaulio vertybių peržiūra . Visos savo istorijos eigoje rokas parodo amžiną ir neišsprendžiamą tėvų ir vaikų dilemą . Kaip jaunimo saviraiškos būdas, vyresniojo amžiaus žmonių akimis rokas atrodo tik kaip vaikiškas susižavėjimas, bet tuo pačiu – pavojingas . Nors rokas egzistuoja jau labai seniai ir kartu su juo užaugo šiandieninė suaugusiųjų karta, vis dėlto ir dabar jo vystymosi kelyje egzistuoja tos pačios problemos kaip ir pradžioje : nesupratimas ir atstumimas . Tai labai aiškiai parodo vystymosi spiralę : kad ir kaip toli mes pažengę, vistiek praeiname etapus, kurie jau likę istorijoje . Be abejo, roko vystymasis labai susijęs su tecniniu, ekonominiu, politiniu ir socialiniu vystymusi . Būtent todėl pirmiausiai rokas pasirodė labiau išsivysčiusiose šalyse . Būtent techninis vystymasis duoda impulsą roko vystymuisi, pastoviai keičiasi ir tobulėja aparatūra, 40 – ųjų metų gitara į šiandieninę panaši turbūt tik forma, o skambėjimas visiškai pasikeitęs . Technikos vystymasis privedė ir prie to, kad dabar kiekvienoje šeimoje yra magnetofonai, muzikiniai centrai, kas taip pat didina muzikos įtaką visuomenei . Ekonominis vystymasis kelia gyventojų vystymosi, kartu jų išsilavinimo lygį ir tada atsiranda daugiau laisvo laiko, kurį galima paskirti muzikai, taip pat tai pagerina darbo sąlygas ir aprūpina darbu muzikantus . Ryškus to pavyzdys – brazilų grupė „Sepultura“ – būnant gimtinėje ir neturint geros aparatūros, jų muzika nebuvo įdomi, bet tik pervažiavus į JAV, jie iškarto įgavo supergrupės statusą . Rokas – derlinga dirva gilintis iš filosofinės pusės, čia atsiskleidžia visi filosofijos įstatai . Rokas yra jaunimo protestas, kuriame pasireiškia nauja muzika, atmetant senąją, vyrauja atmetimo įstatai, rodantys roko muzikos vystymasi . Naujojo stiliaus atsiradimas kitų stilių susiliejimo būdu – atgimimo įstatas, kurio pagrindas yra samoningumo vystymasis .
Roko šaknų galima ieškoti senų senovėje : ir liaudies muzikoje, ir džiaze, ir bliuze, bet iš tiesų rokas tapo tokiu, kokį jį mes matome dabar, tik 50 – aisiais metais .50 – ŲJŲ ROKAS
Rokenrolas tapo priemone, kuri suvienijo juodaodžius ir baltaodžius paauglius, vienu brūkštelėjimu nubraukdama rasinius ir socialinius nesutarimus . Du juodaodžiai – Littl Richard ir Chak Berri – kiekvienu sceniniu gestu, kiekvienu savo dainų garsu išreiškė nesusitaikymą su rasizmu . Tą be abejo priėmė besiklausantys jų baltieji, kurie jau buvo pasiruošę tokiai muzikai, ir pasidavė juodajam ritmui . Tokią muziką tuomet grojo visos radio stotys ir ji buvo bendra paauglių paslaptis, jų sąmokslas prieš tėvus, kurie nepripažino spalvotųjų . Rokenrolas buvo pirmoji muzikinė forma, pasiūlyta paaugliui ir specialiai dėl jo sutverta : iki to buvo suaugusiųjų ir vaikų plokštelės, bet nebuvo nieko, kas išreikštų būtent paaugliškas svajones ir viltis, būtent paaugliška požiūrį į tikrovę . Jaunimo trauką prie „kitokios“ muzikos pirmieji pastebėjo nedidelių įrašų studijų savininkai, kurie buvo mobilesni ir labiau linkę rizikuoti negu didelės firmos . O kadangi daugelis nedidelių kompanijų, kuriose buvo įrašomi juodaodžiai ritm – end – bliuzo atlikėjai kartu su baltųjų kantri muzikantais, šios kryptys ėmė artėti viena prie kitos . Pasigirdo griežti muzikos kritikų nuosprendžiai . Kai kur jie buvo teisūs, nes tarpe tikrųjų žvaigždžių, tuometinė banga išmetė į paviršių labai daug šiukšlių . Dešimtmečio pradžioje juodoji ir baltoji muzika buvo atskirtos taip pat, kaip ir juodoji ir baltoji bendruomenės . Bet laikas ėjo ir radijas, per kurį transliavo šią muziką, leido juodaodžiams klausyti baltųjų muziką ir atvirkščiai . Radiobangos atnešė šiuolaikinę naują stilistiką, ir po truputį šios dvi kultūros ėmė kryžmintis . Gyvenimo laboratorijoje ėmė gimti nauja, laukinė, užkrečiama muzika, kuri vadinosi rokenrolas .
60 – ŲJŲ ROKASRokenrolas nutraukė ramų 50 – ųjų metų tekėjimą ir su didele jėga praskriejo per taikią eizenchauzo erą . Bet jau 60 – ųjų pradžioje jo dvasia buvo sutramdyta ir radijas pradėjo transliuoti saldžius Frenk Avalon ir Poll Anki, Koni Frencis ir Mich Miller balsus ; muzikos apžvalgininkai nurimo : panašu į tai, kad muzikos pasaulin grįžo įstatymai ir tvarka . Ir vis dėlto po kelierių metų rokas atgimė, o dešimtmečio pabaigoje virto galinga politine ir kultūrine jėga . 60 – ųjų pabaigoje eilinė karta artėjo prie pilnametystės . Šių vaikų tėvai aktyviai kovojo už taiką, ramybę, tikėdamiesi, kad atžalos ne tik įvertins jų pastangas, bet ir praplės šio naujo pasaulio horizontus . Beje, tėvai atsinešė su savimi atominio karo baimę ir rasistinės neapykantos nuodėmę, o vienybės ir tiesos idealai buvo paprasčiausiai sutrypti vaikantis stabilumo ir sėkmės . Nenuostabu, kad vaikai abejojo ir moralinėmis, ir politinėmis pokarinio pasaulio normomis ; šios naujos nuotaikos atsispindėjo jų muzikinėje išraiškoje . Iki šiol buvęs iš viešumos išstumtas folkas, vėl staiga iškilo ir iš karto prisijungė prie antikarinio judėjimo ir socialinių kovų . Labai greitai atsirado nauja folko viltis – liesutis vaikinukas, vardu Bob Dilan . Būtent jo balsas išreiškė keliančios galvą neramios kartos abejones ir viltis . Dainininko dainos apie rasistinį išnaudojimą ir branduolinio karo grėsmę iškarto pavirto himnais, o daina „Laikai – jie keičiasi“ kaip pirmas įspėjimas apie augančią visuomeninę įtampą . Beje, nors ir atsižvelgiant į visus šviesius idealus, folkas vis dėlto liko praeities muzika, politizuotos inteligencijos bendravimo forma, su neslepiama ironija žiūrinčia į vaikišką susižavėjimą – rokenrolą . Naujoji karta dar neturėjo savojo unikalaus balso . Rokenrolo atgimimas prasidėjo daugelio nustebimui, mieste, kuris buvo toli nuo JAV – Liverpulyje . Brayn Epstayn, vietinės muzikos parduotuvės valdininkas, kartą netyčia užėjo į kažkokį rūsį ir išgirdo ten grojančio ansamblio muzikoje ne tik vietinio susidomėjimo Amerikos gyvenimiškais ritmais, atgarsius . „Bitlų“ muzikoje virė britų, norinčių turėti viską, ko iki šiol neturėjo, drąsa .
Epstain tapo muzikantų menedžeriu ir palaikė savo globotiniuose šią kovingą dvasią . 1964 metais „Bitlus“ stebėjo 70 milijonų amerikos televizijos žiūrovų . Tai buvo istorinis įvykis, kuris nutiesė tiltus tarp šalių ir stilių, netgi sukūrė naujas sienas – tarp epochų ir kartų . Bob Dilan vis labiau jautė savo auditorijos mažėjimą, stilistinio žanro rėmų siaurėjimą . Jis pasiūlė trumpą programą visiškai naujos, „elektrinės“ muzikos . Užkaukus gitaroms, Dilano muzika jau nauja ir galinga jėga įsiliejo į roką . „Bitlai“ ir Dilanas sukrėtė visą jaunimo kultūros pagrindą, pakeitė roko skambėjimą ir jo vystymosi kryptį . Dilanas politizavo „Bitlus“ : būtent jis privertė juos pamatyti idealią galimybę paviešinti savo nuomonę apie įvykius kurie visus jaudina . „Biltų“ ir Dilano susijungimas tapo 60 – ųjų roko judėjimo jėga . Ir vis dėlto netgi ji negalėjo parodyti viso jaunimo judėjimo užmojo . Iš Memfio kilo aštraus, „purvino“ soul muzikos srovė . Dešimtmečio kulminacija artėjo, augo rasinių susidūrimų aistros, ir soul muzika kartu su džiazo gigantais tokiais kaip Mailz Deivis, John Koltrain, Charlz Mingus, Erik Dolfi, – iškilo šioje kovoje, išdidi negrų savimonės galybė buvo pilnai išreikšta šioje muzikoje . Juodųjų pop muzika pateikė tokius rasinio išsivadavimo teiginius, kad dar prieš dešimtmetį buvo baisu ir pagalvoti . Bet, galbūt, didžiausia to laikmečio pergale tapo dviejų kultūrų susiliejimas : juodos ir baltos . Tai buvo šviesus, šventinis junginys, kuriam atrodė, neliko nieko negalimo . Naujoje muzikoje atsispindėjo svajonė apie vienybę ir lygybę, harmoniją ir kantrybę . Antroje dešimtmečio pusėje roką užgriuvo bėdos : „Bitlai“ paskelbė apie visišką koncertinės veiklos pabaigą, 1966 metais Dilanas pateko į autokatastrofą ir net metams buvo pasitraukęs iš kūrybinio proceso, 1967 metais už narkotikų laikymą buvo suimti Mik Džager, Keit Richards, Bryan Johns – grupės „Rolling Stones“ nariai . Bet užtai San – Francisko rajone Xeit – Eshberi pradėjo atgimti kai kas utopinio : čia religiniuose elektrikos pamatuose užaugo savita roko komuna . Vėlgi „Bitlai“ paskleidė sužydėjusią Pasaulinės meilės idėją, po metu tylos išleidę albumą „Seržanto Pepero vienišų širdžių klubas“. Avangardinę estetiką, kuria buvo persunktas albumas, išrado ne jie patys – jie tik išreiškė viską, ko siekė kiti ir rezultate – vėl be klaidų parodė jaunimo nepriklausomybės, idealų siekį . Albumas pabrėžė naujos muzikinės eros esmę, parodė, kad rokas tapo menu, o menas – pagrindine masių bendravimo forma ; pagaliau į begalo maištingą, neramų roką jis įterpė svajonę apie meilę ir dvasinę vienovę . Bet rokas neturėjo jėgų išsilaikyti šiame aukščiausiame taške . Kai „Bitlų“ idėjos išsiliejo gatvėse, Xeit – Eshberi buvo virtęs irštva kur valdė valkatos, vagys, netikri pranašai, viešpatavo heroinas ir kokainas Visuomenėje brendo priešiškumas roko kultūrai . Atėjo laikraštinės panikos ir amžiaus diskriminacijos laikas .70 – ŲJŲ ROKAS
Rokenrokas, o vėliau taip vadinamas avangardas atitiko laikmečio maištus, sukrečiančius visuomenės pamatus . Alenas Disteris, knygos „Anglų rokas“ autorius : „Rokas – įsiskverbęs į visuomės gyvenimą veikė iš pačių gelmių . Apie jį sprendė iš paviršutiniškų, išorinių veiksnių, ir mielai nepastebėjo, kas slepiasi po šia spalvinga išore : buvo suabejota tradicinėmis vertybėmis tokiomis kaip politika, religija, armija ir atsirado naujas požiūris į žmonių santykius … Rokas – tai bendravimas . Jis – visos kartos muzikinis fonas…“ 70 – ųjų metų pradžioje pastebima krizė . Rokas pavirto į egzotiškų prekių turgų su didžiulėm vitrinom . Ir tapo vis labiau komercine muzika, visiškai atitolo nuo dvasinių roko šaknų, kuris buvo gimęs maištui .Įpusėjus 70 – siems metams, atsirado poreikis kažkam naujam – maištaujančiam ir protestuojančiam . Tuo kažkuo tapo pankrokas . Pirmieji muzikantai su šūkiais „Šią muziką gali groti kiekvienas“ atsirado Anglijoje 1975 metais . Pankroko stilius tvirtėjo, bet jis taip ir nesugenėjo išlįsti iš rūsių ir mažų klubų – nebuvo tikro vado .
1976 metais atsitiko istorinis įvykis : Teris Sleiteris iš EMI firmos užėjo į Londono barą „Klubas100“, kur koncertavo grupė „Sex Pistols“, Sleiteris įsivaizdavo kaip ji gali atrodyti prieš didelę auditoriją ir pasiūlė kontraktą . Tuo matu ši grupė egzistavo jau metus, ir jos karjeros pradžia buvo daug žadanti . Bet jau po 2 menesių EMI atstovai pareiškė, kad kontraktas buvo baisi klaida : „Sex Pistols“ jau pirmame žanro klasika tapusiame single „Suvienytos karalystės anarchija“ įsigudrino įžeisti religinius piliečių jausmus . Vėliau televiziniame šou „Šiandien“ vokalistas Džoni Rotenas pažėrė vedančiajam tokį komplektą keiksmažodžių, kad kaip rašė spauda, vieno žiūrovo namuose, sprogo televizorius . Kontraktas buvo nutrauktas . Kita kompanija, kuri sutiko dirbti su „Sex Pistols“ buvo A – ir – M. Muzikantai įrašė antrą singlą „Dieve, saugok karalienę“ ir aštuntąją bendro darbo dieną kompanijos komercijos direktorius sugebėjo pralementi tik : „Aš persigalvojau“. 1977 metais singlas tapo hotu numeris 1 . Jaunimas svaigo iš pasitenkinimo – pankrokas tapo madingu . Kiekviename laikraštyje buvo galima rasti su pankais susijusių skandalų – tai grupės „Boys“ nariai sumušė žmones gatvėje, tai „Sex Pistols“ gitaristas gitara praskėlė galvą muzikos kritikui, tai už kelių dienų gatvėje sumušė šios grupės vokalistą . Anglijoje turbūt neliko nei vienos komandos, kuri atsilaikytų prieš pankroko gundymus – visi nuo komercinių iki be abejonės talentingų – prieš pavadinimą pridėjo priesagą „pank“. Apie pankus suko filmus, rašė knygas, jie tapo disertacijų temomis . Beje, angliška adata nosyje tapo dešimtmečio simboliu . Traukė tas, kad pankas buvo laukinis, piktas, bet visgi gaivus vėjas . Atrodė, kad viskas jau išbandyta, toliau muzikoje bus tik pakartojimai ir pankai žavėjo kaip paskutinė audringa, skandalinga, bet sažininga išeinančio rokenrolo šventė . Kita žinoma grupė „Klesh“ – pankroko stiliui priklausė tik iš išorės . Džo Stramer, grupės lyderis gimė diplomato šeimoje, lankė privačią mokyklą ir Karališkąjį muzikinį koledžą . Grupės dainos labai gerai aranžuotos, įrašuose dalyvaudavo studijiniai muzikantai, ir grupė labai mėgo kištis į politiką . Nuo „Sex Pistols“ iširimo sugriuvo visa, kas buvo susiję su pank stilium ir kiekvienas dabar darė iš jo kažka skirtingo ir savo . Vieni vedė jo aštrumą iki ribos ir gavo treš stilių . Kiti gi atvirkščiai, aštrumą nuėmė, kaip „U – 2“, treti – paprasčiausiai madingai nusikirpo, į nosį įsivėrė smeigtuka ir gimė naujoji banga . Žinoma, 70 – aisiais gyvavo ne tik pankrokas, tuo labiau, kad rokas taip greitai vystėsi, kad apžvelgti visus jo etapus būtų sudėtinga . Dar vienas tų metų pasiekimas buvo hardrokas, kuris kaip savarankiška kryptis išsiskyrė 60 – ųjų pabaigoje gitaristo Džimio Hendrikso dėka . Nuo to laiko hardrokas reikalavo virtuozinio instrumentalistų atlikimo, kas buvo į naudą ir muzikai, ir klausytojams. Hardrokas,taip kaip savo laiku rokenrolas, buvo aštrus ir agresyvus, bet skirtingai nuo pankroko reikalavo gero instrumento valdymo, ir agresyvumas jame nėra kaip bukas pyktis ant visų ir visko, o išreiškia pasipiktinimą tamsiomis žmogaus pusėmis . Žinoma, hardrokas nebuvo kažkuo visiškai nauju, jis tiesiog perėmė į save visus ryškiausius ir išraiškingiausius kitų krypčių bruožus . Čia galima pastebėti ir klasikinę muziką, ir juodąjį bliuzą, ir rokenrolą . Tuo pačiu šis stilius įnešė i muziką ir daugelį naujovių . Hardroko atlikėjai dainų tekstuose pradėjo demonstruoti tamsius žmogaus dvasios kampelius, kelti filosofines tematikas, peržiūrinėti krikščionybę ir satanizmą . Hardrokas tapo pirmąja muzikine kryptimi, naudojanti sunkų skambesį, kurį išgaudavo prie gitaros prijungiant Distortion ir kitus efektus . Hardroko pirmosios grupės yra žinomos visame pasaulyje, tai : „Deep Purple“, „Led Zeppelin” . „Led Zeppelin“ susikūrė 1968 metais . Po žinomos anglų grupės „Yard birds“ iširimo, gitaristas Dž. Peidžas, rinko naują grupę, kad įvyktų suplanuotos gastrolės su „Yard birds“ . Prie jo prisidėjo Polas Džonsas, kuris turėjo gana solidžia praeitį ir buvo grojęs su žinomais muzikantais . Pasivadinę “New Yardbirds” muzikantai iš vyko į gastroles . Vėliau grupės menedžeris Piteris Grantas pasiūlė pavadinimą “Led Zeppelin”. 1968 metų pabaigoje Grantas sugebėjo gauti labai pelningą kontraktą ir grupė išleido pirmą albumą, kuris buvo įrašytas beveik per parą . Sekančiais metais “Led Zeppelin” išvyko į gastroles po JAV ir tuo pat metu jų diskas pateko į Top 10, po to tapo „auksinis“. Antrasis albumas, praėjus dviems mėnesiams po išleidimo, užėmė pirmą vietą ir tapo „platininiu“. Grupė laikėsi bliuzo grojimo manieros . Beje, Dž. Peidžas į klasikinį bliuzą įnešė savo asmeninį šios muzikos supratimą, jo gitaros pajautimas buvo išties unikalus (jau nekalbant apie grojimo techniką). Neįprastas baltojo dainininko balso tembras dare grupės muziką nepakartojamą . O kūrybos pagrindas – improvizacija – turėjo ir blogą pusę : kompozicijos buvo ilgos ir radio stotys atsisakydavo jas transliuoti . 1975 metais “Led Zeppelin” išleido dvigubą albumą “Physical Graffiti”, kurio kompozicijos apibūdino savo laikmetį ir tapo orientyru grupėms, kurios atsirado po “Led Zeppelin”. Hardroko gigantais tapo „Deep Purple”. Jų istorija prasidėjo 1967 metais kai į praeitį ėjo „gėlių vaikai“ – hipių judėjimo viršūnė . Britai klausėsi labai įvairią muziką : instrumentines X. Montenegro pjeses, „Bitlus“, Luis Armstrongą, Abi Ofarim ir kt. Roko muzikos sfera plėtėsi . Trys anglų muzikantai Džonas Lordas, Yanas Peisas ir Ričis Blekmoras pakvietė Niką Simplerą ir Rodą Ivansą su kuriais įrašė pirmą savo singlą . Plokštelė tą pačią vasarą pateko į JAV geriausių penketuką . Greitai pasirodė ir pirmas dvigubas grupės diskas “The shades of Deep Purple”. Sekanti plokštelė “The Book of Taliesyn” patraukia eksperimentiniais roko ir klasikos suartinimais . Vėliau situacija buvo tokia, kad grupės plokštelės patekdavo į visus Amerikos hitparadus, o savo gimtinėje, Anglijoje, jie praktiškai buvo nežinomi . “Deep Purple” nusprendė kažka nuveikti ir pas save namuose . Pradžiai Ivansą ir Simplerą jie pakeitė Gillanu ir Gloveriu . Tokiu sąstatu “Deep Purple” ir Karališkasis filarmonijos orkestras atliko Džono Lordo koncertą, parašytą 1969 metais . Tai buvo retas įvykis, kai bandymas sujungti roką ir akademinę muziką buvo puikiai priimtas ir vienos, ir kitos muzikos gerbėjų . 1970 metų vasarą išėjęs diskas “Deep Purple in Rock“ beveik tuo pačiu metu su “Black Night“ pažymėjo naują kūrybinį grupės etapą . Tada dar neatsirado heavy metal . Bet grupė “Deep Purple” milijonams klausytojų tapo šio žanro pradininkais . Visus kolektyvo muzikos bruožus vėliau naudojo kitos metala grajančios grupės – garsą, gitarų efektus, dažnai grojamus unisonus, charakteringą vokalą, galingus mušamuosius . Kas skiria “Deep Purple” nuo jų pasekėjų tai pastovus atsinaujinimas ir įvairios muzikinės įtakos pripažinimas . Grupės, kurios buvo prie heavy metal muzikos ištakų, nebuvo užsidarę ir neprieinamos, galbūt todėl daug kas jų muzikoje įdomu ir šiandien . 70 – ųjų viduryje užgimė heavy metal stilius . Šio stiliaus atsiradimo impulsu tapo grupės „Black Sabbath“ kūryba, kuri palyginti su kitomis hardroko grupėmis išgavo sunkesnį skambesį, visiškai išėmė klavišinius instrumentus, visas meilės dainas, dingo bet kokia orientacija į šlagerius, kurie galėjo patekti į hitparadus . Siaubas ir dainų okultizmo tematika tapo vizitine grupės kortele, kuri netikėtai tapo labai populiari jaunimo tarpe . Iš tiesų, nieko labai baisaus jų dainose nebuvo – dainų tekstai labiau priminė pasakas suaugusiems, bet tikro heavy metalo jie ir negrojo . Tą darė kitos grupės, tokios kaip „Judas Priest”, “Iron Maidan”, “Mágnum”. Antroje 70 – ųjų pusėje visas jaunimas buvo susidomėjęs pankais, kurie tiesiog nepraleido į sceną, nes nebuvo galima pasirodyti jeigu tu scenoje nesikeiki, ir nemoki groti . Todėl tuo metu heavy metal nebuvo labai populiarus, o sužydėjo jis tik 80 – ųjų metų pradžioje, kai heavy metal judėjimu buvo susižavėjęs visas jaunimas . Grupė „Judas Priest” susikūrė 1969 metais . Du debiutiniai albumai didelio susidomėjimo nesulauke, nors juose buvo įdomį muzikinė medžiaga . Vis dėlto 1977 metais grupė sulaukė populiarumo ne tik Anglijoje, bet ir už jos ribų . Tai metais muzikantai išleido pirmąjį sėkmingą komercinį albumą „Sin after Sin“ kurio prodiuseris buvo Rodžeris Gloveris . 1979 metais singlas “Take on the World” anglų hitparade užėmė 14 vietą . Kitikai nedavė ramybės ir smarkiai šaipėsi dėl nevykusių dainų tekstų, bet nežiūrint nieko, jaunimui ši muzika labai patiko . 1980 metais, atėjus naujam būgnininkui buvo įrašytas diskas “British Steel“, pažymėjęs grupės stilistikos pasikeitimą . Tik dabar kritikai pagaliau pripažino “Judas Priest“ populiarumą . Būtent grupė “Iron Maiden“ padarė heavy metal stilių populiariu jaunimo judėjimu . Jie susikūrė 1977 metais . Kaip muzikos pagrindą paėmę „Led Zeppelin“ pavyzdį, muzikantai greitai surado savo stilių, kuris vėliau tapo orientyru kitoms grupėms . 1979 metais kompozicija „Running Free” pateko į karštąjį trisdešimtuką ir tada atėjo populiarumas . 1980 metais “Iron Maiden” išvyko į koncertinės keliones po Angliją kartu su “Judas Priest”. Greitu laiku jie pradėjo gastroles savarankiškai . 1981 metais diskas “Killers“ atnešė tarptautinį populiarumą . Beveik visus metus muzikantai intensyviai koncertavo visame pasaulyje . Sąstate atsirado vokalistas Briusas Dikkensonas su kuriuo “Iron Maiden” gavo supergrupės statusą . 1989 metais “Iron Maiden” buvo pripažinta geriausia metų grupe, o Dikkinsonas – geriausiu vokalistu . Taip pat dėmesio susilaukė vokiečių grupė „Helloween“, kuri įnešė savo indėlį į heavy metal muziką . Išskirtinis bruožas buvo tas, kad viso savo gyvavimo metu jie bandė apjungti dvi muzikines kryptis – klasiką ir heavy metal . Taip, heavy metal stilius tapo savotišku mikseriu, kuris suplakė savyje įvairias kryptis ir klasiką, ir liaudies muziką, ir rokenrolą, bet visko pagrindas yra nemirtingas negrų bliuzas . Įdomus faktas, kad kai grupės „Iron Maidan“ vokalisto Dikkensono paklausė, kaip jis atėjo iki metalo, dainininkas sušuko : „O ar yra metalas apskritai ? – Buvo bliuzas – bliuzas ir liko tik jis pakito . Man tai ne stilius, ir ne žanras, tai muzika dėl kurios aš atėjau į roką“. 80 – ŲJŲ ROKASPo „Sex Pistols“ iširimo sekė pank roko smukimas ir tai reiškė daugiau kaip dvidešimtmetį trukusios klasikinio rokenrolo eros pabaigą . Vėliau prasidėjo nauja era, kūrėsi naujos grupės : Stingas, „U – 2“, „Diuran diuran“, „Depesh Mod“ – tada visi jie buvo jauni, darbštūs ir visi buvo būsimos žvaigždės, būsimųjų skandalų herojai, būsimųjų diskų autoriai . Muzika, kuri pasirodė, buvo pavadinta postpanku, nors teisingiau buvo ją vadinti postroku . Išaugusi kažkur roko viduryje ji kilo ne iš negrų bliuzo, o greičiausiai iš baltųjų klasikos . Roko apakinta publika nepastebėjo šio pakeitimo ir 80 – siais metais postpank – naujoji banga – su triumfu peržygiavo visą Europą ir kažkodėl tik Europoje prigijo . Elektroninio meno galimybės traukė muzikantus dar 60 – aisiais . Bet visas sunkumas dabar buvo tame, kaip užrašyti greitai įsimenamą melodiją . Ir grupei „Depesh Mod“ tai pavyko . 1984 metais spaudoje ji buvo pavadinta „tarptautine supergrupe“. Tuo metu grupė išvystė ne tik muzikinę, bet ir politinę veiklą, taip pat tada labai ištobulėjo koncertinės organizacijos darbas . Kritika, priblokšta dekoracijų ir šviesos efektų, vienbalsiai pripažino, kad iš visų elektroninių grupių „Depesh Mod“ rengė pačius galingiausius koncertinius šou .
Viduryje 80 – ųjų metų labai efektingai pasirodė „U – 2“, kurie pradėjo nuo labai paprastų rokenroliukų atlikimo, bet pastoviai tobulindami savo grojimo techniką įrašė tris albimus ir tapo žinomais . 1982 metais jie susitiko su prodiuseriu Brajenu Inou ir pasimokę pas jį, 1984 metais išleido garsųjį albumą „Neužmirštama ugnis“, kuris vien tik Amerikoje buvo išleistas 9 milijonų tiražu . Tada dar mažai žinomai grupei tai buvo tikras triumfas . Sekantis diskas buvo išleistas 1987 metais, tapo auksiniu ir užėmė pirmasias pozicijas visuose hitparaduose, visos 10 kompozicijų užėmė pirmas vietas populiarumo lentelėse „Meikerio melodijų“ žurnale – tai buvo negirdėtas įvykis nuo „Bitlų“ laikų . Postpankas pasiekė viršūnę, sukrėsta Amerika apdovanojo „U – 2“ geriausios 80 – ųjų metų grupės titulu . Tai buvo pergalė, kuri kažką pakeitė postpanke, kuris ėmė akyse irti . Bet laimei, postpankas nebuvo roko pagrindas . Dar nuo hardroko laikų rokas vystėsi dviem kryptimis : rokas ir sunkusis rokas, iš kurio vėliau užgimė savotiška metalo kultūra . Sunkiojoje muzikoje viskas klostėsi labai gerai ir ji užkariavo vis naujas sritis . Bet nuo heavy metal atsiradimo, ji tapo tarsi muzika, kuri buvo skirta ne visiems . 80 – ieji metai prasidėjo su sėkmingu heavy metal vystymusi, bet šis stilius darėsi vis lengvesnis ir labiau komercinis, kas žinoma, nepatiko jaunimui, kuris vis taip pat norėjo maištauti . Todėl užgimė nauja muzika – tresh metal . Ši srovė perėmė pank roko ir heavy metal bruožus ir tapo pačia sunkiausia muzikos kryptimi . Čia buvo ir greitis, ir melodija, o dažnas ir staigus ritmo keitimas darė muziką nepakartojama . Tresh atsirado Amerikoje ir, galbūt, kaip alternatyva heavy metl, kuris darėsi pompastiškas . Iš pradžių tresh apdainavo agresyvumą ir karingumą, bet labai greitai jo lygis labai išaugo ir muzikantai uždainavo apie problemas – atomine grėsmę, politinį nestabilumą, narkotikus, savižudybes, istorines klaidas ir apskritai apie tai, kas yra žmogus . Pirmieji šiame stiliuje – “Metallica”, kurios fenomenas tas, kad be videosiužetų, išeidami į sceną be grimo, be kompozicijų transliavino per televiziją ir radiją, klausydami muzikinės spaudos pašaipų, grupė ne tik pakilo, bet ir įgijo supergrupės reputaciją . „Metallica“ grojo rafinuotą, laisvą metalą – rimtinis kompozicijų turtingumas, muzikinių temų lakoniškumas, aranžuočių dinamika – išskyrė grupę ir kitų . Muzikantai dirbdami buvo tokie sąžiningi ir nuoširdūs, kad susidaro įspūdis, kad 70 – ųjų metų su jų kompromisais, nuovargiu, kompleksais, veidmainiškumu, nepilnavertiškumu ir gyvukiška baime dėl ateities – niekada ir nebuvo . Grupės istorija prasidėjo nuo Larso Ulricho, kuris rimtai domėjosi tenisu, bet kai 1980 metais tėvai persikraustė į Los Andželą, sportinė karjera savaime nutrūko ir jis pradėjo mokytis mušti būgnus . Po metų laikraštyje pasirodė skelbimas, kad Džeimsas Xetfildas ieško muzikantų . Susiėję jie greitai susidraugavo . 1982 metais „Metallica“ įrašė pirmąją savo kompoziciją ir po dviejų savaičių pasirašė kontraktą pirmai plokštelei . Grupės muzikantai kelis kartus pasikeitė dėl kilusių įvairių nesusipratimų . 1983 metais buvo tęsiamas nutrauktas albumo įrašymas . Muzikantai dirbo po dvidešomt valandų į dieną, bet … Grupėje atsiradus geram, profesionaliam muzikantui Bertonui kažkas pasikeitė, nors, atrodė, kad nieko tokio neįvyko . Pasikeitė jų muzikos suvokimas, kriterijai, reikalavimai . Vėl keitėsi sąstatas . Vietoje ankstesio gitaristo atsirado Kirkas Xemmetas, kuris sugebėjo išreikšti bet kokią svetimą idėją su kompiuterio tikslumu . Taip prieš kietojo roko mėgėjus atsirado nauja grupė, bet visai ne tokia, kokia atrode, ji bus . „Metallicos“ kompozicijos buvo sausos, aštrios, o Xetfildo ritminiai stebuklai vertė abejoti, ar grupė priklausė tradiciniam rokui . Muzika buvo sudėtingesnė negu kada nors anksčiau roko istorijoje . Beje, naujojo albumo “Kill’em All” tekstai praktiškai nesiskyrė nuo standartų : rokas, rokas ir tiktai rokas ! Kitoks buvo antrasis albumas “Right the Lighting” . Muzikine prasme jis dar giliau išvysto atradimus, kuriais pažymimas grupės debiutas, bet tekstas čia jau pirmame plane ir yra toks pat emociškai svarbus kaip ir muzika . “Metallica” palietė labai svarbias temas : karas, mirties bausmės, narkomanija, prievarta – temos, kurios nuo šiol visada buvo šios grupės kūryboje . Įrašę trečiąjį albumą,”Metallica” praktiškai iš karto įgijo supergrupės statusą – su triumfu praėję gastrolės su Ozziu Osbornu, staigus disko išpardavimas, kuris akimirksniu tapo auksiniu . 1986 metais “Metallica” išvyko į gastroles po Skandinaviją . Pakeliui autobusas neišsilaikė slidžiame posūkyje ir apvirto . Žuvo vienas žmogus – Kliffas Bertonas, kuriam tebuvo 24 metai . Atsigavę po šoko muzikantai paskelbė apie gitaristo konkursą . Jie gavo 340 įrašų pavyzdžių, iš kurių išsirinko vieną, kurio autorius buvo Džesonas Njustedas . “…And justice for all” – taip “Metallica” pavadino savo dvigubą albumą, kurį išleido 1988 metais . Darbas vyko labai sunkiai : slėgė mintis, kad tai pirmos savarankiškos kompozicijos, kurių natomis neperbėgo Bertono žvilgsnis . Tai buvo pats įdomiausias „Metallicos“ albumas . Labai greitai jis tapo platininis . 90 – ŲJŲ ROKASPavargęs nuo poproko jaunimas atsisuko į audringą, iššaukiantį stilių, kuriame susilieję pankrokas, heavy metal ir pop rokas . Šiame stiliuje išsiskiama iššaukiantis elgesys, grojimo technika ir greitis, taip pat nesudėtingos melodijos . Žanras pradėjo formuotis 80 – ųjų pabaigoje iš grupių „Nirvana“, „Pearl Jam“, „Soundgarden“. Nors „Pearl Jam“ ir „Soundgarden“ grojo daug geriau negu „Nirvana“, jaunimas geriausiai priėmė būtent šią grupę . „Nirvana“ laikėsi aukštumoje savo lyderio Kurto Kobeino dėka, kuris jaunimui turėjo daugiau įtakos kaip asmenybė, o ne kaip muzikantas . Jis gyveno netvarkingą, audringą gyvenimą, niekuo nesirūpino, elgėsi kaip šaudavi į galvą . Jis ramiausiai galėjo scenoje išsirengti nuogai, spjaudyti į kameras, į publiką, laužyti instrumentus . Dainininkas vartojo narkotikus ir ne kartą bandė gyvenimą baigti savižudybe . Tuo jis ir pritraukė jaunimą, kurio akyse atrodė „kietas“ vaikinas, kuriam i viską nusispjauti . Beje, muzikiniai grupės narių sugebėjimai galėjo būti ir geresni, nes mokančiais groti jų pavadinti nelabai galima, o be to ir melodijų paprastumas darė jų muziką primityvia . Po tragiškos Kurto mirties grupė iširo, bet jų muzika skamba iki šių dienų . Tik po grupės „Nirvana“ iširimo, žinomis tapo „Pearl Jam“ ir „Soundgarden“, kurios labai skyrėsi nuo „Nirvana“. Jos gerai valdė instrumentus ir kūrybinis potencialas neapsiribojo paprastutėmis melodijomis, be to tekstuose buvo iškeliamos rimtos aplinkinio pasaulio temos .
PABAIGA
Kas gi laukia roko ateityje ? Jeigu atsižvelgti į jo pasikartojančią istoriją, galima teigti, kad priekyje nauji roko maištai ir protestai, nauji kūrybos pakilimai ir eksperimentai sujungiant įvairias muzikos kryptis . Rokas nestovi vietoje, jis pastoviai vystosi . Atmetant praeitį, pasiimant iš jos tai, kas įdomiausia ir išraiškingiausia, atsiras naujos kryptys, naujos grupės .