Alkoholizmas Lietuvoje

TURINYS

Turinys..............................2
Įvadas..............................3
Kaimo bendruomenės aprašymas..............................4
Priemonės siekiant sumažinti alkoholizmą...........................4
Veiksmai mažinant polinkį į alkoholį..............................8

ĮVADAS

Alkoholizmas – psichikos liga, kuria serga piktnaudžiaują alkoholiu asmenys, pasireiškianti asmens fizinės ir psichinės priklausomybės nuo alkoholio sindromu bei turinti kitų neigiamų medicininių ir socialinių pasekmių (Medicinos enciklopedija, I tomas. – Vilnius, 1991, p.38).
Šiais laikais alkoholizmas Lietuvoje plinta tarsi epidemija. Buvo atlikti sociologiniai tyrimai, kurių duomenimis, 1994 m. pabaigoje žmonių sergančių alkoholizmu, buvo 71,7 tūkst. Vartoti alkoholį ir sirgti alkoholizmu tai yra du skirtingi dalykai. Šiuolaikinis mokslas sako, kad kas aštuntas dešimtas žmogus Lietuvoje serga lėėtiniu alkoholizmu. Jeigu įvertinsime tai, jog mūsų šalis nedidelė, tai šie skaičiai gana įspūdingi.
Alkoholizmas – tai lėtinė liga, kurią sukelia dažnas alkoholio vartojimas. Reiškiasi liguistu potraukiu alkoholiui. Sergant alkoholizmu gali atsirasti psichozė, o dėl alkoholio skilimo produktų poveikio – sutrikti kepenų funkcija. Pamažu gali vystytis alkoholinė degradacija. ( www.sveikata.lt )
Pagrindinis veiksnys yra pats alkoholis, tačiau nemažiau svarbūs ir kiti faktoriai. Manoma, kad alkoholis aktyvina smegenų sritis, atsakingas už malonumą, išsekina galvos smegenų cheminių medžiagų atsargas, sutrikdo medžiagų apykaitą, ilgainiui normalus organizmo funkcionavimas be allkoholio tampa neįmanomas. Svarbūs genetiniai faktoriai, nustatyta, kad sergančių alkoholizmu giminių tarpe šis susirgimas dažnesnis 7 kartus. Taip pat svarbūs tokie charakterio bruožai kaip uždarumas, egocentrizmas, nekantrumas, pernelyg didelis pasitikėjimas savimi, kt. Dažniau šia liga suserga melancholikai ir cholerikai. Neigiamą įtaką tu

uri nedarbas, neužtikrintumas savo ateitimi, prasta materialinė padėtis, kai šeimoje girtaujama, nesirūpinama vaikais.

Strateginio plano uždaviniai:
1. Aptarti ankstyvą kovą su girtuoklyste
2. Pirminės prevencijos plėtra kaime
3. Antrinės prevencijos plėtra kaime
4. Tretinės prevencijos plėtra kaime
5. Visuomenės geranoriškumas padėti kovoti su alkoholikais kaime
Strateginio plano objektas – X bendruomenės žmonės, turintys problemų su alkoholiu.

KAIMO BENDRUOMENĖS APRAŠYMAS

Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų Rytų bei Vidurio Europos valstybių, yra regionų ir bendruomenių, kurių socialinė padėtis gerokai prastesnė už bendrą šalies lygį. Vienas ryškiausių pavyzdžių – X kaimas Lietuvoje.
Ligi praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio vidurio X kaimas buvo niekuo neišsiskiriantis atokus Lietuvos kaimas. Kaimas staiga ėmė keistis, kai čia buvo pastatyta didelė keramikos gamykla. Ji aprūpino darbu ne tik senbuvius, bet ir pritraukė daug naujų gyventojų. Netrukus X buvo pastatyta vidurinė mokykla, išaugo daugiabučių namų kvartalas. Klestint gaamyklai, savaime apmirė žemės ūkio plėtotė. Nors X ir nebuvo suteiktas miestelio statusas, gyvenimas čia tekėjo daugiau „miestietiška“ vaga.
Gamyklos nuosmukis baigėsi gamyklos bankrotu. Tai skaudžiai atsiliepė visų X gyvenvietės žmonėms . Nedarbas palietė beveik kiekvieną šeimą. Šis nuosmukis ir nedarbas paspartino alkoholizmą kaime.

PRIEMONĖS SIEKIANT SUMAŽINTI ALKOHOLIZMĄ

Problema – alkoholizmas kaime.
Tikslas – sumažinti alkoholį vartojančių žmonių skaičių.
Tikslinė grupė – „X“ kaimo gyventojai.
Uždaviniai:
1. Suorganizuoti kaimo bendruomenės susirinkimą
2. Padaryti anoniminę anketinę apklausą tikslu – sužinoti alkoholį vartojančių gyventojų skaičių.
3. Suorganizuoti susitikimą su visuomenės sveikatos specialistu (-ais).
Būtina, ne tik pr

roblemą identifikuoti, bet ir nustatytų prioritetų tvarka, problemą spręsti. Žinoma, tik sužinoję kaimo žmonių poreikius, išsiaiškinę vietos problemas lemiančius veiksnius, mes galėsime numatyta prioritetų tvarka imtis priemonių.
Svarbu yra ir tai, kokios pasekmės lemia tokį didelį kaimo žmonių norą vartoti alkoholį. Mes panaudojome „proto šturmo metodą“, kurio metu surašėme, o vėliau aptarėme ir išskyrėme svarbiausias priežastis, lemiančias alkoholizmo atsiradimą kaime. Taigi sužinojome, kad šią bėdą lemia labai daug faktorių, iš jų socialinės priežastys (asocializacija): žmonių abejingumas, mažas užimtumas (atmetus visus ūkio darbus), abejinga visa kaimo bendruomenė, skurdas, nepriteklius šeimose, mažas kunigo susidomėjimas problemos sprendimu, taip pat savanorių (policininkų) trūkumas kaime palaikant viešąją tvarką, mažai informacijos moksleiviams, todėl atsiranda labai daug moksleivių, turinčių žalingų įpročių.
Bendra demografinė situacija šalyje ir jos keliamos priežastys: didelis mirtingumas, mažas gimstamumas, lėšų trūkumas problemai spręsti (ypač kaime), didelis žmogžudysčių skaičius (didelis bendras nusikalstamumo rodiklis), nepamiršome ir to fakto, kad pradėjus vartoti alkoholį, atsiranda noras ir rūkymui bei kitų psichiką žalojančių medžiagų vartojimui, didelis nedarbas.
„Pašturmavę“, mes galime padaryti tokią trumpą išvadą, tai yra, mes visus problemą keliančius veiksnius sugrupavome jas prioritetine tvarka. Sunku tai ir vadinti „prioritetais“, nes jų pagalba galime spręsti problemas, o ne jas įvardinti eiliškumo tvarka, tačiau tai yra priežastys mūsų sudarytam problemos atsiradimo eiliškumui žy
ymėti. Taigi pirmoje vietoje atsidūrė SOCIALINĖS PARAMOS nebuvimas kaime. Ir reikia pabrėžti, kad tai nėra vien tik kaimo problema, ši problema paliečia dažnai ir miesto gyventojus, kai sudegus namams ar netekus artimųjų, valstybė dažnai negali padėti aprūpindama žmogų gyvenamuoju būstu, nei padėdama materialiai.
Antrasis prioritetinis veiksnys tapo ŽALINGI ĮPROČIAI, kaip rūkymas, narkotikai ir žinoma alkoholizmas. Atsiradus žalingiems įpročiams, atsiranda tendencija žalai plisti. Nejučia į sugėrovus gretas „įtraukiami“ kaimynai ir artimieji. O tai jau veda link degradavimo ir dideliu mastu.
Trečia prioritetinė vieta atiteko ABEJINGUMUI, kuris šiandieną labai sparčiai paplitęs mūsų visų tarpe. Praeiname ne tik pro nuskriaustą vaiką, nulaužtą medį, bet ir pro brolį, sesę, tarytum ne vienos šeimos nariai būtume.
Ketvirtas prioritetas – INFORMACIJOS STOKA. Visuomenė yra menkai supažindinama su egzistuojančiomis problemomis. O jos egzistuoja visai šalia mūsų pačių. Kol kas per mažai įvairių viešų seminarų ne tik problemine tema, bet ir prevencija. Moksleiviai mokykloje dažnai nesupažindinami su jų tykančiais pavojais.
Penktas problemos kilimo veiksnys yra ŽMONIŠKIEJI IŠTEKLIAI. Svarbiausia yra integracija. Kokiu būdu mes galime bendrauti su žmonėmis, kurie turi šią problemą ir kaip mes galime padėti ją išspręsti.
Šeštoji ir bene svarbiausia priežastis – DEMOGRAFIJA. Statistika rodo faktus, kurie egzistuoja Lietuvoje ir visame pasaulyje. Lietuvoje skaudžiausia tampa mažas gimstamumas ir didelis mirtingumas bei gyventojų senėjimas. Vadinasi, vi
isi žalingi įpročiai yra tik „priedas“ skurdinti mūsų tautą. Migracijos rodikliai per pastarąjį dešimtmetį taip pat stulbinamai dideli, Valstybė nebėra pajėgi sustabdyti išvykstančiųjų jaunų žmonių skaičiaus. Tai yra bendra visos šalies problema ir kol padėtis, žmonių gyvenimo kokybė nepagerės, žmonės ir toliau, kaip paukščiai skris iš čia, ieškoti geresnių gyvenimo sąlygų.
Štai žemiau pateikiame statistinius duomenis apie alkoholį vartojančių žmonių skaičių, tiksliau alkoholio vartojimo tendenciją. Situacijos kitimą per dešimtmetį. Skaičiai yra ir gąsdinantys, ir liūdesį keliantys. Matome, kad vyrų, vartojančių alkoholį skaičius nežymiai sumažėjo kaime, tačiau išaugo moterų, vartojančių svaigiuosius gėrimus skaičius. Vadinasi, problema iš kaimiškų regionų niekur nedingsta, keičiasi tik alkoholį vartojančių lyčių padėtis. O problema vis dar išlieka opi ir nesprendžiama.

Lietuvos gyventojų vartojančių alkoholinius gėrimus bent kartą per savaitę dalis 1994 ir 2004 metais

Vietinė kaimo padėtis: didelė pilstuko gamybos apimtis kaime, didelė prekyba pilstuku, kuri nėra kontroliuojama, per mažas seniūnijų (savivaldybių) dėmesys prižiūrint kaimo visuomenę, ją motyvuojant dirbti, mokytis, bendras specialistų kaime trūkumas (tiek gydytojų, tiek socialinių darbuotojų), neišnaudotos švietimo galimybės kaime (mažai renginių, seminarų, konsultantų įvairiais klausimais), menkas (dažniausia, pradinis) kaimo žmonių išsilavinimas, mažai vykdomų projektų, kuriuose dalyvautų kuo daugiau kaimo bendruomenės atstovų.
Kas galėtų būti bendra tarp visų šių faktorių, skatinančių pradėti vartoti alkoholį, yra tai, kad: atsiranda tendencija degradavimui (perduodama blogoji patirtis „iš kartos į kartą“), asmeninės šeimų problemos yra neišsprendžiamos dėl specialistų trūkumo kaime – daugėja asocialių šeimų, apskritai maža socialinė parama žmonėms, gyvenantiems ties skurdo riba, taip pat mažas gebėjimas integruotis į plačiąją visuomenę – to pasekoje, kaimo žmonės liek tarsi atskirti nuo miesto – pasidalina į dvi stovyklas.
Taigi trumpai aptarėme situaciją kaime ir bandysime apžvelgti bendras prevencijos priemones alkoholizmui stabdyti kaime.
Galima ankstyva kova su alkoholizmu, tik deja, ji kaime dažniausiai per vėlai taikoma, jei apskritai, taikoma.

VEIKSMAI MAŽINANT POLINKĮ Į ALKOHOLĮ

Alkoholizmas – viena opiausių X bendruomenės problemų. Jai spręsti buvo numatytos konkrečios priemonės. Visų pirma tai individualios konsultacijos. Kartą per savaitę į X bendruomenę atvykdavo psichologė ir konsultuodavo žmones, jaučiančius priklausomybę nuo alkoholio, ir jų šeimų narius. Tai pat buvo suburtos psichologinės paramos vaikams ir paaugliams, kurių tėvai girtauja, grupės pagal amžių. Užsiėmimai vykdavo kartą per savaitę. Juos lankė 15 vaikų ir paauglių. Daug dėmesio buvo skiriama tokių vaikų ir paauglių individualioms psichologinėms konsultacijoms.
Svarbi alkoholizmo prevencijos priemonė – informaciniai-motyvaciniai užsiėmimai priklausomybę nuo alkoholio jaučiantiems žmonėms. Šiuos užsiėmimus kartą per savaitę vedė patyręs priklausomybės ligų centro socialinis darbuotojas. Jie pritraukė gerokai daugiau žmonių, nei buvo tikėtasi ir prognozuota. Informacinius-motyvacinius užsiėmimus lankė devyniolika moterų, dvidešimt septyni vyrai ir du paaugliai. Informacinių-motyvacinių užsiėmimų išdava – X įkurta anoniminių alkoholikų grupė. Nuolat vykstantys jos susirinkimai atitiko norinčių blaiviai gyventi žmonių poreikius. Anoniminių alkoholikų grupė tęs veiklą.
PIRMINĖ prevencija – tai yra pastangos išvengti naujų piktnaudžiavimo alkoholiu atvejų, sveikatos stiprinimas, mažinant alkoholio vartojimą (jo kiekį). Tai yra efektyviausias būdas užkirsti kelią vartojimui. Kai dar žmogus pats gali pilnai suvokti alkoholio daromą žalą jo organizmui.

ANTRINĖ prevencija – tai yra situacija, kuo anksčiau pradėti gydyti piktnaudžiavimą alkoholiu, kol dar nėra komplikacijų ar invalidumo reiškinių. Vadinasi, alkoholio vartojimas jau yra „pažengęs“, žmogus vartoja jį, tačiau dar nepajaučia sveikatos sutrikimų. Tačiau trūksta labai nedaug, kad problema būtų sprendžiama jau gal net klinikine pagalba (valant organizmą ar lankant anoniminių alkoholikų klubą).

TRETINĖ prevencija – vengti tolesnių pasekmių, grąžinti į visuomenę asmenis, nukentėjusius nuo alkoholio vartojimo. Vadinasi, žmogus yra reabilituotas, tik kaip ir priežastyse mes išvardijome, kad būtina žmogaus integracija į visuomenę. Svarbu, kad žmogus „išsikapstęs“ iš šios bėdos, būtų integruotas tiek į darbo rinką, tiek į normalią aplinką, kurioje nebūtų (arba būtų mažiau) pagundų „pasiduoti“ ir vėl pradėti vartoti. Vadinasi, būtinos priemonės, veikla, kuri supažindintų visuomenę, kaip bendrauti, elgtis su tokią priklausomybę turinčiais ar turėjusiais asmenimis.
Uždavinys Veiksmai
Stengtis sumažinti alkoholio vartojimą. Užtikrinti žinias apie alkoholio daromą žalą organizmui.
Pagalba turintiems problemų su alkoholiu. Individualūs pokalbiai su problemą išgyvenančiais žmonėmis. Kuriamos anoniminių alkoholikų draugijos, teikiamos psichologo koncultacijos.
Organizuoti psichologinius užsiėmimus šeimos nariams. Kartu ieškoti problemų sprendimo būdų, stiprinti šeimos vertybes.
Besigydančius asmenis įtraukti į visuomeninę veiklą. Kuriamos darbo grupės, kurios teikia užimtumą ir padeda negrįžti į akloholizmą.

Laukiami rezultatai:
• 2007-2008 X bendruomenėje vartojančių alkoholį sumažės iki 20%.
• Sumažės naujų alkoholizmo atvejų.
• X bendruomenė sugebės kovoti su asmenimis „klimpstančiais“ į alkoholizmą.

Rizikos grupės:
• Alkoholį vartojantys asmenys nepriims teikiamos informacijos.
• Asmenys nesutiks gydytis, susitikti su psichologu.
• Šeimos nariai abejingai žiūrės į galimybę padėti priklausomybė turinčiam šeimos nariui.

Taigi, išanalizavus X kaimo bendruomenė matome, jog yra daug priemonių išspręsti šiai problemai arba bent jau užkirsti kelius jai plisti tik reikia kiekvienam iš mūsų nebūti abejingiems ir padėti žmonėms, turintiems šią priklausomybę. Jie visi, tiek kaimo, tiek miesto žmonės yra dalelė mūsų pačių. Todėl mažiausia, ką mes galime padaryti vienas dėl kito – tai būti ŽMOGUMI. Nes padėti yra žmogiška!

Leave a Comment