vaiko mityba

TIKSLAS : Išanalizuoti vaikų nuo 2m. – 6 m. mitybos ypatumus.

PROBLEMA : Vaikai maitinami nepilnavertišku maistu ( labai daug valgo saldumynų, pyragaičių, ledų, traškučių ir kt. nenaudingų produktų ), dažnai serga, blogai vystosi, būdingi virškinimo sutrikimai, dantų kariesas, anemija.

DĖSTYMAS : Augimui ir vystymuisi daro įtaką paveldimumas ir aplinka. Mityba – svarbus aplinkos veiksnys, minėtuose procesuose atliekantis pagrindinį vaidmenį. Mityba tarnauja ir kaip socialinė jungtis. Valgymas visiems drauge – svarbi kasdienio gyvenimo dalis. Todėl vaikai turėtų valgyti kartu su šeima. Tuomet valgymas žadintų apetitą, maloniai nuteiktų.

Maistas teikia energiją ir reeikalingas medžiagas naujų audinių sintezei. Tris apatines mitybos piramidės dalis ( duona, grūdinius produktus, bulves; daržoves ir vaisius; pieną ir jo produktus, mėsą, žuvį, kiaušinius, ankštinius, riešutus ) sudaro reikalingi augimui maisto produktai.

Rekomenduojamos maisto medžiagų ir energijos normos ( pagal Lietuvos Respublikos mitybos centro rekomendacijas, 2000 m. ) bei mitybos piramidė nurodo bendrus augimui reikalingų maisto medžiagų kiekius. Augimo kreivės padeda nustatyti, ar vaikas vystosi harmoningai, ar nesutrikęs jo augimas. Jei vaiko augimas atitinka amžiui būdingas kreives, galima teigti, kad jo mityba pakankama.

Respublikos mokslininkai ( Dailidienė ir kt. 2000 m ; Zaborskis ir kt. 2001 m. ) nustatė, kad beveik trečdalis ikimokyklinio amžiaus vaikų auga neharmoningai. Iš jų daugiausia buvo per mažo svorio ikimokyklinukų – 30 % ir 6 % turėjo antsvorio.

Maiste turi būti svarbiausių medžiagų : baltymų 12 % ( B ), riebalų 30 %( R ), angliavandenių 55 – 58 % ( A ) paros maisto en

nerginės vertės.

Baltymai – pagrindinė organizmo statybinė medžiaga. Jie labai svarbūs jaunam organizmui. Augančiam organizmui baltymų reikia šiek tiek daugiau negu suaugusiam. Svarbiausias šaltinis – mėsa ir žuvis, ankštinės daržovės, kiaušiniai, varškė, kruopos, pienas.

Riebalai – palaiko darbingumą suteikia energijos.

Rekomenduojamos paros energijos ir maistinių medžiagų normos vaikams

Amžius Energija,
kcal Baltymai,
g Riebalai,
g Angliavan-
deniai, g
1 – 3 m. 1400 45 50 193
4 – 6 m. 1700 55 60 235

Vaikai ypač dažnai serga geležies deficito mžakraujyste dėl intensyvaus geležies suvartojimo augant ir todėl, kad per mažai valgo geležies turinčio maisto.

Rekomenduojamos paros mineralinių medžiagų ir vitaminų normos vaikams
Amžius Mineralinės medžiagos Vitaminai

Ca,
mg P,
mg Mg,

mg Fe,

mg Zn,
mg J,

mg C,

mg A, mkg

ret. ekv. E, mg,
tok. ekv. D,

mkg B1,

mg B2,
mg B6,
mg PP, mg
niac. ekv. Folio rūgštis,
mkg B12,

mkg
1 – 3 m. 700 800 150 10 5 70 40 400 5 10 0,7 0,8 0,9 9 40 2,0
4 – 6 m. 700 800 200 10 6 90 45 500 6 5 0,9 1,0 1,2 11 50 2,5

Kiekvieno vaiko maisto medžiagų poreikis yra skirtingas, priklauso nuo jo amžiaus, augimo tempo, fizinio aktyvumo, organizmo savybių ( absorbcijos ir panaudojimo ).

Pradedant nuo antrųjų gyvenimo metų į vaiko davinį reikia pridėti vaisių ir daržovių. Gaalima duoti bet kurių vaisių pagal sezoną, jeigu jie subrendę. Nėra pagrindo bijoti kurio nors vaisiaus : persikų, slyvų, vyšnių, obuolių, kriaušių, vynuogių, bananų ir kitų, t. y. visų , kurie įeina į vaisių ir uogų sąrašą. Visų rūšių daržoves galima duoti tiek žalias, tiek virtas. Galima duoti kopūstų, burokėlių, salotų, pomidorų, svogūnų, žalių žirnelių, žiedinių kopūstų ir t.t. Taip pat galima duoti morkų, burokėlių. Vaikams taip pat naudingos gervuogės, juodieji serbentai, avietės, mėlynės ir kitos uogos. Jas visada reikia valgyti šviežias, be cu

ukraus, niekada nevirti. Konservuoti vaisiai – tai saldumynai.

Nuo ankstyvaus amžiaus vaikas turi būti pripratintas kruopščiai sukramtyti bet kokį maistą. Geriausia tai daryti jau pirmą kartą duodant kieto maisto, kurį reikia sukramtyti. Jeigu vaikas negali sukramtyti savo maisto, jis nepasirengęs tokį maistą valgyti. Būtų gerai duoti vaikams valią ir leisti jiems valgyti tą ir tada, ko ir kada jie panorės, su sąlyga, kad produktai bus natūralūs, vaikų neversti persivalgyti. Negardinkite ir nesaldinkite jų valgio, kad nebūtų skatinamas netikras apetitas, ir neverskite persivalgyti.

Maisto šaltiniai, sudarantys sveikos mitybos pagrindą vaikystėje, kinta. Žindymas gali tęstis keletą pirmųjų metų. Kūdikiai mėgsta paprastą maistą, jiems nepatinka sudėtingi patiekalai. Maistas kūdikiui turi būti patiekiamas mažomis porcijomis. Pradžioje vaikas valgys rankomis, bet vėliau sėdėdamas drauge su tėvais už stalo, jis susidomės ne tik maistu, bet išmoks naudotis ir įrankiais. 3 – 4 m. vaikas, palyginti su kūdikiu, suvalgo mažiau, nes šiame amžiuje sulėtėja jo augimo ir vystymosi tempas. Mažylis nori paprasto maisto, be padažų. Kelias dienas ar net savaites gali valgyti vieną ir tą patį patiekalą, kol pasireiškia kitokio maisto noras.

Prie naujo maisto mažylį tenka pratinti kantriai ir atkakliai. Neretai jo siūlyti gali tekti keletą kartų. Ar pakankama vaiko mityba, rodo sveika jo išvaizda, energingumas. Jei paaiškėja, jog vaikui stinga kokios no
ors maisto grupės produktų, siūloma jų duoti tuomet, kai vaikas alkanas. Leidimas pasirinkti taip pat gali padėti vaikui įprasti prie naujo maisto. Pvz.: „ ko norėsi desertui : obuolio ar slyvos ? „ Klausimas skatina ne tik sveiko maisto pasirinkimą, bet ir teigiamus tėvų ir vaikų tarpusavio santykius.

Kadangi daug televizijos ir kitokių reklamų siūlo maistą, kuris nėra labai vertingas, reikėtų ugdyti vaiko atsparumą neigiamam reklamos poveikiui. Galėtume paklausti ; „ ar valgydamas šį maistą greičiau augsi, būsi stipresnis, o gal nuo jo tik pastorėsi? „

Užkandžiavimas turėtų būti apgalvotas, patiekalai – vertingi maistiniu požiūriu, valgomi bent valandą prieš pagrindinį maistą. Užkandis prieš pietus turėtų sužadinti apetitą. Geriausiai tiktų vaisiai arba jogurtas.

Siūlomi užkandžiai :
VAISIAI DARŽOVĖS MĖSA IR PAKAITALAI
Obuolio gabaliukai Morkos Sūrio kūbeliai
Kriaušės gabaliukai Kopūsto gabalėliai Virtos mėsos gabalėliai
Slyvos be kauliukų Žiedinio kopūsto žiedynai Kietai virtas kiaušinis

Banano griežinėliai Agurko griežinėliai Sumuštiniai
Uogos Pomidorai Neskaldytų grūdų sausainiai
Mandarino skiltelė
Greipfruto gabalėliai
Razinos
Džiovinti abrikosai
Džiovintos slyvos
Džiovinti ananasai
Sultys dažnai tampa pagrindiniu ikimokyklinuko gėrimu.Jos neturėtų būti labai saldžios.Sultimis nereikėtų keisti pieno.Ikimokyklinukas turėtų išgerti ne daugiau nei 460 ml sulčių per dieną.
Darželyje vaikas gauna jo poreikius atitinkančias maisto porcijas.Perėjimas iš darželio į mokyklą vaikui yra krizės laikotarpis.Vienas iš emocinio vaiko reagavimo išraiškos būdų gali būti atsisakymas valgyti.Yra vaikų,kurie nuo mažens nepasižymi apetitu.Kartais vaikai nevalgo reikšdami protestą.Taip pasitaiko šeimose,kur visi užsiėmę,kur užtikrinami fiziologiniai ir buities poreikiai,o emocinio palaikymo stokojama.Kai šeimoje atsiranda mažas brolis ar sesė,vaikui yr
ra skaudu,jei dėmesio jam sumažėja.Pasakymas „pasiimk ir pavalgyk“ tolygus vaiko atsakymui“valgykit patys“.

Vaikai,kurie nepakankamai pavalgo arba yra netinkamai maitinami,būna mažesni,dėl nepakankamo atsparumo dažniau serga.Užsitęsęs vienos ar daugiau maisto medžiagų nepakankamumas sukelia tam tikras ligas,pvz.,mažakraujystę,gūžį,rachitą.

Nutukę jaunesni,nei 3m.vaikai,kurių tėvų svoris normalus,suaugę turi mažą antsvorio riziką.Tačiau vyresniems nutukusių tėvų vaikams tokia tikimybė yra dvigubai didesnė.Nutukusių vaikų pagrindinė medžiagų apykaita lėtesnė.Jiems yra didesnė 2 tipo diabeto rizika,todėl jie turėtų būti mokomi sveikai maitintis.Svorio didėjimo priežastimis reikėtų laikyti per mažą fizinį aktyvumą,nuolatinį valgymą nerimaujant,labai saldžių gėrimų pomėgį.

Tarp mažakraujystės priežasčių reikėtų paminėti helmintozę.Norint išvengti mažakraujystės dėl geležies trūkumo,reikėtų valgyti kuo daugiau produktų,turinčių geležies.Derėtų prisiminti,kad geležis,gaunama iš mėsos patiekalų,gerai absorbuojama,tačiau pakaktų valgyti jos vieną kartą per dieną.Kiti maisto produktai,turintys geležies,turėtų būti valgomi su vitaminu C,kuris padidina geležies absorbciją.Pavyzdžiui,suvalgius kruopų košės,reikėtų išgerti apelsinų sulčių.

Jodo trūkumą Lietuvos žmonėms nulemia geologinės sąlygos bei nepakankamas jūros gėrybių,kuriose daug jodo,vartojimas.Todėl kasdienius mūsų organizmo jodo poreikius turėtume papildyti joduota druska.Vaikų maisto racione tėra tik 50 % jodo rekomenduojamo kiekio.Blogiausia padėtis,vartojant vaisius ir daržoves.Vaikas turi gauti per dieną 275g,gauna tik 88g.Vaisių-200-300g,suvalgoma-112g. Vaikams reikalinga geležis, vitaminas D, vitaminas A. Augant kaulams, vystantis dantims, didėja kalcio, fosforo, magnio poreikis. Vaikui ypač svarbūs yra jodas ir fluoras. Jodas užtikrina skydliaukės veiklą, kuri palaiko normalią organizmo medžiagų apykaitą. Fluoras mažina dantų ėduonies vystymąsi. Turėtų būti skatinamas vaikų fizinis aktyvumas, kad vaikai nenutuktų. Buvimas gryname ore skatina vitamino D sintezę

1997m.vienam tūkstančiui vaikų teko 2049 susirgimo atvejai,o 1998 m.-jau 2099 atvejai.

Maitinimo gairės,susijusios su vaiko amžiumi
AMŽIUS MAITINIMO GAIRĖS
2-3 m. Padrąsinkite vaiką paragauti naujo maisto,bet neverskite valgyti.

Valgymą paverskite maloniu užsiėmimu.

Leiskite vaikui pasirinkti norimą maistą,kurį jis pats galėtų suvalgyti(taip sustiprinsite jo savarankiškumą).

Pripažinkite,kad šiam vaiko amžiui būdingas vieno ir to paties maisto valgymas kasdien.

Siūlykite vaikui įvairaus maisto.
3-5 m. Pradėkite vaiką įtraukti į apsipirkimo darbą(gali atpažinti etiketes ant pakuotės).

Įtraukite vaiką į paprastus virimo darbus(pvz.,maišyti,įpilti)

Venkite maistu apdovanoti arba papirkinėti vaiko.

Klaidingi įsitikinimai:
• Visi vaikai privalo papildomai vartoti vitaminų bei mineralinių medžiagų.

Vaistinėse parduodami vitaminai turi daug to,ko reikia sveikatai.Tačiau labiau tikėtina,kad subalansuota mityba aprūpins organizmą visomis reikalingomis medžiagomis.Jeigu tėvai saugiau jaučiasi duodami vitaminų,jie turėtų įsitikinti,kad šis malonumas neviršija rekomenduojamų normų.
• Išrankus maistui vaikas ir lieka išrankus.

Reikia laiko,kad būtų pamėgti nauji maisto produktai.Vaikai nemėgsta pirmą kartą ragauti daug patiekalų. Padrąsinkime tik paragauti, neverskime valgyti. Tėvų pareiga vaikams paruošti sveiką maistą, o vaikas pats nusprendžia, kiek ir ko suvalgyti. Vaikai, pasirodo valgo geriau, jeigu suvokia, jog valgo tam, kad gerai jaustųsi o ne todėl, kad įtiktų tėvams.
• Smaližius visada liks smaližiumi.

Vaikai, valgantys gausiai pasaldintą maistą, gali nemėgti natūralaus skonio maisto produktų. Tačiau nuo per saldaus kaip ir nuo per sūraus, maisto galima atprasti. Po truputį mažindami cukraus kiekį, atpratinsime smaližių nuo salduminų.

Skatindami arba norėdami pagirti vaiką neturėtumėme atsidėkoti saldumynais. Geriau pasiūlykime skanių, sultingų vaisių, išradingai paruoštų daržovių. Taip ugdytume vaiko palankumą šiai sveiko maisto grupei. Geros mitybos įpročiai, įgyti ikimokykliniame amžiuje, užtikrins tinkamą mitybą visą gyvenimą.

IŠVADA :
1. Nemaža dalis ikimokyklinukų serga virškinimo trakto ligomis. Tai – netaisyklingos, neracionalios mitybos pasekmės.
2. Vaikai vartoja per daug riebalų, per mažai angliavandenių.
3. Nepakankamai gauna vitamino C, B grupės vitaminų, mineralų.
4. Nepakankamai vartoja vaisių ir daržovių.
5. Vaikų maisto racione tėra tik 50 % rekomenduojamo jodo kiekio.

LITERATŪRA :
1. Žurnalas „ Sveikas žmogus “ ( 2002 Nr. 13; 2003 Nr 9 )
2. Laikraštis „ Kauno diena “ ( 1999 Nr. 06/20 )
3. Žurnalas „ Sveikata “ ( 1997 Nr. 8 )
4. Herbertas M. Šeltonas „ Natūralioji higiena “ 1995
5. http://info.kmu.lt/sveikas/gyvensen/mityba/sm_vaik.htm

Leave a Comment