Kauno medicinos universitetas
SKRANDŽIO IR DVYLIKAPIRŠTĖS ŽARNOS
RENTGENODIAGNOSTIKA
Darbą atliko: Justina Klimaitė
21gr.MF III k.
Kaunas,2005
Opaligė-tai lėtinė recidyvuojanti skrandžio ir dvylikapirštės žarnos liga,kurios metu susidaro gleivinės išopėjimu, kai gleivinę žalojančių faktorių poveikis didesnis nei gleivinės apsauginių mechanizmų.
Etiologija:
1)H.pylori infekcija
2)Vaistai
3)Pilorinio rauko nepakankamumas
4)Tulžies rūgštys
5)Sumažėjusi bikarbonatų sekrecija dvylikapirštės žarnos proksimalinėje dalyje
6)Sumažėjusi skrandžio gleivinės kraujotaka
7)Rūkymas
8)Alkoholis
Opų rūšys:
1)Ūmi(maža, trikampė niša)
2)Lėtinė(stambi, keturkampė niša)
3)Lėtinė perforuojanti(didelė, trijų sluoksnių niša: kontrastas-
skrandžio sultys – oras)
4)Perforuota(laisvas oras po diafragma- pneumoperitoneumas)
Tyrimai:
•Endoskopinis
•Laboratoriniai tyrimai
•Rentgenologinis tyrimas
Opos rentgenologinis tyrimas:
Tiriant skrandį, žarnyną, tyrimas atliekamas ryte, nes vėliau būna sustiprėjusi skrandžio sekrecija, sienelių turgoras ir gleivinė gali būti funkciškai pakitusi. Žarnynas ir skrandis turi būti išvalyti specialia dieta: ramunėlių arbata be cukraus ir anglis, kad nebūtų dujų. Specialus preparatas – Espumizan. Turi nevalgyti, nerūkyti. Kontrastinių medžiagų panaudojimas skrandžiui, žarnynui reikalingas, nes šie organai rentgeno spindulius sulaiko kaip ir aplinkiniai audiniai, todėl reikia kontrastuoti.
Kontrastinės medžiagos didesnio atominio svorio, todėl sulaiko rentgeno spindulius. Kontrastavimui gali būti naudojamos dujos. Dvigubo kontrastavimo metodas tiriant storąją žarną – bario sulfatas ir oras, kuris išplečia organo spindį ir dujų fone galima matyti sienelės gleivinę ir reljefą. Skrandį ir stemplę dujomis galime užpildyti specialiais zondais.
Skrandio–tirti po apžvalginės rentgenoskopijos ir apžiūrima skrandžio oro pūslė. Galima pamatyti apkalkėjimus pilvo ertmėje. 1 – 2 gurkšniai bario sulfato, įvertinamas tonusas, mažoji kreivė ir apžiūrima gleivinė. Tada pacientą guldome, jis išgeria likusį kontrastą, paverčiame ant nugaros pilvo, tada statome ir vertiname skrandžio kontūrus, paslankumą, formą, padėtį, peristaltiką, evakuaciją.
Dvylikapirštės žarnos atliekama kartu su skrandžio tyrimu ir apžiūrimas bulbus duodeni, dvylikapirštės padėtis, forma, kontūrai. Dvylikapirštė gali būti tiriama ir hipotonijos sąlygomis, tai vadinama relaksacine duodenografija.
Plonosios žarnos tiriamos išgėrus bario sulfato arba suleidus jį per zondą.
Šis tyrimas vadinamas enteroklize. Kontrastas turi būti atšaldytas.
Kontrastinė medžiaga plonasias žarnas užpildo per 3 – 4 valandas.
Tiriant rentgenologiškai, nustatomi tiesioginiai opos simptomai:
•Niša
•Uždegiminis volelis aplink ja(ūminė fazė)
•Gleivinės raukšlių konvergencija i nišą(gyjanti opa)
•“Rodomojo piršto“ simptomas
•Sienos randai
Dvylikapirštės žarnos opos netiesioginiai požymiait
1)suintensyvėjusi skrandžio ir dvylikapirštės žarnos motorika,
2) greita kontrastinės medžiagos evakuacija ir pasažas,
3)sienų ir prievarčio spazmai,
4) skrandžio hipersekrecija,
5)retkarčiais duodenostazė.
Niša dažniausiai būna užpakalinėje stormens sienoje(tokia opa dažniausiai linkusi kraujuoti), rečiau priekinėje(linkusi prakiurti) ir labai retai-
abiejose sienose. Ligai paūmėjus niša nustatoma 90-95% ligonių.(Niša nustatoma 95% skrandžio opos ir apie 60% dvylikapirštės žarnos opos atvejų). Ją pamatyti trukdo skrandžio gleivinės paburkimas, sienų spazmai, kraujo krešuliai, gleivės bei maisto likučiai opoje, greitas kontrastinės medžiagos pasažas. Sunku pamatyti mažas (iki 0,5cm) ir priekinės sienos nišas. Randinė stormens deformacija gali būti dobilo lapo ar netaisyklingos formos su daugybe kišenių ir kt. Funkcinė sienos deformaciją nuo organinės atskirti padeda tyrimas hipotonijos sąlygomis(į veną-1ml. 0,1%
atropino).Postbulbarinės opos dažniausiai randamos žemiau stormens. Jų nebūna žemiau dvylikapirštės žarnos snapelio.
[pic] [pic]
Rodyklėmis parodytos dvylikapirštės žarnos opos(matomas ryškus uždegiminis volas)
Įprastiniu kontrastinės rentgenoskopijos metodu nustatoma 70-80 proc.
opaligės atvejų. Diagnostinis tikslumas padidėja iki 90proc. naudojant dvigubo kontrastavimo metodą.
Kai opa lokalizavusi skrandyje, rentgenologiškai ypač sunku nustatyti prievarčio ir subkardialinę opą.Nelengva diagnozuoti mažas, plokščias, ūmines, kraujuojančias opas. Subkardialinė, skrandžio kūno opa dažnai diagnozuojama nepagrįstai, nes tarp gleivinės raukšlių susitelkusi kontrastinė medžiaga interpretuojama kaip niša. Skrandžio niša būna maža-
iki 1cm, didelė(išskyrus prievarčio)-1 cm ir daugiau, gigantinė-4-5 cm.Jos dydį sąlygoja skrandžio sienos edema ir hipotonija.Jei kontrastinė medžiaga nišą užpildo nevienodai ir joje susidaro 3 sluoksniai(kontrastinės medžiagos, sekreto, oro), vadinasi, yra penetruojanti opa. Netiesioginai skrandžio opos simptomai yra tokie: priešingos sienos piršto formos nuolatinis spazminis įtraukimas(dažniausiai iš didžiosios kreivės pusės), lokalizuotas skausmas,
spaudžiant nišos sritį. Būdinga hipomotorika, slopinta distalinės skrandžio dalies peristaltika, sulėtėjusi kontrastinės medžiagos evakuacija. Kai opa lėtinė ar surandėjusi, būdinga nuolatinė randinė sienų deformacija, refrakcija, sienų dislokacija. Reikia diferencijuoti gerybinę opą nuo suvėžėjusios prievarčio ar išopėjusio skrandžio vėžio. Subkardialinė, skrandžio kampo, prievarčio ir ypač didžiosios kreivės opos gali priminti išopėjusį skrandžio vėžį. Skrandžio opos klinikinę rentgenodiagnozę būtina patikslinti endoskopiškai. Rentgenologiškai opa diagnozuojama tik 64,4%
ligonių.
[pic] [pic]
Pav.nr.2: Šiose nuotraukose yra matomos skrandžio opos pylorinėje skrandžio dalyje.
Šiuo metu vis daugiau tyrimų opai diagnozuoti atliekama ne rentgenologinis tyrimas, nors šis tyrimo būdas yra daug pigesnis, bet endoskopinis tyrimas. Kadangi:
Didesnis tikslumas(apie 90-95 proc)
Naudingas nustatant paviršinius ir labai mažus išopėjimus
Būtinas diagnozuojant skrandžio opą(1-4 proc. skrandžio opų, diagnozuotų atlikus rentgenologinį tyrimą, iš tiesų yra skrandžio karcinoma)
Kiti papildomi privakumai prieš rentgenologinį tyrimą: galima paimti įtartinai atrodančių opų biopsiją, taip pat ištirti, ar nėra H.
Pylori, sustabdyti kraujavimą iš opos naudojant elektrokauterį, pamatuoti skrandžio pH, nustatyti ezofagitą, gastritą, duodenitą.
Literatūra:
1)Interneto straipsniai ir vaizdai
2)Klinikinė gastroenterologija, Vilnius, 2002
3)Vidaus ligos, II d. Vilnius, 1996