Kauno medicinos universitetas
SKRANDŽIO IR DVYLIKAPIRŠTĖS ŽARNOS RENTGENODIAGNOSTIKA
Darbą atliko: Justina Klimaitė 21gr.MF III k.
Kaunas,2005
Opaligė-tai lėtinė recidyvuojanti skrandžio ir dvylikapirštės žarnosliga,kurios metu susidaro gleivinės išopėjimu, kai gleivinę žalojančiųfaktorių poveikis didesnis nei gleivinės apsauginių mechanizmų.
Etiologija: 1)H.pylori infekcija 2)Vaistai 3)Pilorinio rauko nepakankamumas 4)Tulžies rūgštys 5)Sumažėjusi bikarbonatų sekrecija dvylikapirštės žarnos proksimalinėje dalyje 6)Sumažėjusi skrandžio gleivinės kraujotaka 7)Rūkymas 8)Alkoholis
Opų rūšys: 1)Ūmi(maža, trikampė niša) 2)Lėtinė(stambi, keturkampė niša) 3)Lėtinė perforuojanti(didelė, trijų sluoksnių niša: kontrastas- skrandžio sultys – oras) 4)Perforuota(laisvas oras po diafragma- pneumoperitoneumas)
Tyrimai: •Endoskopinis •Laboratoriniai tyrimai •Rentgenologinis tyrimas
Opos rentgenologinis tyrimas: Tiriant skrandį, žarnyną, tyrimas atliekamas ryte, nes vėliau būnasustiprėjusi skrandžio sekrecija, sienelių turgoras ir gleivinė gali būtifunkciškai pakitusi. Žarnynas ir skrandis turi būti išvalyti specialiadieta: ramunėlių arbata be cukraus ir anglis, kad nebūtų dujų. Specialuspreparatas – Espumizan. Turi nevalgyti, nerūkyti. Kontrastinių medžiagųpanaudojimas skrandžiui, žarnynui reikalingas, nes šie organai rentgenospindulius sulaiko kaip ir aplinkiniai audiniai, todėl reikia kontrastuoti.Kontrastinės medžiagos didesnio atominio svorio, todėl sulaiko rentgenospindulius. Kontrastavimui gali būti naudojamos dujos. Dvigubokontrastavimo metodas tiriant storąją žarną – bario sulfatas ir oras, kurisišplečia organo spindį ir dujų fone galima matyti sienelės gleivinę irreljefą. Skrandį ir stemplę dujomis galime užpildyti specialiais zondais.
Skrandio–tirti po apžvalginės rentgenoskopijos ir apžiūrima skrandžio oropūslė. Galima pamatyti apkalkėjimus pilvo ertmėje. 1 – 2 gurkšniai bariosulfato, įvertinamas tonusas, mažoji kreivė ir apžiūrima gleivinė. Tadapacientą guldome, jis išgeria likusį kontrastą, paverčiame ant nugaros
pilvo, tada statome ir vertiname skrandžio kontūrus, paslankumą, formą,padėtį, peristaltiką, evakuaciją.Dvylikapirštės žarnos atliekama kartu su skrandžio tyrimu ir apžiūrimasbulbus duodeni, dvylikapirštės padėtis, forma, kontūrai. Dvylikapirštė galibūti tiriama ir hipotonijos sąlygomis, tai vadinama relaksacineduodenografija.Plonosios žarnos tiriamos išgėrus bario sulfato arba suleidus jį per zondą.Šis tyrimas vadinamas enteroklize. Kontrastas turi būti atšaldytas.Kontrastinė medžiaga plonasias žarnas užpildo per 3 – 4 valandas.Tiriant rentgenologiškai, nustatomi tiesioginiai opos simptomai:•Niša •Uždegiminis volelis aplink ja(ūminė fazė) •Gleivinės raukšlių konvergencija i nišą(gyjanti opa) •“Rodomojo piršto“ simptomas •Sienos randai
Dvylikapirštės žarnos opos netiesioginiai požymiait1)suintensyvėjusi skrandžio ir dvylikapirštės žarnos motorika,2) greita kontrastinės medžiagos evakuacija ir pasažas,3)sienų ir prievarčio spazmai,4) skrandžio hipersekrecija,5)retkarčiais duodenostazė.Niša dažniausiai būna užpakalinėje stormens sienoje(tokia opa dažniausiailinkusi kraujuoti), rečiau priekinėje(linkusi prakiurti) ir labai retai-abiejose sienose. Ligai paūmėjus niša nustatoma 90-95% ligonių.(Nišanustatoma 95% skrandžio opos ir apie 60% dvylikapirštės žarnos oposatvejų). Ją pamatyti trukdo skrandžio gleivinės paburkimas, sienų spazmai,kraujo krešuliai, gleivės bei maisto likučiai opoje, greitas kontrastinėsmedžiagos pasažas. Sunku pamatyti mažas (iki 0,5cm) ir priekinės sienosnišas. Randinė stormens deformacija gali būti dobilo lapo ar netaisyklingosformos su daugybe kišenių ir kt. Funkcinė sienos deformaciją nuo organinėsatskirti padeda tyrimas hipotonijos sąlygomis(į veną-1ml. 0,1%atropino).Postbulbarinės opos dažniausiai randamos žemiau stormens. Jųnebūna žemiau dvylikapirštės žarnos snapelio.
[pic] [pic]
Rodyklėmis parodytos dvylikapirštės žarnos opos(matomas ryškus uždegiminis
volas)Įprastiniu kontrastinės rentgenoskopijos metodu nustatoma 70-80 proc.opaligės atvejų. Diagnostinis tikslumas padidėja iki 90proc. naudojantdvigubo kontrastavimo metodą.
Kai opa lokalizavusi skrandyje, rentgenologiškai ypač sunku nustatytiprievarčio ir subkardialinę opą.Nelengva diagnozuoti mažas, plokščias,ūmines, kraujuojančias opas. Subkardialinė, skrandžio kūno opa dažnaidiagnozuojama nepagrįstai, nes tarp gleivinės raukšlių susitelkusikontrastinė medžiaga interpretuojama kaip niša. Skrandžio niša būna maža-iki 1cm, didelė(išskyrus prievarčio)-1 cm ir daugiau, gigantinė-4-5 cm.Josdydį sąlygoja skrandžio sienos edema ir hipotonija.Jei kontrastinė medžiaganišą užpildo nevienodai ir joje susidaro 3 sluoksniai(kontrastinėsmedžiagos, sekreto, oro), vadinasi, yra penetruojanti opa. Netiesioginaiskrandžio opos simptomai yra tokie: priešingos sienos piršto formosnuolatinis spazminis įtraukimas(dažniausiai iš didžiosios kreivės pusės),lokalizuotas skausmas,
spaudžiant nišos sritį. Būdinga hipomotorika, slopinta distalinės skrandžiodalies peristaltika, sulėtėjusi kontrastinės medžiagos evakuacija. Kai opalėtinė ar surandėjusi, būdinga nuolatinė randinė sienų deformacija,refrakcija, sienų dislokacija. Reikia diferencijuoti gerybinę opą nuosuvėžėjusios prievarčio ar išopėjusio skrandžio vėžio. Subkardialinė,skrandžio kampo, prievarčio ir ypač didžiosios kreivės opos gali primintiišopėjusį skrandžio vėžį. Skrandžio opos klinikinę rentgenodiagnozę būtinapatikslinti endoskopiškai. Rentgenologiškai opa diagnozuojama tik 64,4%ligonių.
[pic] [pic]
Pav.nr.2: Šiose nuotraukose yra matomos skrandžio opos pylorinėje skrandžiodalyje.
Šiuo metu vis daugiau tyrimų opai diagnozuoti atliekama ne rentgenologinistyrimas, nors šis tyrimo būdas yra daug pigesnis, bet endoskopinistyrimas. Kadangi: Didesnis tikslumas(apie 90-95 proc) Naudingas nustatant paviršinius ir labai mažus išopėjimus
Būtinas diagnozuojant skrandžio opą(1-4 proc. skrandžio opų, diagnozuotų atlikus rentgenologinį tyrimą, iš tiesų yra skrandžio karcinoma) Kiti papildomi privakumai prieš rentgenologinį tyrimą: galima paimti įtartinai atrodančių opų biopsiją, taip pat ištirti, ar nėra H. Pylori, sustabdyti kraujavimą iš opos naudojant elektrokauterį, pamatuoti skrandžio pH, nustatyti ezofagitą, gastritą, duodenitą.Literatūra: 1)Interneto straipsniai ir vaizdai 2)Klinikinė gastroenterologija, Vilnius, 2002 3)Vidaus ligos, II d. Vilnius, 1996