Skrandzio ir dvylikapirstes zarnos opos rentgenodiagnostika

Kauno medicinos universitetas

SKRANDŽIO IR DVYLIKAPIRŠTĖS ŽARNOS

RENTGENODIAGNOSTIKA

Darbą atliko: Justina Klimaitė

21gr.MF III k.

Kaunas,2005

Opaligė-tai lėtinė recidyvuojanti skrandžio ir dvylikapirštės žarnos
liga,kurios metu susidaro gleivinės išopėjimu, kai gleivinę žalojančių
faktorių poveikis didesnis nei gleivinės apsauginių mechanizmų.

Etiologija:

1)H.pylori infekcija

2)Vaistai

3)Pilorinio rauko nepakankamumas

4)Tulžies rūgštys

5)Sumažėjusi bikarbonatų sekrecija dvylikapirštės žarnos

proksimalinėje dalyje

6)Sumažėjusi skrandžio gleivinės kraujotaka

7)Rūkymas

8)Alkoholis

Opų rūšys:

1)Ūmi(maža, trikampė niša)

2)Lėtinė(stambi, keturkampė niša)

3)Lėtinė perforuojanti(didelė, trijų sluoksnių niša: kontrastas-

skrandžio sultys – oras)

4)Perforuota(laisvas oras po diafragma- pneumoperitoneumas)

Tyrimai:

•Endoskopinis

•Laboratoriniai tyrimai

•Rentgenologinis tyrimas

Opos rentgenologinis tyrimas:

Tiriant skrandį, žarnyną, tyrimas atliekamas ryte, nes vėliau būna
sustiprėjusi skrandžio sekrecija, sienelių turgoras ir gleivinė gali būti
funkciškai pakitusi. Žarnynas i ir skrandis turi būti išvalyti specialia
dieta: ramunėlių arbata be cukraus ir anglis, kad nebūtų dujų. Specialus
preparatas – Espumizan. Turi nevalgyti, nerūkyti. Kontrastinių medžiagų
panaudojimas skrandžiui, žarnynui reikalingas, nes šie organai rentgeno
spindulius sulaiko kaip ir aplinkiniai audiniai, todėl reikia kontrastuoti.
Kontrastinės medžiagos didesnio atominio svorio, todėl sulaiko rentgeno
spindulius. Kontrastavimui gali būti naudojamos dujos. Dvigubo
kontrastavimo metodas tiriant storąją žarną – bario sulfatas ir oras, kuris
išplečia organo spindį ir dujų fone galima matyti sienelės gleivinę ir
reljefą. Skrandį ir stemplę dujomis galime užpildyti specialiais zondais.

Skrandio–tirti po apžvalginės rentgenoskopijos ir r apžiūrima skrandžio oro
pūslė. Galima pamatyti apkalkėjimus pilvo ertmėje. 1 – 2 gurkšniai bario
sulfato, įvertinamas tonusas, mažoji kreivė ir apžiūrima gleivinė. Tada
pacientą guldome, jis išgeria likusį kontrastą, paverčiame ant nugaros
pilvo, tada statome ir vertiname skrandžio kontūrus, paslankumą, formą,
padėtį, peristaltiką, evakuaciją.
Dvylikapirštės žarnos atliekama kartu s

su skrandžio tyrimu ir apžiūrimas
bulbus duodeni, dvylikapirštės padėtis, forma, kontūrai. Dvylikapirštė gali
būti tiriama ir hipotonijos sąlygomis, tai vadinama relaksacine
duodenografija.
Plonosios žarnos tiriamos išgėrus bario sulfato arba suleidus jį per zondą.
Šis tyrimas vadinamas enteroklize. Kontrastas turi būti atšaldytas.
Kontrastinė medžiaga plonasias žarnas užpildo per 3 – 4 valandas.
Tiriant rentgenologiškai, nustatomi tiesioginiai opos simptomai:

•Niša

•Uždegiminis volelis aplink ja(ūminė fazė)

•Gleivinės raukšlių konvergencija i nišą(gyjanti opa)

•“Rodomojo piršto“ simptomas

•Sienos randai

Dvylikapirštės žarnos opos netiesioginiai požymiait
1)suintensyvėjusi skrandžio ir dvylikapirštės žarnos motorika,
2) greita kontrastinės medžiagos evakuacija ir pasažas,
3)sienų ir prievarčio spazmai,
4) skrandžio hipersekrecija,
5)retkarčiais duodenostazė.
Niša dažniausiai būna užpakalinėje stormens sienoje(tokia opa dažniausiai
linkusi kraujuoti), rečiau priekinėje(linkusi prakiurti) ir labai retai-
abiejose sienose. Ligai paūmėjus niša nustatoma 90-95% ligonių.(Niša
nustatoma 95% skrandžio opos ir apie 60% dvylikapirštės žarnos opos
atvejų). Ją pamatyti trukdo skrandžio gleivinės paburkimas, sienų spazmai,
kraujo krešuliai, gleivės bei maisto likučiai opoje, greitas ko ontrastinės
medžiagos pasažas. Sunku pamatyti mažas (iki 0,5cm) ir priekinės sienos
nišas. Randinė stormens deformacija gali būti dobilo lapo ar netaisyklingos
formos su daugybe kišenių ir kt. Funkcinė sienos deformaciją nuo organinės
atskirti padeda tyrimas hipotonijos sąlygomis(į veną-1ml. 0,1%
atropino).Postbulbarinės opos dažniausiai randamos žemiau stormens. Jų
nebūna žemiau dvylikapirštės žarnos snapelio.

[pic] [pic]

Rodyklėmis parodytos dvylikapirštės žarnos opos(matomas ryškus uždegiminis
volas)

Įprastiniu kontrastinės rentgenoskopijos metodu nustatoma 70-80 proc.
opaligės atvejų. Diagnostinis tikslumas padidėja iki 90proc. naudojant
dvigubo kontrastavimo metodą.

Kai opa lokalizavusi skrandyje, rentgenologiškai ypač sunku nustatyti
prievarčio ir subkardialinę opą.Nelengva diagnozuoti mažas, plokščias,
ūmines, kraujuojančias op

pas. Subkardialinė, skrandžio kūno opa dažnai
diagnozuojama nepagrįstai, nes tarp gleivinės raukšlių susitelkusi
kontrastinė medžiaga interpretuojama kaip niša. Skrandžio niša būna maža-
iki 1cm, didelė(išskyrus prievarčio)-1 cm ir daugiau, gigantinė-4-5 cm.Jos
dydį sąlygoja skrandžio sienos edema ir hipotonija.Jei kontrastinė medžiaga
nišą užpildo nevienodai ir joje susidaro 3 sluoksniai(kontrastinės
medžiagos, sekreto, oro), vadinasi, yra penetruojanti opa. Netiesioginai
skrandžio opos simptomai yra tokie: priešingos sienos piršto formos
nuolatinis spazminis įtraukimas(dažniausiai iš didžiosios kreivės pusės),
lokalizuotas skausmas,

spaudžiant nišos sritį. Būdinga hipomotorika, slopinta distalinės skrandžio
dalies peristaltika, sulėtėjusi kontrastinės medžiagos evakuacija. Kai opa
lėtinė ar surandėjusi, būdinga nuolatinė randinė sienų deformacija,
refrakcija, sienų dislokacija. Reikia diferencijuoti gerybinę opą nuo
suvėžėjusios prievarčio ar išopėjusio skrandžio vėžio. Subkardialinė,
skrandžio kampo, prievarčio ir ypač didžiosios kreivės opos gali priminti
išopėjusį skrandžio vėžį. Skrandžio opos klinikinę rentgenodiagnozę būtina
patikslinti endoskopiškai. Rentgenologiškai opa diagnozuojama tik 64,4%
ligonių.

[pic] [pic]

Pav.nr.2: Šiose nuotraukose yra matomos skrandžio opos pylorinėje skrandžio
dalyje.

Šiuo metu vis daugiau tyrimų opai diagnozuoti atliekama ne rentgenologinis
tyrimas, nors šis tyrimo būdas yra daug pigesnis, bet endoskopinis
tyrimas. Kadangi:

Didesnis tikslumas(apie 90-95 proc)

Naudingas nustatant paviršinius ir labai mažus išopėjimus

Būtinas diagnozuojant skrandžio opą(1-4 proc. skrandžio opų,

diagnozuotų atlikus rentgenologinį tyrimą, iš tiesų yra skrandžio

karcinoma)

Kiti papildomi privakumai prieš rentgenologinį tyrimą: galima paimti

įtartinai atrodančių opų biopsiją, taip pat ištirti, ar nėra H.

Pylori, sustabdyti kraujavimą iš opos naudojant elektrokauterį,

pamatuoti skrandžio pH, nustatyti ezofagitą, gastritą, duodenitą.

Literatūra:

1)Interneto straipsniai ir vaizdai

2)Klinikinė ga

astroenterologija, Vilnius, 2002

3)Vidaus ligos, II d. Vilnius, 1996

Leave a Comment