Papildomas kudikio maitinimas.adaptuoti pieno misinai.

TURINYS

1. Papildomas kūdikio maistas…………………………………………………………31.1.Kaip pradėti papildomai maitinti kūdikį…………………………………..32. Koks papildomas maistas reikalingas kūdikiui……………………………….83. Nujunkymas………………………………………………………………………………94. Dirbtinis kūdikio maitinimas………………………………………………………104.1. Pieno mišiniai …………………………………………………..10 4.2. Adaptuoti pieno mišiniai……………………………………………………..10 4.3. Mišinių rūšys……………………………………………………………………..12

Papildomas kūdikio maitinimas

Pirmuosius 5 – 6 mėn. kūdikio poreikius tenkina motinos pienas arba adaptuoti mišiniai. Nuo 5 – 6 mėn. vien motinos pieno ar mišinio nebepakanka , kad aprūpintų kūdikio organizmą visomis maisto medžiagomis ir energija. Ne anksčiau kaip paskutinę ketvirto mėnesio dekadą pradedama duoti kokybiškai naujo augalinio bei gyvulinio maisto. Šio amžiaus kūdikio burna jau yra pasiruošusi valgyti tirštesnį maistą , pradeda dygti dantys ir liežuvis automatiškai nestumia maisto iš burnos. Išsiskiria daugiau sulčių , ir skrandis pradeda geriau viškinti įvairius maisto produktus. Gamta sukūrė žmogų taip, kad pirmuosius mėnesius jo instinktas yra čiulpti , o ne valgyti. Taigi 5 – 6 mėn. yra žindimo periodas.Toliau eina pereinamasis laikotarpis , kai kūdikis pradeda sėdėti , gali pražioti burną ir palinkti į priekį , kai nori valgyti , nusisukti ir atsilošti , kai nenori. Motinos pieną keičia įvairesnis maistas , panašėjantis į tą , kurį valgo kiti šeimos nariai.Trečiasis periodas –tai suaugusiųjų periodas po vienerių metų.Kaip pradėti papildomai maitinti kūdikį?Kadangi kūdikio organizmas labai lengvai pažeidžiamas ir jautrus, naujus produktus reikia pradėti duoti laipsniškai ir atsargiai.1. Naujus produktus pradėkite duoti, kai kūdikis yra visiškai sveikas. 2. Kūdikis turi išmokti valgyti tirštą maistą. Todėl būkite kantrūs, kol mažylis išmoks valgyti kokybiškai ir greitai. 3. Maitinkite tik šaukšteliu ir jokiu būdu košės nepilkite į buteliuką. 4. Naujo maisto kiekį didinkite palaipsniui. Pradėkite nuo 10-15 g, kasdien tą kiekį didinkite po vieną šaukštą iki 125-150 g. Nuo 6 mėn. tiršto maisto porciją jau padidinkite iki 200 g.

5. Po 10 – 14 dienų galite pradėti duoti kitą produktą. 6. Prie papildomo maitinimo pratinkite kūdikį pirmoje dienos pusėje. 7. Kūdikis, pratinamas prie naujo patiekalo, dar nesuvalgo viso jam reikiamo maisto kiekio. Todėl, kad mažylis pasijustų sotus, dar turi būti pamaitintas motinos pienu arba pieno mišiniu. 8. Pirmoji košė turi būti tyrelės konsistencijos, vėliau – mažiau pertrinta su minkštais daržovių ar vaisių gabalėliais. Vyresnio amžiaus kūdikis ( apie 8 mėn.) turi mokytis kramtyti. 9. Kūdikių patiekalų nereikia papildomai sūdyti. Kūdikio maitinimas skirstomas į :• Natūralųjį ( kūdikis maitinamas tik motinos pienu ir negauna jokio vandens , jokios arbatos , jokiu sulčių ; taip reikėtų maitinti pirmųjų keturių – šešių mėnesių kūdikį );• Dalinį maitinimą motinos pienu ( be motinos pieno kūdikis gauna dar ir kitokių skysčių ar maisto produktų ; toks maitinimas trunka tol , kol kūdikiui bent kartą per parą duodama motinos pieno );• Dirbtinį ( kūdikis išvis nemaitinamas motinos pienu ) ; Kūdikio maitinimas namuose gaminamais karvės pieno mišiniais , girdymas karvės ( ožkos) pienu , pagal Pasaulinės Sveikatos Organizacijos Vaikų mitybos komiteto nuorodas , pateisinamas tik ekstremaliomis situacijomis , pvz., per karą , didelės suirutės , nepriteklių metu. Šie mišiniai visuomet yra blogesnės kokybės nei motinos pienas arba adaptuoti mišiniai. Kai karvės ( ožkos ) pieno kūdikiui duodama anksti , tai stipriai alergizuoja jo organizmą , gali kraujuoti iš žarnyno. Jei motinos pienas arba adaptuotas mišinys netenkina kūdikio poreikių , ne ankščiau kaip paskutinį ketvirtojo mėnesio dešimtadienį pradedama maitinti agliuteninėmis vaisių , daržovių , ryžių , kukurūzų tyrėmis. Jos , pagamintos su adaptuotu mišiniu , ypač patartinos , kol kūdikiui sukaks 6 mėnesiai. Natūraliai maitinamo kūdikio maisto alergijos profilaktikai anksti ( iki 3 – 4 mėnesio ) neduodama jokių sulčių ir tyrelių. Šviežių vaisių , uogų , daržovių sulčių ir tyrelių , kaip papildomo maisto , pradedama duoti , kai pastebimai stinga motinos pieno , bet ne ankščiau kaip 3 – 4 gyvenimo mėsesį , praėjus 10 – 14 dienų nuo maitinimo adaptuotu mišiniu pradžios. Šių produktų , pagamintų pramoniniu būdu ir gamintojo leidžiamų vartoti nuo 4 mėnesio , kūdikiui galima duoti tik paskutinę ketvirtojo mėnesio savaitę. Pirmąją sulčių davimo dieną jų duodama 4 – 12 lašų , kasdien dauginant iki ¼ arbatinio šaukštelio , vėliau kas 2 dienos paros norma didinama po ¼ arbatinio šaukštelio. Sultys ( geriausiai obuolių , juodųjų serbentų , vyšnių ) gaminamos prieš pat vartojimą , jų duodama 2-3 kartus per parą. Kai kūdikis įpranta gerti sultis , galima duoti įvairesnių : morkų , burokėlių , slyvų , spanguolių. Vyšnių , juodųjų serbentų , mėlynių sultys geriau tinka kūdikiams , kurie dažnai tuštinasi skystesnėmis išmatomis. Septintą gyvenimo mėnesį jau galima duoti aviečių , pomidorų sulčių. Braškių , žemuogių , agrastų sulčių reikėtų duoti atsargiai , nes kai kurie kūdikiai jų netoleruoja. Morkų sulčių girdoma ne daugiau kaip 50 ml per dieną , nes nuo didesnio jų kiekio gali pagelsti skruostai , delnai ,padai. Neduotina vynuogių sulčių , nes nuo jų žarnyne gerokai sustiprėja rūgimo procesai , pučia pilvą. Citrusinių ir kitų atvežtinių vaisių sulčių reikėtų duoti labai apdairiai , nes kai kurie kūdikiai jų netoleruoja. Kai neturima natūralių , duodama specialiai kūdikiams ir vaikams pramoniniu būdu pagamintų sulčių. Reikėtų vengti sulčių mišinių , ypač kai tik sulčių pradedama duoti , nes kurios nors vienos sudedamosios mišinio dalies kūdikis gali netoleruoti. Pradėjus duoti sulčių , iš pradžių jų duodama vienos rūšies. Po 7 – 10 dienų , kai įsitikinama , kad kūdikis jas toleruoja , pradedama duoti kitokių sulčių. Kūdikiams ir vaikams iki 2 metų nevalia duoti suaugusiems skirtų konservuotų sulčių. Po 2 – 3 savaičių nuo sulčių davimo pradžios , nerūdijančio plieno arba plastikiniu šaukšteliu duodama trinto obuolio , slyvų , pomidorų ( be sėklų) tyrės. Šios tyrės yra daug naudingesnės už atvežtinių , kad ir šviežių vaisių , pvz., bananų arba kivi tyrės ( kitų atvežtinių vaisių tyrės kūdikiui išvis nerekomenduotinos ). Iš pradžių tyrės duodamos pusė šaukštelio , paskui kas 2 – 3 dienos vis dauginama po ¼ – ½ šaukštelio. Nulupto trinto obuolio duodama 2 – 3 kartus per parą po maitinimo , kai neduodama sulčių. Tik tuomet , kai neturima šviežio obuolio ar kitų vaisių , galima duoti pramoniniu būdu specialiai vaikams pagamintos vaisių ir uogų tyrelės. Iš pradžių nereikėtų duoti iš keleto vaisių , uogų , daržovių ( ypač jei jos neauga Lietuvoje ) susidedančių tyrelių arba tyrelių su įvairiais priedais ( pvz., medumi , grietinele , šokoladu )- kurio nors produkto kūdikiams gali netoleruoti. Vaisių , daržovių tyrių , pagamintų pramoniniu būdu , kaip nurodyta gamintojo , pradedama duoti , jei nepakanka motinos pieno ar jis nebepatenkina kūdikio poreikio , bet ne ankščiau kaip paskutinį ketvirtojo mėnesio dešimtadienį , kai kūdikis jau esti pripratęs prie adaptuoto mišinio. Namuose su adaptuotu mišiniu pagamintos daržovių tyrės geriausiai duoti ne ankščiau kaip 6 gyvenimo menesį. Prie kiekvieno naujo patiekalo pratinama palegva : iš pradžių jo duodama nedaug , pvz., daržovių tyrės , kruopų košės- apie 15g ( 1 valgomasis saukstas ) , 2,5g varskes , ¼ kietai virto kiaušinio trynio, 3 – 5 lašus aliejaus , 2,5-5 g mėsos , kas 2-3 paros nurodytą porciją vis didinant. Reikiama daržovių tyrės, kruopų košės porcija pasiekiama per 15-20 dienų. Tik tuomet , kai kūdikis pripranta prie naujo patiekalo – jį valgo ne trumpiau kaip 7-10 dienų ir nepastebima jokių nepakantumo požymių – pradedama po truputį duoti naujo patiekalo. Jei kūdikis negauna , pvz., paskiepijus arba dygstant dantukui , jam nevalia duoti jokio neįprasto ( naujo ) patiekalo. Prie naujo maisto taip pat nepratinamas sergantis kūdikis.
Kai kūdikkio amžius leidžia , į namuose pagamintą daržovių tyrę , kruopų košę pasirinktinai įpilama aliejaus , įdedama kietai virto kiaušinio trynio , sviesto , mėsos , varškės. Pramoniniu būdu pagamintose daržovių, vaisių tyrėse , kruopų košėse jau esti kųdikiui reikalingas baltymų , riebalų , angliavandenių kiekis , todėl į jas nededama jokių papldomų maisto produktų. Kai kutios pramoniniu būdu pagamintos tyrės , košės dar pagerintos vitaminais , geležies druskomis. Kruopų košės pradedama duoti tada , kai kūdikis pripranta prie daržovių tyrės. Ši košė gaminama su adaptuotu mišiniu , vaisių sultimis , vaisių ar uogų tyre , išimties būdu – su virintu karvės arba ožkos pienu. Manų kruopų košė yra ne tokia naudinga kaip kitos košės , todėl jos pradedama duoti vėliausisi. Vieną dieną kūdikiui duodama vienokių , kitą – kitokių kruopų košės. Košių duodama 2 kartus per dieną – vieną kartą daržovių , kitą – kruopų , su skirtingais priedais. Mesą rekomenduojama duoti nuo 6 – 7 mėnesių tyrės pavidalu nuo 5 g per dieną, didinant iki 30 – 40 g, o nuo 10 – 12 mėnesių – mėsos kukuliai . ( PSAO rekomenduoja mėsą duoti yik nuo 8 mėnesių ). Mažakraujystės profilaktikai geriausia duoti galvijų mėsos , neriebios triušienos. Vištiena turi mažiau geležies. Mėsoje yra ne tik baltymų , geležies , bet ir cinko , vitamino B12. Mėsos sultinys nerekomenduojamas , kaip nemaistingas , turintis toksinių medžiagų ir alergizuojantis produktas. Aliejus rekomenduojama nuo 6 mėnesių po 0,5 – 1 ml. vėliau iki 5 ml, jo vietoje nuo 7 – 8 mėnesių duodamas sviestas 1 – 5g. Namuose verdamų košių energinei vertei padidinti ir skoniui pagerinti riebalų ( aliejaus , sviesto ) privalu dėti tiek į kruopų , tiek į daržovių košes. Tinkamesnis yra šaltu būdu spaustas, galimai mažiau rafinuotos sojos , saulėgrąžų , kukurūzų aliejus ( kitokio aliejaus kūdikiams ir mažiems vaikams geriau neduoti , nes jame yra mažiau nesočiųjų riebalų rųgųčių ). Prireikus jis keičiamas tokiu pat nesūdyto sviesto kiekiu. Virinto karvės pieno duodama ne ankščiau kaip 8 gyvenimo menėsį , kai neturima adaptuotų pieno mišinių. Pagal Pasaulinės Sveikatos Organizacijos rekomendacijas , karvės ( ožkos ) pieno duodama tik , kai mažyliui sukanka vieneri metai. Jeigu kūdikis noriai valgo , vietoje karvės pieno geriau tinka specialiai paruoštas kefyras arba jogurtas. Adaptuotų mišinių , sulčių , tyrelių , daržovių tyrės , kruopų košės , kefyro , jogurto , karvės pieno nereikia saldinti. Virtos arba piene troškintos žuvies duodama tik ekologiškai švarios. Paskutinį pirmųjų metų gyvenimo ketvirtį kūdikis valgo 5 -4 kartus per parą , jis jau pratinamas valgyti trintą suaugusiųjų maistą be prieskonių ( taip pat be druskos ).
Varškė rekomenduojama nuo 7 mėnesių po 10 – 20 g, vėliau iki 40 – 50 g. Nuo 8 mėn. ¼ kietai virto kiaušinio trynio , 9 mėn. ½,o metų gale visą trynį. Kai kūdikio valgiaraštyje atsiranda vis naujų ir naujų produktų , jo mityba gali tapti nesuderinta ( ypač jei jis maitinamas tik jo mėgiamais patiekalais )- vienų biologiškai aktyvių medžiagų gali stigti , kitų atsirasti per daug. Kūdikio mitybos balansas skaičiuojamas tada , kai pastebima , kad kūdikio kūno masė darosi per didelė arba per maža , kai jis pradede lyg ir be priežasties sirgti , t.y.sumažėja jo imunitetas. Dirbtinis maitinimas yra toks , kai kūdikis visiškai negauna motinos pieno. Adaptuotais mišiniais maitinimo kūdikio maisto porcijos dydis , per parą suvalgo maisto kiekis , naujų patiekalų davimo terminai ir būdas tokie pat , kaip ir maitinant natūraliai. Jei adaptuotas mišinys netenkina kūdikio reikmių , begliuteninės vaistų , daržovių košės , ryžių , kukurūzų tyrės pradedama duoti ne ankščiau kaip 4-5 gyvenimo męnesį. Neadaptuotais mišiniais maitinamiems kūdikiams papildomo maisto duodamas ankščiau nei žindomiems , pvz., sulčių duodama nuo 2 mėn., vaisių tyrelės nuo 3 mėn. Košės pradedama duoti 4 gyvenimo mėnesį , t. y. maždaug mėnesiu ankščiau nei maitinant natūraliai. Kūdikio valgiaraštis ir kiekvieno maitinimo metu suvalgyto maisto kiekis kinta , atsižvelgiant į jo amžių ir individualias organizmo reikmes. Jei kūdikis netoleruoja vieno adaptuoto mišinio – atsisako jį valgyti , pradeda atpylinėti ir vemti , esti neramus , skauda pilvą ir / arba jį pučia – skiriama kito mišinio. Visuomet , kai įtariama sutrikusi žarnyno veikla, daroma koprograma , išmatų pasėlis.

Koks papildomas maistas reikalingas kūdikiui?

Geras papildomas maistas turi būti:• turtingas kalorijomis, mikroelementais (ypač geležimi), cinku, kalciu, vitaminu A, C ir foliatais;

• švarus ir saugus;• be patogeninių organizmų;

• be žalingų chemikalų, toksinų, konservantų; • be kaulų ar kitų aštrių bei kietų dalelių;• ne per karštas; • ne per sūrus, kartus, rūgštus ar aštrus;• lengvai kramtomas;• malonaus skonio, kad vaikas jį pamėgtų;• pagamintas iš vietinių produktų;• lengvai ruošiamas;• ne per skystas ar tirštas. Norint paruošti tinkamos konsistencijos košę, ji verdama nedideliame kiekyje vandens gana tiršta, po to skiedžiama ištrauktu iš krūties motinos pienu (jei motinos pieno neįmanoma gauti – mišiniu). Praskiedžiama tiek, kad pavertus šaukštelį košė iš jo neišbėgtų, o apvertus šaukštelį – tuoj pat iškristų, nereiktų šaukštelio purtyti, kad iškristų. Per skysta košė ar šeimos sriuba kūdikiams ir mažiems vaikams iki 3-5 metų netinka, nes jų skrandukas yra tik apie 200 ml talpos. Norint patenkinti bent minimaliai kūdikio energijos poreikį, jam reiktų suvalgyti dvi dideles lėkštes skystos košės ar sriubos.Tiek niekaip netilptų į mažą vaiko skranduką. Deja, vaikų darželiuose dažnai per pietus bandoma sumaitinti lėkštę sriubos, antrą patiekalą (pvz. kotletą su bulvių koše) ir dar išgerti stiklinę kisieliaus ar kito gėrimo. Pabandžius paskaičiuoti bendrą maisto tūrį paaiškėtų, kodėl auklėtojos skundžiasi vaikų nevalgumu ar išrankumu darželiuose.Nujunkymas

Nujunkyti nuo krūties pradedama tuomet , kai kūdikis pratinamas prie kitokio maisto. Tai gali trukti nuo kelių dienų iki vienerių metų ar net ilgiau : vieni kūdikiai gana greitai nustoja žindę , kiti dar ilgiau žinda , nors noriai valgo ir papildomą maistą. Natūralus nujunkymas – tai labai nuoseklus ir palaipsnis vyksmas , kuriam vadovauja pats kūdikis. Jis privalo prasidėti tik tuomet , kai kūdikio nebepasotina motinos pienas ir jį tikrai reikia primaitinti – ne anksčiau kaip 4 – 6 gyvenimo mėnesį.

Nenatūralus nujunkymas yra toks , kai pradedama nujunkyti tada, kol dar motinos pienas tenkina visus kūdikio poreikius – anksčiau nei 4 – 6 mažylio gyvenimo mėnesį. Nenatūralus nujunkymas – tai ir ankstyvas buteliuko su arbata ar sultymis , žinduko , čiulptuko davimas , vaistų , blokuojančių hormonų prolaktiną ( pvz., parlodelio ) skyrimas motinai. Kai nujunkoma greitai , staigiai nutraukiamas kūdikio ryšys su motina. Tai kenkia abiems , nes trikdoma susiklostę motinos mažylio ryšiai , abiejų organizmai patiria didelę įtampą. Todėl daug sveikiau ir psichologiškai , ir fiziologiškai kūdikį nujunkyti palengva , vos pastebimai. Greitai nujunkyti galima tik ypatigais atvejais , pvz., dėl sunkios motinos ligos, traumos ar kitų panašių nelaimių. Tuomet mažinamas motinos išgeriamos skysčio kiekis , krūtys standžiai bintuojamos , ant jų dedamas ledas ( šalti kompresai ). Negalima nujunkyti sergančio kūdikio , prieš skiepijimą ir po jo , ruošiantis keliauti , keisti gyvenamąją vietą , karštu metų laiku (kyla viduriavimo pavojus ).

Dirbtinis kūdikio maitinimas

Pieno mišiniai

Kai motina neturi pieno , kūdikis maitinamas pagamintais pieno mišiniais. Dirbtinam kūdikio maitinimui vartojami mišiniai skirstomi į adaptuotus ir neadaptuotus. Adaptuoti ( prancūziškai adapter – pritaikyti ) pieno mišiniai esti gerokai kokybiškesni, fiziologiškesni už neadaptuotus mišinius. Visų pieno mišinių gamybos etalonus – tai sveikos motinos pienas. Pramoniniu būdu pieno mišiniai pradėti gaminti prieš 50 – 60 metų. Jie yra nepalyginamai geresni už gaminamus namuose B , C karvės pieno mišinius. Pastarųjų mišinių, pasak Pasaulinės Sveikatos Organizacijos Kūdikių mitybos skyriaus koordinatorės E. Helsing ( 1997 ) , kūdikiui galima duoti visuotinės suirutės metu , pvz., per karą. Pramoniniu būdu gaminamų mišinių gamyba nuolat tobulinama , tačiau jų kokybė beviltiškai atsilieka nuo motinos pieno. Motinos piene esti apie 400 įvairių biologiškai aktyvių medžiagų , kurių nėra nei viename šių mišinių. Todėl pieno ir sojos baltymų pagrindu pagamintų mišinių skiriama tik tuomet, kai neįmanoma kūdikio maitinti krūtimi. Į Lietuvą iš įvairių Vakarų šalių jų įvežama daug ir įvairių. Visi šalyje registratuoti pieno mišiniai atitinka Pasaulinės Sveikatos Organizacijos ir Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos Maisto kodekso komisijos rekomenduojamos kūdikių ir vaikų tarptautinės normos (standarto) reikalavimus.

Istoriškai seniausi yra neadaptuoti ( paprasti ) pieno mišiniai , kurie išsivysčiusiose šalyse nebevartojami. Šie mišiniai gaminami , skiedžiant karvės pieną įvairių kruopų ( avižų , ryžių , grikių ) nuovirais. Skoniui pagerinti dar pridedama iki 5% cukraus. Neadaptuotuose mišiniuose esti per daug angliavandenių , stinga riebalų , nesumažintas karvės pieno baltymų antigeniškumas , nesuderintas mineralinių medžiagų , riebalų, angliavandenių kiekis , beveik nėra vitaminų , itin mažai geležies. Kūdikio maitinimas bet kokiais pieno mišiniais , ypač pirmąjį jo gyvenimo pusmetį , kelia nerimą dėl šių priežasčių :• Motinos pienu mažasis žmogus maitinasi tūkstančius metų , pieno mišiniaias 50 – 60 metų. Todėl maitinimas šiais pieno mišiniais – tai bandymas.• Kokios bus mažylio maitinimo pieno mišiniais pasekmės? Ar suaugusiųjų sveikatai , būsimosioms kartoms atsilieps tai , kad jį nuo pat gimimo maitino mišiniais , kuriuose apstu druskų , mažai cholesterino , netinkamas energijos kiekis , pernelyg daug nereikalingų medžiagų , neturinčių imuninių savybių ir stoka šimtų tų medžiagų , kurių gausu motinos piene. Atsakymo nėra ir neaišku, kada ir koks jis bus…• Ar mišiniai visiškai patenkina mažylio organizmo poreikius , ar jis gauna viską , ko reikia jo organizmui? Jis auga , tačiau neaišku , ar mišiniai užtikrina visas jo augimo ir protinės brandos galimybes? Atsakymų nėra , nes bandymas vis tęsiasi…• Kiekvienas gamintojas siūlo savo mišinius. Išoriškai jų sudėtis panaši , tačiau maistinių medžiagų deriniai šiek tiek skiriasi. Tai rodo , kad dar nesukurtas geriausias , tinkamiausios sudėties mišinys. Jei jis būtų , visų mišinių sudėtys nesiskirtų. Reiškia , bandymas su žmonėmis vyksta toliau , ir niekas negali pasakyti , kokios bus jo pasekmės ir rezultatai. • Dabar visų gaminamų mišinių sudėtis yra pastovi , ji nekinta , atsižvelgiant į mažylio poreikius , nors , pvz., neišnešiotam naujagimiui būtina nuolat kintanti mišinio sudėtis , taip pat ir augančiam kūdikiui reikia vis kitokios maisto sudėties , nes mažėja jo energijos poreikis. Tuo tarpu visi mišiniai yra standartiniai , tik motinos pienas – individualus , kintantis pagal mažylio poreikį. Galima , atsižvelgiant į kūdikio norą , duoti tik skirtingą mišinio kiekį. Ar bus įmanoma pagaminti mišinius , atitinkančius kiekvieno kūdikio poreikį , neaišku. Taigi bandymas tęsiasi…
• Mišiniuose nėra gyvų leukocitų , imuninių ir kitų organizmą saugančių ir ginančių medžiagų , virškinimo fermentų. Mišiniai užtikrina organizmo augimą, bet jo negina. • Biologinė mišinių vertė yra gerokai mažesnė už motinos pieno , nes jame yra medžiagų , kuriomis išskirti kūdikiui tenka sunaudoti daug energijos. Be to , neaišku , ar visos nereikalingos medžiagos visada pašalinamos. Pramoniniu būdu sveikiems naujagimiams , kūdikiams ir vaikams gaminamos šios mišinių rūšys : Sausi mišiniai. Gamintojas nurodo , kiek ( ml ) ekologiškai švaraus virinto vandens reikia įpilti , norint pagaminti atitinkamą mišinio kiekį. Taip pat nurodoma , kaip mišinį gaminti : vandens temperatūra , mišinio miltelių kiekis dozavimo šaukšteliais , tai , kad mišinį privalu gaminti tik prieš pat maitinimą , o nesuvalgyto per kitą maitinimą nesiūlyti. Skysti koncentruoti mišiniai. Gamintojas nurodo , kiek ( ml ) ekologiškai švaraus virimo vandens prieš pat maitinimą reikėtų , kad būtų galima praskiesti atitinkamą koncentrato kiekį. Atidaryta koncentrato pakuotė vėl sandariai uždaroma ir laikoma šaldytuve. Ją privalu sunaudoti per 24 val. Paruošti vartojimui sausi mišiniai daugiau skirti kūdikiams maitinti ligoninėjė , nes jų galiojimo laikas yra ganėtinai trumpas ( vienas ar keli mėnesiai ). Išfasuoti nedidelėmis pakuotėmis ( po 50, 100, 120 ml ), šie mišiniai slaugos darbuotojams sutaupo daug laiko. Prieš duodant mažyliui , jie pašildomi , laikomi gamintojo nurodytoje temperatūroje , jų atsargų nekaupiama. Sausų ir skystų mišinių sudėtys yra beveik vienodos. Pagrindinis jų skirtumas – riebalų rūšis ir sudėtis , nes techniškai neįmanoma , kad sausuose ar skystuose mišiniuose būtų visų augalinių aliejų. Geresni esti tie mišiniai , kurių sudėtyje yra kelių rūšių aliejaus , nes tai užtikrina gausesnį riebalų rūgščių kiekį. Pramoniniu būdu gaminami pieno mišiniai pagerinti visais dabar žinomais vitaminais , daugeliu mineralinių druskų ir biologiškai aktyviomis medžiagomis ( taurinu , cholinu ); visų šių medžiagų yra tiek pat , kiek ir motinos piene. Pramoniniu būdu pagamintuose pieno mišiniuose pagrindinių maisto medžiagų ( baltymų , riebalų , angliavandenių ) ir energijos kiekis , taip pat sudėtis yra tokie pat , kaip ir motinos piene arba labai artimi šiam motinos pienui. Šie mišiniai išlaiko gamintojo nurodomą kokybę , kai laikomi jo nurodytomis sąlygomis ir būna nepažeisti , pvz., jų pakuotė turi būti nesuplėšyta , nesulankstyta , nenutrinti jokie užrašai , o ją atidarius , užuodžiamas mišiniui būdingas kvapas , milteliai esti būdingos spalvos ir vientisai birūs.
Pramoniniu būdu taip pat gaminami specialios paskirties mišiniai: Mišiniai , skirti neišnešiotiems naujagimiams ( šių mišinių neduoda išnešiotiems naujagimiams ir kūdikiams ). Ant kiekvieno mišinio pakuotės nurodomi mišinio gaminimo būdai ir kam mišinys skiriamas. Šių nuorodų privalu paisyti , nes jų nesilaikant galima pakenkti kūdikiui. Neišnešiotam ir mažos kūno masės naujagimiui šių mišinių duodama tik tuomet , kai išties jo neįmanoma maitinti motinos pienu. Šių mišinių sudėtis, energinė vertė skiriasi nuo mišinių , skirtų išnešiotiems kūdikiams maitinti , ir ypač nuo karvės pieno mišinių. Juose laktalbumino ir kazeino santykis yra 60/40, t.y. panašus kaip ir motinos piene , o bendras baltymų kiekis patenkina padidėjusį neišnešioto naujagimio baltymų poreikį. Šis laktalbumino ir kazeino santykis taip pat užtikrina gerą aminorūgščių įsisavinimą ; tai labai svarbu , nes neišnešioto naujagimio organizmas nesugeba pakankamai sintezuoti kai kurių aminorūgščių , o kitų metabolizuoti. Vidutinio ilgio grandinių trigliceridai suteikia 40 % riebalų kalorijų , jie yra gerai rezorboujami ir įsisavinami. Augaliniai aliejai užtikrina ne tik gerą riebaluose tirpstančių vitaminų , kalcio rezorbciją , bet ir tenkina padidėjusį energijos ir organizmui būtinų riebalų rūgščių poreikį. Neišnešioto naujagimio organizmas geba tik iš dalies virškinti ir įsisavinti ilgų grandinių riebalų rūgštis , nes mažai gamina tulžies ir lipazės. Vidutinio ilgio grandinių trigliceridai ne tik lengviau hidrolizuojami ir absorbuojami už ilgųjų grandinių riebalų rūgštis , bet ir gerina jų rezorbciją. Mišiniai , turintys 40 % vidutinio ilgio grandinių trigliceridų , geriau absorbuojami , mažina steatorėją , užtikrina kūno masės augimą ir teigiamą azoto pusiausvyrą organizme. Šiuose mišiniuose esantys angliavandeniai susideda iš gliukozės polimerų (60 %) ir laktozės (40 %). Dėl tokios sudėties jie gerai toleruojami, lengvai viškinami ir užtikrina mažą mišinio osmoliariškumą. Neišnešioti naujagimiaia ir kūdikiai nesugeba visiškai įsisavinti laktazės , nes jų organizmas , palyginti su išnešiotų naujagimių , mažiau galima laktozės. Maži neišnešioti naujagimiai , pamaitinti daug laktozės turinčiais mišiniais , dažnai viduriuoja rūgštaus kvapo išmatomis – tai rodo sutrikusią angliavandenių rezorbciją. Gliukozės polimerus neišnešioti naujagimiai geriau įsisavina, nes turi pakankamai fermentų jiems virškinti.neišnešiotiems naujagimiams reikia daugiau kalcio negu jo yra standartiniuose , nes jų organizme susilaiko apie 62,5 % į jį patekusio kalcio. Įrodyta , kad tik padidintas kalcio kiekis mišinyje gerina kalcio sulaikymą organizme ir kaulų mineralizaciją. Šiuose mišiniuose folio rūgšties ir cinko yra daugiau negu išnešiotiems naujagimiuose ir kūdikiams skirtuose mišiniuose. Geležies yra tiek pat , kaip ir motinos piene; tai mažina pavojų susirgti mažakraujyste.
 Mišiniai , skirti išnešiotiems naujagimiams ir kūdikiams iki 2 – 4 mėn. amžiaus. Daugelis jų pagerinti ilgų grandinių polinesočiomis riebalų rūgštimis , kurių reikia regos aštrumui ir smegenų brandai ( minėtų rūgščių kūdikio organizmas iki 2- 3 mėn. nesugeba sintezuoti , tačiau krūtimi maitinamas kūdikis jų gauna su motinos pienu ). Ant kiekvieno mišinio pakuotės nurodyta , kokio amžiaus kūdikiui šis mišinys skiriamas. Dalis mišinių skirta kūdikiams nuo 6 mėn. maitinti. Mišiniai , pagerinti geležies druskomis , skirti mažakraujystės profilaktikai ir gydymui. Juose esanti geležis blogiau įsisavina negu iš motinos pieno. Dėl to šiais mišiniais maitinamų kūdikių išmatos nusidažo žaliai , gali įgyti įvairių atspalvių – nuo paprastos žalios iki žalsvai juodos spalvos. Tai kūdikiui nepavojinga. Kiek ir kokių geležies druskų turėtų būti mišinyje dar svarstoma , nes šios druskos iš mišinių įvairiai įsisavinamos. Geriausiai geležį ( daugiau nei 50 % ) kūdikio organizmas įsisavina iš motinos pieno. Sojos mišiniai , kuriuose nėra karvės pieno baltymų , skiriami alergijos šiems baltymams profilaktikai. Jų duodama tiems kūdikiams , kurių vienas ar keli šeimos nariai netoleruoja karvės pieno baltymų , tuomet , kai kūdikio neįmanoma maitinti jo motinos pienu. Yra duomenų , kad šie mišiniai padeda dirbtinai maitinamiems kūdikiams , kai juos kamuoja pilvo diegliai. Daugelyje sojos mišinių nėra laktozės ( pieno cukraus ). Tai nėra gerai , nes laktozė gerina kalcio , kuris būtinas kaulams augti , įsiurbimą žarnyne , taip pat padeda daugintis naudingoms bakterijoms , slopinančioms kūdikiui kenksmingas bakterijas. Laktozė taip pat yra kito angliavandenio – galaktozės , kuri būtina smegenų brandai , šaltinis. Todėl sojos mišiniais maitinti kūdikio ilgai napatartina.  Gydomieji mišiniai , kurie skirti kūdikiams , sergantiems įvairiomis ligomis , maitinti. Juose esti mažiau arba išvis nėra tam tikrų maisto medžiagų (pvz., laktozės ), baltymų molekulės hidrolizuotos į įvairaus ilgio grandinių peptidus arba aminorūgštis , riebalai suskaldyti į įvairaus ilgio grandinių trigliceridus ir riebalų rūgštis. Kai kuriuose gydomuosiuose mišiniuose yra padidintas energijos kiekis arba įdėta disacharidų , pvz., laktulozės. Sveikiems kūdikiams gydomųjų mišinių neduodama.
Nors pramoniniu būdu pagamintų mišinių sudėtis mažai skiriasi , tačiau ne visi kūdikiai noriai juos valgo. Jei kūdikis atsisako valgyti kurį nors šių mišinių , duodama kito mišinio. Svarbiausia neduoti kūdikiui , kol jam sukaks vieneri metai , namuose pagamintų karvės pieno mišinių ir karvės pieno. Kuriuo nors mišiniu maitinamam kūdikiui gali atsirasti šių nepakantumo jam ar alergijos pažymių :• Po maitinimo kyla verksmo protrūkiai ( nors pamaitintas kūdikis turėtų būti ramus ).• Tik pamaitintas kūdikis vemia.o Koks maistelis skirtas dažnai atpilančiam kūdikiui?Jam tinka mišinukas, ant kurio pakuotės yra raidelės AR (antirefliuksinis), pvz., „Aptamil AR”. Šis mišinukas yra tirštesnis, apvelia skrandžio sieneles ir kūdikis taip greitai neatpila.• Kūdikis nuolat viduriuoja ar jam užkietėja viduriai.o Kokį mišinuką pirkti, kai kūdikis viduriuoja arba jo viduriukai labai kieti? Viduriuojančiam yra skirti mišinukai su ryžių ir morkų nuoviru, kaliu, natriu. Pvz., iš mišinio „HN 25″ galima pagaminti ir gėrimą, ir košelę. Jis gero skonio, su kaliu ir natriu, bet vaikučiui galima duoti tik savaitę laiko. Todėl tėveliams patarčiau prieš perkant pasitarti su pediatru ar šeimos gydytoju, nes galbūt vaikutį reikia gydyti. Užkietėjus viduriukams mišinukas nelabai padės, nes ši bėda yra dažnai paveldėta. Maitinamam vien mišiniu reikia daugiau judėti. Mama turėtų jį pamankštinti, pamasažuoti pilvuką. Jei kūdikis valgo mišinuko, bet jau gauna ir košės, jam patarčiau dažniau virti daržovių košytės, nes joje daugiau ląstelienos.• Po maitinimo pilvas esti skausmingas , įtemptas , išpūstas , atisiranda dieglių pobūdžio skausmų.• Kūdikis esti dirglus , neramus ir ( arba ) dažnai atsibunda naktį , prastai miega dieną.
• Oda šiurkšti kaip švitrinis popierius , veide atsiranda raudonas bėrimas , apie išangę – raudonas žiedas.• Dažnai serga peršalimo ligomis ir / arba vidurinės ausies uždegimu.

o Kokie mišinukai tinka alergiškam vaikučiui, kurį beria, vargina pilvo diegliai? Tai hidrolizuoti mišinukai iš karvės pieno, jo baltymą suskaldant (hidrolizuojant) į smulkias dalelytes. Galima „sukapoti” į vidutinio stambumo, visai smulkias arba vos ne ląstelės dydžio daleles. Dalinai hidrolizuoto mišinio baltymas yra stambiausias. Toks mišinys žymimas raidėmis H.A. (hipoalerginis) ir patartinas kūdikiui, gimusiam šeimoje, kurioje yra sergančių alergija („HiPP H.A.”, „Aptamil H.A. 1″, „Aptamil H.A. 2″, „Humana H.A.”). Tačiau garantuoti, jog mišinys tikrai padės išvengti alergijos, negalima. Jei baltymų grandinė skaldoma toliau, mišinys būna visiškai hidrolizuotas („Tutteli Peptidi”, „Pepti Junior”, „Aptamil Pepti MCT” ir kt.). Kuo labiau hidrolizuotas mišinys, tuo jis brangesnis ir neskanesnis, kartesnis. Prie kai kurių mišinių kūdikis labai sunkiai pripranta, tačiau iš bėdos valgo, kad ir neskanu. Labai alergiškam kūdikiui skirti mišiniai „Alfare”, „Nutri Junior” „Pregomin”, „Pepti Junior”. Tačiau tik mišinys „Neocate”, kuris pagamintas ne iš karvės pieno, o iš amino rūgščių ir „Tutteli Peptidi” yra kompensuojami vaikams, sergantiems labai sunkia atopinio dermatito forma (iki 1 m. amžiaus). Kaune, Vilniuje, Panevėžyje, Klaipėdoje ir Šiauliuose yra po vieną pediatrą alergologą, kuris gydytojų konsultacinės komisijos sprendimu turi teisę skirti kompensuojamų mišinių (pas šį alergologą patekti galima tik su apylinkės pediatro siuntimu). Sparčiausiu žmogaus augimo laikotarpiu ( nuo gimimo iki 2 mėn. amžiaus ), taip pat pirmaisiais 4- 6 gyvenimo mėnesiais – tinkamiausias maistas , tenkinantis energijos ir beveik visų maisto medžiagų poreikį , yra motinos pienas.

Motinos pienas – tai etalonas , pagal kurį sukurti į jį panašūs adaptuoti pieno mišiniai. Iš jų geresnis yra tas , kurio maisto medžiagų kiekis ir jų sudėtis artimesnė motinos pienui. Kito pieno ( pvz., karvės , ožkos , ir sojos ) baltymų pagrindu sukurtuose mišiniuose kai kurių maisto medžiagų yra daugiau , tačiau jų kiekis ir sudėtis neatitinka kūdikio poreikių , jos blogiau virškinamos ir absorbuojamos , šiuose mišiniuose nėra imuninių ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų , kuriomis pasižymi motinos pienas. Motinos pieno išrūgų baltimuose gausu imunoglobulinų ( ypač A ), fermentų , sujungiančių baltymų , hormonų , kurių išvis nėra karvės piene , jo mišiniuose ir pramoniniu būdu pagamintuose pieno ar sojos mišiniuose. Baltymų ir kitų maisto medžiagų kiekis adaptuotuose mišiniuose , karvės piene bei jo mišiniuose nekinta , ir tai nėra fiziologiška. Sveiko išnešioto naujagimio ir kūdikio maisto medžiagų ir energijos paros poreikis priklauso nuo kūdikio maitinimo būdo ir amžiaus. Kol kas nėra vieningos nuomonės , kiek energijos per parą reikia natūraliai maitinamam kūdikiui. Pagal V. C. Heirdą (1996) , neatsižvelgiant į maitinimo būdą , pirmąjį gyvenimo pusmetį kūdikiui reikia 376,2-501,6 kJ ( 90 – 120 kcal ) / kg energijos per parą , t.y. 3 – 4 kartus daugiau negu suaugusiajam. Manoma , kad dirbtinai maitinamam kūdikiui būtinas energijos kiekis toks : iki 3 mėn. – 116 kcal / kg per parą , 3 – 6 mėn. 99 kcal / kg, 6 – 9 mėn. – 95 kcal / kg , 9 – 12 mėn. -101 kcal/ kg per parą.

LITERATŪRA

1. Vaikų ligos 1 tomas. Vilnius , „Gamta“ , 2000.2. Vaiko vystymasis ir priežiūra. Vilniaus auškštesnioji medicinos mokykla “GAIVATA“ Kaunas 1998. 3. http://www.tavovaikas.lt/articles/103.html4. http://www.nukas.lt/papildomas_maitinimas5. http://www.hipp.lt?page_id=506. http://www.mamoszurnalas.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=184&Itemid=0