NĖŠTUMO NUTRAUKIMAS
Abortas(lot. abortus – aborior – sunykstu, apmirštu), nėštumo nutraukimas arba nutrūkimas per pirmąsias 28 nėštumo savaites. Abortas būna: • Savaiminis;• Dirbtinis.Savaiminis abortas, arba persileidimas įvyksta prieš moters norą. Būna ankstyvasis (nėštumas iki 15 savaičių) ir vėlyvasis (15 – 28 savaičių nėštumas).Jis dažniausiai įvyksta, kai apvaisintas kiaušinėlis gimdoje netaisyklingai vystosi ir žūva. Dažniausiai savaiminį abortą sukelia nėščiosios liga (pvz.: infekcinės širdies ir kraujagyslių, inkstų ligos, cukrinis diabetas), taip pat apsinuodijimas nikotinu, alkoholiu, gyvsidabriu, vitaminų trūkumas, lytinių organų anomalijos, uždegimai, navikai, sąaugos, kiaušidžių ir kitų belatakių liaukų sutrikimai. Abortai gali įvykti ir dėl fizinės ar psichologinės traumos.Per savaiminį abortą gemalas atsiskiria nuo gimdos sienelių ir gimdos raumenys susitraukinėdami išstumia jį iš gimdos. Kol vaisiaus audiniai atsiskyrę tik mažame plote, nėščioji jaučia nestiprius sąrėmių pobūdžio skausmus pilvo apačioje, iš makšties teka negausios kraujingos išskyros (gresiantis abortas). Nepradėjus gimdyti abortas progresuoja: skausmai stiprėja, vaisiaus audiniai vis labiau atsiskiria nuo gimdos sienelių. Tinkamai gydant, nėštumą galima išsaugoti. Dirbtinį abortą leidžiama daryti tik gydytojui ligoninėje iki 12 nėštumo savaitės. Vėliau abortas daromas tik tokiu atveju, jei nėščioji serga, liga per nėštumą ūmėja ir gresia jos ir būsimojo kūdikio sveikatai ir gyvybei. Ne gydytojo ir ne ligoninėje daromas abortas vadinamas kriminaliniu. Jį padarę asmenys baudžiami pagal įstatymą. Ir savaiminis ir dirbtinis abortas labai kenkia moters sveikatai. Pastojus organizmas persitvarko, jo sistemos per kelis mėnesius prisitaiko prie nėštumo. Kai dėl aborto visa tai staiga nutrūksta, organizmas atgauna pusiausvyrą tik po daugelio. Abortas dažnai sutrikdo kiaušidžių funkciją, mėnesinių ciklą, kenkia moters centrinei nervų sistemai. Ypač pavojinga nutraukti pirmąjį nėštumą, nes nuo tokio aborto moteris dažniau tampa nevaisinga.
VAISIAUS VYSTYMASIS
Laikas Vystymasis25 diena Plaka širdis, formuojasi nervų sistema28 diena Pradeda formuotis kojos ir rankosMaždaug šiuo metu – po 4 savaitės – atliekami nėštumo testai 6 savaitė Susiformuoja kaulai, atsiranda raumenų refleksai7 savaitė Susiformuoja pirštai, ausys, pieninių dantų užuomazgos dantenose10 savaitė Jau susiformavę ir funkcionuoja visi svarbiausi organai: širdis, smegenys, kepenys, skrandis, inkstai12 savaitė Formuojasi balso stygos, lytiniai organai16 savaitė Vaisius yra pusės to ilgio, kurio gims20 savaitė Atsiranda antakiai, blakstienos, plaukai, kūdikis pradeda atsiliepti į išorinius dirgikliusNeišnešioti kūdikiai gimsta iki 25-os savaitės 24 savaitės Yra to laiko riba, iki kurios leidžiama daryti abortą
TEISINIS KONTEKSTAS
Nuo 1984 m. lapkričio 1d. įsigaliojo įstatymas dėl nėštumo nutraukimo (NNĮ). Įstatymu mėginama suderinti du principus: moters teisę į pagalbą, kai nėštumas nepageidaujamas, ir būtinybę apsaugoti negimusią žmogaus gyvybę. Moralinis konfliktas. Į klausimą, ar nėštumo nutraukimas yra moraliai leistinas, atsakoma pagal dvi medicinos etikos tradicijas: tai pasaulėžiūros tradicija gerbti individualią žmogaus gyvybę ir švietimo tradicija gerbti individo anatomiją. Abortas arba niekuomet moraliai neleistinas („vaikžudystė“), arba leistinas visuomet, kai moteris to nori („savo pilvo šeimininkė“). Taip vyksta moralinis dviejų skirtingos nuomonės šalių konfliktas. Abortas yra moralės problema, kadangi čia susiduria dvi ar trys kertinės vertybės: gyvybė ir autonomija, kartais sveikata. Kad ir kaip abortas pribrėžiamas ir vertinamas, kalbama apie žmogaus gyvybės vystymosi nutraukimą. Kyla moralės klausimas, ar tai pateisinama ir kada.Moralinis negimusios gyvybės statusas – etikoje vadinamas moralinio statuso terminas. Terminu „statusas“ žymima padėtis visuomenėje, turint tam tikrų pasekmių, tokių kaip pagarba ar ypatingos teisės. Jei šis statusas yra kaip gimusių žmonių, tada negimusi gyvybė nusipelno apsaugos. Diskusijoje dėl moralinio negimusios gyvybės statuso svarbus vaidmuo atitenka ir asmens sampratai. Kasdieniniame gyvenime žmonės turi gerbti vieni kitus kaip asmenis, autonomiški sprendimai turi būti gerbiami. Todėl galioja kategorinis Kanto imperatyvas – asmenimis negali naudotis kaip priemone tikslui pasiekti, kad ir koks kitiems jis būtų geras ar pageidautinas, nes jie visad yra tikslas savaime. Aišku embrionas nėra asmuo šia termino reikšme. Jei apibrėžiamos asmeniui būdingų savybių realios apraiškos, gemalas nėra laikytinas asmeniu.
Dažniausiai diskutuojama dėl 3 nuomonių:
Embrionas laikytinas žmogumi nuo apvaisinimo. Susiliejus lytinėms ląstelėms sukuriamas naujas individas, turintis unikalų chromosomų derinį. Embrionas turi būti laikomas žmogumi nuo įsitvirtinimo. Įsitvirtinimas gimdoje yra lemiamas momentas, nes tuo metu įvyksta pagrindinė diferenciacija. Lemiantis momentas yra pirmosios nervinio audinio užuomazgos. Tai reiškia, kad tik praėjus 6 vystymosi savaitėms embrioną galima vadinti asmeniu.
Moralės principų absoliutumas. Jei pagarbos gyvybei principas galioja absoliučiai, ir individuali žmogaus gyvybė prasideda nuo apvaisinimo, įsitvirtinimo ar pirmosios smegenų užuomazgos, tada nuo tos akimirkos bet koks principo pažeidimas yra nepateisinamas. Tas pats ipso facto galioja ir principui gerbti moters autonomiją – jos sprendimas turi būti gerbiamas. Nėštumo nutraukimas moraliai problemiškas dėl dviejų, atskirai paėmus, gerbtinų vertybių konflikto: negimusios gyvybės ir moters autonomijos; konfliktą galima išspręsti tik paminant vieną iš šių vertybių.
Teisė gyventi
Pasaulio valstybėse veikia skirtingi įstatymai, todėl ir pilietinės teisės skirtingos. Taigi žmogiškumo pripažinimas priklauso nuo vietovės, kurioje užsimezga gyvybė. Kyla klausimas, ar mūsų civilizuoto pasaulio visuomenė ne šizofreniška? Koks gi tas žengiantis į XXI amžių žmogus? Kas jis? Kam tarnauja? Atrodo mūsų vaikai greit pamirš, kad apskritai egzistuoja tokie klausimai. Žmogus tartum nuskendęs bedugnėje…Dabartinę civilizaciją kuria įvairūs mentalitetai. Abortinis mentalitetas užvaldė visą pasaulį nuo XX amžiaus vidurio. Kokių tik argumentų neprigalvota norint pateisinti šią proto perversiją. Taip pasirinkimo teisė, suteikta tėvams legalaus aborto įstatymu.
Argumentai už abortus
Sprendimas pasidaryti abortą visuomet labai nelengvas, tačiau vargu ar kas nors kitas, o ne moterį, kurią problema paliečia tiesiogiai, gali padaryti tokį sprendimą dėl aborto.
Kontroliuoti savo vaisingumą yra kiekvieno žmogaus teisė, tačiau nė viena apsisaugojimo nuo nėštumo priemonė negarantuoja 100% saugumo, todėl moterims kartais tenka daryti abortus.
Kadangi skirtingai aiškinama, nuo kada prasideda gyvybė, mažuma žmonių neturi teisės primesti visiems kitiems savo nuomonės.
Gemalas yra tik potenciali žmogaus gyvybė, bet turbūt nesiginčysime dėl to, kad moteris yra realiai egzistuojantis žmogus.
Gydytojai neturi jokio specialaus etinio nusirengimo, duodančio teisę daryti tokius sprendimus, nepaisant moters nuomonės šiuo klausimu.
Visada bus moterų apskritai nenorinčių turėti vaikų, ir mes privalome gerbti tokį pasirinkimą.
Nebuvo tokios visuomenės, kurioje vienaip ar kitaip nebūtų atliekami abortai, nepaisant to, kokią nuomonę apie tai skelbdavo pasaulietiniai bei religiniai valdovai vyrai.
Ginčytis reikėtų ne dėl to, ar reikalingi abortai, bet dėl to, kokie jie turėtų būti – legalūs, saugūs ir kilnūs ar nelegalūs, slapti, kelią pavojų sveikatai.
Kiekvienas vaikas turi teisę norėti būti geidžiamu, laukiamu vaiku. Abortai išgelbsti tūkstančius vaikų nuo atėjimo į pasaulį prieš tėvų valią, visuomenė yra gelbstima nuo daugybės problemų.
Daug didesnė trauma atiduoti vaiką svetimiems įsivaikinti negu pasidaryti abortą.
Net jei abortai būtu paskelbti nusikaltimu, vis tiek tūkstančiai moterų rizikuotų savo gyvybėmis ir eitų darytis abortų į nelegalias šundaktarių klinikas.
Jei moteris išprievartaujama ir tampa nėščia, tai vienintelis būdas žmoniškai su ja pasielgti, jai padėti – pasiūlyti pasidaryti abortą.
Argumentai prieš abortus
Šių laikų mokslas tvirtina, kad nuo pastojimo momento negimęs kūdikis jau yra atskira žmogiška būtybė. Neturime teisės laikyti gemalą tik motinos kūno dalimi.
Legalizuodami abortus, visuomenė pasirenka lengviausią išeitį. Tačiau užuot įteisinus abortus, ji verčiau pasirūpintų, kaip pagerinti žmonių gyvenimo sąlygas.
Netgi tebebūdamas motinos įsčiose negimęs kūdikis turi teisę gyventi, o ne būti nužudytas.
Net ir turintys rimtų negalių , didelių trūkumų žmonės gali gyventi laimingą, kūrybingą gyvenimą, reikšti savo pretenzijas.
Abortai – silpnųjų diskriminavimas.
Abortų klausimo nepalikime tik religijai, juk čia susiduriame su žmogžudyste, neteisingumu, žmogaus teisių pažeidimu. Jungtinių Tautų Organizacijos Vaiko teisių deklaracija teigia, jog vaikai turi būti ginami tik prieš gimimą tiek ir jau gimę.
Ir negimę kūdikiai yra kiekvienas savaip unikalus, kiekvienas skirtingas nuo kitų; gemalas jau yra mažas žmogus.
Abortas gali nepasisekti, palikti neužgyjantį randą moters dvasioje ir kūne.
Jeigu legalizuojame abortus, tai kokiomis priemonėmis apribosime juos nuo vaikžudystės? Kur riba tarp šių dviejų reiškinių? Ar abortas nėra vienas iš vaikžudystės formų?
Jeigu visuomenė imtųsi aktyvesnio šviečiamojo darbo, supažindintų jaunus žmones su kontraceptinėmis priemonėmis, daugiau padėtų vienišoms motinoms, jeigu atsirastų daugiau vietų, kur jos galėtų gauti konsultacijas ir paramą, nereiktų ir abortų.
Žudymas yra žudymas, nesvarbu ar pasislėpus, nelegaliai, ar atvirai, nesislapstant.
Dvi pasirinkimo galimybės
Aš esu nėščia
Galiu pagimdyti kūdikį galiu pasidaryti abortą
Nėštumas bus nutrauktas, Galiu pasilikti kūdikį galiu atiduoti tačiau ar mano fizinei ir psichi- ir pati jį auginti įvaikinti nei sveikatai tai turės neigiamų pasekmių? Jei viskas bus gerai, galiu pasilikti kūdikį, bet mano gyvenimas bus toks, koks gali tekti atiduoti jį kam nors buvęs, jeigu kils kokių prižiūrėti kurį laiką komplikacijų, mano gyveni- mas gali gerokai pasunkėti. Abortų darymo būdai
1. Iščiulpimas: tai ankstyvasis išsiurbimo abortas, dažnai daromas dar prieš nustatant nėštumą.2. Išsiurbimas: siurbiant kūdikio kūnas suplėšomas į gabalus. Gabalėliai susiurbiami į stiklainį. Siurbiama 29 kartus daugiau, nei siurbia buitinis dulkių siurblys.3. Išplėtimas ir nugramdymas: tai abortas daromas po 12 nėštumo savaitės. Naudojamasi į plokščias reples panašiu įrankiu, nes vaiko kaulai, kaip ir kaukolė, jau susiformavę. Nuskausminimo kūdikiui nėra.
Pasekmės: Daugiau kaip 2/3 moterų gimdymo metu turi įvairių rizikos faktorių. Vienas iš svarbiausių – buvęs abortas. Dėl to nemažėja priešlaikinių gimdymų, o neišnešioti naujagimiai serga 4 kartus dažniau, negu išnešioti, jų mirtingumas 100 kartų viršija išnešiotų naujagimių mirtingumą. Visi gimdymai būna 5% visų gimdymų. Po pirmojo nėštumo nutraukimo priešlaikinių gimdymų dažnis išauga iki 14%, po antrojo iki 18%, o po trečiojo iki 24%. Gimdymo metu būna tris kartus daugiau komplikacijų. Beveik kiekvienai moteriai po nėštumo nutraukimo pasitaiko įvairių ginekologinių susirgimų – lyties organų uždegimų, kraujavimų, negimdinio nėštumo rizika padidėja 3 kartus.Naujausiais mokslo tyrimais, jau 40 dienų vaisiui užregistruojama galvos smegenų veikla. Dar negimęs vaisius jaučia motinos skausmą. Jo širdis pradeda plakti 18 nėštumo dieną, genetiniame lytinių ląstelių kode užrašyta visa informacija apie tolesnį vystymąsi.
Pavojai kurie iškyla atliekant abortą, galimos komplikacijos:
1. įvairios narkozės komplikacijos. Jų būna, nors labai retai.2. operacijos metu gali būti pažeista ar pradurta gimdos sienelė ar pažeistos žarnos.3. kraujavimas iš gimdos operacijos metu dėl kraujo krašumo sutrikimų.4. gimdos kaklelio pažeidimai, plyšimai, nors labai retai.5. trombembolija – stambių kraujagyslių užsikišimas kraujo krešuliais (labai reta komplikacija).6. ne visiškas vaisiaus pašalinimas, vaisiaus dalių placentos chorioro gauburėlio liekanos. Pasireiškia kraujavimu iš gimdos, gimdos gleivinės uždegimu. Galimas kraujo užkrėtimas – peritonitas.
Pooperacinės komplikacijos:
1. kraujavimas po aborto2. infekcijos patekimas į gimdą ir gimdos priedus, sukeliąs jų uždegimą3. gali ilgai kamuoti skausmai pilvo apačioje ir juosmens srityje4. gali vėluoti ar sutrikti mėnesinių ciklas. Jos gali būti skausmingos, užsitęsti kraujavimas5. karščiavimas
Aborto poveikis moteriai:
Kūdikio sunaikinimas pačiame moters organizme turi pražūtingų pasekmių pačiai moteriai. Apie fizinę aborto žalą yra nemažai medicininių tyrinėjimo duomenų ir dažna moteris apie tai žino. Galbūt, įdomesni nauji tyrimai. Anglijoje mirtingumas dėl abortų užima penktą vietą tarp įvairių kitų mirtingumo priežasčių. Rytų bloko šalyse nustatyta, kad 1/3 visų abortų turėjusių moterų tampa nevaisingomis. Dėl patiriamos po aborto depresijos moters imuninė sistema veikia nepakankamai, ji linkusi infekciniams ir vėžiniams susirgimams. Apie po abortinį sindromą (PSO) pradėta pasaulyje kalbėti nesenai. PSO yra moters reakcijų kompleksas į abortą, potrauminio stresinio susirgimo rūšis, panaši į tą, kurią pergyvena daugelis Vietnamo karo veteranų. Moteris, pasirenkanti abortą, pasmerkia save vidiniam prieštaravimui, kuris virsta dvasinėmis kančiomis. Moteris visa savo sandara yra kitokia lytis, negu vyras. Būti motina yra duota jai išimtinė privilegija. Kiekviena motina suvokia giliai pasąmonėje, kad aborto metu žuvo jos kūdikis. Taip pat ji suvokia, jog kūdikis jau užsimezgė. Šitas žinojimas moteriai duotas gamtos. Moteris, neigdama, jog aborto metu žuvo jos kūdikis, pasiaiškina visuomenės priimtais pasiaiškinimais, – tai buvo ciklo nutraukimas, ciklo koregavimas, išvalymas ar dar kas nors, norom nenorom patenka į sielos ir proto konfliktą. Abortu moteris neigia pati save. Ji yra gyvybės davėja, bet ne jos naikintoja. Paneigusi savąją lyties prasmę, moteriškumą, moteris pergyvena prieštaringus jausmus, – visišką abejingumą, ji nebemato gyvenimo tikslo, nesidomi nei aplinka, nei savimi, praranda aktyvumą, izoliuojasi nuo aplinkos, pasikeičia jos santykiai su artimaisiais.
Kita vertus padidėja moters jautrumas, ji be aiškios priežasties gali pradėti verkti, išsigąsta netikėto garso, galima nemiga, staigūs pykčio protrūkiai, atminties silpnėjimas, išsiblaškymas. Šie simptomai paaštrėja, kai kas nors primena pergyventą abortą. Moterį persekioja nesuvokiamas katės jausmas. Moteris tampa trigidiška, arba atvirkščiai – jos gyvenimas pasidaro visiškai palaidas. Moteris dažnai pradeda vartoti alkoholį ar narkotikus. Dažnos mintys apie savižudybę.Kodėl moterys darosi abortą?
Ne kiekviena moteris greitai ir lengvai ryžtasi abortui, daugelis pereina ilgą ir skausmingą svarstymų, dvejonių, svyravimų, kančių, nemigo naktų kelią, kol pagaliau apsisprendžia ir ryžtasi. Tai kas gi jas veda eiti prieš gamtą, žaloti savo fizinę ir dvasinę sveikatą, ryžtis nužudyti pradėtą naują gyvybę?
1. netekėjusias, abortą daryti stumia gėdos jausmas ir baimė likti „merga su vaiku“, kai mylimasis palieka ir atsisako registruoti santuoką, kai nėštumas neplanuotas, atsitiktinis, „bežaidžiant“, kartais net nežinant kas vaiko tėvas. Bet ar čia abortas nėra išeitis…ar verta rizikuoti savo fizine ir dvasine sveikata?
2. neturtas, vargas, skurdas, sunki šeimos finansinė padėtis retai būna aborto priežastis. Dažniausiai abortus darosi materialiai apsirūpinusios, pasiturinčios šeimos, turinčios tik vieną vaiką ar visai jų neturinčios, nenorinčios savęs apsunkinti, aukotis, pakenkti karjerai, atsisakyti sukurto komforto, malonumų, pramogų, „laisvės“, patogumų.
3. mitas, kad „gėda“ daug gimdyti yra klaidingas, sakyčiau netgi kvailas. Gydytojai tvirtina, kad daug gimdžiusios moterys yra sveikesnės ir ilgiau gyvena, jos daug rečiau suserga krūties ir genitalijų vėžiu. Tai patvirtina ir statistiniai tyrimai. Gimdymas – fiziologinis reiškinys, nes moteris sutverta pratęsti giminę.
4. be to, gimdančios moterys gyvena normalų lytinį gyvenimą, joms nereikia saugotis pastojimo, išgyventi dėl „neplanuoto“, „nelaukiamo“ nėštumo. Jos ramios, patenkintos, laimingos augindamos vaikus ir anūkus, nes žino gyvenimo prasmę, žino, kam gyvena, jų nekamuoja nuobodulys, vienatvės jausmas.
5. antras mitas – daug gimdyti – tai visą gyvenimą vargti ir nieko nematyti. Bet sakykite, kas be vargo įgyjama? Tikras džiaugsmas tik kančioje gimsta.
Vaikas – didžiausias džiaugsmas ir palaima, gyvenimo prasmė. Varge užaugę žmonės yra užgrūdinti, geriau supranta gyvenimą, žino tikslą ir prasmę, moka užjausti ir suprasti kitus. Todėl vargo nereikėtų bijoti.
Nėštumo nutraukimas žaloja kūną ir palieka negyjančią žaizdą sieloje. Abortas – nusižengimas gamtai, jos įstatymams. Eidami prieš gamtą, nepaisydami jos dėsnių ir įstatymų, mes baudžiame, žudome patys save. Ir abortas yra ne tik mažo, negimusio žmogeliuko nužudymas, bet ir savotiška savižudybė, nes nužudomas žmogiškumas.
Statistika
Gelbstint motinos gyvybę aukojamas vaikas 16-oje pasaulio šalių, kur nėra legalaus aborto įstatymo. Net 98% pasaulio šalių prioritetas suteikiamas motinos gyvybei.Abortas dėl grėsmės motinos fizinei sveikatai atliekamas 199 pasaulio šalyse. Sudaromas įvairių sunkių ligų sąrašas – aborto indikacijos, numatant žymų motinos sveikatos pablogėjimą. Tačiau net 70 pasaulio šalių dėl šios priežasties abortai draudžiami.Psichinės motinos sveikatos pablogėjimas kaip aborto indikacija pripažįstamas net 95 valstybėse, o net 94 yra draudžiamas.Kriminalinio nėštumo atvejais abortas leidžiamas 81 šalyje.Abortai savo noru legalizuoti 41 pasaulio šalyje, daugiausia Rytų Azijos šalyse. Čia užtenka moters noro. Tokie, tik pagal moters norą abortai draudžiami 148 šalyse, iš jų 18-oje Europos valstybių.
Šie duomenys byloja, kad mažos valstybės ypač riboja teises į abortą. Gaila, kad mes taip nesielgiame… Sunkus kelias Europos valstybėms i humanitarinę Europą. Vienintelė alternatyva dirbtiniam abortui – atsakinga tėvystė ir motinystė.
***
Visuomenės problemos gali būti išspręstos per teisingumą, tarptautinį solidarumą, natūralų nėštumo reguliavimo metodų plėtojimą.LITERATŪRA:
1. J. Neniškis „Abortas“ ;2. J. Neniškis „Praktinė akušerija“ ;
3. A. Šaulauskienė „Vaisingumo pažinimas valstybinė šeimos politika“ ;4. Medicinos etika (281 – 290 psl.) ;