Erkinis encefalitas

Turinys

Erkinis encefalitas.........................1

Erkių platinamos ligos......................2

EE patogenėzė...........................2

EEV subtipai...........................3

Ligos eiga............................3

Meningito klinikiniai požymiai..................4

Encefalito klinikiniai požymiai.................4

Mielito ir radikulito klinikiniai požymiai............4

Diagnostika............................4

Gydymas..............................5

Profilaktika.............................5

Skiepai vienintelis būdas išvengti EE..............6

Išvados..............................7

Literatūros sąrašas.........................8

Erkinis encefalitas

Erkinis encefalitas (EE)-tai ūminė klasikinė gamtinė židininė liga,būdinga kai kuriems Europos regionams.Europoje kasmet oficialiai užregistruojama 10-12 tūkst. EE atvejų.Realūs skaičiai tūrėtų siekti 40-50 tūkst.Europoje nuo EE miršta 4 proc. užsikrėtusiųjų, 8 proc. sirgusiųjų lieka neįgalūs, 30 proc. dėl liekamųjų reiškinių (parezė,psichikos,kvėpavimo sutrikimai ir kt.) pablogėja gyvenimo kokybė.Pasaulyje yra apie 800 erkių rūšių,o 8 rūšys yra įvairių ligų sukelėjų pernešėjai.

Per pastarąjį dešimtmetį labai padaugėjo susirgusių šia liga.Lietuva yra EEE endeminėje zonoje,o tai reiškia,kad mūsų miškuose daug erkių,užkrėstų EE virusu.2003 metų duomenimis,Lietuva užima pirmą vietą ES pagal sergamu-
mą EE.

Erkė-hematofaginis ektoparazitas,todėl išgyvena tik siurbdama kraują iš stuburinių.Erkė ne vabzdys,o nariuotakojis,priklausantis tai pačiai šeimai kaip voragyviai,mažosios erkutės,skorpionai.I.ricinus maitinasi apie 300 skirtingų gyvūnų krauju:148-stuburinių,149-paukščių ir 20 reptilijų. I.persulcatus-240 skirtingų rūšių gyvūnų krauju.Paukščiai-natūralus erkių migracijos kelias įvekiant ilgas distancijas.Ixodes šeimos erkės EEV pernešėjai.

Erkės tampa aktyvios ankstyvą pavasarį,vos žemės temperatūra pasiekia 5-7 laipsnius.Jos neturi akių,todėl gyvūną fiksuoja jutimo organu,vadinamu Hallerio organu,kuris reaguoja į išskiriamą CO2 koncentraciją ore ir į judančio gyvūno termoradiaciją.Kovas-spalis erkių sezoniško aktyvumo pikas.Paros metu-aktyvumo pikas ryte ir vakare,minimumas apie vidurdienį.
Erkės gyvena vidutiniškai 3 metus,pereidamos šias vystymosi stadijas:lerva-
nimfa-suaugusi erkė.Seksualiai subrendusios patelės yra ovalios formos ir neturi šarvo,todėl jos įprastinis dydis 2,4-4,8mm,pasimaitinusi krauju,gali padidėti iki 12-30 mm (lervų dydis-0,6mm,nimfų-1,2mm).Kiekvienoje vystymosi st

tadijoje jai būtina maitintis krauju.Erkė gali peržiemoti ir vysty-tis toliau.Kartais erkė išbūna ant gyvūno (žmogaus) net keleta valandų , beieškodama tinkamos vietos,po to ant odos ji išskiria seilių su nuskaus-minamosiomis bei kraujo krešėjimą stabdančiomis medžiagomis,perduria aukos odą bei poodį ir kartais net kelias dienas siurbia kraują.Pasimaitinusi krauju,erkė vėl nukrenta,tik apie 50 proc. žmonių randa ant savo kūno erkes,kitų 50 proc.- žmonės nepastebi ir nežino kad erkė buvo įsisiurbusi.

Erkės yra šių ligų pernešėjai:

• Erkinio encefalito (sukėlėjas flavirusas)
• Japoniškojo encefalito (sukėlėjas flavirusas)
• Dėmėtasios šiltinės (sukėlėjas Rickettsia rickettsii)
• Erlichiozės (sukėlėjas Erlichia phagocytophila ir kt,)
• Tuliaremijos (sukėlėjas Francisella tularensis)
• Laimo ligos (sukėlėjas Borrelia burgdorferi ir kt.)
• Babeliozės (sukėlėjas Babesia microti)
• Tibola ligos (erkinės limfodenopatijos) (sukėlėjas Rickettsia slovaca)

EE virusas- tai Flaviviridae šeimos atstovas.Jai priklauso 70 serologiškai panašių,bet skirtingų virusų.Daugelis iš jų yra pernešami moskitų.Subrendęs EE virionas sudarytas išš trijų proteinų E (apvalkalo),C (kapsulės) ir M (membranos).Flavivirusai yra suskirstyti į 8 serokomplelksus.Pirmajam se-
rokompleksui priklauso 14 virusų (įskaitant ir EE virusą),7 iš jų sukelia ligas žmogui.Klinikinė ligos eiga dvejopa: arba kaip encefalito (Langat,Lonping,
Negiski,Powasson ligos),arba kaip hemoraginės karštligės (Omsko,Kyasanur
miško ligos).

EE patogenezė:

1. Erkės įsisiurbimas su seilėmis EEV
2. Viruso proliferacija odos ląstelėse
3. Viruso proliferacija regioniniuose limfmazgiuose,
4. pirminėviremija-karščiavimas,pirmoji karščiavimo banga ekstra-neurologinė infekcija su viruso proliferacija raumenyse,miokarde,liaukose ir fagocitinėje sistemoje
5. Antrinė viremija-karščiavimas,antroji karščiavimo banga infekcija smegenų kapiliarų endotelio ląstelėse
6. Infekcija smegenų ląstelėse

EEV subtipai:

1. Subtipas,kuris sukelia Centrinės Europos encefalitą
2. Subtipas,kuris sukelia Rusijos EE

Antrinė viremija (kada infekuojama CN

NS) pasireiškia tik 35 proc. ligonių.In-
kubacinis laikotarpis svyruoja 7-30 d.

Pirminės viremjos fazėje pasireiškia į gripą panašūs požymiai:

• Karščiavimas
• Nuovargis
• Galvos,kaklo,raumenų,juosmens,akių obuolių skausmas
• Pykinimas
• Vėmimas
• Skrandžio skausmai

Nors ir nėra meninginių simptomų,aprašytieji simptomai kartais būna interpretuojami kaip meningitas,bet tuo metu atlikus juosmeninę punkciją pakitimų nerandama,o imunologiniai tyrimai taip pat dar negatyvūs.Vienin-
teliai patologiniai pokyčiai:

• Leukopenija
• Trombocitopenija
• Retai kepenų fermentų aktyvumo padidėjimas
• Trunka 1-8 dienas

Po to asimptominis intervalas,kurio trukmė svyruoja 4-14 dienų.Antroji viremijos vazė prasideda staiga,kyla stiprus galvos skausmas,vargina aukšta temperatūra.Ligos eiga būna:

• 43-55 proc. kaip meningitas
• 40-55 proc. kaip meningoencefalitas
• 0-15 proc.kaip meningoencefalomieltas

Meningito klinikiniai požymiai:

• galvos skausmas
• karščiavimas
• kaklo raumenų rigidiškumas
• pykinimas
• vėmimas

Encefalito klinikiniai požymiai:

• kokybiniai ir kiekybiniai jutimų sutrikimai
• galvos nervų parezės (III,IV,VI,VII,VIII,IX,X,XI,XII)
• Lygsvaros sutrikimai
• Hemiparezės
• Epiliepsijos priepuoliai
• Vegetacinės nervų sistemos sutrikimai
• Koncentracijos bei atminties sutrikimai
• Tremoras
• Kvėpavimo bei kraujotakos reguliacijos sutrikimai

Mielito ir radikulito klinikiniai požymiai:

• Galūnių monoparezes ar paraparezės
• Tetraparezės
• Šlapinimosi,tuštinimosi sutrikimai ir kt.

Diagnostika:

• Klinikiniai požymiai,įskaitant ir epidemiologinę anamnezę (buvimas ar gyvenimas endeminėje zonoje),dvibangė ligos eiga
• Nesant židininių simptomų.EEG gali padėti diagnozuojant EE formą
• Magnetinio rezonanso tomografija atspindi patologiją tik 11 proc. li- gonių,kai padidėja signalų koncentraciją thalamus srityje
• Galvos kompiuterinė tomografija-neinformatyvus metodas sergant EE
• Likvoro pokyčiai nespecifiniai:pleocitozė,padidėjęs baltymo kiekis
• ELISA tyrimo metodas:jau 7-10 dienų nuo ligos pradžios kraujyje randama IgM klasės antikūnų,po 14d. aptinkama IgG klasės antikūnų
ELISA tyrimo metodu galima ieškoti IgM ir IgG klasės antikūnų likvore.
IgM klasės antikūnų aptikimas ELISA metodu 100 proc, patvirtina EE diagnozę.

Mirtingumas nuo EE,sukelto EEV 1 subtipo,siekia 0,5-2 proc.,o EEV 2 subtipo – iki 30 proc.
Nuo 1993 m. Lietuvoje pastebėtas sergančiųjų EE pagausėjimas:1997 m. Lietuvoje si

irgo 645 ligoniai,1998 m.-548,1999 m. 200,2000 m.- 419.Ser-
gamumas EE Lietuvoje svyruoja 4,6-17,4 atvejų 100000 gyventojų.

Gydymas:
Etiotropinio gydymo sergant EE nėra,visi žinomi antivirusiniai vaistai EEV neveikia. Gydymas simptominis:gydomi traukuliai,mažinama smegenų edema ir spaudimas-šlapimo išsiskyrimą skatinančiais vaistais.Skiriami raminamieji,analgetikai,priešuždegiminiai preparatai.
Sutrikus kvėpavimui,prijungiamas dirbtino kvėpavimo aparatas,sutrikus ryjimui-ligonis maitinamas per zondą.Praėjus ūmiam periodui taikomos reabilitacinės priemonės paralyžiams gydyti.

Profilaktika:

Ruošiantis į gamtą:
• Rengtis taip kad kuo daugiau kūno dengtų drabužiai
• Vilktis rūbus ilgomis rankovėmis,kelnių galus susikišti į puskojines ar batus
• Apykaklė ir rankogaliai turi būti prigludę prie kūno
• Grįžus iš miško, sodo,pasivaikščiojimo gamtoje,apžiūreti drabūžius kurias vilkėjo/
• Kruopščiai apžiūrėti kūną , ypač paausius,pakinklius,kirkšnis,pažastis,sprandą-į šias vietas erkės ypač dažnai įsisiurbia
• Gerai iššukuoti plaukus ,išsimaudyti

Skiepai – vienintelis būdas išvengti EE

Rekomenduojama pradėti skiepytis prieš 1,5 mėnesio iki erkių aktyvumo sezono,tai yra kovo mėnesį.Paprastai skiepijimas susideda iš 3 injekcijų:antroji injekcija po pirmos švirkščiama praėjus 28 dienoms,trečioji-po 1 metų.
Jei reikia skubiai imunizuoti,galima taikyti sutrumpintą vakcinacijos schemą,tai yra antroji dozė švirkščiama praėjus 7 dienoms po pirmosios,o trečioji -21 dieną.Pilnai paskiepijus pagal vieną iš schemų,imuniteti palaikyti pakanka vienos dozės kas 3 metus.
Lietuvoje registruotos 2 vakcinos nuo erkinio encefalito,tačiau tik Vokietijos firmos Chiron vakcinos Encepur sutrumpinta vakcinacijos schema yra paremta klinikiniais tyrimais.Chiron Lietuvoje užregistravo 2 vakcinas nuo erkinio encefalito:Encepur C vaikams skiepyti nuo 1 iki 11 metų ir Encepur A vaikams nuo 12 metų ir suaugusiems.Abi vakcinos gaminamos be stabilizatorių ir koncervantų-jos išgrynintos ir saugios.Tai paprasčiausia ir patikimiausia apsauga nuo erkinio encefalito.

Literatūros šaltiniai

1.www.sveikas.lt
2.www.ligos.lt
3.www.vikipedia/lt
4.www.ic.lms.lt
5.www.sam.lt
6.www.sveikatos.ABC.lt

Leave a Comment