burnos ertmes ligu gydymas vaistiniais augalais

Turinys

1. Įvadas........................3
2. Vaistiniai augalai:.................4

2.1. Vaistinė ramunė................4

2.2 Miškinė sidabražolė..............4

2.3 Pipirmėtė...................4

2.4 Europinis pūkenis................4

2.5 Didysis debesylas................4

2.6 Mažalapė liepa.................4

2.7 Apskritalapis eukaliptas.............5

2.8 Paprastasis putinas...............5

2.9 Juodasis serbentas................5

2.10 Paprastasis šalavijas.............5

2.11 Paprastasis anyžius..............5

2.12 Mėlynė.....................5

2.13 Paprastoji jonažolė...............6

2.14 Paprastoji žemuogė..............6

2.15 Paprastoji gyvatžolė.............6

2.16 Paprastoji kraujažolė..............6

2.17 Paprastoji bitkrėslė...............6

2.18 Vaistinė melisa.................7

2.19 Paprastoji pušis................7

2.20 Balinis ajeras..................7

2.21 Paprastoji takažolė...............7

2.22 Pluoštinis linas.................7
3. Išvados........................8
4. Naudotos literatūros sąrašas............9

Įvadas

Fitoterapija (gr. phyton – augalas, therapeia – gydymas) – tai ligų profilaktika ir gydymas, vartojant augalų dalis ar jų preparatus. Lyginant augalinių ir sintetinių vaistų poveikį, tarp jų yra nemažas skirtumas. Visumoje augaliniai preparatai turi platesnį veikimo spektrą ir sukelia mažiau šalutinių poveikių nei sintetiniai medikamentai. Dėl šių savybių augaliniai preparatai labiau tinkami lėtinėms ligoms gydyti. Vaistiniai augalai ir iš jųų pagaminti preparatai plačiai vartojami žmonėms ir gyvuliams gydyti. Beveik kas trečias vaistinis preparatas, vartojamas šiuolaikinėje medicinoje, gaminamas iš augalų arba jame yra nemaža dalis augalinės kilmės.Vaistinių augalų gydomąsias savybes lemia juose esantys tam tikri cheminiai junginiai: alkaloidai, glikozidai, vitaminai, rauginės medžiagos. Gydymui ir profilaktikai vartojamos tos augalų dalys, kuriose daugiausia yra vaikliųjų medžiagų. Vaistiniai augalai vartojami kaip arbatų mišiniai, antpilai, ištraukos, nuovirai, milteliai.

Šiame darbe pateikti vaistiniai augalai, kurie yra vartojami burnos ertmės ligoms ir infekcijoms, dantų skausmui gydyti, jų prrofilaktikai.

Vaistiniai augalai

Vaistinė ramunė (Matricaria chamomilla L.) – graižažiedžių šeimos laukinis ir kultivuojamas augalas. Jos graižų arbata (geriama po pusę stiklinės) yra antiseptikas ir uždegimą malšinantis vaistas. Ja plaunamos žaizdos, skalaujama burna, sergant gerklės uždegimu, stomatitu, gingivitu.

Miškinė sidabražolė (Potentilla erecta) – erškėtinių še

eimos laukinis augalas. Jos šakniastiebių preparatai stabdo kraujavimą. Nuoviru skalaujama burnos ertmė sergant angina, burnos ertmės uždegimais, stomatitu, gingivitu.

Pipirmėtė (Mentha piperita L.) – lūpažiedžių šeimos kvapus žolinis kultivuojamas ir laukinis augalas. Jos lapuose yra mentolio. Iš jų pagaminti preparatai slopina skausmą. Pipirmėtės eterinis aliejus gaivina, turi antiseptinių savybių, jo dedama į kai kuriuos vaistus (gerina skonį), dantų pastas. Jo tirpalu skalaujama burna, gerklė. Nevartoti sergant tulžies pūslės akmenlige, esant padidintam jautrumui (alergijai).

Europinis pūkenis (Cotinus coggygria) – anakardinių šeimos kultivuojamas ir laukinis augalas. Iš jo lapų gaminamas taninas (sutraukianti medžiaga). Juo skalaujama burna, sergant gleivinės, nosiaryklės uždegimu.

Didysis debesylas (Inula helenium) – graižažiedžių šeimos augalas. Debesylo nuoviras skatina seilių išsiskyrimą ( tai yra gerai savaiminiam burnos ertmės apsivalymui, kserostomijai gydyti). Eterinis aliejus pasižymi antiseptinėmis, uždegimą maažinančiomis ar stabdančiomis savybėmis. Šaknų nuoviras liaudies medicinoje vartojamas burnai skalauti, dantenoms stiprinti.

Mažalapė liepa (Tilia cordata Mill.) – liepinių šeimos augalas. Liepos žiedų preparatai pasižymi raminančiu, antibakteriniu, uždegimą mažinančiu poveikiu. Liepžiedžių arbata skalaujama burna, taip pat lengvina atsikosėjimą. Nevartoti lytinio brendimo ir klimakteriniu laikotarpiu, sutrikus lytinei funkcijai.

Apskritalapis eukaliptas (Eucalyptus globulus L.) – mirtinių šeimos augalas. Eukalipto preparatai pasižymi antiseptiniu, priešuždegiminiu, raminančiu, skausmą mažinančiu poveikiu. Jais skalaujama burna. Eukalipto eterinis aliejus kaip dezodoruojanti priemonė įeina į dantų pastų ir skysčių burnai skalauti sudėtį.

Paprastasis pu

utinas (Viburnum opulus L.) – šeivamedinių šeimos augalas. Putino žievės nuoviras sutraukia kraujagysles, stabdo kraujavimą. Nuoviru skalaujama burna sergant gingivitu, periodontitu. Putino uogų užpilas vartojamas kaip vitamininė žaliava.

Juodasis serbentas ( Ribes nigrum L.) – uolaskėlinių šeimos augalas. Serbentų uogos – natūralus vitaminų šaltinis ( ypač C ir P vitaminų ). Trintas su cukrumi serbentų uogas tinka valgyti esant dažniems dantenų kraujavimams. Nevartoti esant padidėjusiam kraujo krešumui.

Vaistinis šalavijas (Salvia officinalis L.) – lūpažiedžių šeimos augalas. Šalavijo preparatai pasižymi uždegimą mažinančiu, sutraukiančiu, dezinfekuojačiu poveikiu. Vartojami išoriškai – burnai ir gerklei skalauti esant dantenų, gleivinės uždegimui, daromi pavilgai gydant sunkiai gyjačias žaizdas. Nevartoti nėštumo metu, sergant epilepsija, cholecistitu, hipertonija.

Paprastasis anyžius ( Anisum vulgare) – skėtinių šeimos aromatingas žolinis augalas. Pasižymi priešuždegiminiu poveikiu. Turi dezodoruojančių savybių. Užpilu rekomenduojama skalauti burnos ertmę esant gingivitui, parodontozei, blogam burnos kvapui.

Mėlynė (Vaccinium myrtillus L.) – viržinių šeimos augalas. Mėlynės reguliuoja virškinamojo trakto veiklą, stimuliuoja medžiagų apykaitą, pasižymi sutraukiančiu, skausmą mažinančiu, priešuždegiminiu ir kraujavimą stabdančiu poveikiu. Džiovintų uogų užpilu ar šviežiomis sultimis skalaujama burnos ertmė ir gerklė esant gleivinių uždegimams. Lapų užpilu skalaujama burna, gerklė esant gleivinės uždegimui.

Paprastoji jonažolė (Hypericum perforatum L.) – jonažolinių šeimos augalas. Gaminami užpilai, tinktūros, ekstraktai, aliejus. Jonažolės preparatai pasižymi priešuždegiminiu, sutraukiančiu, antiseptiniu, audinius regeneruojačiu. Jonažole gydomi virškinamojo trakto gleivinių uždegimai, nudegimai, su

unkiai gyjančios žaizdos, gingivitas, stomatitas. Nors jonažolė ir gydo daugelį ligų, ją reikia vartoti atsargiai. Jos preparatai gali būti vartojami ne ilgiau kaip 4 savaites. Nevartoti esant aukštam kraujospūdžiui, vidurių užkietėjimui, nėštumo metu. Negalima vartoti prieš švitinantis spinduliais ar kaitinantis saulėje, kartu su vaistais – digoksinu, ciklosporinu, teofilinu, hormonine kontracepcija.

Paprastoji žemuogė (Fragaria vesca L.) – erškėtinių šeimos augalas. Lapai pasižymi sutraukiančiu, medžiagų apykaitą gerinančiu ir organizmą stiprinančiu poveikiu. Iš uogų išspaustos sultys pasižymi antiseptiniu poveikiu. Jomis tinka skalauti burną ir gerklę esant dantenų uždegimui ar faringitui, šalinti dantų akmenis. Nevartoti nėštumo metu, esant skydliaukės hiperfunkcijai, alergijai žemuogėms.

Paprastoji gyvatžolė (Bistorta major Gray) – rūgtinių šeimos augalas. Dėl rauginių medžiagų pasižymi sutraukiančiu, bakteriocidiniu, žaizdas gydančiu poveikiu. Išoriškai nuoviru skalaujama burnos ertmė ir gerklė sergant stomatitu, gingivitu; gydomi nudegimai, paviršinės žaizdos.

Paprastoji kraujažolė (Achillea millefolium L.) – astrinių šeimos žolinis augalas. Kraujažolės preparatai vartojami kaip apetitą gerinanti priemonė, kaip bakteriocidinė priešuždegiminė priemonė burnos skalavimui, kaip kraujavimą stabdanti priemonė. Nevartoti esant padidėjusiam kraujo krešumui, alergijai astrinių šeimos augalams.

Paprastoji bitkrėslė (Tanacetum vulgare L.) – astrinių (graižažiedžių) šeimos augalas. Pasižymi antiseptiniu, analgetiniu poveikiu. Išoriškai vartojama gydant gingivitus, stomatitus. Augalas nuodingas. Jo preparatus į vidų galima vartoti tik gydytojui paskyrus. Nevartoti nėštumo ir žindymo laikotarpiu, esant nervinio pobūdžio sutrikimams, pilvo organų ve

enų stazei, sergant skrandžio ir žarnyno uždegimu. Neskirti vaikams, jaunesniems nei 12 metų.

Vaistinė melisa (Melissa officinalis L.) – lūpažiedžių šeimos augalas. Melisa pasižymi raminančiu, skausmą mažinančiu, silpnu antibakteriniu, kraujagysles plečiančiu ir kraujospūdį mažinančiu poveikiu. Melisos užpilais ir nuovirais skalaujama burnos ertmė esant dantenų uždegimui ar skaudant dantis.

Paprastoji pušis ( Pinus silvestris L.) – pušinių šeimos augalas. Pušies spyglių preparatai pasižymi antiseptiniu, dezinfekuojančiu, priešuždegiminiu poveikiu. Spyglių nuoviras geriamas nuo skorbuto (dantenų kraujavimo), o pavilgai dedami ant negyjančių žaizdų.

Balinis ajeras ( Acorus calamus L.) – ajerinių šeimos augalas. Ajeras pasižymi dezinfekuojančiu, priešuždegiminiu, sutraukiančiu, žaizdas gydančiu poveikiu. Nuoviru skalaujama burnos ertmė sergant gingivitu, parodontoze, esant blogam kvapui. Nevartoti nėštumo ir žindymo periodu, neskirti vaikams! Iš ajerų gaunamame eteriniame aliejuje yra azarono, kuris turi kancerogeninių savybių.

Paprastoji takažolė (Polygonum aviculare L.) – rūgtinių šeimos augalas. Takažolės preparatai pasižymi sutraukiančiu, kraujavimą stabdančiu, skausmą malšinančiu, priešuždegiminiu, atsikosėjimą lengvinančiu poveikiu. Takažolės nuoviru gali būti skalaujama burnos ertmė ir gerklė esant gleivinių uždegimui.

Pluoštinis linas (Linum usitatissimum L.) – lininių šeimos augalas. Linų preparatai pasižymi priešuždegiminiu ir skausmą mažinančiu poveikiu. Iš sėklų gaminamos gleivės, kurios gleivina ir mažina uždegimą. Linų gleivės vartojamos skrandžio ir žarnyno (gastritas, enteritas), burnos ertmės (gingivitas, stomatitas), kvėpavimo takų (bronchitas) uždegimams gydyti. Linų gleivės gerai išsiekstraguoja sėmenis užpylus karštu vandeniu.

Išvados

Daugelis iš čia paminėtų vaistinių augalų turi antiseptinį, uždegimą mažinantį poveikį. Dalies augalų preparatai yra tinkami vartoti burnos ertmės ligų profilaktikai, ar tiesiog gaivaus burnos kvapo palaikymui. Taip pat dalis pasižymi kraujavimą stabdančiu poveikiu ir žinoma burnos ertmės uždegimus (stomatitą, gingivitą, periodontitą) gydančiomis savybėmis.
Taigi, kaip matome, burnos ertmės ligas ir infekcijas galima gydyti daugeliu įvairių augalinių preparatų, todel nebutina iš karto griebtis cheminių vaistinių preparatų. Nors gydymas augaliniais preparatais trunka ilgiau ir gydantis poveikis pasireiškia vėliau, negu cheminių preparatų, tačiau jie sukelia žymiai mažiau nepageidaujamo poveikio, kitaip tariant, vaistinių augalų natūralius preparatus vartoti yra saugiau.

Naudotos literatūros sąrašas

1. Lietuvos TSR mokslų akademija, botanikos institutas „Vaistiniai augalai“, 1973 m.
2. „Namų ūkio enciklopedija“ Trečias leidimas, 1990m. Vilnius
3. http://www.e-vaistine.lt/vaistazoles

Leave a Comment