Įvadas
Negimdinis nėštumas. Ši patologija dažnai pasireiškia staigiai -moteris kreipiasi į medikus dėl pilvo skausmų ir nedidelio kraujavimo iš lytinių organų, kartais moteris vemia, alpsta. Negimdinį nėštumą, leidžia įtarti tai, kad kurį laiką moteriai buvo pranykusios mėnesinės, po kiek laiko iš lytinių organų ėmė rastis tamsių kruvinų išskyrų. Pro vaginą tiriant,užčiuopiamas išsigaubęs į vaginą užpakalinis skliautas. Šiuo atveju moterį nedelsiant reikia guldyti į ligoninę. Punkcija į Duglaso ertmę padeda nustatyti negimdinio nėštumo diagnozę. Gydymas – chirurginis(neatidėliojant).
Paprastai nėštumas plėtojasi gimdos ertmėje. Jei apvaisintas kiaušinėlis implantuojasi ir bręsta už gimdos ertmės ribų, toks nėštumas vadinamas negimdiniu (1pav.). Dažniausiai negimdinis nėštumas būna kiaušintakyje, jo ampulėje,sąsmaukoje arba gimdinėje dalyje , rečiau — kiau¬šidėje ,pilvo ertmėje, plačiajame gimdos raištyje tarp kiaušintakio ampulinės dalies galo ir kiaušidės, heterotopinis nėštumas, kai vienas gemalas gimdoje, kitas — už jos ribų, rudimentiniame gimdos rage, kai gimda dviragė.Kiaišintakiai gali deformuotis ir dėl infekcijų, blogai įdėtos kontraceptinės spiralės ar ankstesnio negimdinio nėštumo.
1 pav. Negimdinis nėštumas: 1 — kiaušintakio ampulinėje dalyje; 2 — gimdos sąsmau¬koje; 3 — intramuralinėje da¬lyje; 4 — kiaušidėje; 5 — pilvo ertmėje
Iš pradžių negimdinio nėštumo požymiai būna tokie patys kaip gimdinio: dingsta mėnesinės, padidėja krūtys, rytais gali pykinti, pakinta skonio jutimai, veido odos, pilvo baltosios linijos ir krutų spenelių pigmentacija, pamėlę išoriniai lytiniai organai, makštis ir gimdos kaklelis, biologiniai nėštumo mėginiai yra teigiami, bazinė kūno temperatūra- hipertermiška. Tačiau maždaug šeštą nėštumo savaitę pasirodo šokolado spalvos išskirų, ima mausti pilvo apačią. Jeigu taip arsitiktų, būtinai kreipkis į ginekologą.
Diagnostika. Prasidedantį ir progresuojantį negimdinį nėštumą sunku diagnozuoti. Todėl, išnykus mėnesinėms, labai svarbu nustatyti, ar to priežastis yra nėštumas. Visuomet, kai laiku neprasideda mėnesinės arba kai jos neįprastai trumpos ir negausios, moteris turi pradėti rytais matuoti bazine temperatūrą (7—8 min. termometras laikomas įkištas į tiesiąją žarną). Ji nėštumo pradžioje būna hiperterminė (37,2—37,4 °C). Be to, tikslinga atlikti imunologinius tyrimus. Jeigu šie tyrimai teigiami, būtina nustatyti nėštumo lokalizaciją (gimdoje ar už jos ribų), nes nėštumo pradžioje subjektyvūs nėštumo požymiai ir negimdinio nėštumo atveju yra tokie patys, kaip ir nėštumui esant gimdoje. Tiriant pro makštį, nustatoma, jog gimda yra šiek tiek padidėjusi, suapvalėjusį, suminkštėjusi, o šalia jos apčiuopiamas apvalus arba ovalus, elastingas, neskausmingas darinys. Tyrimą kartojant kas 3—4 dienas, pastebima, jog šalia gimdos esantis darinys vis didėja, o gimda nu¬stoja didėjusi. Šiuo atveju reikia Įtarti negimdinį nėštumą ir moterį tuoj pat hospitalizuoti. Diagnozė patikslinama ultragarsiniu tyrimu — matyti išbu¬jojusi gimdos gleivinė, o šalia gimdos — apvalus, skysčio pilnas darinys su gemalu. Tačiau nedidelio (pvz., 3—5 sav.) nėštumo kartais ultragarsu nepavyksta nustatyti. Kiaušintakinį nėštumą gali padėti diagno¬zuoti histerosalpingografija (HSG), bet ją atlikti galima tik tuomet, kai nė¬ra kontraindikacijų ir moteris nesuinteresuota nėštumu. Galiausiai progre¬suojantis negimdinis nėštumas (visų lokalizacijų) diagnozuojamas laparo¬skopija. Anamneziniai kiaušintakinio aborto duomenys yra neintensyvus, užei¬nančio pobūdžio apatinės pilvo dalies skausmas ir kraujingos išskyros iš gimdos nėštumo pradžioje. Tiriant pro makštį, čiuopiama padidėjusi, minkš-toka, neskausminga gimda. Tačiau judinama gimda sukelia skausmą. Ku¬rios nors pusės gimdos priklausiniai būna sustorėję, išburkę ir skausmingi. Jeigu apie kiaušintakį yra susitelkusių kraujo krešulių, jie čiuopiami kaip tešliškos konsistencijos skausmingas darinys. Jei kraujo susitvenkia užgim-dinėje įduboje, čiuopiant užpakalinį makšties skliautą, jaučiama fliuktuacija ir moteris skundžiasi skausmu. Ultragarsu gimdos ertmėje nematyli jokių nėštumo požymių, tik kurioje nors jos pusėje yra neryškių ribų, tirštoko turinio su skysčio įntarpais darinys, o užgimdinėje įduboje — skysčio telkinys. Tiksliausiai kiaušintakinis abortas diagnozuojamas laparoskopija.Jei moteris, kuriai išnykusios mėnesinės ir buvo subjektyvių nėštumo požymių, staiga pajunta ūmų apatinės pilvo dalies skausmą, ją pykina, kartais iki vėmimo, ji alpsta, trumpam netenka sąmonės, reikia įtarti kiau-šintakio plyšimą. Ligone reikia skubiai vežti į ligoninę. Čia pirmiausia pastebima, kad jos oda ir gleivinė pablyškusios, vyzdžiai išsiplėtė. Moteris skundžiasi bendru silpnumu, ūmiu apatinės pilvo dalies skausmu. Jos kūno temperatūra normali, bet kraujospūdis sumažėjęs, pulsas — dažnas, mažo pilnio. Palpuojant jaučiama, jog pilvo apatinės dalies raumenys įtempti. Tiriant pro makštį, nustatoma, kad gimda šiek tiek padidėjusi, minkštoka, bet dėl didelio skausmingumo jos ribų negalima apčiuopti. IŠ gimdos teka kraujingos išskyros. Labai skausmingi palpuojami gimdos priklausiniai, ypač tos pusės, kur plyšęs kiaušintakis. Plyšusį kiaušintakį dėl įtemptų pilvo raumenų ir skausmo sunku apčiuopti, bet jaučiama, kad užgimdinė įduba pilna skysčio (kraujo). Ištyrus kraują, nustatoma, jog jame mažai hemoglo- bino, normalus leukocitu skaičius, truputį padidėjęs ENG (kaip ir nėštumo metu). Anamnezės ir tyrimų duomenys rodo, kad tokią ligonės būkle sukėlė ūmus vidinis kraujavimas, kurio priežastis — plyšęs kiaušintakis (2 pav.).2pav. A. Galima apvaisinto kiaušinėlio implantacija B. Implantacija gimdos rage C. Kiauįšintakinis abortas D. Kiaušintakio plyšimas
Delsti pavojinga.Kiaušintakyje įsitvirtinęs gemalas neturi sąlygų augti. Dažniausiai 6-8 savaitę negimdinis nėštumas nutrūksta.Plyšta kiaušintakis arba gemalas išstumiamas į pilvo apačią. Vidinis kraujavimas pavojingas gyvybei. Tokiais atvejais skubiai operuojama.Daugelis moterų galvoja ar liks po to vaisingos? Jei negimdinis nėštumas buvo nustatytas ir pašalintas vien gemalas, o kiaušintakis liko sveikas, vaisingumui nebus pakenkta. Nereikia panikuoti ir dėl pažeisto kiaušintakio. Dabar daromas plastinės jo operacijos. Net jei gemalas išoperuojamas kartu su vienu kiaušintakiu galima pastoti turint antrąjį žinoma, ši tikimybė sumažėja perpus.
Kad taip neįvyktų reikia saugotis lytiškai plintančių ligų, peršalimo infekcijų su komplikacijomis ir reguliariai lankykis pas ginekologą. Svarbu laiku ir iki galo išsigydyti lytinių organų uždegimus, nedaryti abortų.Gydymas. Negimdinis nėštumas yra indikacija operacijai — laparo-tomijai arba operacinei laparoskopijai. Operacijos metu ir po jos ligonė gydoma nuo mažakraujystės, ir, jei reikia,— nuo uždegimo ir sąaugų.Kiaušintakinis nėštumas šalinamas radikalia arba konservatyvia plastine operacija.Radikali operacija yra salpingektomia (3 pav.) (arba tubektomija) — kįaušintakio pašalinimas.
3pav. Rekunstrukcinė operacija,kai yra kiaušintakinis abortas (salpingektomia): A-padaromas kiaušintakio išilginis pjūvis, B-pašalinamas gemalas, C,D,- susiuvama kiaušintakio siena.Jei norima išsaugoti moters vaisingumą (reprodukcine funkciją), atlie¬kama konservatyvi plastinė kiaušintakių operacija. Indikacijos jai yra to¬kios aplinkybės: esamas nėštumas pirmasis, jau pašalintas vienas kiaušin¬takis, moteris neturi arba turi tik vieną vaiką, moteris pageidauja, kad kiaušintakiai būtų palikti.Be indikacijų, kiaušintakių plastinei operacijai atlikti reikia ir tam tikrų sąlygų — patenkinama moters sveikata, smarkiau nepradėję irti kiaušintakio audiniai ir pagaliau patyręs chirurgas, turintis reikiamų instrumentų bei siuvamosios medžiagos.Kokią daryti kiaušintakių plastinę operaciją, priklauso nuo nėštumo lokalizacijos ir klinikos.Jei nėštumas progresuoja ampulinėje kiaušintakio dalyje arba yra kiau-šintakinis abortas, gemaliniai audiniai iš kiaušintakio išsiurbiami vakuumu, išgliaudomi, išspaudžiami ir išgrandomi.Kai nėštumas lokalizuojasi kiaušintakio sąsmaukoje arba yra kiaušinta-kinio aborto klinika, kiaušintakio siena perpjaunama, nėštumas pašalinamas ir kiaušintakis susiuvamas.Plyšus kiaušintakiui gemaliniai audiniai paša¬linami ir kiaušintakis susiuvamas.Jei nėštumas lokalizuojasi pačiame kiaušintakio ampulinės dalies gale, tarp spurgų, gemaliniai audiniai pašalinami, išvaloma ampulinė dalis ir spurgos, padaroma anga į kiaušintakį .
Nustačius kiaušintakinį ir kiaušiditų nėštumą, pašalinami gemaliniai audiniai, susiuvama kiaušidė, išvalomos spurgos.Kai nėštumas labai suardo dalį kiaušintakio, jis pašalinamas kartu su gemaliniais audiniais, o kiaušintakio galai tarpusavyje susiuvamos. Galima rezekuoti tik dalį kiaušintakio, o likusį implantuoti į gimdą.Raginis nėštumas nutraukiamas pašalinus rudimentinį gimdos ragą.Literatūra
1.Jonas Neniškis ,,Praktinė akušerija” 2000m.2.Laikraštis spalio mėn. 10 (29) Nr. ,,Geri patarimai“ 2004m.3.V. Čigiejienė, M. Butylkina, N. Samulėnienė ,,Akušerija“ 1993m.4. V. Čigiejienė, B. Janickienė, V. Sadauskas, E. Tarnauskas, J. Žukauskas ,, Ginekologija“ 1990m.