Atopinis dermatitas

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS
SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS
Viešojo administravimo katedra

„Atopinis dermatitas“
Kūno kultūros referatas

KAUNAS, 2003

ĮVADAS
Atopinis dermatitas yra paplitusi liga, ypač tarp vaikų. Dažniausiai ji prasideda pirmaisiais dviem gyvenimo metais. Rizika susirgti atopiniu dermatitu yra didesnė sergančiųjų alerginėmis ligomis šeimose. Apie 1/3 vaikų suserga ja suaugę. Atopinis dermatitas yra svarbi liga todėl, kad:

1) dažna,

2) yra ankstyvas atopijos žymuo,

3) bronchinės astmos profilaktikos taikinys. Yra duomenų, kad daugeliui ligonių, sergančių atopiniu dermatitu , vėliau pasireiškia bronchinė astma.

APIBRĖŽIMAS
Atopija – tai genetiškai nulemtas sugebėjimas gaminti IgE antikūnus įvairiems labai paplitusiems alergenams, patenkantiems į organizmą per glleivines. Atopija susijusi su greito tipo alerginėmis reakcijomis, galinčiomis pasireikšti kaip astma, alerginis rinitas ar atopinis dermatitas. Gali pasireikšti keli atopijos tipai vienu metu arba po vieną.
Atopinis dermatitas (susijęs su įgimta alergija odos uždegimas) – tai lėtinė odos liga, pasireiškianti uždegimu, niežėjimu ir atsirandančiais išbėrimais. Paskutiniais dešimtmečiais visame pasaulyje sergamumas atopiniu dermatitu padidėjo kelis kartus. Tai siejama su aplinkos užterštumo didėjimu, chemijos pramonės vystymusi ir didėjančiu jos produktų naudojimu buityje, mitybos įpročių kitimu. Lietuvoje šia liga serga 9-17 % vaikų.
Atopinis dermatitas yra alerginis oddos uždegimas, kuriam būdinga lėtinė eiga ir niežtintys uždegiminiai židiniai odoje išsidėstę simetriškai. Tai I – greito tipo imuninė reakcija, kurioje dalyvauja IgE. Ligai progresuojant, randasi IV – tipo imuninių reakcijų bei kitų imuninių ir metabolinių mechanizmų.
KLASIFIKACIJA
(Pagal X tarptautinės ligų klasifikacijos peržiūrą)

br />L 20. Atopinis dermatitas
1. L 20.0 Besnier niežulys.
2. L 20.8 Kitas atopinis dermatitas.

Egzema:

– sulenkimų, neklasifikuojama kitaip,

– kūdikių (ūminė, lėtinė),

– tikroji (endogeninė alerginė).

Neurodermitas:

– atopinis,

– difuzinis (Broca).
3. L 20.9 Nepatikslintas atopinis dermatitas.
Atopiniam dermatitui būdingos kelios evoliucijos stadijos pagal amžių, apjungiančios kelias nozologines formas. Jos skiriasi: 1) pagal odos pažeidimo vietą, 2) pagal odos pažeidimo morfologiją.
Dėl būdingų panašių pokyčių, vaikų ir jaunuolių bei suaugusių tipus tikslinga apjungti į vieną (1 lent.
1 lentelė. Atopinio dermatito tipai pagal amžių

1. Kūdikių (mažų vaikų) tipas

Amžius: nuo 2-6 mėn. iki 2 metų 2. Vaikų ir suaugusiųjų tipas

Amžius: nuo 2-4 m. iki 10-14-30 m.)
Pažeistos odos vietos

Kūdikių tipas (2 mėn.- 2 m.)

1. Veidas:

kakta

skruostai

ausų kaušeliai

2. Liemuo

3. Kirkšnys

4. Rankų ir kojų tiesiamieji paviršiai

5. Plaukuotoji galvos dalis Vaikų ir suaugusiųjų tipas (2-14-30 m.)

1. Veidas:

kakta

vokai

lūpos

2. Kaklo šonai, sprandas

3. Tiesiamieji plaštakų paviršiai

4. Rankų ir kojų lenkiamieji paviršiai:

(alkūnės, pakinkliai, riešai, čiurnos)

Kūdikių (mažų vaikų) tipas. Dažniausiai pasireiškia kūdikių egzema (“šlapia forma”) – mazgelių-pūslelių polimorfinio egzemos tipo bėrimai dažniau veido, bet gali būti galūnių irr kitose kūno vietose. Būdinga egzematozinė odos pažeidimo forma.
Vaikų ir suaugusių tipas. Dažniausiai pasireiškia neurodermitas (“sausa forma”) -mazgeliniai lichenoidiniai bėrimai, susiliejantys į lichenifikuotas plokšteles. Būdinga lichenoidinė odos pažeidimo forma. Ikimokykliniame amžiuje gali dominuoti niežtintys mazgeliai, nukasymai. Tai pruriginozinė odos pažeidimo forma. Tokie pokyčiai gali būti ir suaugusiems.

LIGOS PRIEŽASTYS
Nustatyta, kad paveldimas polinkis sirgti įvairių sistemų atopinėmis ligomis (alerginiu rinitu, bronchine astma, atopiniu dermatitu). Apskaičiuota, jei giminėje yra sergančiųjų alerginėmis ligomis, tai rizika susirgti vaikui yra 25 %, jei serga vienas iš tėvų – iki 50 % , jei se

erga abu tėvai, ypač tomis pačiomis alerginėmis ligomis, tai rizika išauga iki 80 % Tačiau, jei šeimoje ir nėra sergančiųjų alerginėmis ligomis, 10-15 % išlieka tikimybė, kad vaikas gali sirgti alergine liga.
Atopinį dermatitą gali sukelti įvairūs veiksniai. Kūdikiams ir mažiems vaikams labai svarbūs maisto alergenai. Dažniausiai alergizuoja karvės pienas, kiaušiniai, riešutai, kviečiai, žuvis, soja. Atopinį dermatitą gali paūminti ore esantys alergenai: kontaktas su namų aplinkos alergenais (namų dulkių erkės, pelėsis, naminiai gyvūnai) bei išoriniais aplinkos alergenais (žiedadulkėmis, sezoninių grybelių sporomis). Odos uždegimą didina įvairūs cheminiai ir fiziniai dirgikliai: skalbimo priemonės, muilas, vilnoniai, sintetiniai drabužiai, tabako dūmai (vaikų pasyvus rūkymas), staigi oro drėgmės bei temperatūros kaita, kai kurie medikamentai. Stresas pablogina šios ligos eigą.

DIAGNOSTIKA
Atopinio dermatito (AD) diagnostiką sudaro:

1. Anamnezė.

2. Klinika.

3. Odos mėginiai.

4. Provokaciniai oraliniai mėginiai.

5. Laboratorinė imunologinė diagnostika

1. Anamnezė.
Atopinį dermatitą kūdikystėje sukelia maisto alergenai. Pagrindiniai maisto alergenai išvardinti eilės tvarka: 1) pienas, 2) kiaušinis, 3) kviečiai, 4) žuvis, 5) soja, 6) riešutai.

2. Klinika.
Populiariausi ir praktikoje patvirtinti klasikiniai AD diagnostikos kriterijai (J.Hanifin ir bendr.) pagal absoliučius, pagrindinius ir pagalbinius klinikinius ir laboratorinius požymius (2, 3 lent.). Kai kurie autoriai nepataria aklai pasikliauti šiais kriterijais. Preliminarinę AD diagnozę padeda nustatyti ir požymių įvertinimas balų suma.

KLINIKINIAI ATOPINIO DERMATITO POŽYMIAI
1. Nuoroda į šeimyninę alergijos anamnezę.

2. Labai stiprus niežulys.

3. Lėtinė ligos eiga.

4. Tipiškos odos pakenkimo vietos:

kūdikiams – veidas ir galūnių tiesiamieji paviršiai,

vyresnio amžiaus vaikams ir suaugusiesiems – lenkiamieji galūnių paviršiai.

5. Gretutinės alerginės li

igos anamnezėje.

6. Baltasis dermografizmas.

7. Sulėtintas odos pabalimas kaip reakcija į cholinerginių vaistų poveikį.

8. Imlumas odos infekcijoms.

9. Balta pitiriazė.
10. Plaukuota keratozė.
11. Keratokonusas.
12. Priekinė subkapsulinė katarakta.

LABORATORINIAI ATOPINIO DERMATITO POŽYMIAI
1. Eonzinofilija.

2. Padidėjęs bendrojo IgE lygis kraujo serume.

3. Normalūs arba kiek padidėję IgG, IgM, IgA ir IgD titrai kraujo serume.

4. Teigiami odos mėginiai alergenams.

5. Teigiami specifinių IgE nustatymo duomenys.

6. Sumažėjęs neutrofilų chemotaksinis aktyvumas.

7. Sumažėjęs T limfocitų kiekis.

8. Normalus ar kiek padidėjęs komplemento lygis kraujo serume.

9. Teigiamas odos pasėlis į staph. aureus.
Dažnai kartu nustatoma ir ichtiozė, limfadenopatija, virškinimo organų veiklos sutrikimų (hepatobiliarinės sistemos pažeidimai, žarnyno disbakteriozė, kasos fermentinės funkcijos sumažėjimas), respiracinių alergozių požymių (bronchinė astma, alerginė sloga).
Dažniausi odos uždegimo “paleidžiamieji” (“trigger”) faktoriai yra alergenai (maisto ir aplinkos), infekcija (staph. aureus) bei įvairūs kontaktiniai dirgikliai (cheminės medžiagos, vilna ir kt.). Svarbu nustatyti aplinkos ir kontaktinius faktorius, įvertinti alerginius odos ir provokacinius mėginius bei specifinių IgE antikūnų kiekį.
Ligos sunkumui įvertinti rekomenduojama atsižvelgti į tris aspektus: pirma, pažeistos odos apimtis (nudegimo); antra, odos pažeidimo intensyvumas (morfologiniai pokyčiai); trečia, subjektyvus niežulio ir miego sutrikimo įvertinimas. Kai kurie autoriai siūlo susumuoti šiuos rezultatus ir įvertinti ligos proceso sunkumą skaičiais. Informatyvus ligos klinikinių variantų suskirstymas į šias formas: ribota (lokali) – bėrimai tipinėse odos vietose be proceso išplitimo; diseminuota – bėrimai, išplitę tipinėse vietose, bet nėra generalizuoti; difuzinė – odos pažeidimas generalizuotas, bėrimo židiniai susiliejantys (galūnės, liemuo, veidas). Efektyvus gydymo rezultatas – išplitusių formų perėjimas į

ribotą odos pažeidimą.
3. Odos mėginiai.
Atopinio dermatito diagnostikai taikomi odos dūrio (“prick”) mėginiai su maisto, epiderminiais, žiedadulkių, buitiniais alergenais. Jie atliekami pagal priimtas alergologų rekomendacijas. Dūrio mėginius atlieka alergologas.
4. Provokacinis oralinis mėginys (POM).
Oralinis mėginys gali būti atliktas įvairaus amžiaus vaikams. Vartojami produktai, kuriuos vaikas valgo ar norėtų valgyti. Produktai vartojami virti (įvairios košės, virtos vandenyje be pieno, cukraus, mėsos ir kt.) arba žali (vaisiai, daržovės). Geriau būtų, kad bandomojo produkto pacientas nebūtų gavęs apie keturias dienas. Kiekvieną dieną tiriamas vienas naujas produktas iki bandomųjų pusryčių.
Ligonis atidžiai apžiūrimas, atkreipiamas dėmesys į šokinio organo būklę. Bandomojo produkto suvalgoma tiek, kiek jo valgoma įprastai. Jei tikimasi, jog bandomasis produktas sukels alerginę reakciją, tai ligonis jį turi suvalgyti per kelis kartus, darant 30 min. pertraukas. Po POM vaikas stebimas visą parą. Dažniausiai reakcija šokiniame organe pasireiškia po 30 min. – 2 val., tačiau ji gali būti pastebėta po 4-6-8 val. Dėl to ligonis atidžiai apžiūrimas kas 2 val. Atsakomoji reakcija šokiniame organe gali būti labai įvairi. Sergantiems atopiniu dermatitu gali atsirasti odos hiperemija, stiprus niežulys, išbėrimas, šlapiavimas. Alerginio rinito atveju gali sustiprėti nosies užgulimas, rinorėja, čiaudėjimas. Bronchinės astmos atveju gali prasidėti priepuolinis kosulys, gerklės niežulys, dusulys, plaučiuose atsirasti sausų karkalų. Ligonis gali pradėti vemti, viduriuoti. Jeigu reakcijos nepastebimos, POM yra neigiamas, o bandytas produktas paliekamas vaiko meniu. Jei reakcija stipriai išreikšta, POM yra teigiamas, produktas netinka vaiko meniu 3-4 mėn. Jei produktas sukėlė stiprią reakciją (šlapiavimą), tai kitą dieną darome pertrauką mėginiams, kol procesas aprims. Kartais įvertinti POM yra sunku (negalime pasakyti, jog nepastebime jokios reakcijos šokiniame organe). Tokiu atveju POM yra abejotinas, ir bandomąjį produktą po kelių dienų pakartotinai bandome ar leidžiame vaikui valgyti kas ketvirtą dieną. Taigi priklausomai nuo suvalgyto produkto sukeltos reakcijos POM vertinamas teigiamai, neigiamai ar abejotinai.

TYRIMAI
Kraujo tyrime randamas padidėjęs eozinofilų kiekis. Daugumai ligonių nustatomas padidėjęs imunoglobulino E (IgE) kiekis kraujo serume. Maisto alergenus padeda nustatyti odos dūrio ar odos lopo mėginiai, specifinių IgE kraujo serume nustatymas, provokaciniai oraliniai mėginiai (kai po 4 savaičių pertraukos vaikui leidžiama suvalgyti įtariamą produktą prižiūrint gydytojui, stebima, ar atsiras alergija). Jei pasireiškia tuštinimosi pokyčiai, daromas išmatų pasėlis.

LIGOS EIGA
Kūdikiams ir mažiems vaikams (nuo 2 mėn. iki 2 metų amžiaus) beria veidą (skruostus, kaktą, ausų kaušelius), galvos plaukuotąją dalį, liemenį, rankų ir kojų tiesiamuosius paviršius. Dažniausia būna egzematozinė odos pažeidimo forma (“šlapia forma”): mazgeliai, pūslelės, oda šlapiuoja, gausu nukasymų, šašų, niežti. Nebūdingi bėrimai nosies-lūpų trikampyje, kirkšnyse ant delnų, padų. Kai kuriems kūdikiams pradžioje gali būti seborėjinio dermatito požymiai: storas pleiskanų luobas galvos plaukuotoje dalyje, paraudusi, pleiskanojanti oda antakių, kaktos, pažastų, kirkšnių srityse, už ausų.
Vyresniems vaikams ir paaugliams dažniausiai pasireiškia neurodermitas (“sausa forma”): niežtintys mazgeliai, nukasymai, kraujingi šašeliai. Dėl ilgalaikio kasymosi oda tampa lichenifikuota – sustorėja, sukietėja, išryškėja jos piešinys. Pažeidžiamas veidas (kakta, vokai, lūpos), kaklas, galūnių lenkiamieji paviršiai (alkūnės, pakinkliai, riešai, čiurnos), tiesiamieji plaštakų paviršiai.
Alerginis uždegimas pablogina odos barjerinę funkciją, padidėja vandens netekimas, oda sausėja, trūkinėja. Niežulys skatina kasymąsi, dar labiau pažeidžiamas odos vientisumas, prisideda stafilokokinė infekcija. Susidaro „užburtas ratas”.
Gali pakisti tuštinimasis – viduriavimas, vidurių užkietėjimas, pilvo skausmai, pilvo pūtimas.

Du trečdaliai vaikų atopiniu dermatitu suserga iki vienerių, keturi penktadaliai – iki penkerių metų amžiaus, vėliai susergama žymiai rečiau. Maždaug pusė vaikų pasveiksta iki 2, apie 90 % – iki 6 metų amžiaus. Daliai ligonių gali likti minimalūs odos pažeidimo požymiai, kartais po kelerių metų liga atsinaujina.
Sergantieji atopiniu dermatitu yra labai imlūs bakterinėms odos infekcijoms, ypač auksiniam stafilokokui, kurio išskiriami toksinai pablogina odos būklę. Auksinis stafilokokas šlapiuojančioje odoje randamas praktiškai visiems pacientams. Jei vaikas bendrauja su sergančiuoju lūpų pūsleline, gali užsikrėsti paprastosios pūslelinės virusu, kuris sukelia sunkią komplikaciją – herpetinę egzemą.
Apie 80 % šia liga sergančių vaikų pakinta storosios žarnos mikrofloros pusiausvyra, gali pasireikšti tuštinimosi problemos.
50-80 % sergančiųjų atopiniu dermatitu (ypač sunkia forma), vėliau gali susirgti bronchine astma, alerginiu rinitu. 25-75 % ligonių paauglystėje vystosi plaštakų dirginantis kontaktinis odos uždegimas ir tai ateityje gali apsunkinti specialybės pasirinkimą.

Atopinio dermatito gydymo principai
1995 m. užsienio šalių ekspertai aptarė alerginių odos ligų gydymą ir rekomenduoja naudoti praktikoje apibendrintus gydymo principus.
Psichologų tyrimai parodė, kad sergantys odos alerginėmis ligomis labiau nei kiti alerginiai ligoniai pergyvena dėl visiems matomos savo negalios.
Rekomenduojama šiuos AD gydymo tikslus ligonio būklei ir socialinei-psichologinei adaptacijai pagerinti (4 lent.). vaikų tėvus Sergančių AD rekomenduojama suburti į “Tėvų mokyklas” kaip ir sergančiųjų bronchine astma.
ATOPINIO DERMATITO GYDYMO TIKSLAI
1.Laikyti normalų ligonio aktyvumą, miegą ir psichologinę būklę:

1.1. Sumažinti niežulį, nudraskymus, nemigą.

1.2. Drėkinti odą.

1.3. Sumažinti alerginį odos uždegimą.

1.4. Išvengti antrinės infekcijos.

1.5. Išvengti paūmėjimo.

2. Kontroliuoti ligonio aplinką ir dietą:

2.1. Pašalinti specifinius maisto ir aplinkos alergenus.

2.2. Vengti nespecifinių dirgiklių, kontaktinių alergenų, žalingų profesinių faktorių.

2.3. Palaikyti žemesnę kambario temperatūrą (16-18°C).
3. vengti bronchinės astmos ir alerginės slogos.
4. gydyti virškinimo organų veiklos sutrikimus.
5. Amokyti ligonius ir jų tėvus.
Sergančių AD vaikų tyrimas ir gydymas priklauso nuo ligos sunkumo laipsnio.
GYDYMAS
Jei pastebėjote, kad jūsų vaiką išbėrė, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.
Odos priežiūra. Būtina drėkinti odą. Rekomenduojamas kasdieninis maudymasis (15-20 min., kol išmirksta ir susiraukšlėja delnai, padai). Vanduo drėkina, kai po maudymosi per 3 min. užtepamas specialus odą drėkinantis ir minkštinantis kremas ar tepalas (Excipial, Sebamed, Eucerin, Essex ir kiti). Juo reikia odą drėkinti dažnai, ne rečiau kaip 3-4 kartus per dieną.
Niežulį mažina “šlapi įvyniojimai”, kurie tinka paūmėjus ligai: uždedamas marlės sluoksnis, sušlapintas drungname vandenyje ir ant jo – sausas sluoksnis, laikoma 15-20 min. Prieš tai reikėtų odą patepti drėkinančiu ir minkštinančiu kremu. Tokie kompresai šaldo odą, mažina niežulį, uždegimą, šlapiavimą. Niežuliui gydyti taip pat naudojami šlapalo preparatai (Excipial U Lipolosijonas). Jie dar ir drėkina odą.
Jei prasideda bakterinė odos infekcija, vaikus galima maudyti vandenyje su kalio permanganato ar chlorheksidino tirpalu. Išmaudžius pažeistą odą reikėtų patepti anilino dažų vandeniniu tirpalu (Crystal violet), o kai oda apdžiūsta, antibakteriniu kremu (Fucidin).
Gydytojas išrašo gliukokortikoidų, kurie gerai slopina odos uždegimą ir niežulį, antihistamininių preparatų.
Atsirandus tuštinimosi pokyčių, jei reikia, skiriami probiotikai: Gefilus, Linex, bifidumbakterinas, laktobakterinas.
Kartais įveikti jaudinimąsi dėl visiems matomos negalios reikalinga psichologo pagalba.

KOMPLIKACIJOS
Stafilokokinė ar grybelinė odos infekcija. Herpetinė egzema, kuriai būdinga gausus pūslelinis bėrimas atopinio dermatito pažeistoje odoje, aukšta temperatūra ir sunki ligos eiga.
Laktozės (pieno cukraus), gliukozės, galaktozės nepasisavinimas iš žarnyno dėl alerginio plonosios žarnos gleivinės uždegimo.

PATARIMAI
Negalima vartoti maisto produktų, sukeliančių odos pažeidimus. Vengti: citrusinių vaisių, sulčių, šokolado, aštrių konservuotų, sūrių maisto produktų. Atsargiai vartoti kiaušinius, pieną, produktus iš kviečių.
Būtina sutvarkyti vaiko namų aplinką: pašalinti kilimus, plunksnines pagalves, minkštus žaislus, nusipirkti nealerginę patalynę, kurią galima skalbti karštame (60oC) vandenyje kartą per 1-2 savaites.
Drabužius, patalynę rankšluosčius reikia skalbti ūkiniu muilu.
Ligoniai neturėtų dėvėti drabužių iš vilnos ir sintetinio pluošto, nes jie dirgina odą.
Vengti kontakto su naminiais gyvūnėliais.
Patalpose reikia palaikyti optimalią temperatūrą ir drėgmę. Jei labai sausas oras, ypač žiemą, galima naudoti drėkintuvus.
Niežulį slopina šaltis, todėl kambariuose ir ypač miegamajame temperatūra turėtų būti ne aukštesnė kaip16-18 oC. Vaikus reikia grūdinti: maudyti drungname vandenyje, šiltai nerengti, pasivaikščioti prieš miegą vėsiame ore.
Kad neprisidėtų bakterinė infekcija, reikia mažinti niežulį, nudraskymus. Rekomenduojama vaikui trumpai nukirpti nagus, migdyti su pirštinėmis, kūdikius kietai suvystyti.

PROFILAKTIKA
Reikia vengti visų minėtų ligą provokuojančių veiksnių ir kovoti su odos sausumu, niežuliu, uždegimu, bei infekcija.

NAUDOTA LITERATŪRA:

• Medicinos enciklopedija (1dalis),
• www.aai.lt
• www.gsk.lt
• R.Dubakienės straipsnis, (žurnalas “Šeimos sveikata”, 2001m.)

Leave a Comment