Arterinio kraujo spaudimo reguliacija
Mechanizmai : 1. Pagal kilmę:• nerviniai;• humoraliniai.2. Pagal trukmę:• trumpalaikiai;• ilgalaikiai.
Nervinė arterinio kraujo spaudimo reguliacija• veikia greitai (sek.) ir poveikis trumpalaikisa) barorecepciniai refleksaib) chemorecepciniai reflekasaic) išseminė CNs reakcija (Kušingo (Cushing) refleksas)• padeda sisteminei kraujo apykaitai greitai prisitaikyti (adaptuotis prie kintamų sąlygų)a) Valsalvos (Valsalva) mėginysb) ortostatinis mėginys (keičiant kūno padėtį vertikaliai-horizontaliai)c) fizinis krūvis
Barorecepcinio reflekso lankas:1) arterijų baroreceptoriai (sinus caroticus) (didėjant kraujo spaudimui, dirginami kraujagyslių baroreceptoriai);2) aferentinės skaidulos;3) centras, esantis smegenų kamiene, pailgosiose smegenyse, kur yra nucleus anbiqaus – parasimpatinės ir simpatinės nervų sitemos branduolys;4) išcentrinės, eferentinės skaidulos, esančios X (klajoklio) nervo sudėtyje;5) efektorius, širdis.
Kitas poveikis:• impulsas iš baroreceptorių slopina simpatinę nervų istemą, kur mažiau impulsų patenka į širdį ir kraujagysles.
Arterinis kraujo spaudimas tiesiogiai priklauso nuo:1) širdies minutinio tūrio (širdies minutinis tūris = širdies susitraukimų dažnis sistolinis tūris);2) bendrojo periferinio kraujagyslių priešinimosi. Jį didina arteriolių lygiųjų raumenų susitraukimas ir jų spindžio susiaurėjimas (vazokonstrikcija);
Valsalvos mėginysI Stiprus iškvėpimas į uždarą vamzdelį, trunkantis apie 15s;II fazės metu dėl slėgio krūtinės ertmėje Pit padidėjimo ir tūrio Vit sumažėjimo, mažiau kraujo priteka į širdį, todėl mažėja arterinis kraujo spaudimas (AKS). Tai sumažina impulsaciją iš baroreceptorių ir aktyvina smegenų kamieno simpatinius neuronus, kurie didina širdies dažnį ir bendrąjį periferinį kraujagyslių priešinimąsi.III fazės metu, kai tiriamasis normaliai įkvėpia, Pit ir kraujo pritekėjimas į širdį normalizuojasi, tačiau dėl padidėjusio periferinio priešinimosi AKS toliau didėja. Tai dirgina baroreceptorius, kurie sukelia refleksų širdies dažnio ir AKS sumažėjimą (IV fazė).
Nervinė arterinio kraujo spaudimo reguliacijaSimpatinius neuronus slopina:
• barorecepciniai impulsai;• impulsai ir kardopulmoninių receptorių, kai padidėja kraujo tūris smegenų kamieno centre;• PCO2 padidėjimas, dalinio slėgio padidėjimas smegenų skystyje;• įkvėpiamieji neuronai, kvėpiamoji aritmija.Skatina simpatinius neuronus, didina AKS:• smegenų išsemija (Kušingo refleksas);• pagumburys, reguliacinis centras, kuris aktyvuojasi streso metu;• impulsai iš arterijų chemoreceptorių (padidėjimas PCO2 , sumažėjimas pH);• nugaros smegenų aferentai (skausmas).
Humoralinė arterinio kraujo spaudimo reguliacijaKatecholaminų veikimas (trumpalaikis).Ilgalaikė reguliacija: Renino – angiotenzino – aldesterono sistema (RAAS):• plazmos (cirkuliuojanti);• audinių (vietinė).
Katecholaminų veikimas: išskiria iš antinksčių šerdinės dalies streso (pvz.: fizinio, emocinio) metu ir veikia greitai; adrenalinas, veikdamas adrenerginius receptorius, sukelia teigiamus chrono- ir inotropinius poveikius ir vazodilataciją griaučių raumenų kraujagyslėse. Per adrenerginius receptorius – vazokonstrikciją odos ir žarnyno kraujagyslėse, todėl didina ir perskirsto širdies minutinį tūrį; nonadrenalinas.
Aldesterono veikimas: didina Na+ ir vandens reabsorbciją, bei K+ sekreciją inkstų distaliniuose vamzdeliuose, todėl didėja cirkuliuojančio kraujo tūris ir arterinis kraujo spaudimas. Veikia ne tik endokrininiu būdu (sintezuojamas antinksčių žieveje), bet ir autokrininiu/parakrininiu būdu (audinių renino – angiotenzino – aldesterono sistema).
Antidiurezinio hormono (ADH) veikimas: ilgaliakė reguliacija; reaguoja į cirkuliuojančio kraujo tūrio padidėjimą; ADH išskyrimą skatina angiotenzinas II, osmoreceptorių dirginimas kepenyse ir pogumburyje.
Prieširdžių natriurezinio peptido (atriopeptido)veikimas: išsiskiria iš dešiniojo priširdžio ausytės; slopina ADH išsiskyrimą; mažina AKS.