Angliavandeniai, ju panaudojimas medicinoje

ĮVADAS

Angliavandeniai – polifunkciniai junginiai, aktyviai dalyvaujantys žmogaus, gyvūnų ir augalų gyvybinėse funkcijose, biologiškai veikiantys kaip pagrindinis energijos šaltinis, kiti šaltiniai – baltymai ir riebalai. Sąlyginai sudėtingos struktūros angliavandeniai vadinami polisacharidais. „Angliavandeniais“ vadinami todėl, kad daugumos šios klasės junginių cheminę sudėtį galima išreiksti bendra formule Cn(H2O)m, kurią pasiūlė Šmitas (1844 m.). Tačiau šis pavadinimas netikslus. Visų pirma, žinoma angliavandenių, kurių sudėtis šios formulės neatitinka. Be to, žinoma junginių, kurių sudėtis atitinka bendrą formulę, tačiau jų savybės kitokios negu angliavandenių. Gryni angliavandeniai sudaryti iš anglies, vaandenilio ir deguonies atomų, santykiu 1:2:1 molių, tačiau daug svarbių angliavandenių neatitinka šios taisyklės (pavyzdžiui, deoksiribozė). Kartais angliavandeniams priskiriamos ir kai kurios medžiagos, turinčios kitų elementų atomų (pavyzdžiui, chitinas, kuriame yra azoto). Paprastai angliavandenius gamina augalai. Pagal PSO rekomendacijas, energijos kiekis paros maisto racione, gaunamas iš angliavandenių turi būti apie 60 procentų. Tai viena pagrindinių maisto medžiagų, kurios rezervai organizme yra nedideli, todėl angliavandenių organizmas turi gauti pastoviai. Skylant 1 g angliavandenių, išsiskiria 4,3 kilokalorijos.

2
ANGLIAVANDENIŲ SKIRSTYMAS

Angliavandeniai skirstomi į tris dideles grupes:

I. MONOSACHARIDAI

Paprasčiausieji angliavandeniai. Naudojami kaip suudėtingesnių angliavandenių, nukleino rūgščių statybiniai blokai, ląstelės iš jų nesunkiai sintetina kitas organines molekules.

Pavadinimas C skaičius Reikšmė
Ribozė pentozė ribonukleotidų ir RNR sudedamoji dalis
Dezoksiribozė pentozė dezoksiribonukleotidų ir DNR sudedamoji dalis
Gliukozė heksozė pagrindinis energijos šaltinis ląstelėse, gabenama kraujyje, daugelio biomolekulių pirmtakė
Fruktozė heksozė svarbi tarpinė medžiaga angliavandenių metabolizme; jos daug vaisiuose
Galaktozė (?) laktozės ir oligosacharidų, me

embraninių lipidų statybinis blokas,
Gliukozė – svarbiausia energinė medžiaga, dalyvaujanti daugelyje cheminių procesų, vykstančių žmogaus organizme. Ji būtina smegenų , nervų sistemos veiklai. Iš gliukozės pertekliaus kepenų ir raumenų ląstelės sintetina glikogeną, kuris naudojamas energijai gauti. Šis energijos šaltinis ypač svarbus fiziškai aktyviems žmonėms, sportininkams. Dalis gliukozės gali būti paversta riebalais. Šiek tiek gliukozės būna vaisiuose ir daržovėse, bet dažniausiai gliukozė su kitais monosacharidais sudaro disacharidus. Fruktozės gauname valgydami vaisius.
II. DISACHARIDAI (OLIGOSACHARIDAI)
Disacharidai sudaryti iš dviejų monosacharidų liekanų, o oligosacharidai sudaryti iš 3 ir daugiau monosacharidinių liekanų. Dvi dažniausiai pasitaikančios disacharidų rūšys yra sacharozė, arba kitaip – cukrašvendrių cukrus, ir laktozė, arba pieno cukrus. Sacharozė, arba valgomasis cukrus, sudarytas iš gliukozės ir fruktozės. Juo saldoma arbata ir kava. Jis dedamas į uogienes, kompotus, vaisvandenius, kepinius. Daug irr dažnai vartojant cukraus skatinamas dantų ėduonies atsiradimas.
Dažniausiai maisto produktai, kuriuose yra daug cukraus, turi mažai kitų vertingų maisto medžiagų, todėl cukrus turėtų sudaryti iki 10 proc. davinio energetinės vertės. Laktozė, arba pieno cukrus, sudarytas iš gliukozės ir galaktozės. Žmogaus organizme disacharidai paverčiami gliukoze.
3

Maltozė gliukozė + gliukozė Žarnyno gleivinė išskiria fermentą maltazę, kuris hidrolizuoja maltozę į dvi gliukozės molekules
Laktozė gliukozė + galaktozė Fermentas laktazė, išskiriamas žarnyno gleivinės, laktozę hidrolizuoja. Šis fermentas itin aktyvus žindomų kūdikių žarnyne, o suaugusiųjų organzime jo gamyba gali beveik negaminti. Daug laktazės gamina su

uaugusių europiečių ir kai kurias genčių afrikiečių, nuo senovės užsiimančius gyvulininkyste, organizmai. Žmonės, kurių žarnyne beveik ar visai nesigamina laktazė, nepakenčia pieno. Medicinoje ir biologijoje tai vadinama laktozės intolerancija
Sacharozė gliukozė + fruktozė Ji yra svarbus tarpinis produktas augaluose. Daugelis augalų angliavandenius transportuoja iš lapų į kitus audinius būtent sacharozės formoje. Galbūt tai susiję su tuo, kad ji chemiškai patvaresnė už maltozę, laktozę ir monosacharidus, todėl nekinta gabenama iš vienos augalo dalies į kitą.
III. POLISACHARIDAI
Sudėtiniai angliavandeniai sudaryti iš daugelio gliukozės molekulių, sujungtų į ilgą grandinę. Virškinamajame trakte jie yra skaldomi į disacharidus, o paskui – į gliukozę, kuri rezorbuojama į kraują. Svarbiausias žmogaus mitybos polisacharidas yra krakmolas. Krakmolas – tai sudėtinis angliavandenilis, sudarytas mažiausiai iš 10 sacharidų molekulių. Kad organizmas galėtų krakmolą pasisavinti, jis turi būti suskaidytas. Krakmolo yra įvairiuose augaliniuose produktuose. Jo daug vaisiuose, daržovėse, pavyzdžiui, bulvėse, ir grūdų produktuose, pavyzdžiui, duonoje, makaronuose ir kruopose. Glikogenas – panašus į amilopektiną, bet žymiai šakotesnis, sudaro tankesnes, kompaktiškesnes molekules. Glikogeno grūdeliai kaupiami citozolyje.Labai daug glikogeno turi kepenys (iki 7% bendros masės), raumenys. Ląstelės glikogeną sintetina iš gliukozės pertekliaus (glikogenezė). Glikogenezę skatina kasos išskiriamas insulinas. Skaidulinės maisto medžiagos, arba maistinės skaidulos, tai nevirškinamos augalinių produktų medžiagos. Vandenyje netirpios maistinės skaidulos (celiuliozė, hemiceliuliozė, ligninas) skatina žarnyno judesius, apsaugo nuo vidurių užkietėjimo, didindamos maisto tūrį sukelia sotumo pojūtį, veikia maisto medžiagų ab
bsorbciją ir kt. Tirpiosios maistinės skaidulos (pektinas, esantis vaisiuose ir uogose, avižų skaidulinės medžiagos) mažina cholesterolio koncentraciją kraujyje. Maistas, turintis maistinių skaidulų, mažiau kaloringas, todėl yra vertingas nutukimo profilaktikai ir gydant.
4
ANGLIAVANDENIŲ NAUDOJIMAS MEDICINOJE

Bičių medus
Saldus, tąsus skystis, bičių gaminamas iš surinkto žiedų nektaro. Nektaras –saldus skystis, kurį išskiria augalų (daugiausia žiedų) nektarinės. Jis susidaręs iš vandens, cukraus (sacharozės), monosacharidų (gliukozės, fruktozės), dekstrinų, alkoholių (pvz., manito), azotinių ir aromatinių junginių, mineralinių druskų, rūgščių, fermentų, vitaminų, eterinių aliejų. Bičių medaus cheminė sandara yra labai sudėtinga ir nepastovi. Medus turi 18-20% vandens, apie 80% angliavandenių (fruktozės, gliukozės, sacharozės, maltozės, dekstrinų), apie 0,4% baltymų, organinių rūgščių, fermentų, mineralinių druskų (kalcio, natrio, kalio, magnio, fosforo, geležies, aliuminio, vario, mangano, cinko ir kt.), vitaminų (B1, B2, B6, C, PP, H, K, E), alkaloidų, dažomųjų medžiagų. Įvairios medaus rūšys skiriasi specifiniu skoniu. Eteriniai aliejai suteikia jam malonų aromatą.
• Medus turi antibakterinių savybių, taip pat medžiagų, kurios neleidžia prasidėti puvimui ir atsirasti pelėsiams. Dėl šių savybių jis vartojamas medicinoje. Medus tinka ir sveikiems, ir ligoniams.
• Jis didina organizmo imunobiologinį reaktyvumą, gerina smegenų, kepenų audinių, širdies raumenų, inkstų ir kitų organų medžiagų apykaitos procesus.
• Medus nuo senų laikų vartojamas kaip universalus vaistas nuo peršalimo. Peršalus rekomenduojama jį valgyti kartu su šiltu pienu ( 1 valgomasis ša
aukštas medaus stiklinei pieno), su citrinos sultimis (100 g medaus 1 citrinai). Geras vaistas yra ir krienų sunkos bei medaus mišinys (santykiu 1:1). Gydantis nuo peršalimo medumi, ypač liepų, kuris verčia stipriai prakaituoti, būtina 2-3 dienas gulėti lovoje.
• Medus vartojamas sergant širdies ir kraujagyslių ligomis. Jis plečia vainikines kraujagysles ir gerina koronarinę kraujo apytaką. Ilgai (1-2 mėn.) kasdien vartojant medų po 50 g, stiprėja organizmas, normalizuojasi kraujo sudėtis, daugėja hemoglobino, gerėja širdies kraujagyslių tonusas.
• Liaudies medicina medaus ir daržovių sunkos mišiniu gydo hipertoniją. Jis ruošiamas taip: imama po stiklinę burokėlių, morkų ir krienų sunkos (prieš tai nuvalytus krienus reikia pamirkyti 36 val. Vandenyje), pridedama stiklinė medaus ir vienos citrinos sunkos. Geriama 1 val. prieš valgį arba 2-3 val. po valgio po valgomąjį šaukštą 2-3 kartus per dieną.
5
Labai vertingas medaus ir erškėtuogių užpilas. Vienas valgomasis šaukštas sausų erškėtuogių užplikomas 2 stiklinėmis vandens, verdama 15 min., aušinama, perkošiama ir pridedamas valgomasis šaukštas medaus. Geriama po ½ stiklinės 2-3 kartus per dieną.
• Medus vartojama nuo kai kurių skrandžio ir žarnyno ligų. Jis tinka sergant gastritu ir opalige, nes padeda gyti gleivinei ir stiprina visą organizmą. Sergant skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opalige, medaus geriausia gerti 1,5-2 val. prieš pusryčius ir pietus, 3 val. po vakarienės atskiesto stiklinėje šilto virinto vandens. Jei sumažėjęs skrandžio rūgštingumas, medus geriamas su šaltu vandeniu.
• Sergant kvėpavimo takų uždegimu, medus vartojamas kaip vidinis vaistas, taip pat inhaliacijoms, be to, jį galima įpurkšti ir įlašinti. Nuo plaučių uždegimų rekomenduojama gerti arbatą. 2 valgomieji šaukštai sausų aviečių uogų užplikomi stikline vandens, 15 min kaitinama. Į gautą užpilą įdedamas valgomasis šaukštas medaus. Galima pasidaryti česnako ir medaus mišinį. Česnakas sutrinamas ir santykiu 1:1 sumaišomas su medumi. Geriamas po 1 valgomąjį šaukštą, užsigeriant šaltu vandeniu. Sergant sloga, trachėjos gleivinės bei bronchų uždegimais, daromos medaus inhaliacijos. Joms ruošiamas 30% medaus tirpalas. Jei nėra inhaliatoriaus, galima naudotis arbatinuku.
• Nustatyta, kad medus tinka aterosklerozės profilaktikai vartojamas vieną arba pusantro mėnesio be pertraukos, kasdien po 30 g su citrina. Patariama kartu gerti vitamino A (profilaktikai).
Gliukozė

Sudėtingesni angliavandeniai suskyla į gliukozę, kuri įsiurbiama į kraują. Gliukozės lygis kraujyje visada pastovus (0,10 – 0,12 %). Jos kiekį reguliuja insulinas. Gliukozės perteklius kraujyje virsta gyvuliniu krakmolu – glikogenu, kuris kaupiasi kepenyse ir raumenyse. Kai gliukozės trūksta, ja gali virsti glikogenas. Kai organizme trūksta insulino, susergama sunkia liga – cukriniu diabetu. Gliukozė būtina viso organizmo veiklai, ypač smegenų ir nervų sistemos veiklai, todėl besimokantiems žmonėms daug dažniau norisi valgyti saldžiai. Kadangi gliukozė dalyvauja organizmo gyvybei svarbiuose procesuose, labai svarbu pakankamai jos gauti ir tinkamai panaudoti. Profilaktiškai gliukozės kiekį kraujyje rekomenduojama išsitirti bent vieną kartą per metus visiems, nepriklausomai nuo amžiaus ar lyties.
6
O jei jaučiate troškulį, nuovargį, padažnėjo šlapininimasis, padidėjo prakaitavimas, sutriko rega, suletėjo žaizdų gijimas, Jums būtina išsitirti gliukozės kiekį kraujyje, nedelsiant. Žmonėms, turintiems viršsvorį, patariama išsitirti gliukozės kiekį kraujyje, net ir nejaučiant minėtų simptomų, bent kartą per pusmetį.

Ryžiai
Ryžiai yra puikus angliavandenių šaltinis. Angliavandeniai (krakmolas) iš ryžių, ypač rudųjų, pasisavinami iš lėto. Dėl to lėčiau ir pamažu į kraują patenka gliukozė, tai ypač naudinga diabetikams. Krakmolas sudaro daugiau kaip 90 proc. sausųjų ryžių medžiagų. Kadangi ruduosiuose ryžiuose daugiau skaidulų, jie reguliuoja virškinimą, padeda išvengti viduriavimo ir vidurių užkietėjimo. Tradicinėje kinų medicinoje rudieji ryžiai vartojami kasai ir blužniai stiprinti.
Raudonieji ryžiai dažniausiai sutrinami į miltelius. Kinų virtuvėje jie vartojami kaip prieskoniai. Manoma, kad raudonieji ryžiai trukdo organizme susidaryti cholesteroliui.

Prebiotikai

Prebiotikai, žarnyne nevirškinami angliavandeniai, stimuliuoja žarnyno bifidobakterijų, laktobakterijų augimą, stabdo patogeninių bakterijų vystymąsi, moduliuoja imuninę sistemą. „Gerosioms“ žarnyno bakterijoms augant, išskiriami fermentai, kurie skaido prebiotikus į rūgštis. „Gerosios“ žarnyno bakterijos išskiria į antibiotikus panašias medžiagas bakteriocinus. Rūgšti žarnyno terpė ir bakteriocinai slopina ligas sukeliančių mikroorganizmų dauginimąsi.

Sacharozė

Sacharozė (C12H22O11) – runkelių, cukranendrių cukrus. Molekulę sudaro gliukozės ir fruktozės liekanos. Bespalviai daugiasieniai kristaliukai, gerai tirpstantys vandenyje. Sacharozė yra cukrinio diabeto ir dantų karieso priežastis. Geriausias dirbtinis cukraus pakaitalas – sorbitolis:

Tai dvigubai mažiau saldesnė nei cukrus medžiaga, tačiau nepadidina cukraus kiekio kraujyje. Naudoja diabetikai.
7
Ksilitolis – , gaunamas iš daugelio augalų. Jis du kartus saldesnis už cukrų, sumažina dantų karieso procesą. Pigesnis nei sorbitolis, bet 10 kartų brangesnis už cukrų.
Kai kurių cukrų ir sacharino saldumas
Cukrus Santykinis saldumas
Sacharozė 100
Gliukozė 50 (70)
Fruktozė 170
Laktozė 20
Maltozė 30
Laktozė 16
Natrio ciklamatas 30
Aspartamas 180
Sacharinas 40 000

Krakmolas
Pramonėje naudojamas klijų, popierius , tekstilė gamyboje. Maisto pramonėje naudojamas įvairių padažų ir kisieliaus sutirštinimui. Lietuva maistui dažniausiai naudojamas bulvių krakmolas. Taip pat naudojamas jodas tirpaluose aptikti – amilozės reakcijoje su jodu vyksta procesas, kurio rezultate gauti junginiai atspindi mėlyną šviesos spektro dalį. Krakmolas medicinoje vartojamas kaip pagalbinė tablečių medžiaga.
Laktozė
Pieno cukrus (laktozė) – tai pieno angliavandenis, kurio būna tik piene. Laktozė susideda iš gliukozės ir galaktozės. Tai svarbus angliavandenis, būtinas naujagimiams. Piene jis yra ištirpęs, o išskirtas iš pieno, jis esti kristalų pavidalu. Laktozė 3-5 kartus mažiau saldi už sacharozę. Lietuvoje maždaug kas trečias žmogus netoletuoja pieno produktų dėl fermento laktazės trūkumo arba jo nepakankamumo. Todėl laktozė, dar vadinama pieno cukrumi, patenka į storąją žarną nevisiškai išskaidyta ir sukelia pilvo pūtimą, viduriavimą, gurgėjimą ir kitus nemalonius virškinimo simptomus.
8
• Homeopatiniai žirneliai ir tabletės ruošiami su laktoze. Jei pacientas turi laktozės netoleranciją, galimos skystos vaisto formos be laktozės.
• Laktozė svarbi naujagimio augimui, centrinės nervų sistemos vystymuisi, kalcio įsisavinimui.
• Laktozė naudojama kapsulių užpildymui.
• Laktozė vartojama gaminant maisto papildus.
• Granulės pagamintos laktozės pagrindu. Laktozė gerina virškinimą, padeda įsisavinti mineralus ir mikroelementus
• Su laktoze gaminami įvairių vaistažolių mišiniai.
• Pagalbinė tablečių, kapsulių medžiaga yra laktozė.
• Laktozė naudojama gaminant vaikiškus pieno mišinius.
Celiuliozė
Maistinės skaidulos skiriamos į netirpias – celiuliozė, ligninas ir tirpias – pektinai, guaro guma, dar vadinamos atitinkamai grubiąja ir švelniąja ląsteliena. Siūlomas skaidulų kiekis, kurį reikia gauti su maistu per parą, yra 20-30 g. Minimalus kiekis 12 g, maksimalus 32 g. Tiksli norma nustatoma pagal eikvojamos energijos kiekį – kiekvienam 1000 kcal su maistu reikia gauti 10 g maistinių Nepakankant skaidulinių medžiagų maiste silpnėja žarnyno motorika, atsiranda obstipacijos, polipai, karcinomos. Taip pat manoma, kad ląstelienos trūkumas yra vienas iš faktorių, skatinančių susirgti cukriniu diabetu, ateroskleroze, išemine širdies liga. Nuo suvartojamo ląstelienos kiekio priklauso ir cholesterolio koncentracija kraujyje.
• Celiuliozė naudojama medvilninės vatos gamybai.
• “Dviguba celiuliozė” – aktyvus biologinis produktas, kurio kukurūzų ląsteliena per plonosios žarnos gleivinės gaurelius patenka į kraują ir lemia normalią riebalų ir lipidų apykaitą, greitina išmatų judėjimą žarnynu. Produktas veikia elektrolitų apykaitą, turi antioksidacinį poveikį, normalizuoja žarnyno mikroflorą, absorbuoja ir išveda iš organizmo toksinus ir sunkiųjų metalų druskas bei kitas kancerogenines medžiagas, perspėja rūgimo ir puvimo procesus storojoje žarnoje.

9
• Celiuliozė vartojama kaip žaliava tablečių gamybai:
Užpildai – mikrokristalizuota celiuliozė
Danga – hidroksipropilmetilceliuliozė
Funkciniai užpildai – miltelinė celiuliozė
Tirštiklis ir stabilizatorius – koloidinė celiuliozė

Hialurono rugštis
Hialuronanas yra svarbiausia odos ir jungiamojo audinio sudedamoji dalis, nuo kurios priklauso odos ir jungiamojo audinio vientisumas, jų gebėjimas atsinaujinti po traumos.
• Cinko hialuronatas kaip sudedamasis hialuronano junginys yra dar naudingesnis. dvejopai padeda pažeistai odai gyti: sudaro tam būtinas sąlygas, apsaugo pažeistą odą, kad ant jos nepatektų (iš aplinkos ir dėl kontakto) mikroorganizmų ir mažina žaizdos skausmą bei uždegimą. Preparatas taip pat padeda atkurti normalią odos būklę ir išvaizdą.
• Hialurono rūgštis saugo odos raginį sluoksnį nuo išsausėjimo net ir labai sausomis oro sąlygomis. Hialurono rūgštis ne tik puikiai sulaiko drėgmę, bet ir skatina epidermio atsinaujinimą, stabdo raukšlių formavimąsi, todėl naudojamas kremų sudėtyje.
• Hialurono rūgštis suteikia sąnarių tepalui lipnumo, jai tenka atsakomybė už funkcijas, slopinančias smūgį ir sutepančias sąnarį.
• Hialurono rūgštis su kitomis medžiagomis sudaro kremzlės audinyje vandenį kaupiančias milžiniškas molekules. Jos dar sustiprina smūgius slopinančias kremzlės savybes.
• Hialurono rūgšties molekulės sudaro kremzlės paviršiaus viršutinį apsauginį sluoksnį.
Heparinas
Heparinas – tai vaistas, kuris turi tiesioginį poveikį krešėjimo sistemoms, slopina visas krešėjimo proceso fazes, taip sutrukdoma susidaryti trombams, prie sienelės negali prilipti kraujo elementai, gerėja mikrocirkuliacija;Heparinas vartojamas venų trombozių ir plaučių arterijų embolijų profilaktikai ir gydymui, miokardo infarkto ir koronarinių arterijų embolijų gydymui, krešulių susidarymo profilaktikai širdies ir kraujagyslių chirurgijoje, galvos smegenų kraujagyslių trombozių profilaktikai.
10
Turinys
Įvadas..............................2
Angliavandenių skirstymas ............................3 – 4
Angliavandenių naudojimas medicinoje .....................5 – 10

Literatūra
1. http://www.zaliejituristai.lt/index.php?&page=46&id=233
2. http://www.tavovaikas.lt/content/view/158/36/
3. http://www.medicine.lt/straipsnis.asp?StraipsnioID=7173
4. http://www2.omnitel.net/duona/zinotina.htm
5. http://incubus005.bizhat.com/moxlai_downloads/Chemija.doc
6. http://lt.wikipedia.org/wiki/Angliavandenis”
7. http://www.sportnutrition.lt/catalog.php?level=1&id1=5
8. http://www.sveikata.su.lt/racionali_mityba/2/3.htm
9. http://www.vilniausvsc.lt/gyvenimo_budas/sveika_mityba.htm
10. http://www.afrodite.lt/index.php/lt/25168/
11. http://www.vsv.lt/gyvensena/sveikas/2458.html
12. http://lt.wikipedia.org/wiki/Gliukoz%C4%97″
13. http://www.eksmosmtc.lt/ligoniui/gliukozkrligon.html
14. http://www.medicinapractica.lt/?lang=lt&mID=19&id=4
15. http://lt.wikipedia.org/wiki/Fruktoz%C4%97″
16. http://medicina.kmu.lt/0209/0209-12l.pdf
17. http://animation.en.xanax-prescription.be/lt/krakmolas
18. http://www.cheb.lt/pharmacy.htm
19. http://incubus005.bizhat.com/moxlai_downloads/Chemija.doc
20. http://lt.wikipedia.org/wiki/Angliavandenis
21. http://www.vsv.lt/gyvensena/sveikas/2458.html

Leave a Comment