Remonto darbų atlikimo organizavimas

DIPLOMINIS PROJEKTAS
TEMA: REMONTO DARBŲ ATLIKIMO ORGANIZAVIMAS

Įvadas

Žemės ūkis – viena svarbiausių Lietuvos ūkio šakų. Daugiau nei pusę Lietuvos ploto sudaro žemės ūkio paskirties žemė (3,95 mln. ha), iš kurios 2,9 mln. ha – ariamoji žemė.
Žemės ir maisto ūkyje sukuriama nemaža Lietuvos bendrojo vidaus produkto dalis, kuri palaipsniui mažėja daugiausia dėl spartesnio kitų ekonominių sektorių (pvz. paslaugų) plėtros. 2001 metais žemės ūkyje sukurta apie 8,6 % (3,265 mlrd. Lt) bendrojo vidaus produkto. Žemės ūkyje dirba apie 19,2% (316 tūkst.) visų Lietuvos dirbančiųjų. Kaimo vietovėse gyvena 31,8% visų šalies gyventojų.
2001 metais per 30% pajamų, gautų už žeemės ūkio produkciją visuose Lietuvos ūkiuose, sudarė pajamos už parduotus gyvulius ir paukščius, 36% – už pieną, 17% -už grūdus, per 7% už cukrinius runkelius, 9% – už kitą žemės ūkio produkciją.
2001 metais ūkininkai ir kiti gyventojai pieno gamybos struktūroje sudarė 87,9%, žemės ūkio bendrovės – likusius 12,1%.
Tais pačiais metais galvijų pasiskirstymo struktūra buvo sekanti: ūkininkai – 81,4%, ž.ū. bendrovės – 18,6%.
Galvijininkystės pajamos sudarė 60-65% visų žemės ūkio pajamų.
Žemės ūkio produkcijos gamyba labai didele dalimi priklauso nuo turimos žemės ūkio technikos, jos techninės būklės, priežiūros bei remonto.
Žinant kitų šalių patirtį prižiūrint ir remontuojant ž.ū. techniką, neeabejotina, kad Lietuvos žemės ūkio technikos priežiūros ir remonto įmones tikslinga klasifikuoti pagal dydį, priklausomai nuo darbuotojų skaičiaus.(1-4, 5-9, 10-19, ir > 20).
Per paskutinį dešimtmetį žemės ūkio technikos lygis labai progresavo. Didžiausią įtaką turi žemės ūkio technikos įvežimas iš Vakarų Europos. Didėja ma

ašinų galia, atitinkamai ir našumas, mašinos tampa vis patikimesnėmis, tačiau kartu ir sudėtingesnėmis. Visa tai reikalauja aukštesnės valdančiojo personalo kvalifikacijos, o šiuolaikinių mašinų priežiūrai ir remontui reikalingos ne tik specialios žinios, bet ir atitinkama kvalifikacija bei sąlygos.Didėjant mašinų našumui, jų reikia vis mažiau.
Šiandieninis Lietuvos ūkis yra labai smulkus, tačiau rinkos dėsniai, skatinantys mažinti produkcijos savikainą, verčia ūkius didėti, naudoti našią bei modernią techniką.
Nors ir mažėja ūkių skaičius, tačiau bendras jų plotas bei gamybos apimtys didėja. Tai neįmanoma atlikti, nekeliant ūkio mechanizacijos lygio
Ne kiekvienam ūkininkaujančiam mechanizatoriui paprasta išmanyti naujos technikos tobulėjimo bei remonto būdus, metodus. Kaip tik tada atsiranda galimybė kurtis naujoms specializuotoms darbo vietoms. Kaime ir tik čia galima taikyti ir tobulinti specialybės žinias.
Planuojant statyti naujas ž.ū. technikos priežiūros ir remonto diirbtuves, arba pradedant naudojamų dirbtuvių rekonstrukciją, reikia atsižvelgti į naudojamas serviso dirbtuves ir darbo vietas jose. Naudojami įrengimai, įranga bei įrankiai turi atitikti dirbtuvių našumą ir specializaciją. Itin svarbu atsižvelgti į darbo ir aplinkos saugos reikalavimus, projektuojant dirbtuvę – įrengiant plovyklą, degalinę ir t.t. (1-7,8).

BENDROJI DALIS
1. Temos teorinis pagrindimas

Žemės ūkio technikos priežiūros ir remonto dirbtuvės negali būti nesusijusios su žemės ūkio struktūros pokyčiais.
Net 95% dirbtuvių apyvartos sudaro žemės ūkio technikos priežiūra ir remontas.
Investicijos į šią verslo sritį priklauso nuo daugelio faktorių ir nėra pastovios. Iki 1980 metų Vo

okietijos žemdirbių investicijos buvo gana pastovios. 1981 metais investicijos sumažėjo 15%, bet po metų jos vėl padidėjo 10%. To priežastis yra ir bendras ūkio kilimas, ir maža nuosavo kapitalo dalis, esant didelėms palūkanoms (naudojantis kreditais) ir nepastovios (mažėjančios) pajamos žemės ūkyje augant vidutiniam darbo užmokesčiui ir mažėjanti paklausa, esant perpildytai rinkai.
Situacija Lietuvoje gali būti prognozuojama pagal Vokietijos žemės ūkio vystymąsi 1960-1980 metais. Per šiuos 20 metų ūkių skaičius sumažėjo apie 50%, o dirbamos žemės plotas – nežymiai. 1960 metais 100 ha buvo 10 traktorių, o 1980 metais tam pačiam plotui pakako trijų (3).
Nors Lietuvoje ūkių stambėjimo tendencijos neprognozuojamos, tačiau ši kryptis akivaizdi – ūkiai stambės, bet jų skaičius mažės. Atlikti tyrimai rodo, kad šiandieną Lietuvos mažuose ūkiuose didesni energetiniai ištekliai (KW/ha) nei stambiuose ūkiuose. Daugiausiai šiandien mažame ūkyje naudojama T-25 markės traktoriai, kurie stambiame ūkyje nebus naudojami arba bus pagalbiniai. Nors dalis žemdirbių dar stokoja traktorių, daug jų yra ir nepanaudojamų. Mažėjant ūkių skaičiui, dalis traktorių taps ne tik nepanaudojami, bet ir visiškai nereikalingi. Vargu ar Lietuvai ateityje reikės per 100 tūkstančių traktorių (šiandieną jų yra 85-90 tūkstančių) kadangi stambės ūkiai. Traktorių įsigijimo ir naudojimo kaštai įskaičiuojami į produkcijos savikainą, taip pat stabdys jų gausėjimą. Šiandieną naudojamų traktorių būklė, jų savininkų vertinimu, nėra gera, greičiau vidutinė. Kita vertus, pateikti traktorių skaičiai yra statistiniai. Realus naudojamų tr
raktorių skaičius yra mažesnis. Daug netvarkingų ir nenaudojamų traktorių nenurašomi taupumo sumetimais.
Žemės ūkio technikos priežiūros ir remonto dirbtuvėse atliekama:
• techninė priežiūra bei diagnostika (traktorių, automobilių, kombainų ir kitų savaeigių bei prikabinamų mašinų, priekabų, ž.ū. padargų taip pat ir prietaisų bei įtaisų, skirtų sodo, žemės ir miškų priežiūrai, o kartais ir statybinės technikos).
• gedimų šalinimas (traktorių, savaeigių mašinų bei kitos žemės ūkio technikos, neretai ir automobilių).
• Surinkimas ir gamyba (žemės dirbimo padargų, kitų mašinų, skirtų miško, žemės, sodo darbams).

Beveik 80% Vokietijos įmonių naudojasi technikos diagnozavimo paslauga. Viena svarbiausių kaime esančių serviso įmonių veiklos sričių yra prekyba nauja ir naudota technika bei atsarginėmis dalimis. Iš viso čia skiriamos šešios svarbios įmonių veiklos kryptys: naujų mašinų pardavimas, prekyba naudotomis mašinomis, atsarginių dalių pardavimas, įvairių priežiūros reikmenų pardavimas, prekyba padangomis, alyvų ir tepalų pardavimas. Lietuvoje, be paminėtų veiklos krypčių, galima būtų atnaujinti arba gaminti detales ir atlikti kitus reikalingus darbus.
Mašinų priežiūros ir taisymo dirbtuvės – tai pastatas ar jo dalis, aprūpinta įrengimais, prietaisais, įtaisais, įrankiais ir medžiagomis, skirtomis mašinoms techniškai prižiūrėti ir taisyti.
Mašinų priežiūros ir taisymo dirbtuvės yra svarbus gamybinis objektas, kuris padeda racionaliai ūkininkauti. Mašinų prastovos dėl gedimų galima sumažinti, jeigu ūkyje yra gerai įrengtos dirbtuvės. Vakarų šalyse dėl įvairių priežasčių, ne visi ūkininkai naudojasi techninio serviso tarnybų (didesnių )
paslaugomis, paprastesnius mašinų priežiūros ir taisymo darbus atlieka patys. Mašinas taisyti ir prižiūrėti ūkininkai ir fermeriai išmoksta įvairiuose kursuose, kuriuos rengia žemės ūkio mokyklos (koledžai), žemės ūkio konsultavimo tarnybos ar apmokomosios grupės. Todėl dirbtuvėse turi būti būtiniausia įranga mašinoms prižiūrėti ir taisyti. Kartu dirbtuves galima naudoti ir papildomam verslui.
Perkant dirbtuvėms brangią įrangą, būtina atsiminti, kad tai ilgalaikės investicijos, kurios visada apsimokės, nes mašinų priežiūros ir taisymo paslaugos, teikiamos serviso įmonių ar dilerių, yra brangios. Tačiau nedidelės dirbtuvės niekada nepakeis specializuotų dirbtuvių, kuriose yra speciali įranga ir dirba geri specialistai, galintys atlikti sudėtingus mašinų priežiūros ir remonto darbus.
Žemės ūkio technikos remontas turi būdingų savybių. Visų pirma žemės ūkio technika yra labai įvairi. Dėl mašinų tipų ir sudėtingumo, įvairovės – labai sunku organizuoti jų remontą.
Žemės ūkio technika nėra sukoncentruota, kuriame nors apribotame plote, todėl jos remontas visuomet susijęs su pergabenimu ir transporto išlaidomis.
Žemės ūkio technikai būdingas darbo sezoniškumas, todėl didelė dalis jos turi būti suremontuota per trumpiausią laiką. Kuo sudėtingesnė mašina, tuo labiau reikia tikslesnės įrangos, tuo aukštesnės kvalifikacijos turi būti remontininkai.

2. Dovinės ŽŪB charakteristika

1991 metais Lietuvoje atkūrus nepriklausomybę, pradėjus irti kolūkiams, 1992 metų liepos 3-ją dieną įsikūrė Dovinės žemės ūkio bendrovė. Suirus Dovinės kolūkiui, be Dovinės ž.ū. bendrovės, taip pat susikūrė Amalvos ir Varnupių ž.ū. bendrovės.
Šiuo metu Dovinės ž.ū. bendrovė randasi Marijampolės savivaldybės Igliaukos seniūnijos pietrytinėje dalyje, nuo Marijampolės miesto nutolusi 18 km atstumu. Bendrovės centras yra Daukšių gyvenvietė. Iš rytų bendrovės žemės ribojasi su Žuvinto rezervatu, vakaruose – su Panausupio beržynu.
Dovinės ž.ū. bendrovė taip pat ribojasi su buvusiomis Piliakalnio bei Igliškio ž.ū. bendrovėmis, ūkininko V.Žarnausko žemėmis ir viena iš ekonomiškai stipriausių Padovinio ž.ū. bendrove.
Bendrovės teritoriją kerta pratekanti Dovinės upė ir respublikinės reikšmės kelias Marijampolė-Šventragis.
Didžioji bendrovės žemių dalis yra vidutinio sunkumo ir sunkūs priemoliai. Teritorija yra mažai kalvota ir 98% ploto yra pilnai numelioruota. Vyrauja vidutinio rūgštingumo ir rūgštūs dirvožemiai . Vidutinis žemės naudmenų balas yra 51,2.
Metai iš metų bendrovės bendras žemės plotas pastoviai keičiasi, kadangi kasmet vykstant žemės reformai, dalį žemės tenka perleisti besikuriantiems ūkininkams. Esant tokiai padėčiai ir norint išgyventi, bendrovė priversta žemę nuomotis iš valstybės ir fizinių asmenų.
Žemės naudojimas per paskutiniuosius tris paskutinius metus pateikta 1 lentelėje.

1 lentelė Žemės plotų pasiskirstymas

Žemės paskirtis Užimami plotai (ha)

2001m. 2002m. 2003m.
Bendrovės plotas
iš jų:
Ž.ū.naudmenys
Ariama žemė
Pievos
Kitos paskirties žemė

410

390
216
174

20 405

380
206
174

25 400

370
200
170

30

Iš lentelės davinių matome, kad metai iš metų, nors ir nežymiai, bendrovės žemių plotai mažėja. Tam mažėjimui įtakos turi tai, kad atskiri bendrovės pajininkai išeina iš bendrovės narių.
Dovinės žemės ūkio bendrovė augalininkystėje augina javus ir kitas niekur nepriskirtas augalininkystės kultūras.
Bendrovės auginamų kultūrų plotai per pastaruosius 2002-2003 metus pateikti 2 lentelėje.

2 lentelė Pasėlių struktūra

Auginamos kultūros 2002m. 2003m.

Plotas Derlingumas Plotas Derlingumas

ha cnt/ha ha cnt/ha
Žieminiai kviečiai
Vasariniai miežiai
Kukurūzai
Mišiniai (žalioji masė) 90
118

12

50 34

26
160
110 105
108

13

47 34,8

27
182
123

Iš lentelės duomenų matome, kad auginamų kultūrų derlingumai, nors ir nežymiai – kinta. Tam įtakos turi klimatinės sąlygos, o taip pat dėl pabrangusių trąšų kainų, sumažintos jų normos į 1 hektarą.
Didžioji dalis augalininkystės produkcijos sunaudojama savoms reikmėms, t.y. gyvulininkystės produkcijos gamybai.
Gyvulininkystės produkcijos struktūra pateikta 3 lentelėje.

3 lentelė Gyvulininkystės produkcijos struktūra
Auginamų gyvulių rūšis 2002m. 2003m.

vnt. vnt.
Bendras gyvulių skaičius

tame skaičiuje:
Melžiamos karvės
Penimi galvijai
Veislinės telyčios
Kiaulės

672

115
116
46
395 650

114
124
50
362

Iš 3 lentelė duomenų matome, kad bendrovėje 2003m. pastebimai sumažėjo kiaulių skaičius. Tam įtaką turi tai, kad pastaruoju metu žymiai sumažėjo kiaulių supirkimo kainos. Jų auginimo savikaina nepadengia net jų auginimo išlaidų, t.y. ši gyvulininkystės šaka bendrovei šiuo metu yra nuostolinga.
Dovinės žemės ūkio bendrovė taip pat teikia žemės ūkio technikos nuomos paslaugas bendrovės pajininkams ir kitiems aplinkiniams ūkininkams. Paslaugų įkainiai jiems paprastai mažinami apie 20%. Šiuo metu bendrovėje dirba 32 darbuotojai ir bendrovei priklauso 90 pajininkų.
Paprastai bendrovė visus augalininkystės, gyvulininkystės ir su paslaugomis susijusius darbus atlieka sava technika.

3. MTP sudėtis ir techninė būklė

Diplominiame projekte yra skaičiuojamos MTP remonto darbo sąnaudos. Jų skaičiavimui reikia žinoti mašinų – traktorių parko sudėtį, mašinų išdirbį, planuojamą laikotarpio pradžioje, planuojamą apkrovimą bei tarpremontinius išdirbius.
Traktorių ir automobilių planuojamas išdirbis metams daugelyje bendrovių vidutiniškai sudaro 1/3 kapitalinio remonto išdirbio, o javų kombainams 90-100 fizinių ha nuimto ploto.

SKAIČIUOJAMOJI DALIS
4. MTP remontų kiekio skaičiavimas

Kiekvienai sudėtingai mašinai remontų kiekis yra nustatomas atsižvelgiant į mašinos išdirbį po paskutinio remonto arba nuo eksploatacijos pradžios, planuojamo laikotarpio pradžioje, planuojamas išdirbis metams ir tarpremontinis išdirbis.
Bendrai remontų kiekį galima nustatyti vienu iš šių būdų:
1) lentelių pagalba;
2) grafiniu būdu;
3) analitiniu būdu.
Tiksliausi rezultatai gaunami skaičiavimus atliekant analitiniu būdu.
Duotos markės mašinai, kapitalinių remontų skaičius surandamas pagal formulę:

NK = , (2-68), čia:
WP – vienos mašinos planuojamas išdirbis metams. Traktoriams sunaudoto kuro kg, automobiliams – nuvažiuotais km, kombainams – nuimto ploto fiziniais ha.
WK – mašinos išdirbis po paskutinio kapitalinio remonto. Tie patys vienetai.
MK – tarpremontinis mašinos išdirbis iki kapitalinio remonto. Tie patys vienetai.
Paskaičiuoju kapitalinių remontų skaičių traktoriui ДT-75, kuris įsigytas 1990 metais:

NK = = 0,32
Šiam traktoriui kapitalinių remontų nepriimu.
Analogiškai kapitaliniai remontai paskaičiuojami ir kitų markių traktoriams. Skaičiavimo rezultatus sutraukiu į 7 lentelę.
Paskaičiuoju kapitalinių remontų skaičių automobiliui ГAЗ-53Б, kuris įsigytas 1989 metais.

NK = = 0,41
Šiam automobiliui kapitalinių remontų nepriimu.
Analogiškai kapitaliniai remontai paskaičiuojami ir kitiems automobiliams.
Paskaičiuoju kapitalinių remontų skaičių javų nuemimo kombainui ДOH-1500, kuris įsigytas 1988 metais.

NK = = 0,49
Šiam javų nuėmimo kombainui kapitalinių remontų nepriimu.
Analogiškai kapitaliniai remontai paskaičiuojami ir kitiems kombainams. Skaičiavimo rezultatai įtraukiami i 8 lentelę.
Duotos markės mašinai, išskyrus automobilius, einamųjų remontų skaičius surandamas pagal formulę:

NE = – NK (2-62),
čia
WE – mašinos išdirbis po paskutinio einamojo remonto. Tie patys vienetai.
ME – tarpremontinis mašinos išdirbis iki einamojo remonto. Tie patys vienetai.
Paskaičiuoju einamųjų remontų skaičių traktoriui ДT-75, kuris įsigytas 1990 metais.

NE = = 0,95
Šiam traktoriui einamųjų remontų nepriimu. Analogiškai einamieji remontai paskaičiuojami ir kitiems traktoriams.
Skaičiavimo rezultatai įtraukiami į 7 lentelę.
Paskaičiuoju einamųjų remontų skaičių javų nuėmimo kombainui ДOH-1500, kuris įsigytas 1988 metais.

NE = = 0,48
Šiam javų nuėmimo kombainui einamųjų remontų nepriimu. Analogiškai einamieji remontai paskaičiuojami ir kitiems kombainams. Skaičiavimo rezultatai įtraukiami į 8 lentelę.
Žemės ūkio mašinoms einamieji remontai paskaičiuojami pagal formulę:

NE = бE • K (2-71)
čia
бE – metinės einamųjų remontų apimties koeficientas; бE = 0,8.
K – duotos markės mašinų skaičius.
Paskaičiuoju einamųjų remontų skaičių traktoriniams kultivatoriams, kurių yra 5 (penki).

NE = 5 • 0,8 = 4,0
Priimu 4 (keturis) einamuosius remontus traktoriniams kultivatoriams.
Analogiškai einamieji remontai paskaičiuojami ir kitoms žemės ūkio mašinoms. Skaičiavimo rezultatus sutraukiu į 9 lentelę.

5. MTP remontų darbo sąnaudų skaičiavimas

Remonto darbo sąnaudomis vadiname laiką, per kurį darbininkas gali atlikti visus darbus, susijusius su objekto remontu ar pagaminimu. Darbo sąnaudos yra vertinamos žmogaus darbo valandomis.
Remonto darbo sąnaudos kiekvienai tos pačios markės mašinai yra skirtingos.
Sprendžiant remonto planavimo klausimus, vadovaujamasi vidutiniais mašinų, agregatų, mazgų ir detalių remonto darbo sąnaudų normatyvais.
Automobilių einamojo remonto darbo sąnaudos paskaičiuojamos pagal formulę:

Ta = (ž.h.), (2-75)
čia
WP – planuojamas duotos markės vieno automobilio pravažiavimas (km) metams.
N – duotos markės automobilių skaičius.
TE – einamojo remonto darbo sąnaudos 1000 ridos kilometrų.
Paskaičiuoju einamojo remonto darbo sąnaudas automobiliams ГAЗ-53Б, kurių bendrovėje yra 3 (trys):

WP = = 9333,3 km

WP = 9333,3 km

Ta = = 214,8 ž.h.

Ta = 214,8 ž.h.

Einamojo remonto darbo sąnaudos automobiliui УAЗ-469:

Ta = = 17,55 ž.h.

Ta = 17,55 ž.h.

Traktoriams, be paskaičiuotų kapitalinių ir einamųjų remontų, yra atliekama kompleksinis diagnozavimas (KD) ir gedimų laike eksploatacijos (GLE) šalinimas. Traktoriams kompleksinio diagnozavimo darbo sąnaudos paimtos iš literatūros (2-76), o gedimų laike eksploatacijos darbo sąnaudos – iš literatūros (13-32).

7 lentelė Traktorių remonto darbo sąnaudų skaičiavimo suvestinė
Traktoriaus markė Traktorių
kiekis Remonto
rūšis Remontų
kiekis Remonto darbo sąnaudos

vieno bendros
ДT-78 2 KD
GLE –
– 10
19,4 20
38,8

T-150K 1 ER
KD
GLE 1

– 233
10
31,5 233
10
31,5
MTЗ-80,82,52
ЮMЗ-6 5 KD
GLE –
– 8
17,4 40
87
T-25A 2 KD
GLE –
– 5
6,7 10
13,4
T-16 1 KD
GLE –
– 5
6,6 5
6,6
Viso: 11 495,3

Remonto darbo sąnaudos paimtos iš literatūros (2-79).

Automobiliams pagal jų ridą kapitalinį remontą atlikti nereikia, o nuo ridos yra paskaičiuotos einamojo remonto sąnaudos.

Ta aut. = 214,8 + 17,55 = 232,35 ž.h.

Kombainų parkui be kapitalinių ir einamųjų remontų, dar yra skaičiuojamos gedimų laiko eksploatacijos darbo sąnaudos, kurios sudaro 20% nuo metinių einamojo remonto darbo sąnaudų (13-31).

8 lentelė Kombainų remonto darbo sąnaudų skaičiavimo suvestinė
Kombaino markė Kombainų kiekis Remonto
rūšis Remontų
kiekis Darbo sąnaudos

vieno bendros
ДOH-1500
CK-5 ”Нива” 3 ER
GLE 1
– 202
– 202
40,4
Э-301 1 ER
GLE 1
– 53
– 53
10,6

306

Kombainų parkui einamojo remonto darbo sąnaudos paimtos iš literatūros (2-79)

Žemės ūkio mašinoms be paskaičiuotų einamojo remonto darbo sąnaudų, dar yra skaičiuojama gedimų laike eksploatacijos darbo sąnaudos, kurios sudaro 15% nuo metinių einamojo remonto darbo sąnaudų. (13-31).

9 lentelė Žemės ūkio mašinų remonto darbo sąnaudų skaičiavimo suvestinė
Ž.ū. mašinos
pavadinimas Ž.ū. mašinų
kiekis Remonto
rūšis Remontų
kiekis Darbo sąnaudos (ž.h.)

vieno bendros
Traktoriniai
kultivatoriai
5 ER
GLE 4
– 50
– 200
30
Traktoriniai
grėbliai
4 ER
GLE 3
– 27
– 81
12,15
Virbalinės
akėčios
12 ER
GLE 9
– 8
– 72
10,8
Traktorinės
sėjamosios
4 ER
GLE 3
– 55
– 165
24,75
Šieno
rinktuvai
3 ER
GLE 2
– 31
– 62
9,30
Srutų
laistytuvai
2 ER
GLE 1
– 26
– 26
3,90

Volai
2 ER
GLE 1
– 23
– 23
3,45
Lėkštinės
akėčios
2 ER
GLE 1
– 38
– 38
5,70
Presai-
rinktuvai
2 ER
GLE 1
– 33
– 33
4,95
Trąšų
barstomosios
2 ER
GLE 1
– 45
– 45
6,75
Traktoriniai
plūgai (3korp.)
3 ER
GLE 2
– 16
– 32
4,80
Traktoriniai
plūgai (5-8korp.)
2 ER
GLE 1
– 45
– 45
6,75
Traktorinės
priekabos
8 ER
GLE 6
– 46
– 276
41,40
Traktorinės
šienapjovės
2 ER
GLE 1
– 15
– 15
2,25
Bulvių
sodinamoji
2 ER
GLE 1
– 50
– 50
7,50

Viso: 1188,95
Žemės ūkio mašinoms einamojo remonto darbo sąnaudos paimtos iš literatūros (2-84,85).
Be paskaičiuotų traktorių, automobilių, kombainų ir žemės ūkio mašinų remonto darbo sąnaudų, reikia įtraukti darbo sąnaudas ir papildomų darbų atlikimui.
Papildomų remonto darbų darbo sąnaudos surandamos pagal formulę:

Tp.d. = (ž.h.), (2-88)
čia
T – traktorių, automobilių, kombainų ir ž.ū. mašinų remonto darbo sąnaudos.
T = Ttrakt. + Taut. + Tkomb. + Tž.ū.m. = 495,3 + 232,35 + 306 + 1188,95 = 2222,6 ž.h.

T = 2222,6 ž.h.

Tp.d. = = 889,04 ž.h.

Tp.d. = 889,04 ž.h.
Toliau apskaičiuojame sumines remonto darbo sąnaudas:

TS = T + Tp.d (ž.ū.), (2-88)

TS = 2222,6 +889,04 = 3111,64 ž.h.

TS = 3111,64 ž.h.

6. Metinio remonto plano sudarymas

Norint laiku ir kokybiškai suremontuoti mašinas, be kitų faktorių, labai didelę reikšmę turi tinkamai ir laiku planuojami remonto darbai. Tinkamai suplanavus remonto dirbtuvių darbą, galima tiksliai užplanuoti atsargines dalis, remonto medžiagas, nustatyti reikalingų darbininkų skaičių, paskirstyti remonto lėšas, ritmiškai vykdyti remonto darbus.
Dirbtuvių apkrovimą reikia planuoti taip, kad jos būtų apkrauta beveik vienodai uštisus metus. Tokio planavimo emė yra ta, kad mašinos remontuojamos ištisus metus taip, kad kiekviena mašinų grupė būtų visiškai suremontuota ir paruošta prieš prasidedant žemės ūkio laukų darbams, kuriems šios mašinos bus naudojamos. Vadinasi reikia atsižvelgti į žemės ūkio darbų specifiką ir planuoti mašinų remontą tuo laiku, kai jos mažiausiai reikalingos arba visai nereikalingos laukų darbams. Taikant tokią remonto sistemą ir planavimą, sumažėja remonto dirbtuvių darbo įtampa rudens-žiemos metu, dirbtuvėse gali būti pastovūs darbininkų kadrai, geriau išnaudojamas dirbtuvių gamybinis plotas, įrengimai, įrankiai ir kt.
Darbų apimties paskirstymas pagal ketvirčius atliekamas įvertinant mašinų užimtumą pagal metų periodus.

7. Darbo jėgos skaičiavimas

Priklausomai nuo remonto dirbtuvių metinės darbų apimties, remonto dirbtuvese gali būti šios dirbančiųjų kategorijos:
1) remonto darbininkai (gamybininkai ir pagalbiniai);
2) inžineriniai-techniniai darbuotojai;
3) tarnautojai;
4) jaunesnysis aptarnaujantis personalas.
Gamybinių darbininkų skaičių dirbtuvėms galima nustatyti įvairiais būdais:
1) pagal darbo sąnaudas;
2) pagal darbo vietų skaičių;
3) pagal staklių skaičių;
4) pagal staklių darbų apimtį;
5) pagal remonto taktą.
Gamybinių darbininkų skaičių dirbtuvėms nustatydavo pagal remonto darbo sąnaudas:

Dg = , (2 -111),
čia
Ts – dirbtuvių suminės remonto darbo sąnaudos per 2003 metus (ž.h.).
Ld – tikrasis darbininko laiko fondas (val).
Tikrasis darbininko laiko fondas nustatomas pagal formulę:
Ld – (dk – dp – dš) • t • K (val), (2 – 108)
čia
dk – kalendorinis dienų skaičius 2003 metais;
dk – 365 dienos;
dp – poilsio dienų skaičius 2003 metais;
dp – 104 dienos;
dš – šventinių dienų skaičius 2003 metais;
dš – 7 dienos;
t – pamainos trukmė valandomis;
t – 8,2 val;
K – koeficiantas, įvertinantis darbo laiko nuostolius, dėl ligos, atostogų ir kitų priežasčių;
K – 0,9;
Ld = (365 – 104 – 7) • 8,2 • 0,9 = 1874,52 val.
Ld = 1874,52 val.
Tuomet,

Dg = = 1,77 gam.darb.
Priimu du gamybinius darbininkus.
Likusios darbuotojų kategorijos skaičiuojamos % nuo gamybinių ir pagalbinių darbininkų skaičiaus.
Pagalbinių darbininkų skaičius imamas 12% nuo gamybinių darbininkų sakičiaus:

Dp = , (2 – 112),

Dp = = 0,24
Priimu vieną pagalbinį darbininką.
Inžinerinių-techninių darbuotojų imama 10 % nuo gamybinių + pagalbinių darbininkų skaičiaus:

Di.t.d. = (2-113),

Di.t.d. = = 0,3

Priimu vieną inžinerijos-technikos darbuotoją.
Tarnautojų imama 7% nuo gamybinių + pagalbinių darbininkų skaičiaus:

Dt = , (2- 113),

Dt = = 0,21
Tarnautojų dirbtuvėms nepriimu.
Jaunesniojo aptarnaujančio personalo imama 2% nuo gamybinių + pagalbinių darbininkų skaičiaus:

Dj = , (2- 113),

Dj = = 0,06
Jaunesniojo aptarnaujančio personalo dirbtuvėms nepriimu.

11 lentelė Dirbančiųjų remonto dirbtuvėse žiniaraštis
Dirbančiųjų kategorijos Dirbančiųjų skaičius

Paskaičiuotas Priimtas
Gamybiniai darbininkai 1,77 2
Pagalbiniai darbininkai 0,24 1
Inžineriniai-techniniai darbuotojai 0,3 1
Tarnautojai 0,21 –
Jaunesnysis aptarnaujantis personalas 0,06 –

Viso: 4

8. Patikrinamasis remonto dirbtuvių ploto skaičiavimas

Dirbtuvių plotas skaičiuojamas projektuojant dirbtuves, tikrinant esančius plotus, perplanuojant bei rekonstruojant senas dirbtuves. Jeigu diplominiame projektavime remiamasi tipinėmis remonto dirbtuvėmis, tai atliekamas patikrinamasis skyrių plotų skaičiavimas, limituojantis dirbtuvių pralaidumą (remonto-montavimo) išardymo-surinkimo skyriuje.
Remonto dirbtuvių plotai skirstomi į:
1) Gamybinius
2) Administracinius
3) Buitinius
4) Sandėlius
5) Pagalbinius
Gamybinius plotus sudaro cechai, skyriai ir darbo barai. Prie administracinių plotų priskiriama kontora ir administracijos kabinetai. Buitinį plotą sudaro dušai, persirengimo kambariai, poilsio kambarys ir t.t.
Remonto bazėje būna įrankinė, keitimo fondo, atsarginių dalių, medžiagų, remontuotinų ir suremontuotų objektų ir kt. sandėliai. Pagalbiniuose plotuose yra energijos tiekimo mazgai, koridoriai, užpildymo stotis, gamybos aptarnavimo barai, kompresorinė, dujų generatorinė, katilinė ir t.t.
Skyrių plotus (Fs) apskaičiuojame pagal plotą, skirtą įrengimams, įskaitant praėjimus.
Techninės priežiūros ir diagnozvimo, išorinio plovimo, išardymo plovimo, remonto, montavimo, žemės ūkio mašinų remonto, dažymo ir mašinų įdirbimo skyrių plotai apskaičiuojami pagal formulę:
Fs = (Fm+Fįr)k (1-128)
čia Fm-mašinų užimamas plotas, m2

Fįr- įrengimų užimamas plotas, m2

K – koeficientas, įvertinantis praėjimus ir darbo zonas.

Atlieku remonto skyriaus ploto skaičiavimą

Fs = (147,71+8,72)4,5
Fs = 703,9 m2

Priimu Fs 760 m2
Atlieku šaltkalvių-mechaninio skyriaus ploto skaičiavimą

Fs = Fįrk (1-128)
čia Fįr-įrengimų užimamas plotas, m2
k-koeficientas, įvertinantis praėjimus ir darbo zonas
Fs = 18,64-3,5
Fs = 65,24
Priimu Fs 70 m2
Analogiškai skaičiuoju kitiems skyriams. Skaičiavimo duomenys pateikti12 lentelėje.

12 lentelė. Patikrinamasis mašinų TP ir remonto dirbtuvių plotų skaičiavimas.

Nr. plane Skyriaus ir įrenginių pavadinimas Įrenginių markė Įrenginių matmenys, (m-m) Kie
kis Ūžimam aš plotas (m2)
I Remonto skyrius
1 Tepimo ir užpildymo įrenginys 03-4967M 3,55•0,8 1 2,84
2 Elektromechninis solidolo presas 03-9903 0,68•0,38 1 0,26
3 Tepalo išdavimo bakas 133-1ГAPO 0,285•0,420 1 0,12
4 Įrankių vežimėlis ПИT-5277 0,675•0,436 1 0,29
5 Detalių plovimo vonia 2287-A 1,05•0,65 1 1,5

Nr. plane Skyriaus ir įrenginių pavadinimas Įrenginių markė Įrenginių matmenys, (m•m) Kie
kis Užimamas plotas

6 Prietaisų spinta OPГ-4991 0,9∙0,4 1 1
7 Kompresorius БY-318 1,75∙1,135 1 2
8 Lentyna detalėms – 1,4∙0,5 2 1,4
9 Smėlio dėžė – 0,50∙.4 1 0,2
10 Sijinis kranas 3,2t 7890-67 – 1 –
11 Dėžė šluostymo medžiagoms – 1∙0,5 1 0,5
12 Diagnozavimo komplektas KИ-43901Ф 0,56∙0,37 1 16,9
13 Traktorius K-701 7,4∙2,825 1 20,9
14 Traktorius T-150 5,985∙2,220 1 13,3
15 Kombainas CK-5 10,92∙5.30 1 57,9
16 Plūgas ПБM-75 4,25∙2,05 1 8,71
17 Sunkvežimis ГA3-53Б 6,395∙2,380 1 15,2
18 Sėjamoji CCT-12Б 3,55∙4,172 1 14,8
19 Kultivatorius KПC-4 3,45∙4,895 1 16,9

Paskaičiuotas plotas: 703,9

Priimtas plotas: 760
II Šaltkalvių-mechaninis skyrius
20 Tekinimo staklės 1M63 3,55∙1,69 1 6
21 Gręžimo staklės 2Б125 0,95∙0,65 1 0,62
22 Galandinimo staklės 3Б634 0,8∙0,6 1 0,48
23 Įrankių spintelė – 0,6∙0,4 3 0,72
24 Š altkalviškas darbastalis – 1,2∙0,8 3 2,85
25 Lentyna detalėms – 1,4∙0,5 3 2,1
26 Dėžė metalo atliekoms – 0,8∙0,6 2 0,48
27 Frezavimo staklės 6M825 1,92∙2,44 1 4,71
28 Smėlio dėžė – 0,5∙0,4 1 0,2
29 Šlifavimo-galandinimo staklės 3Б634 0,8∙0,6 1 0,48

Paskaičiuotas plotas: 65,24

Priimtas plotas: 70

Skyriaus ir įrenginių pavadinimas Įrenginių markė Įrenginių matmenys, (m-m) Kie kis Užimam as plotas (m2}
III Kalvės skyrius
30 Kalviškas žaizdras 22751 1,1∙1 1 1,1
31 Priekalas ГOCT-1 13989-65 0,6∙0,15 1 0,28
32 Anglių dėžė – 0,8∙0,6 1 0,48
33 Smėlio dėžė – 0,5∙0,4 1 0,20
34 Stovas kalviškiems įrankiams OPГ-1468-07-100 0,8∙0,4 1 0,32
35 Grūdinimo vonia OPГ-1468-18-
540 0,65∙0,4 1 0,26
36 Kalviški spaustuvai 0,32∙0,24 1 0,08
37 Ventiliatorius žaizdrui 3ДБ-3 0,5∙0,376 1 0,19
38 Lentyna detalėms – 1,4∙0,5 1 0,7
39 Galadininmo staklės 3Б634 0,8∙0,6 1 0,48

Paskaičiuotas plotas: 20,2

Priimtas plotas: 20
IV Suvirinimo skyrius
40 Suvirinimo transformatorius TC-300 0,76∙0,52 1 0,39
41 Stalas suvirinimo darbams elektra OKC-7523 1,1∙0,75 1 0,82
42 Acitileno generatorius ACK-1-67 Ø865 1 0,58
43 Vežimėlis dujų balionams ПТ-010 0,84∙0,8 1 0,67

Paskaičiuotas plotas: 8,61

Priimtas plotas: 9
V Vulkanizavimo skyrius
44 Vulkanizavimo aparatas 6140 0,35∙0,32 1 0,11
45 Kamerų patikrinimo vonia JI-6005 1,2∙0,71 1 0,85
46 Kamerų kabykla ПЦ-036 1,5∙0,39 1 0,58
47 Montavimo stalas – 1,2∙0,8 1 0,95

Paskaičiuotas plotas: 8,7

Nr.plane Skyriaus ir įrenginių pavadinimas Įrenginių markė Įrengimų matmenys, (m∙m) Kie kis Užimam as plotas
(m2)

Priimtas plotas: 9
VI Elektros įrengimų skyrius
48 Spinta akumuliatorių krovimui 2268 2,02∙0,8 1 0,64
49 Selinis lygintuvas BCA-111K 0,35∙0,26 1 –
50 Akumuliatorių vežimėlis ПТ-034 1,15∙0,5 1 0,57
51 Lentyna – 1,2∙0,7 1 0,84
52 Darbastalis 2314-П 0,95∙0,78 1 0,74

Paskaičiuotas plotas: 11,16

Priimtas plotas: 12
VII Buitinės patalpos 20
VIII Pagalbinės patalpos 20
IX Generatorinė 5
Išorinio plovimo skyrius yra šalia dirbtuvių esančiame kieme jo plotas 90 m2. Aatsarginių dalių sandėlys yra atskirame pastate. Tolesniuose skaičiavimuose šie plotai neatsispindės. Atsarginių dalių sandėlio plotas imamas 5% nuo gamybinių patalpų tai sudaro 44 m2.

9. Remonto darbų atlikimo organizavimas dirbtuvėse

Bendrovės remonto dirbtuvėse atliekami remontai traktoriams, automobiliams, kombainams ir žemės ūkio mašinoms.
Šiuolaikinėmis rinko ekonomikos sąlygomis, ž.ū. bendrovės, remonto įmonės ir ūkininkai negali veikti vieni. Jie turi palaikyti gamybinius, komercinius, finansinius ir kitokius tarpusavio ryšius su kitais ūkiais arba įmonėmis. Visa tai yra rinkos aplinka, kuriai priklauso įvairūs tiekėjai, tarpininkai, konkurentai, klientai.
Žemės ūkio bendrovėms arba ūkininkams labai svarbu greitai suremontuoti sugedusią mašiną. Per trumpiausią laiką sudėtinga mašina nesuremontuojama, kai netvarkingi, reikalaujantys daug darbo agregatai, mazgai pakeičiami suremontuotais arba naujais. Tai yra agregatinis mašinų remonto metodas. Agregatiniu metodu labai efektyvu remontuoti derliaus dorojimo ir transporto mašinas, tarktorius, kai sugedę agregatai, t.y. varikliai, pavarų dėžės, tiltai, degalų ir hidraulinės sistemos, siurbliai nuimami ir išvežami į gamyklas, specialias dirbtuves, techninio aptarnavimo įmones, o suremontuoti vėl sumontuojami bendrovės remonto dirbtuvėse.
Nesudėtingi remonto darbai atliekami pačiose remonto dirbtuvėse.
Žemės ūkio bendrovės remonto dirbtuvėse rekomenduoju taikyti brigadinę darbų organizavimo formą. Ją siūlau naudoti atliekant einamąjį remontą automobiliams, traktoriams, kombainams.
Atliekant darbus brigadiniu remonto metodu, visus darbus suijusius su mašinos remontu, atlieka remontininkų brigada, kurią sudaro vienas remontininkų ir remontuojamos sudėtingos mašinos traktorininkas arba vairuotojas. Kadangi pagal skaičiavimus, dirbtuvėse dirba 2 gamybiniai ir 1 pagalbinis darbininkas, todėl dirbtuvėse galima sukomplektuoti dvi remontininkų brigadas.
Nesudėtingos žemės ūkio mašinos remontuojamos paprastai individualiu metodu. Šito metodo esmė yra ta, kad remontuojamą mašiną remontininkų brigada dirbtuvėse išardo, atlieka reikalingus remonto darbus, o po to vėl surenka. Šiuo atveju, remontininkų brigadą sudaro 1 remonto darbininkas ir traktorininkas, kuriam remontuojama nesudėtinga žemės ūkio mašina priskirta. Atskirais atvejais šiai remontininkų brigadai gali padėti ir pagalbinis darbininkas.
Visas suremontuojamas mašinas būtina sutvarkyti kokybiškai. Pvz. užlūžęs arba nulinkęs tik vienas plūgo noragas padidina plūgo pasipriešinimą traukai 30 – 50 KG, o nesureguliuotas arba užsikoksavęs, apdęgęs traktoriaus maitinimo sistemos purkštukas, padidina degalų sąnaudas 15 – 20 % .

10. Dirbtuvių ventiliacijos skaičiavimas

Ventiliacija remonto dirbtuvėse gali būti natūrali ir priverstinė. Natūrali ventiliacija vyksta pro viršlangius, orlaides, langus, duris.
Priverstinė ventiliacija įrengiama tuose skyriuose, kuriuose pagal sanitarinius-higieninius reikalavimus oro apykaitų skaičius per valandą didesnis kaip trys. Priverstinė ventiliacija gali būti ištraukiamoji, paduodamoji arba mišri.
Žemės ūkio bendrovės remonto dirbtuvėse priverstinė ventiliacija bus remonto, suvirinimo, vulkanizavimo skyriuose ir kalvėje.
Visuose kituose skyriuose ir patalpose projektuoju natūralią ventiliaciją. Natūrali ventiliacija bus šaltkalvių-mechaniniame, elektros įrengimų remonto skyriuose, buitinėse bei pagalbinėse patalpose.

Priverstinės ventiliacijos skaičiavimas.

Skaičiuojant priverstinę ventiliaciją, pirmiausiai yra nustatoma skyriaus arba patalpos kubatūra:

Vs = Fgr • H (m3), (2 – 147),
čia
Fgr – skyriaus grindų plotas (m3),
H – skyriaus aukštis (m),
Paprastai atstumas nuo grindų iki lubų H = 3,75 – 6 m, (2-144)
Priimu, kad H = 5 m;
Remonto dirbtuvių skyrių plotai yra sekantys:
1) Remonto skyrius – 760 m2;
2) Kalvė – 20 m2 ;
3) Suvirinimo ir vulkanizavimo skyrius – po 9 m2.
Tuomet,

Vs1 = 760 • 5 = 3800 m3

Vs2 = 20 • 5 = 100 m3

Vs2,4 = 9 • 5 = po 45 m3
Toliau, žinant duoto skyriaus kubatūros ir oro apykaitų skaičių per valandą, (2- 146), nustatomas ventiliatoriaus našumas:

Wv = Vs • Ksk ( ), (2- 147),
čia
Vs – remonto skyriaus kubatūra (m3);
Ksk – skyriaus oro apykaitų skaičius per valandą.
Paskaičiuoju reikalingus ventiliacinius našumus anksčiau minėtiems remonto skyriams, kuriuose oro apykaitų skaičius per valandą, didesnis kaip trys:

Wv1 = 3800 • 4 = 15200 m3/h;

Wv2 = 100 • 6 = 600 m3/h;

Wv3 = 45 • 6 = 270 m3/h (suvirinimo);

Wv4 = 45 • 4 = 180 m3/h (vulkanizavimo).
Šiuolaikinėse remonto dirbtuvėse, kiekvienam priverstinę ventiliaciją skaičiuotam skyriui, nebūtinas atskiras ventiliatorius, gali būti jungiamas bendrai į ventiliacijos kameras, todėl elektros variklio galingumo skaičiuoti ir ventiliatoriui variklio parinkti – nereikia, nes varikliai komplektuojami su ventiliatoriais.
Pagal paskaičiuotą našumą, parenku ventiliatorių tipus ir jų numerius (2 – 148);
1) Remonto skyrius:

ašinis ventiliatorius MЦ №-7;
2) Kalvė:

išcentrinis ventiliatorius Ц4 – 70 №-3;
3) Suvirinimo ir vulkanizavimo skyriai:

išcentrinis ventiliatorius Ц4 – 70 №-3.

Natūralios ventiliacijos skaičiavimas

Skaičiuojant natūralią ventiliaciją, viršlangių arba orlaidžių plotus, imamas 2 – 4 % nuo skyriaus patalpos grindų ploto. (2 – 147).

13 lentelė Natūralios ventiliacijos skaičiavimo duomenys
Skyriaus patalpos pavadinimas Grindų plotas (m2) Paskaičiuotas viršulangių,
orlaidžių plotas (m2)
Šaltkalvių-mechaninis 70 2,8
Elektros įrengimų remonto 12 0,48
Buitinės patalpos 20 0,8
Pagalbinės patalpos 20 0,8

KONSTRUKTYVINĖ DALIS
11. Remonte naudojamų prietaisų paskirtis ir veikimo principas

Hidraulinės sistemos komplektuojamuose siurbliuose, eksploatacijos metu laikui bėgant, kinta siurblio našumas, o kartu ir alyvos slėgis hidraulinėje sistemoje. Tuo atveju, ardant siurblį, reikia išpresuoti įsiurbimo angoje įpresuotą įvorę. Šią įvorę ne taip paprasta išpresuoti, kadangi ji nei trupučio neišsikišusi iš siurblio korpuso.
Dažniausiai mechanizatoriai ją ardo kirstuko ir plaktuko pagalba. Kaip taisyklė – ji sugadinama, atskirais atvejais sugadinamas ir siurblio korpusas.
Minėtos įvorės išpresavimui iš siurblio, panaudoti prietaisą, kurį sudaro: veržlė 1, korpusas 2, sraigtas 3, du kaiščiai ir spyruoklė 5. Norint ištraukti įvorę, pirmiausia į įvorę įkišamas sraigtas, taip, kad kaiščiai įlystų į įvorės skyles. Po to ant sraigto užmaunamas korpusas, ir sukant veržlę, įvorė yra ištraukiama.

12. Konstruktyviniai skaičiavimai

Pirmiausia apskaičiuoju, kokios jėgos reikės įvorei išpresuoti. Ji nustatoma pagal formulę:

P = t • p • Π • l • d , (N), (11-82)
čia
t – trinties koeficiantas ašiniam detalių pasislinkimui;
p – santykinis sprendimas sujungtame paviršiuje;
l – sujungtų paviršių ilgis (mm);
d – nominalus suleidimo matmuo (mm)
Siurblio korpusas pagamintas iš aliuminio lydinio, o įvorė – iš plieno arba bronzos
t = 0,09
Įvorės ilgis l = 48 mm
Suleidimo nominalus matmuo d = 57 mm.
Santykinis spaudimas nustatomas pagal formulę:

P = , (11-83),
čia
Δ – tikroji įvarža, (mm)
C1 ir C2 – koeficiantai
E1 ir E2 – korpuso ir įvorės tamprumo moduliai (MPa)
E1 = 20 • 104 (MPa)
E2 = 7,0 • 104 MPa (11-83),
Koeficiantai C1 ir C2 apskaičiuojami taip:

C1 = – µ1, (11-83),

C2 = – µ2, (11-83),
čia
d1 – gaubiamosios detalės skersmuo (mm)
d2 – gaubiančiosios detalės skersmuo (mm)
µ1 ir µ2 – atitinkami gaubiamosios ir gaubiančiosios detalių Puansono koeficiantai. Plienui – µ1 ≈ 0,3; Aliuminio lydiniamsµ 2 ≈ 0,32

C1 = – 0,3 = 1,2

C2 = – 0,32 = 1,82
Toliau apskaičiuoju santykinį spaudimą:

p = = 16,5 MP2
Tada išpresavimo jėga

F = 0,09 • 16,5 • 3,14 • 48 • 57 = 12,76 KN

F = 12,76 KN
Toliau patikrinam, ar išpresuojant nebus nukirpti kaiščiai. Kirpimo sąlyga:

Tk = ≤ [T ]K , (3-54)
čia
Q – kerpamoji jėga (išpresavimo metu);
i – kerpamų kaiščių kiekis;
i = 2 ;
do – kniedei skirtos skylės skersmuo (mm);
[T]K – leistini kirpimo įtempimai (MPa).
Kaiščiai pagaminti iš plieno CT3, todėl

[T]K = 140 MPa ; (3-56),
do = 12 mm;
Tuomet,
TK = = 56,43 MPa
Vadinasi kaištis nebus nukirptas, nes
TK = 56,43 MPa ≤ [T ]K = 140 MPa

EKONOMINĖ DALIS
13. Dirbtuvių techninių-ekonominių rodiklių skaičiavimas

Diplominio projekto pagrindas yra ekonominiai skaičiavimai.
Priklausomai nuo projekto užduoties ir jame nagrinėjamų klausimų, projekto ekonominėje dalyje reikėtų siekti sekančių tikslų:
1) padidinti darbo našumą dirbtuvėse;
2) laikytis ekonomijos režimo;
3) sumažinti remontinės gamybos svikainą.
Kadangi diplominio projekto užduotis “Remonto darbų atlikimo organizavimas dirbtuvėse”, o jų išnaudojimo laipsnį geriausiai charakterizuoja techniniai-ekonominiai rodikliai. Šie rodikliai nustatomi taip:
1. Dirbtuvių ploto išnaudojimo koeficientas nustatomas pagal formulę:

D = , (2- 198),
čia Fg – dirbtuvių gamybinis plotas (m2);

Fb – bendras dirbtuvių plotas (m2)

D = = 0,95

D = 0,95
2. Produkcijos išleidimas vienam pagrindinių lėšų litui:

Sr = , (2- 198),
čia

Spr – dirbtuvių išleidžiama produkcija (Lt),
Sk – pagrindinės dirbtuvių lėšos (Lt),
Dirbtuvių išleidžiama produkcija nustatoma pagal formulę:

Spr = Nsąl. • S1 (Lt), (2 – 198),
čia
Nsąl. – sąlyginis remontų skaičius;
S1 – sąlyginė remonto kaina (Lt);
Sąlyginis remontų skaičius nustatomas pagal formulę:

Nsąl. = (vnt.); (2 – 89),
čia
Ts – suminės remonto dirbtuvių darbo sąnaudos (ž.h.);
Tsąl. – vieno sąlyginio remonto darbo sąnaudos (ž.h.);
Tsąl. – 300 ž.h.
Nsąl. = = 11,07 sąl.rem.
Nsąl. = 11,07 sąl.rem.
S1 = 1350 Lt, (2 – 198),
Spr. = 11,07 • 1350 = 14944,5 Lt
Spr. = 14944,5 Lt
Pagrindinės dirbtuvių lėšos skaičiuojamos pagal formulę:

Sk = Spast. + Sįr. + Sinv. (Lt) (2- 196),
čia
Spast. – pastato kaina (Lt);
Sįr. – įrengimų kaina (Lt.);
Sinv. – įrankių, prietaisų ir inventoriaus kaina (Lt);
Pastato kaina surandama pagal formulę:

Spast. = Spast • Fd (Lt); (2 – 197),
čia
Spast. – pastato lyginamoji kaina (Lt/m2);
Fd – bendras dirbtuvių plotas (m2)
Žemės ūkio bendrovės remonto dirbtuvėms
Spast. = 105 Lt/m2;
Spast. = 105 • 925 = 97125 Lt
Spast. = 97125 Lt;
Įrengimų kaina, įskaitant pristatymą ir sumontavimą, surandama pagal formulę:

Sįr. = Sįr • Fd (Lt), (2 – 197),
Sįr. – įrengimų lyginamoji kaina (Lt/m2);

Sįr. = 22,5 Lt/m2 (2 – 197);

Sįr. = 22,5 • 925 = 20812,5 Lt

Sįr. = 20812,5 Lt;
Įrengimų, įtaisų, prietaisų ir inventoriaus kaina surandama pagal formulę:

Sinv. = Sinv • Fd (Lt), (2 – 197),
čia
Sinv. – įrankių, prietaisų ir inventoriaus lyginamoji kaina (Lt/m2);
Sinv. = 7,5 Lt/m2, (2 – 197),
Sinv. = 7,5 • 925 = 6937,5 Lt
Sinv. = 6937,5 Lt
Sk = 97125 + 20812,5 + 6937,5 = 124875 Lt
Sk = 124875 Lt
Tuomet,
Sr = = 0,12
Sr = 0,12

3. Produkcijos išleidimas vienam gamybiniam darbininkui:

Sg = (Lt/gam.darb.), (2 – 198),
čia
Dg – gamybinių darbininkų skaičius;
Dg = 2 gam.darb.
Sg = = 7472,25 Lt/gam.darb.

4. Produkcijos išleidimas vienam žmogui, dirbančiam dirbtuvėse:
Sž = (Lt/žm.) (2 – 198),
čia
Db – bendras dirbančiųjų skaičius dirbtuvėse;
Db = 4
Sž = = 3736,13 Lt/žm.
Sž = 3736,13 Lt/žm.

5. Produkcijos išleidimas 1m2 dirbtuvių gamybinio ploto:
Sf = (Lt/žm.), (2 – 199),
čia
Fg – dirbtuvių gamybinis plotas (m2),
Fg = 880 m2;
Sf = = 16,98 Lt/m2
Sf = 16,98 Lt/m2
6. Bendras produkcijos kiekis tenkantis vienai žmogaus darbo valandai:
Sv = (Lt/ž.h.), (2 – 199),
čia
Ts – suminės dirbtuvių darbo sąnaudos (ž.h.)
Sv = = 4,50 Lt/ž.h.
Sv = 4,50 Lt/ž.h.

BAIGIAMOJI DALIS
14.Išvados ir pasiūlymai

Dovinės žemės ūkio bendrovės turima gamybinė techninė bazė yra pajėgi spręsti žemės ūkio technikos remonto ir techninių priežiūrų atlikimo klausimus. Šiuo metu bendrovės ekonominė situacija yra sunki. Tai sąlygoja turima sena NVS šalių žemės ūkio technika, maži žemių plotai, nepastovios žemės ūkio produkcijos supirkimo kainos.
Žemės ūkio technikos remonto darbų atlikimo kokybei pagerinti, siūlau atlikti šiuos darbus:
1. Remontus atlikti prisilaikant jų atlikimo periodiškumo.
2. Esant galimybei, stengtis atnaujinti mašinų – traktorių parką.
3. Remonto darbus atlikti prisilaikant sudaryto metinio remonto plano.
4. Remonto dirbtuvėse darbus atlikti priklausomai nuo remontuojamų mašinų sudėtingumo – brigadiniu, agregatiniu ar individualiu metodais.
5. Gerinti dirbtuvėse higienines-buitines sąlygas.
6. Remontuoti žemės ūkio techniką ir aplinkiniams ūkininkams.

15. Anotacija

Diplominį darbą paruošė Ramūnas Gedžius. Projekto atlikimo vadovas Mindaugas Mozūraitis.
Diplominio projekto temą pasirinkau “Remonto darbų atlikimo organizavimas Marijampolės savivaldybės Dovinės ŽŪB remonto dirbtuvėse”
Savo diplominiame projekte išnagrinėjau Dovinės ŽŪB ž.ū. technikos parko struktūra, charakteristiką.
Temos pagrindu nurodau problemas susijusias su žemės ūkiu.
Skaičiuojamojoje dalyje suradau MTP remontų kiekius, jų atlikimui reikalingas remonto darbo sąnaudas, sudariau metinį remonto planą, dirbtuvėms atlikau patikrinamąjį remonto dirbtuvių ploto skaičiavimą, atlikau dirbtuvių ventiliacijos skaičiavimą.
Konstruktyvinėje dalyje aprašiau sukonstruoto prietaiso paskirtį, kaip juo naudotis, atlikau konstruktyvinius skaičiavimus.
Ekonominėje dalyje paskaičiavau dirbtuvių techninius-ekonominius rodiklius.
Baigiamojoje dalyje pateikiau išvadas ir pasiūlymus remonto kokybės gerinimui.
Sudariau lenteles, naudojausi literatūra iš 12 literatūros šaltinių.
Grafinę dalį sudaro 2 brėžiniai.

16. Literatūra

1. Agroinžinerija ir energetika. LŽŪU Žemės ūkio inžinerijos fakulteto ir Lietuvos žemės ūkio asociacijos mokslo ir gamybos žurnalas Nr.7,8,2003m.
2. Baradinskas J. Mašinų aptarnavimas ir remontas.- Vilnius. Mokymo metodikos kabinetas. 1987m.
3. Baturinas A. ir kt. Mašinų detalės. – Vilnius. Mintis. 1973m.
4. Dragūnas B. ir kt. Inžinieriaus mechaniko žinynas. – Vilnius. Mokslas. 1988m.
5. Galkauskas J. ir kt. Metalų technologijos. Kaunas. Šviesa. 2002m.
6. Jonaitis L. Mašinų priežiūra. – Vilnius. UAB “Valstiečių laikraštis”, 2000m.
7. Jonušas R. ir kt.Remonto technologija. – Kaunas . Technologija 1999m.
8. Kilius A. ir kt. Mašinų-traktorių parko techninis aptarnavimas ir diagnostika.- Vilnius. Lietuvos Žemės ūkio ministerija. 1977m.
9. Labanauskis K. Žemės ūkio technikos remontas. – Vilnius. 2001m.
10. Vizgaitis J. Automobilių techninė priežiūra. – Vilnius. 2001m.
11. Vosylius J. Diplominio projekto rašymo metodika. – Marijampolė, Marijampolės kolegija, Techninių dalykų katedra. 2001m.
12. Чернин И. М. н.др. Расчета деталей машин. Минск. Высшая школа. 1978 г.
13. Каменский Н.Б. Курсовое проектирование по ремонту машин, г.Загорск, 1982г.

17. Turinys

Įvadas 1
BENDROJI DALIS 3
1. Temos teorinis pagrindimas 3
2. Dovinės ŽŪB charakteristika 5
3. MTP sudėtis ir techninė būklė 7
SKAIČIUOJAMOJI DALIS 11
4. MTP remontų kiekio skaičiavimas 11
5. MTP remontų darbo sąnaudų skaičiavimas 13
6. Metinio remonto plano sudarymas 16
7. Darbo jėgos skaičiavimas 20
8. Patikrinamasis remonto dirbtuvių ploto skaičiavimas 22
9. Remonto darbų atlikimo organizavimas dirbtuvėse 26
10. Dirbtuvių ventiliacijos skaičiavimas 27
KONSTRUKTYVINĖ DALIS 30
11. Remonte naudojamų prietaisų paskirtis ir veikimo principas 30
12. Konstruktyviniai skaičiavimai 30
EKONOMINĖ DALIS 33
13. Dirbtuvių techninių-ekonominių rodiklių skaičiavimas 33
BAIGIAMOJI DALIS 37
14.Išvados ir pasiūlymai 37
15. Anotacija 38
16. Literatūra 40
17. Turinys 41

Leave a Comment