Mašinų remonto dalyko kursinis projektas

Kursiniuose ir diplominiuose darbuose paprastai skaičiuojamos TP ir remonto sąnaudos. Jų skaičiavimai atlikti. Reikia žinoti mašinų, parko sudėtį, planuojamą išdirbį metams, tarp remontinius terminus bei mašinų išdirbį planuojamo laikotarpio pradžioje.
Traktorių – automobilių planuojamas išdirbis daugumoje atvejų vidutiniškai sudaro 1/3 kapitalinio remonto išdirbio. O javų nuėmimo kombainams sudaro 90 – 150 nuimto ploto fizinių ha.
1.1 MTP sudėtis:
Ntr = 2n + 4
Ntr = 2 • 5 + 4 = 14
Naut = (30 – n ) + 2
Naut= (30 – 5 ) + 2 = 27
Njk= 0,6n + 6
Njk= 0,6 •5 + 6 = 9
Npl = n + 8
Npl = 5 + 8 = 13
Nkult= 0,8n + 7
Nkult= 0,8 • 5 + 7 = 11
Nsėj = 1,1n + 8
Nsėj = 1,1 • 5 + 8 = 13,5

1.2 MTP techninė būklė:

Traktoriai: 65% – MTЗ – 80

Priimu = 15

15% – T-150K

Priimu = 3

20% – T-25

Priimu = 4

Automobilių: 15% – KAMAЗ-5320

Priimu = 3

85% – ГAЗ – 53 Б

Priimu = 20

Javų koombainų: 65% – ДOН – 1500

Priimu = 8

35%– SK – 5 – HИBA

Priimu = 4
Plūgai ПН – 3 – 35
Priimu = 17
Kultivatoriai KПС – 4
Priimu = 15
Sėjamosios СЗ – 3,6
Priimu = 18

1lentelė. Traktorių TP ir remontų periodiškumas
Traktoriaus
markė Matavimo
vienetai KR ER TP – 3 TP – 2 TP – 1
MTЗ – 80 kg 64800 21600 10800 2700 675
T-150K kg 124800 41600 20800 5200 1300
T-25 kg 17400 5800 2900 720 180

Traktoriai:
MTЗ – 80 – 1,9 • ER = 1,9 • 21600 = 41040 kg
T-150K – 2,4 • ER = 2,4 • 441600 = 99840 kg
T-25 – 2,2 • ER = 2,2 • 5800 = 12760 kg
2 lentelė. Automobilių TP ir remontų periodiškumas
Automobilio
markė Matavimo
vienetai KR ER TP – 1
KAMAЗ-5320 km 330000 12000 4000
ГAЗ – 53 Б km 105000 5500 1400

Automobiliai:
KAMAЗ-5320 – 0,2 • ER = 0,2 • 330 000 = 66 000 km
ГAЗ – 53 Б – 0,3 • ER = 0,3 • 105 000 = 31 500 km

3 lentelė. Javų kombainų TP ir remontų periodiškumas
Javų kombaino
markė Matavimo
vienetai KR ER TP – 1
ДOН – 1500 ha 1200 400 150
SK –5 -HИBA ha 1200 400 150

Javų kombainai:

ДOН – 1500 – 0,7 • ER = 0,7 • 400 = 280 ha

SK – 5 HИBA – 0,5 • ER = 0,5 • 400 = 200 ha

4 lentelė. Traktorių parko techninė būklė
Markė Traktorių skaičius Išdirbis po paskutinio remonto arba TP

KR ER TP – 3 TP – 2 TP – 1
MTЗ – 80 26 41040 19440 8640 540 675
T-150K 6 99840 16640 20800 – 1300
T-25 8 12760 1160 2900 20 180

5 lentelė. Automobilių parko techninė būklė
Automobilio markė Automobilių skaičius Rida po paaskutinio remonto ir TP

KR TP – 2 TP – 1
KAMAЗ-5320 2 66000 6000 2000
ГAЗ – 53 Б 10

31500 4000 1000

6 lentelė. Javų nuėmimo kombainų parko techninė būklė (ha)
Kombaino
markė Kombainų keikis Nuimta javų po paskutinio remonto ir TP

KR ER TP – 1
ДOН – 1500 12 280 400 130
SK – 5 – HИBA 6 200 400 50

Plūgams, kultivatoriams ir sėjamosioms yra skaičiuojami tik einamieji remontai. Jų skaičius bet kurios rūšies žemės ūkio mašinai ap

pskaičiuojamas pagal formulę:

NER= 0,8 • Nžūm (vnt)

NER pl.= 0,8 • 17 = 14 (vnt)

NER kult.= 0,8 • 15 = 12 (vnt)

NER sėj= 0,8 • 14 = 14 (vnt)

2. Remontų ir TP kiekio nustatymas

Traktoriams, automobiliams ir kombainams remontai ir TP kiekis nustatomas, atsižvelgiant į mašinos išdirbį po paskutinio remonto ir TP tarpremontinius išdirbius ir planuojamąjį išdirbį metams.

Planuojami išdirbiui:

Traktoriai

MTЗ – 80 – 3800 kg

T – 150K – 7200 kg

T – 25 –1100 kg

Automobiliai

KAMAЗ-5320 – 57000 Km

ГAЗ – 53 Б – 30000 Km

Javų kombainai

ДOН – 1500 – 150 ha

SK – 5 HИBA – 110 ha
Duotos markės mašinai kapitalinių remontų skaičius surandamas pagal formulę

Wp – vienos mašinos planuojamas išdirbis metams (traktoriams – sunaudotų degalų kg, automobiliams – nuvažiuotų km. skaičiumi, javų nuėmimo kombainams – nuimto ploto fiziniais ha).

Wk – mašinos išdirbis po paskutinio kapitalinio remonto.

Mk – kapitalinių remontų periodiškumas.

Kapitalinio remonto nepriimu

Kapitalinio remonto nepriimu

Kapitalinio remonto nepriimu

Kapitalinio remonto nepriimu

Kapitalinio remonto nepriimu

Kapitalinio remonto nepriimu

Kapitalinio remonto nepriimu

Einamųjų remontų skaičius, bet kurios rūšies mašinai (išskyrus automobilius) nustatomas pagal formulę:

We – mašinos išdirbis po paskutinio eiinamojo remonto.
Me – tarpremontinis mašinos išdirbis iki einamojo remonto.

Priimu vieną einamąjį remontą

Nepriimu einamojo remonto

Nepriimu einamojo remonto

Priimu vieną einamąjį remontą

Nepriimu einamojo remonto

Techninių priežiūrų Nr. 3 skaičius, kiekvienos markės traktoriui nustatomas pagal formulę:

W3 – traktoriaus išdirbis po paskutinio TP-3.

M3 – TP-3 periodiškumas.

Techninių aptarnavimų Nr.2 skaičius kiekvienos markės traktoriui ir automobiliui apskaičiuojamas pagal formulę:

Techninių priežiūrų Nr.:1 skaičius kiekvienos markės traktoriams apskaičiuojamas pagal formulę:

Automobiliams

Javų kombainams

7 lentelė. Traktorių remontų ir TP kiekio skaičiavimo suvestinė
Traktoriaus
markė Traktoriaus
kiekis KR
kiekis ER
kiekis TP – 3
kiekis TP – 2
kiekis TP –1
kiekis
MTЗ – 80 15 ─ 15 ─ – 60
T – 150K 3 ─ ─ 3 – 15
T – 25 4 ─ ─ 4 – 24
Viso: 22 ─ 15 7 – 99

8 lentelė. Automobilių remontų ir TP kiekio skaičiavimo suvestinė
Automobilio
markė Automobilių
keikis KR
kiekis TP – 2
kiekis TP –1

1
kiekis
KAMAЗ-5320 3 ─ 15 27
ГAЗ – 53 Б 20 ─ 120 320
Viso: 23 ─ 135 347

9 lentelė. Javų nuėmimo kombainų remontų ir TP kiekio skaičiavimo suvestinė
Javų kombaino
markė Javų kombainų
kiekis KR
kiekis ER
kiekis TP –1
kiekis
ДOН – 1500 8 ─ 8 8
SK – 5 HИBA 4 ─ ─ 4
Viso: 12 ─ 8 12

3. Remontų ir TP darbo sąnaudų skaičiavimas

Remonto darbo sąnaudomis vadinamas laikas per kurį darbininkas gali atlikti visus darbus susijusius su objekto remontu ar pagaminimu. Darbo sąnaudos yra vertinamos žmogaus darbo valandomis (ž.h).

Remonto darbo sąnaudos kiekvienai tos pačios markės mašinai yra skirtingos. Jos priklauso nuo mašinos techninės būklės, priežiūros sąlygų, eksploatacijos ir mašinų laikymo, o taip pat nuo specifinių kiekvienos remonto įmonės sąlygų, kadrų klasifikacijos, darbų organizavimo ir įrengimų techninės būklės. Sprendžiant remonto planavimo klausimus darbų organizavimą, ruošiant remonto technologinius procesus yra vadovaujamasi vidutiniais mašinų agregatų, mazgų ir detalių remonto darbo sąnaudų normatyvus.

Remiantis remonto įmonių patirtimi ir taikomi kursiniame ir diplominiame projektavime.

Automobiliams einamieji remontai neatliekami tačiau jiems yra skaičiuojama nuo jų ridos kilometrais einamojo darbo sąnaudos. Kiekvienos markės automobiliui einamojo darbo sąnaudos apskaičiuojamos pagal formulę.

Ta = Wp • N • Te / 1000 (ž.h )
Wp – automobilio planuojama rida km.
N – tos markės automobilių skaičius
Te – einamojo remonto darbo sąnaudos 1000 ridos km.
KAMAЗ-5320 Te = 12 (ž.h)

ГAЗ – 53 Б Te = 7,7 (ž.h)
TaKAMAZ = 57000 • 3 •12 / 1000 = 2052
TaGAZ = 30000 • 20 • 7,7 / 1000 = 4620
Traktoriams be paskaičiuotų kapitalinių remontų, TP – 3, TP – 2, TP – 1 dar atliekama sezoninės techninės priežiūros kompleksinis diagnozavimas ir gedimų laike eksploatacijos šalinimas.
10 lentelė. Traktorių remontų ir TP darbo sąnaudų skaičiavimo suvestinė
Traktoriaus
markė Traktorių
kiekis Remonto ir TP
rūšis Remonto ir TP
kiekis Darbo sąnaudos

vieno bendras
MTЗ – 80 15 ER 15 90 1350

TP – 2 – – –

TP – 1 60 2 120

T.ap 30 13 390

KD – 8 120

GLE – 17,4 261
T – 150K 3 TP –

3 3 25 75

TP – 2 – – –

TP – 1 15 3,6 54

T.ap 6 15 90

KD – 10 30

GLE – 31,5 94,5
T – 25 4 TP – 1 24 1 24

T.ap 8 5 40

KD – 5 20

GLE – 6,7 26,8

Viso: 3030
T Traktorių = 3030 (ž.h)

11 lentelė. Automobilių remontų ir TP darbo sąnaudų skaičiavimo suvestinė
Automobilio
markė Automobilio
skaičius ER
kiekis TP – 2
kiekis Darbo sąnaudos TP – 1
kiekis Darbo sąnaudos

vieno bendras vieno bendras
KAMAЗ 5320 3 2052 15 21,5 322,5 27 4,4 118,8
ГAЗ – 53 Б 20 4620 120 13,5 1620 320 3,5 1140

Viso: 3678 1942,5 1258,8
T Automobilių = 9873,3(ž.h)
Kombaino
markė Kombainų
skaičius ER
kiekis Darbo sąnaudos TP – 1
kiekis Darbo sąnaudos KD
kiekis PTP
kiekis GLE
kiekis

vieno bendras vieno bendras
ДOН-1500 8 8 202 1616 8 1,73 13,9 56 120 323,2
SK – 5 HИBA 4 ─ ─ ─ 4 1,73
6,9 28 60 ─

Viso: 1616 20,8 84 180 323,2

12 lentelė. Javų nuėmimo kombainų remontų ir TP darbo sąnaudų skaičiavimo suvestinė

T Javų nuėmimo kombainų = 2223,8 (ž.h)
13 lentelė. Žemės ūkio mašinų remontų ir TP darbo sąnaudų skaičiavimo suvestinė
ŽŪM
markė ŽŪM
skaičius ER
kiekis Darbo sąnaudos PTP
kiekis Darbo sąnaudos GLE
kiekis

vieno bendras vieno bendras
ПН – 3 – 35 17 14 16 224 17 4 68 33,6
KПC –4 15 12 50 600 15 6 90 90
СЗ – 3,6 18 14 55 770 18 3,5 63 115,5

Viso: 1594 221 239,1

T Žemės ūkio mašinų = 2054,1 (ž.h)
Toliau surandame bendras traktorių, automobilių, kombainų ir žemės ūkio mašinų remontų ir TP darbo sąnaudas.
T=Ttrakt.+Tauto.+Tkomb.+Tžūm (ž.h)
T= 3030 + 9873,3 + 2223,8 + 2054,1 = 17080,2 (ž.h)
Toliau skaičiuojamos darbo sąnaudos papildomų darbų atlikimui. Papildomus darbus sudaro remonto dirbtuvėse, dirbtuvių įrengimų remontas, įtaisų, įrankių gamyba ir remontas, detalių atstatymas ir gamyba, gyvulininkystės fermų įrengimų remontas ir keitimo fondų mazgų remontas. Papildomų remontų darbų sąnaudos apskaičiuojamos pagal formulę.
Tpd = T • 40 / 100
Tpd = 17080,2 • 40 / 100= 6832,08

Toliau skaičiuojame sumines remontų ir TP darbo sąnaudas
TS = T + Tp.d (ž.h)
TS = 17080,2 + 6832,08 = 23912,28 (ž.h)

4. Remonto ir TP metinio plano sudarymas

Norint laiku ir kokybiškai suremontuoti mašinas, bei kitų faktorių, labai didelę reikšmę turi tinkamai ir laiku planuojami remonto darbai. Tinkamai suplanavus remonto dirbtuvių darbą,metų bėgyje galima tiksliai užsiplanuoti atsarginių dalių, remonto medžiagų poreikį, nustatyti reikalingų darbininkų skaičių, paskirstyti remonto lėšas, ritmiškai vykdyti remonto darbus.
Dirbtuvių apkrovimą reikia planuoti taip, kad jos būtų apkrautos beveik vienodai ištisus metus. Tokio planavimo esmė yra ta, kad mašinos remontuojamos ištisus metus taip, kad kiekviena ma

ašinų grupė būtų visiškai suremontuota ir paruošta prieš prasidedant žemės ūkio laukų darbams, kuriems šios mašinos bus naudojamos. Vadinasi, reikia atsižvelgti į žemės ūkio darbų specifiką ir planuoti mašinų remontą tuo laiku, kai jos mažiausiai reikalingos arba visai nereikalingos laukų darbams. Taikant tokią remonto sistemą bei planavimą, sumažėja remonto dirbtuvių darbo įtampa rudens – žiemos metu, dirbtuvėse gali būti pastovūs darbininkų kadrai, geriau išnaudojamas dirbtuvių gamybinis plotas, įrankiai ir kt
14. lentelė Metinis planas
Maš.
pav. Maš.
sk. Re-
monto ir TP Re-
monto ir TP Darbo
sąnaudos. Darbo sąnaudos (ž.h) ketvirčiams

I II III IV

rūšis kiekis vieno bendras kie-kis sąn. kie-kis sąn. kie-kis sąn. kiekis sąn.
MTЗ -80 15 ER 15 90 1350 7 630 5 450 5 450 9 810

TP – 2 56 7 392 9 63 19 133 19 133 9 63

TP – 1 60 2 120 10 20 84 168 84 168 42 84

T.ap 30 13 390 ─ ─ 28 364 ─ ─ 28 364

KD ─ 8 120 ─ 126 ─ 126 ─ 126 ─ 126

GLE ─ 17,4 261 ─ 81,2 ─ 162,4 ─ 162,4 ─ 81,2
T – 150 K 3 TP – 3 7 25 175 1 25 2 50 3 75 1 25

TP – 2 14 10 140 2 20 5 50 5 50 2 20

TP – 1 70 3,6 252 10 36 20 72 30 108 10 36

T.ap 14 15 210 ─ ─ 7 105 ─ ─ 7 105

KD ─ 10 70 ─ 17,5 ─ 17,5 ─ 17,5 ─ 17,5

GLE ─ 31,5 220,5 ─ 36,75 ─ 73,5 ─ 73,5 ─ 36,75
T 25 4 TP – 1 63 1 63 10 10 22 22 21 21 10 10

T.ap 18 5 90 ─ ─ 9 45 ─ ─ 9 45

KD ─ 5 45 ─ 11, 25 ─ 11,25 ─ 11, 25 ─ 11, 25

GLE ─ 6,7 60,3 ─ 10,05 ─ 20,1 ─ 20,1 ─ 10,05
Viso : 6461 1330,75 1869,75 1415,75 1844,75
KAMAЗ5320 3 ER ─ ─ 1368 ─ 456 ─ 228 ─ 228 ─ 456

TP – 2 10 21,5 215 2 43 3 64,5 3 64,5 2 43

TP – 1 18 4,4 79,2 3 13,2 6 26,4 6 26,4 3 13,2
ГAЗ– 53Б 20 ER ─ ─ 2310 ─ 385 ─ 770 ─ 770 ─ 385

TP – 2 60 13,5 810 10 135 20 270 20 270 10 135

TP – 1 160 3,5 560 26 91 54 189 54 189 26 91
Viso : 5342,2 1123,2 1547,9 1547,9 1123,2
ДOН -1500 8 ER 8 202 3232 5 1010 5 1010 ─ ─ 6 1212

TP – 1 8 1,73 27,68 ─ ─ ─ ─ 16 27,68 ─ ─

KD ─ ─ 112 ─ ─ ─ ─ ─ 112 ─ ─

PTP ─ ─ 240 ─ ─ ─ ─ ─ ─ ─ 240

GLE ─ ─ 646,4 ─ ─ ─ ─ ─ 646,4 ─ ─
SK–5HИBA 4 TP – 1 4 1,73 10,38 ─ ─ ─ ─ ─ 10,38 ─ ─

KD ─ ─ 42 ─ ─ ─ ─ ─ 42 ─ ─

PTP ─ ─ 90 ─ ─ ─ ─ ─ ─ ─ 90
Viso : 4400,46 1010 1010 838,46 1542
ПН – 3 – 35 17 ER 14 16 352 6 96 5 80 9 144 2 32

PTP 17 4 112 ─ ─ ─ ─ 14 56 14 56

GLE ─ ─ 52,8 ─ ─ ─ ─ ─ 26,4 ─ 26,4
KПC –4 15 ER 13 50 900 ─ ─ 6 300 12 600 ─ ─

PTP 15 6 138 ─ ─ ─ ─ 20 120 3 18

GLE ─ ─ 135 ─ ─ ─ ─ ─ 135 ─ ─
СЗ – 3,6 18 ER 12 55 1320 20 1100 4 220 ─ ─ ─ ─

PTP 18 3,5 126 ─ ─ 12 42 24 84 ─ ─

GLE ─ ─ 198 ─ ─ ─ 98 ─ 100 ─ ─
Viso:3310,2 1196 800 1181,8 132,4
Viso:19479,26 remontų ir TP darbo sąnaudos 4659,95 5193,05 4983,91 4642,35
Viso: = 27270,96 panaudojus papildomus darbus 6904,95 6729,1 6729,1 6894,26
Kadangi daugiausiai remontų ir TP atlikta I ketvirtį, tai darau šio ketvirčio mėnesinį planą.

15. lentelė Mėnesinis planas.
Maš.
pav. Maš.
sk. Re-
monto ir TP Re-
monto ir TP Darbo
sąnaudos
I ketvirčio Remontų ir TP sąnaudos (ž.h)
mėnesiams

Sausio Vasario Kovo

rūšis kiekis vieno bendras kie-kis sąn. kie-kis sąn. kie-kis sąn. kiekis sąn.
MTЗ -80 15 ER 15 90 2520 9 810 3 270 3 270 3 270

TP – 2 56 7 392 9 63 3 21 3 21 3 21

TP – 1 252 2 504 42 84 14 28 14 28 14 28

KD ─ 18 504 ─ 126 ─ 42 ─ 42 ─ 42

GLE ─ 17,4 487,2 ─ 81,2 ─ 27,2 ─ 27 ─ 27
T – 150 K 3 TP – 3 3 25 175 1 25 1 25 ─ ─ ─ ─

TP – 2 14 10 140 2 20 ─ ─ 1 10 1 10

TP – 1 70 3,6 252 10 36 3 10,8 3 10,8 4 14,4

KD ─ 10 70 ─ 17,5 ─ 5 ─ 7,5 ─ 5

GLE ─ 31,5 220,5 ─ 36,75 ─ 12,75 ─ 12 ─ 12
T 25 4 TP – 1 63 1 63 10 10 4 4 3 3 3 3

KD ─ 5 45 ─ 11,25 ─ 3 ─ 5,25 ─ 3

GLE ─ 6,7 60,3 ─ 10,05 ─ 3 ─ 3 ─ 4,05
KAMAЗ5320 3 ER ─ ─ 1368 ─ 456 ─ 152 ─ 152 ─ 152

TP – 2 10 21,5 215 2 43 1 21,5 1 21,5 ─ ─

TP – 1 18 4,4 79,2 3 13,2 1 4,4 1 4,4 1 4,4
ГAЗ– 53Б 20 ER ─ ─ 2310 ─ 385 ─ 145 ─ 120 ─ 120

TP – 2 60 13,5 810 10 135 3 40,5 3 40,5 4 54

TP – 1 160 3,5 560 26 91 10 35 8 28 8 28
ДOН -1500 8 ER 16 202 3232 5 1010 1 202 2 404 2 404
ПН – 3 – 35 17 ER 22 16 352 6 96 2 32 2 32 2 32
KПC –4 15 ER 18 50 900 15 750 5 250 5 250 5 250
СЗ – 3,6 18 ER 24 55 1320 20 1100 6 330 6 330 8 440
Viso: 1414,15 1571,95 1673,85
Viso: panaudojus papildomus darbus 3741,5 3871,96 3973,85

5. Dirbtuvių darbo režimas ir laiko fondų skaičiavimas.

Prieš pradedant dirbtuvių skyrių skaičiavimą pirmiausia reikia nustatyti dirbtuvių rėžimą ir apskaičiuoti laiko fondus.

Dirbtuvių darbo režimas nustatomas pagal pamainos trukmę valandomis ir pamainų skaičių per parą. Kursiniame projekte priimsime, kad dirbtuvėse bus dirbama vieną pamainą ir esant 5 darbo dienų savaitei, pamainos trukmė bus 8,2 h.
Laikas valandomis, vieno darbininko sunaudojamas per planuojamą laikotarpį, o taip pat laikas, per kurį naudojami įrengimai ir darbo vieta vadinamas laiko fondu. Priklausomai nuo paskirties skiriamos trys laiko fondo formos:

1.Darbininko laiko fondas;

2.Darbo vietos laiko fondas;

3.Įrengimų laiko fondas.
Laiko fondas gali būti nustatomas bet kuriam planuojamo laikotarpio periodui t.y. mėnesiui, ketvirčiui arba metams.
Kursiniame projekte planuojamu laikotarpiu imsime 2003 m.

DARBININKO LAIKO FONDAS
Laikas valandomis, vieno darbininko sunaudojamas per planuojamą laikotarpį vadinamas darbininko laiko fondu. Gali būti nominalinis ir tikrasis darbininko laiko fondas. Nominalinis darbininko laiko fondas paprastai įvertina darbo laiko nuostolius dėl ligos, atostogų bei kitų priežasčių. Tikrasis laiko fondas apskaičiuojamas pagal formulę:

Ld = (dk – dp – dš ) • t • k

dk – kalendorinių dienų skaičius, 2003 m.

dp – poilsio dienų skaičius 2003 m.

dš – šventinių dienų skaičius 2003 m.

t – pamainos trukmė valandomis ( t = 8.2 h ).

k – koeficientas, įvertinantis darbo laiko nuostolius dėl ligos, atostogų ir kt. priežasčių ( k = 0.9 ).
Ld = (365 – 104 – 7 ) • 8.2 • 0.9 = 1874,52 h

DARBO VIETOS LAIKO FONDAS

Laikas valandomis per kurį planuojamam laikotarpiui yra naudojama darbo vieta yra vadinamas darbo vietos laiko fondu. (Lv) apskaičiuojamas pagal formulę:

Lv = (dk – dp – dš ) • t • n (h)

n – pamainų skaičius paroje.

Lv = (365 –104 – 7 ) • 8.2 • 1 = 2082,8 (h)

ĮRENGIMŲ LAIKO FONDAS
Laikas valandomis per kurį planuojamam laikotarpiu yra naudojami įrengimai,yra vadinamas įrengimų laiko fondu. Skiriamas nominalinis ir tikrasis įrengimų laiko fondai. Tikrasis įrengimų laiko fondas (Lt) nustatomas pagal formulę:

Lt = (dk – dp – dš ) • t • k1

k1 – koeficientas, įvertinantis įrengimų remonto trukmę ( k1 = 0.95 )

Lt= (365 – 104 – 7) • 8.2 • 0.95 = 1978,6 (h
6. Darbo jėgos skaičiavimas
Remonto dirbtuvėse yra šios dirbančiųjų kategorijos:
1. Remonto darbininkai (gamybiniai ir pagalbiniai);
2. Inžinieriai – techniniai darbuotojai;
3. Tarnautojai;
4. Jaunesnysis aptarnaujantis personalas.

Gamybiniais darbininkais laikomi montuotojai, surinkėjai, plovėjai, šaltkalviai, tekintojai, suvirintojai, kalviai ir t.t Tai darbininkai, tiesiogiai dalyvaujantys remonto ir kituose darbuose, susijusiuose su dirbtuvių remonto programos vykdymu. Gamybiniams darbininkams taip pat priklauso kvalifikuoti ūkio darbininkai (traktorininkai, kombainininkai,vairuotojai ir t.t) laikinai dirbantys dirbtuvėse įtemtu remonto laikotarpiu.
Pagalbiniai darbininkai dirba ir pagrindiniuose ir pagalbiniuose dirbtuvių baruose: tai įrankininkai, sandėlininkai, katilinių kūrikai, elektrošaltkalviai, dirbtuvių įrengimų remonto šaltkalviai, o taip pat darbininkai, transportuojantieji detales, ruošinius, žaliavą, mazgus, agregatus dirbtuvių viduje ir t.t
Inžinerijos – technikos darbuotojai yra dirbtuvių vedėjas, inžinierius – mechanikas, inžinierius – elektrikas, technikas – normuotojas, dirbtuvių skyriaus arba baro meistras – mechanikas, inžinierius – technologas, techninės kontrolės inžinierius ir t.t
Dirbtuvių tarnautojai yra buhalteris, apskaitininkas, sandėlio vedėjas ir t.t
Jaunesnįjį aptarnaujantį personalą sudaro valytojai, dirbtuvių priešgaisrinės komandos darbuotojai, sargai, kūrikai, budėtojai ir t.t

Gamybinių darbininkų skaičių dirbtuvėms ( skyriui, barui arba cechui) nustatome:
Dg = Ts / Ld
Dg – gamybinių darbininkų skaičius Ts – dirbtuvių, cecho, skyriaus, baro arba darbo vietos suminės remonto darbo sąnaudos per planuojamą laikotarpį, (ž.h). Ld – tikrasis laiko fondas valandomis per planuojamą laikotarpį.

Dg = 25622,1 / 1874,52 = 13,6 ≈ 14

Priimu 14
Pagalbinių darbininkų skaičius (Dp) imamas 12% nuo gamybinių darbininkų skaičiaus:

Dp = Dg • 12 / 100

Dp = 14 • 12 / 100 = 1,6 ≈ 2

Priimu 2
Inžinerinių – techninių darbuotojų (DITD) skaičius imamas 10% nuo gamybinių darbininkų skaičiaus:

DITD = (Dg + Dp) • 10 / 100

DITD = (14 + 2 ) • 10 / 100 = 1,6 ≈ 2

Priimu 2
Tarnautojų (Dt) imamas 7% nuo gamybinių ir pagalbinių darbininkų skaičiaus:

Dt= (Dg + Dp) • 7 / 100

Dt= (12 + 2) • 7 / 100 = 1,1

Priimu 1

Jaunesniojo aptarnaujančio personalo (Dj) imamas 2% nuo gamybinių ir pagalbinių darbininkų skaičiaus:

Dj = (Dg + Dp) • 2 / 100

Dj = (14 + 2) • 2 / 100 = 0,4 1

Priimu 1

17. lentelė Dirbančiųjų remonto dirbtuvėse žiniaraštis
Dirbančiųjų kategorijos Dirbančiųjų skaičius

Apskaičiuotas Priimtas
Gamybiniai darbininkai 13,6 14
Pagalbiniai darbininkai 1,6 2
Inžineriniai-techniniai darbuotojai 1,6 2
Tarnautojai 1,1 1
Jaunesnysis aptarnaujantis personalas 0,4 1

Viso : 20

7. Nagrinėjamo skyriaus pasirinkimas ir ploto nustatymas

Dirbtuvių atskiro remonto skyriaus plotas yra skaičiuojamas projektuojant naujas dirbtuves, tikrinant esančius faktus, perplanuojant arba rekonstruojant senas dirbtuves. Remonto dirbtuvių plotai yra skirstomi į gamybinius, administracinius, buitinius, sandėlius ir pagalbinius.

Gamybinius plotus paprastai sudaro visi pagrindiniai remonto skyriai, kuriuose atliekamas remontas arba detalių gamyba.

Administraciniams plotams priskiriama buhalterija, administracijos kabinetai.

Buitinį plotą sudaro poilsio kabinetai, persirengimo kambariai, WC, dušai.

Sandėlius sudaro atsarginių dalių, žaliavų, remontų ir laukiančių remonto sandėliai.

Pagalbinius plotus sudaro energijos tiekimo mazgai, koridoriai, kompresorinė, dujų generatorinė, katilinė.

Atskirų skyrių plotai gali būti nustatomi pagal vieną iš šių metodų:
1. Pagal plotą skirta įrengimams įskaitant praėjimus
2. Pagal plotą mašinoms ir įrengimams įskaitant praėjimus
3. Pagal remonto frontą
4. Pagal automobilio užimamą plotą
5. Pagal sąlyginių remontų skaičių. 1sąlyginis remontas 300 (ž.h)
6. Pagal darbo vietų skaičių
7. Pagal gamybinių darbininkų skaičių
8. Pagal lyginamąjį plotą atitinkamų remontų kiekiui.
Skaičiuojant atskirų skyrių plotus plačiausiai yra taikoma plotų skaičiavimas pagal plotą skirtą įrenginiams įskaitant praėjimus. Šiuo atveju bet kurio skyriaus plotas nustatomas pagal formulę:

Mašinų užpildymo ir įdirbimo
Eil. Nr. Plane Skyrių ir įrengimų pavadinimas Markė Matmenys mm Kie-kis Plotas m2

Ilgis Plotis Vie-no Bend-ras
1 Rašomasis stalas Gost-4885-49 1200 650 1 0,78 0,78
2 Lentyna įrankiam OPG-1468-05-230A 1400 500 2 0,7 1,4
3 Spinta matavimo įrankiam ir medž. OPG-1468-07-040 860 360 1 0,31 0,31
4 Stalinės galandinimo staklės TA-225 470 330 1 0,15 0,15
5 Stalas po įrengimais 1019-413 800 600 2 0,48 0,96
Viso: 3,45

Skyriaus plotą apskaičiuoju taip:

Fsk = Fįr • k

Fįr – įrengimų užimamas plotas, m2

k – koeficientas, įvertinąs praėjimo ir darbo zonas

Fsk min = 3,45 • 3,5 =12,075 (m2)

Fsk max = 3,45 • 4,5 = 15,525 (m2)
8. Skyriaus apšvietimo skaičiavimas.
Apšvietimas gali būti natūralus ir dirbtinis. Natūralaus apšvietimo skaičiavimas.
Apskaičiuoju koks bus apšvietimas skyriuje: Natūraliam apšvietimui langų plotas (FL) apskaičiuojamas pagal formulę:
FL = Fgr • k (m2)

Fgr – skyriaus grindų plotas (m2);

k – natūralaus apšvietimo koeficientas ( 0,3 – 0,35 )

FL=15,525 • 0,3 = 4,65 (m2)

Elektros įrengimų, kuro aparatūros remonto, mechaniniuose skyriuose ir administracinėse patalpose – k = 0,30 – 0,35. visuose kituose skyriuose – k= 0,25 – 0,30.
Parenkant lango matmenis reikia žinoti, kad atstumas nuo grindų iki lango apačios turi būti h1= 0,8 – 1,2 m. atstumas nuo lango viršaus iki lubų h2=0,3 – 0,5 m. žinant patalpos aukštį (H) galima apskaičiuoti lango aukštį.

hL= H – (h1+ h2), (m)

kur H – atstumas nuo grindų iki lubų ( H=3,75 – 6 m)

h1 – atstumas nuo grindų iki lango apačios, m

h1 – atstumas nuo lango viršaus iki lubų, m

hL=5 – (1 – 0,5)=3,5 m

Visų langų plotis (L) nustatomas iš formulės:

L = FL / hL

L = 4,65 / 3,5 =1,328 primu 1,48

Pasirinkus lango plotį (b), langų skaičius (nL) nustatomas pagal formulę:

Pasirinktas lango plotis (b) – 1,480 m

nL= L/b,

nL=1,48 / 1,48 =1

Dirbtinio apšvietimo skaičiavimas
Skaičiavimo būdu nustatomas lempų skaičius dirbtiniam skyriaus apšvietimui. Bendram apšvietimui lempų skaičius parenkamas pagal ,,vatų metodą”, t.y lyginamąjį šviesinį galingumą. Skyriaus apšvietimui bendras šviesos galingumas (S) nustatomas pagal formulę:

S = Fgr  So

Fgr skyriaus grindų plotas, m2

So lyginamasis šviesos galingumas.Lyginamąjį šviesos galingumą priimu 10.

S = 15,525  7,5 = 116,43 (W) Pasirinku ПСХ – 40 lemputes.

NL = S / SL

SL- vienos lempos galingumas, W

NL= 116,43 / 60 = 1,94

Priimu 2

9. Skyriaus ventiliacijos skaičiavimas

Ventiliacija remonto dirbtuvėse gali būti natūrali ir priverstinė. Natūrali ventiliacija vyksta pro viršulangius arba orlaides, langus, duris. Priverstinė ventiliacija būna ištraukiamoji, paduodamoji ir priverstinė.

Priverstinės ventiliacijos skaičiavimas

Priverstinė ventiliacija projektuojama arba patikrinama skaičiavimais tokia eilės tvarka. Darbo vietose, kur išsiskiria dulkės, dujos arba garai projektuojama vietinė ištraukiamoji ventiliacija, o kituose – bendra apyskaitinė.

Ventiliatoriaus našumas (Wv) apskaičiuojamas žinant duoto skyriaus tūrį ir oro apykaitų skaičių per valandą:

Wv = Vs • Ksk (m3 / h)

Vs – skyriaus (cecho) tūris, m3

Ksk – skyriaus oro apykaitų skaičius per valandą

Bet kurio skyriaus tūris nustatomas pagal formulę:

Vs = Fgr. • H (m3)

Fgr. – grindų plotas, m3

H – skyriaus aukštis, m

Vs = 15,525• 3,75 = 38,4m3

Wv = 38,4 • 4 = 153,6 (m3 / h)
Ventiliatorių pasirenku vieną, kadangi jo našumo pakaks gamybinėms ir pagalbinėms patalpoms vėdinti.Šio ventiliatoriaus charakteristikos yra:

Ventiliatoriaus tipas – C4 – 70;

Numeris – 3;

Našumas, m3 / h – 550 – 3300;

Slėgis, Pa – 160 – 1150;

Variklio galingumas, kW – 0,6 – 1;

Išcentrinis.

10. Darbų organizavimas skyriuje

Remonto darbų organizavimo formos yra:

1.Brigadinė forma;

2.Postinė forma;

3.Mišri forma.

Žemės ūkyje taikomi šie mašinų remonto būdai:

1.Nesukeistinis metodas;

2.Sukeistinis metodas;

3.Agregatinis metodas.

Remonto būdai gali būti:

1.Universalus stacionarinis būdas;

2.Srautinis būdas.

Atliekant darbus kuro aparatūros remonto skyriuje darbų organizavimo forma bus postinė. Šiame skyriuje taikysiu nesukeistinį remonto metodą.Skyriuje darbai bus atliekami srautiniu būdu .
Šiame skyriuje darbai pradedami atlikti kuro siurblį nuimant nuo traktoriaus variklio gretimame skyriuje, kur atliekami ardymo darbai. Nuimta detalė atsinešama į kuro aparatūros remonto skyrių ir nuplaunama detalių plovimo vonioje. Po to dedama ant išardymo ir surinkimo darbastalio ir esant reikalui ardoma arba tikrinama stenduose bei prietaisais.Jeigu tikrinant matoma, kad detalė yra sugedusi ar jos parametrai yra neleistini ji ardoma ir ieškoma defekto.Išardytos detalės, jeigu tai įmanoma, gali būti remontuojamos vietoje, o jei ne, vežamos į specializuotas kuro siurblio detalių remonto dirbtuves. Jei tokių detalių neina pataisyti ar atnaujinti detalės keičiamo naujomis. Detalės netinkamos naudojimui yra išbrokuojamos. Suremontuotas ir surinktas kuro siurblys yra pristatomas į ardymo darbų skyrių.

11. Ekonominiai skaičiavimai

Kursinio projekto ekonominėje dalyje atliksime remonto dirbtuvių palyginamųjų techninių – ekonominių rodiklių skaičiavimus. Šie rodikliai nustatomi taip:
Produkcijos išleidimas vienam pagrindinių lėšų Lt.

čia Spr – dirbtuvių išleidžiama produkcija Lt

Sk – remonto dirbtuvių kaina

Dirbtuvių išleidžiama produkcija nustatoma sekančiai:

Spr = Ts • 2,84 (Lt)

Spr = 27270,96 • 2,84 = 77449,5 (Lt)

Remonto dirbtuvių kaina skaičiuojama pagal formulę:

Sk = Spast. + Sinv (Lt)

Spast. surandama pagal formulę:

Spast. = Śpast. • Fsk

Śpast. = 105 (Lt/ m2)

Spast. = 105 • 10,24 = 1075,2 (Lt)

Įrengimų kaina įskaitant pristatymą ir sumontavimą surandama pagal formulę:

Sįr. = Śįr • Fsk (Lt)

Śįr = 22,5 • 10,24 = 230,4 (Lt)

Įrankių, prietaisų, įtaisų ir inventoriaus kaina, kurių vertė didesnė kaip 100 Lt surandama pagal formulę:

Sinv. = Śinv. • Fsk (Lt)

Śinv. = 7,5 (Lt/ m2)

Sinv. = 7,5 • 10,24 = 76,8 (Lt)

Ssk. = 1075,2 + 230,4 + 76,8 = 1382,4 (Lt)

Produkcijos išleidimas vienam gamybiniam darbininkui nustatomas pagal formulę:

Produkcijos išleidimas vienam žmogui dirbančiam dirbtuvėse nustatomas pagal formulę:

Produkcijos išleidimas vienam m2 skyriaus gamybinio ploto:

12. Traktoriaus T – 150 K diagnozavimo ir techninės priežiūros technologinių kortelių sudarymas: aušinimo sistemos

Aušinimo sistemos paskirtis – degimo metu variklio detalių paimtą šilumą perduoti į aplinkos orą.Tam reikalinga dėl to, kad: variklio detalė neperkaistų ir nesulūžtų; būtų galima sumažinti temperatūrą degimo kameroje; taip galima kontroliuoti degimo proceso trukmę; per daug neįkaistų alyva ir nepasikeistų jos tepimo savybės.
Uždarą priverstinę skysčio aušinimo sistemą sudaro skirstymo kanalas, bloko ir cilindrų galvučių aušinimo ertmės, radiatorius, vandens siurblys, termostatas, ventiliatorius, jungiamieji vamzdžiai, šiluminio režimo reguliavimo ir temperatūros kontrolės prietaisai.
Sistema pripildoma pro atvamzdį, įlituotą į radiatoriaus viršutinį bakelį ir uždaroma dangteliu. Vandeniui iš sistemos išleisti apatiniame radiatoriaus bakelyje ir variklio bloke iš dešinės pusės įtaisyti čiaupai.Skystį cirkuliuoti verčia išcentrinis vandens siurblys.Jis pumpuoja vandenį į skirstymo kanalą.Iš jo vanduo pro angas patenka į aušinimo ertmes ir aušina viršutines cilindrų įvorių dalis.Vanduo iš bloko pro kanalų angas patenka į cilindrų galvutę ant vožtuvų lizdų pertvarų ir purkštuvų įvorių angas ir jas aušina.Dalis vandens atvamzdžiu teka į paleidimo variklio aušinimo ertmę, iš jos atvamzdžiu ir vandens nutekėjimo vamzdžiu – į termostato korpusą.Priklausomai nuo to kiek įšilęs variklis, iš jo vanduo patenka arba į radiatorių, arba į vandens siurblį.

12. Darbų sauga skyriuje

Prieš pradedant remontuoti (reguliuoti), reikia apsirengti specialiais drabužiais. Darbo drabužiai užsisagstomi taip, kad nemaskatuotų skvernai, trumpi plaukai paslepiami po kepure, o ilgi – po skarele.
Darbo vieta turi būti tvarkinga, neužgriozdinta, švari, joje turi būti darbo priemonių ir įrankių. Darbo stalai – stiprūs, pakankamo pločio (mažiausiai 75 cm). Apsaugai nuo kitų darbo vietų prie stalo pritvirtinamas apsauginis tinklas. Spaustuvai statomi ne arčiau kaip 1 m vienas nuo kito. Darbo stalą riekia pritaikyti prie darbuotojo ūgio. Tam tikslui keičiamas medinių grotelių ant grindų storis. Normalus spaustuvo aukštis yra toks , kai, sulenktą alkūnę padėjus ant spaustuvo, pirštais liečiamas smakras. Jei tenka gultis ant drėgno paviršiaus (betono, žemės), reikia patiesti guminį kilimėlį, o ant jo pakloti drabužį arba naudoti specialų vežimėlį (gultą).
Kiekvienas darbininkas, atlikdamas remonto ir reguliavimo darbus, turi laikytis saugaus darbo reikalavimų: neleidžiama dirbti netinkamais įrankiais ir tokiais metodais, kai darbas paspartėja, bet pasidaro pavojingesnis.
Plauti detales reikia karštais šarmais arba nedegias skysčiais. Benzinu plauti detalių negalima. Dyzeliniais degalais arba žibalu plaunama specialiai įrengtoje vietoje po vietine ištraukiamąja ventiliacija.
Dirbantieji su naftos produktais turi periodiškai, kas 6 mėn. pasitikrinti sveikatą. Jų apranga, batai turi būti be metalinių daiktų, galinčių įskelti kibirkštį.Įrankiai turi būti pagaminti iš šviesių metalų, kad nekibirkščiuotų.
Naftos produktų garai būna sunkesni ar lengvesni už orą. Jie kaupiasi tiek apžiūrų duobėse, rūsiuose, tiek viršuje. Todėl čia reikia būti atsargiam su ugnimi. Ištraukiamoji ventiliacija turi traukti orą iš apačios ir nuo viršaus. Naftos produktų garais greit apsinuodijama, todėl draudžiama būti patalpoje, kurioje yra naftos produktų.
Tepaluoti drabužiai, skudurai gali savaime užsidegti. Todėl, prieš kabinant į spintą tokius drabužius reikia gerai išvėdinti, periodiškai deginti. Palieti degalai ar tepalai nedelsiant užpilami pjuvenomis arba žemėmis, paskui išnešami už garažo ir sudeginami. Garaže rūkyti ir naudoti atvirą ugnį draudžiama.
Po darbo rankas reikia švariai nusiplauti šiltu vandeniu su muilu.

13. Išvados ir pasiūlymai

Šis projektas padarytas pagal individualią kursinio projekto užduotį, jo tema ,,Mašinų traktorių parko TP ir remonto darbų organizavimas ’’
Šiame kursiniame projekte apskaičiuojama MTP sudėtis ir techninė būklė, taip pat nustatomas remontų ir TP kiekis.Juo remiantis apskaičiuojamas remontų ir TP darbų sąnaudos, sudaromas remonto ir TP metinis planas.Pagal metinį planą nustatomas dirbtuvių darbo režimas ir laiko fondai, remiantis skaičiavimo rezultatais nustatau visų kategorijų darbininkų skaičių.Parenku kuro aparatūros remonto skyriaus įrengimus ir nustatau jo plotą, apšvietimą, ventiliaciją.Taip pat parenkamas darbo organizavimo metodas.Sudaroma T – 150K aušinimo sistemos diagnozavimo ir techninės priežiūros technologinė kortelė.
Mano nuomone su šiais prietaisais ir įrengimais, žemės ūkio technika, dirbti nuostolingą. Kadangi tai jau pasenusi technika ir įrengimai.Siūlyčiau palaipsniui įsigyti naujos vakarietiškos žemės ūkio technikos, bei įrengimų, nes šie kur kas pranašesni už mūsų naudojamą (ypač ekonominiu požiūriu).Nors ši technika yra brangi, tačiau ją galima pirkti išsimokėtinai lizingo būdu.Ir tikrai manau, kad per kelerius metus tinkamai naudojant visa technika ir įrengimai atsipirktų.

14. Naudotos literatūros sąrašas.

Boradinskas J. ,,Mašinų techninis aptarnavimas ir remontas’’. – Vilnius, – 1987 m.
Каменский М.Ђ. ,,Курсовое проектироваие по ремонту машин. – Загорск,- 1982 г.
Грибков В. М. И др. ,,Справочник по обордованию для технческого обслуживания и ремонта тракторов и овтомобилей. – Масква, Россельхозиздам, 1978 г.
Гуревич Д. Ф. и Иерин А. А. ¸¸Ремонтные мастеркие совхозов”. – Ленинград, 1988 г.
,,Комплекеная система технического обслуживания и ремонта машин в селском хозяйстве΄΄. – Москва, 1985 г.
Baltuškonis V. ,,Darbo apsaugos ir priešgaisrinio saugumo žemės ūkyje pagrindai’’. – Vilnius, 1978 m.
Baltuškonis V. ,,Darbo apsauga žemės ūkyje’’. – Vilnius, 1985 m.
Giedra K. ,,Automobiliai ’’ – Kaunas, 2001 m.
Šimatonis S. , Filipavičius V. ir kt. ,,Traktoriai ir automobiliai ’’ – Vilnius, 1982 m.

Leave a Comment