Žuvų ir jų produktų klasifikacija

ĮŽANGA

Prekė – ekonomikoje, marketinge yra visa tai, kas gali patenkinti poreikį ir yra siūloma rinkai, siekiant sudominti, paskatinti įsigyti ir vartoti ar naudoti.Prekė – marketingo komplekso elementas, apimantis sprendimus ir veiksmus, susijusius su pardavimo objekto kūrimu ir keitimu.Prekė – buhalterinės apskaitos terminas, naudojamas pardavimui skirtoms vertybėms atskirti nuo nematerialių – paslaugų.Prekių klasifikacijaKiekviena prekė, tai savita įvairių charakteristikų visuma pagal įvairius požymius skirstant prekes į grupes, kategorijas, rūšis, tipus ir t.t. svarbesni prekių klasifikavimo požymiai: paskirtis, funkcija, kaina, matmenys, ūkio šaka, vartojimo pobūdis ir t.t.Prekių žymėjimasRemiantis daugelyje šalių galiojančiais įstatymais, visos rinkoje parduodamos prekės turi būti atitinkamai žymimos, nurodant svarbiausius požymius: pavadinimą, gamintoją ir jo adresą, sudėtį, galiojimo laiką ir pan.Lietuvos žuvų perdirbimo pramonė gamina ir teikia vartotojams vis daugiau žuvų gaminių produkcijos. Be tradicinių šaldytų, sūdytų, rūkytų, marinuotų ir konservuotų žuvų produktų, pradėta gaminti ir nemažai pusfabrikačių, kulinarijos gaminių, kaip žaliavą naudojant vis įvairesnių rūšių žuvis. Žuvis ir žuvų produktai yra prekė kuri turi savo klasifikacija ir yra atitinkamai žymima. Šio darbo tikslas išsiaiškinti: kas yra klasifikavimas ir kokia jo reikšmė; kaip klasifikuojamos ir žymimos žuvys ir žuvų produktai; kaip keičiasi žuvies ir jos produktų importas ir eksportas.

1.KLASIFIKAVIMAS

Klasifikavimas – tai visų prekių, esančių tarptautinėje prekyboje, priskyrimas konkrečiai pozicijai pagal tam tikrą prekių klasifikavimo sistemą. Lietuvoje prekės klasifikuojamos pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą (KPN). Klasifikavimas lemia, kaip prekė bus apmokestinama muitais ir kitais mokesčiais, koks mokesčių tarifas prekei bus taikomas, ar ją įvežant reikės importo licencijos ar kitokio dokumento. Labai svarbu teisingai klasifikuoti prekes. Klasifikavimo reikšmė Muitinės deklaracijoje nurodžius neteisingą prekės kodą pagal KPN, bus neteisingai apskaičiuoti tai prekei taikomi mokesčiai arba bus apskaičiuoti per dideli mokesčiai. Tai svarbu todėl, kad egzistuoja labai daug panašių prekių, kurioms taikomi skirtingi mokesčių dydžiai (arba kažkuriais atvejais visai netaikomi), tačiau jos klasifikuojamos skirtingose KPN subpozicijose. KPN kodai naudojami ir užsienio prekybos duomenų rinkimo sistemai, kurią administruoja Statistikos departamentas.

Teisingas klasifikavimas rodo, kad importuotojas arba eksportuotojas:• moka tinkamą muito mokestį ir kitus mokesčius bei rinkliavas;• gauna tinkamą paramą tam produktų eksportui;• įveža arba išveža prekes pagal tinkamas taisykles; • padeda kaupti teisingus prekybos statistinius duomenis.

2. ŽUVYS

2.1 Žuvys turi daug vertingų medžiagų Žuvys yra ne tik vitaminų, bet ir mineralinių medžiagų šaltinis. Jose daug kalcio, fosforo, kalio, mikroelementų jodo, fluoro, vario, cinko ir kt. Žuvyse yra pilnaverčių negyvulinės kilmės baltymų, todėl žmogaus organizmas žuvį geriau pasisavina, negu mėsa. Žuvies baltymai yra daug vertingesni. Žuvies sudėtyje yra lengvai ir visiškai organizmui pasisavinamų riebalų, riebaluose tirpstančių vitaminų, mikroelementų, nepakeičiamų amino rūgščių. Žuvyje yra daug lengvai virškinamų baltymų, kuriuos organizmas gerai įsisavina ir gana greitai paverčia energija.2.2 Žuvų riebalai biologiškai aktyviausi Ypač vertingos žuvyse polinesočiosios riebalų rūgštys. Mažindamos cholesterolio kiekį kraujyje, jos taip pat mažina širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, ypač aterosklerozės, atsiradimo riziką. Žuvų riebalai, net esant 0°C temperatūrai, lieka skysti, todėl žmogaus organizmas juos gerai įsisavina. Riebalai žuvyse sudaro nuo 0,3 iki 28 %. Žuvų riebalai – vienintelis didelis arachido rūgšties šaltinis (menkės riebaluose jos būna net 26-40 %). Linolo ir linoleno riebalų rūgštys mažina aterosklerozės atsiradimo riziką, kitų širdies ir kraujagyslių sistemos ligų atsiradimo riziką. Žuvų taukai ypač vertinami dėl omega-3 riebalų rūgšties. Ši riebalų rūgštis turi įtakos normalizuojant kraujospūdį, mažinant trigliceridų bei cholesterolio kiekį kraujyje. Ypač daug omega-3 riebalų rūgšties randama silkės, skumbrės, lašišos, sardinės, tuno riebaluose.

3. ŽUVŲ IR ŽUVŲ PRODUKTŲ KLASIFIKACIJA

Gyvos žuvys;Atšaldyta, šaldyta;Sūdyta;Rūkyta;Vytinta;Ikrai;Konservai.3.1 Gyvos žuvys klasifikuojamos pagal:• žuvų šeimas;• žuvų gyvenimo būdą (upės, jūros ir pan.);

• žuvų dydį (smulkios, vidutinės, stambios);• žuvų riebumą;• žuvų biologinius požymius;• žuvų kaulingumą.Klasifikavimo lentelėAtstovai Žuvų šeimos Mėsos riebumas Kaulingumas Kitos medžiagos Žvynai Kitos savybėsSidabrinis eršketas, dyglys, sterlė Erškėtingų šeima riebi Neturi kaulų Vertingi ikrai Be žvynų Turi keturis ūselius po lūpaKaršis, kuoja, karpis, žiobris, karosas, amaras, linas Karpių šeima Vidutinio riebumo (kartais riebi) Turi daug kaulų Turi prigludusius žvynus Nugaros viduryje yra vienas pelekasBaltijos kuprė, sykas, upėtakis, lašiša Lašišinių šeima Minkšta, riebi Nėra kaulų Vertinga raudonai oranžinės spalvos Smulkiais, sidabriniais žvynais Turi šoninę linijąSterkas, ešerys, pūgžlys Ešerinių šeima Liesa Be smulkių kaulų Daug ekstraktinių medžiagų Žvynai smulkūs Kartais pelekai būna suaugeSardinė, kilkė, strimelė Silkinių šeima Riebumas priklauso nuo gyvenamosios vietos Turi kaulų Plonais sidabriniais žvyneliais Galva be žvynųŽydroji, jūros lydeka; vėgėlė, navaga, menkė Menkių šeima Liesa Be smulkių kaulų Taukai kaupiasi kepenyse Smulkūs žvynai Ant apatinės lūpos išaugęs ūselisTylimųjų rytų ančiuviai Ančiuvių šeima Smulkūs lengvai skutami Žuvys smulkios, kūnas ilgas, didelė burnaStintos Stintinių šeima Įvairaus riebumo Skleidžia šviežių agurkų kvapą Ploni, lengvai nuskutami Žandikaulis įsikišęs į priekį, nugaroje 2 pelekaiStauridė, gelžtuvė Stauridžių šeima Kaulinės plokštelės Labai smulkūs žvynai Verpstės formos, suplotais šonaisPelemidė, tunas, skumbrė Skumbrinių šeima Riebi Stiprus žuvų kvapas, subręsta Sidabriniai, lengvai nuskutami Kūnas pailgas, verpstės formos, su uodegos stiebeliuJūros ešeriai Skorpeninių šeima Be smulkių kaulų Didelė galva, ant žiaunų dygliaiPlekšnė, otas, jūros liežuvis Plekšnių šeima Vidutinio riebumo Mažai kaulų Grunto spalvos (sugeba keistis) Abi akys vienoje pusėjeJūros karosai, didžiadantė Sparinių šeima Liesa Stambūs, tankūs, prigludę Galva didelė, priekinėje dalyje dygūs spinduliai
Juostuotoji, dėmėtoji vilkžuvė Vilkžuvių šeima Riebalų 2-9% Be smulkių kaulų Smulkūs įaugę į odą žvynai Aštrus dantys, galva Pusmėnulio formos, nėra pilvo pelekųVandenynų ir jūrų vėgėlės Jūrų vėgėlių šeima Vidutinio riebumo Verdamas sultinys iš galvos ir kaulų Nugaros pelekai suaugę su nugarosLydeka Lydekų šeima Liesa Gana kaulinga Padengta žvynais Strėlės formos, galva priekyje suplotaŠamas Šamų šeima Riebi Mažai kaulų Be žvynų Kūnas ilgas, su ilgais ūsaisUpių ungurys Ungurių šeima Riebi Be kaulų Be žvynų Kūnas ilgas, gyvatės formosLedžuvė Ledžuvių šeima Neriebi Kraujas bespalvis, mėsa saldoka, sultinga Kūnas šviesiai žalias su skersomis juostomisMelsvažuvė, ešerūnas, kardenosis, burbulė Ilgauodegių šeima Liesa Ikrai Žvynai su aštriais dygliais dengia visą kūną ir galvą Kardžuvė Plaukauodegių šeima Riebalų 1-7% sultinga Be žvynų Uodega kaip ilgas siūlas

Šviežia žuvis neturi pašalinio kvapo. Jeigu jaučiamas amoniako kvapas, žuvis nešviežia ir pradėjusi gesti. Oda šviežių žuvų – blizganti ir stangri, gleivės skaidrios, žvynai turi tvirtai laikytis ir blizgėti, žiaunos nuo šviesiai iki tamsiai raudonos spalvos. Šviežių žuvų akys išsipūtusios, švarios, ragena skaidri, o žuvys su įkritusiomis ir drumzlinomis akimis, išsipūtusiu ar suplėšytu pilvu, ištižusiais, susiliejusiais vidaus organais maistui netinka. Šviežių žuvų raumenys standūs, elastingi, sunkiai atsiskiria nuo ašakų, žuvis nelinksta, paspaudus pirštu, duobutė nedelsiant išsilygina, o lieka tik tuomet, kai žuvis sena. Negalima vartoti žuvų, kurių raumenys ištižę ar atsiskyrę nuo kaulų. Šviežia žuvis vandenyje skęsta, o sugedusi plauko paviršiuje, dažnai pilvu aukštyn.

3.2 Atšaldyta, šaldyta žuvis

Atšaldymas ir šaldymas vykdomas žemoje temperatūroje, kur mikroorganizmų veikla sustabdoma arba sulėtinama. Sumažinamas drėgmės kiekis žuvyje.

Atšaldymas Šaldymas0o-8o -6o -18 oElastinga Kieta Mikroelementai veikia, fermentai veikia lėtai Viskas sustojaTrumpiau išsilaiko Ilgiau išsilaiko

Atšaldymo būdai:1) ledu;2) ledo – druskos mišiniu;3) druskos tirpalu (retai).

Šaldymo būdai:1) natūraliu būdu (vyksta temperatūros svyravimas, kokybe prastesnė);2) dirbtiniu būdu ( kokybė geresnė);3) sausu būdu (druskos tirpalu, kontaktinis-bekontaktinis);4) plokšteliniais aparatais (glaistoma ledu).Stambios ir riebios žuvys po šaldymo yra glaistomos, padengiamos ledu (2 – 3mm.), nes susidariusi ledo plutelė – glaistas neleidžia oksiduotis žuvų riebalams ir išgaruoti drėgmei.

3.3 Sūdyta žuvis

Sūdymui naudojamos šviežios, atšaldytos ir sušaldytos žuvys. Gerai išsūdytos žuvys yra specifinio malonaus kvapo, spalva būdinga atitinkamos rūšies sūdytoms žuvims, nepatamsėjusi, nepageltusi (labai sūdytų žuvų paviršius gali būti nežymiai patamsėjęs, su gelsvu atspalviu paviršiuje ir pjūvio vietose).

Žuvų sūdymo būdai:

Pagal druskos panaudojimo būdą: Pagal temperatūrą:*sausas; *šiltas;*šlapias; *vėsus;*mišrus. *šaltas.

Mišrus sūdymo būdas yra geriausias, nes nesikeičia spalva, vienodžiau įsisūdo yra sultingos, drėgmės procentas nesikeičia.Šiltasis būdas – nešaldytos žuvys sūdomos, laikomos tam tikroje temperatūroje. Žuvys įsisūdo stipriai.Vėsus šaldymo būdas taikomas dažniausiai.

Pagal naudojamus priedus žuvis sūdoma:• paprastas sūdymas;• pagerintas: 1)su prieskoniais (lauro lapai, pipirai, kalendos ir kt. priesk.); 2)su atstu (įvairūs prieskoniai ir marinatas su actu);

Sūdytos žuvies ydos:

Ydos pavadinimas Charakteristika Atsiradimo priežastys Tinkamumas maistui Pažaliavusi mėsa Šviežios žuvies mėsa nesubrendusi Per trumpai brandinta žuvis Negalima, reikia toliau brandinti -2o-4oRūdys Riebalų oksidacijos apvalkalas paviršiuje Nepakankamai susūdyta ir laikoma netinkamai Priklauso nuo rūdžių laipsnio Suvirimas Suvirtos žuvies konsistencija Atsiranda laikant prie saulės šilumos Brokuojama, metama lauk

Pernokintas Minkštos, teplios konsistencijos Netinkamoje temperatūroje labai ilgai sūdyta II rūšis Surūgimas Putotas, tamsus, glitus druskos tirpalas Laikant šiltoje temperatūroje skaidosi baltymai Realizuoti negalima, turi būti nuplaunama, jei neperėjo į žuvį Įplyšimai Dėl mechaninių pažeidimų Jei ne per daug įplyšusi tai galima

3.4 Vytinta žuvis

Vytintos, tai pasūdytos ir pamažu natūraliomis sąlygomis išdžiovintos žuvys. Vytinama 15oC – 25oC temperatūroje, pavėsyje nuo 15 iki 20 dienų. Iš žuvies išgaruoja daug drėgmės. Druska ir ultravioletiniai spinduliai nuslopina mikrobų veiklą. Žuvų riebalai susigeria į raumeninį audinį, kuris pasidaro gintarinės spalvos. Vyksta dideli cheminiai riebalų ir baltymų pakitimai, susidaro specifinės aromatinės medžiagos, kurios suteikia žuviai savotišką skonį ir kvapą. Žuvis subręsta ir naudojama maistui be termininio apdorojimo. Vytintos žuvies paviršius būna sausas, švarus, nuo šviesiai pilkos iki tamsiai pilkšvos spalvos, mėsa standi arba kieta, būdingo kvapo, pjūvyje gali būti silpnas oksidacijos kvapas. Sugedusios vytinto žuvies paviršius dažnai būna drėgnas, lipnus, būdingas pelėsių ar riebalų oksidacijos kvapas, raumenys nesidalija į atskirus pluoštus.

3.5 Rūkyta žuvis

Žuvys rūkomos dūmais. Iš produkto išgaruoja drėgmė. Dūmuose yra antiseptinių medžiagų, kurios slopina mikrobų veiklą ir suteikia žuvims specifinį skonį, aromatą, spalvą. Mėsa subręsta ir teikiama maistui be kulinarinio paruošimo. Rūkymo būdai:• šaltas (18o – 40oC temp. dūmuose, keleta parų);• karštas (80o – 170oC temp. keleta valandų);• šlapias (rūkomuoju skysčiu);• mišrus (skysčiu ir dūmais);• elektrostatinis ( aukšto dažnio srovėmis).Šaltai rūkytos žuvys būna aukso spalvos, jos paviršius švarus, sausas. Kvapas malonus, būdingas rūkytiems gaminiams. Sugedusios žuvies paviršius drėgnas, blankios aukso spalvos, kartais pilkšvo atspalvio, pilvas glebus, kartais suplyšęs, mėsa glebi, apkartusi, nemalonaus kvapo. Karštai rūkytos žuvies paviršius įvairuoja nuo šviesiai auksinės iki rudos spalvos, konsistencija švelni, sultinga, gali būti sausoka, trupanti; erškėtinių žuvų gali būti standi, malonaus kvapo.

Rūkytų žuvų ydos • druskos apnašos – skiriamos II rūšiai; • pažaliavusi mėsa – nestandartinės;• blyškūs žvynai – nestandartinės (siunčiamos perrūkyti);• raukšlėtumės ir odos atšokimas – II rūšies arba nestandartinės (priklauso nuo apimties);• apdegimai – (II rūšies);• pašutimas – nestandartinės (būdingas šaltai rūkytoms).

Žuvies kokybės rodikliai:

Kokybės rodikliai I rūšis II rūšis Paviršius Švarus, blizgantis, nepageltęs Blausus, gali būti pageltimų, bet neprasiskverbę į mėsą Pilvelis Kiek įplyšęs Įplyšęs ir išlindęs, bet vidaus organai neiškritę Žiaunos Raudonos, rožinės spalvos Konsistencija Minkšta, sultinga, standi, elastinga Kieta, neglebi Kvapas Malonus be pašalinio prieskonio ir kvapo Rūgštokas iš žiaunų, o mėsa atsiduoda oksiduotais riebalais

3.6 ŽUVŲ IKRAI Klasifikavimas Pagal kilmę:– erškėtinių,– lašišinių,– kitų žuvų.Pagal spalvą:– raudonieji, – juodieji.Pagal apdorojimą:– grūdėtieji,– grūdėtieji pasterizuoti,– slėgtiniai,– plėveliniai.

Erškėtingų žuvų ikrai

Pavidalai Žaliava Apdorojimo ypatumai Išorinė išvaizdaGrūdėtieji Šviežiai ir gerai subrendę Atskiriami nuo plėvelės, pasūdomi, nuvarvinami Sausi, birūsPasterizuotėji grūdėtieji Grūdeliai kietesni Fasuojami į indelius, sandariai uždaromi, pasterizuojami, ataušinami Vienodo dydžio,spalvosSlėgti ikrai Vienalytės, teplios koncentracijos Atskiriami nuo plėvelės, sūdomi šiltame druskos tirpale Tamsios spalvos, malonaus skonio ir kvapo Ikrai su plėvele Blogesnės kokybės Sūdomi su plėvele, sūrimas nuvarvinamas Turi daug jungiamojo audinio su plėvele

Lašišinių žuvų ikrų kokybė:

Pavidalų rūšys Išorinė išvaizda Konsistencija Skonis ir kvapas I rūšis Vienodos spalvos ir dydžio birūs Turi būti malonaus skonio ir kvapo, jaučiamas silpnas kartumas ir aštrumo prieskonis

II rūšis Įvairios spalvos ir dydžio Klampi arba skystoka Silpnas rūgšties kvapas, juntamas kartumo ir aštrumo prieskonis

Juodieji ikrai (erškėtiniai): geriausios kokybės, spalva juoda, pilka. Būna tik grūdėtieji. Ikreliai sūdomi prisotintame druskos tirpale.Raudonieji ikrai (lašišiniai): yra daugiau pilnaverčių baltymų, bet truputį blogesnio skonio, jaučiamas kartokas prieskonis. Spalva šviesiai oranžinė, raudona. Dirbtiniai ikrai – gaminami iš grynų pilnaverčių baltymų, kurie ištirpinami vandenyje, pridedama tam tikrų priedų, valgomųjų dažų, druskos, vitaminų, aromatinių ir skonio medžiagų. Rauginami arbatos tirpale, kad susidarytų apvalkalėliai. Dirbtinius ikrus reikia laikyti pastovioje temperatūroje ir drėgmėje, nes šioms svyruojant trūkinėja ikrų apvalkalėlis ir produktas greičiau sugenda. Dirbtinius ikrus atskirti nuo tikrų galima, užlašinus kelis lašelius citrinos rūgšties. Tada ikrai netenka savo spalvos.

3.7 ŽUVIES KONSERVAI

Skirstomi pagal gamybos būdus: 1.sterilizuoti, 2. nesterilizuoti, 3. natūralūs, 4. užkandžių.Sterilizuoti : kaitinami 110o – 125oC, trumpiau brandinami, skirstomi į rūšis.Nesterilizuoti: nekaitinami, brandinami ilgiau. Daromi iš žuvų, kurios sūdant bręsta.Natūralūs: nededami priedai, išlieka šviežios žuvies kvapas ir skonis. Užkandžių: galutinai paruošti vartojimui, pridedama įvairiausiu priedų ir prieskonių. Pvz.: ,,Šprotai‘‘ – gaminami iš kilkės, kurios yra karštai rūkytos. ,,Sardinės aliejuje‘‘ – žuvis yra iškepama ant karštų garų ir supjaustoma gabaliukais.

4. ŽUVININKYSTĖS PRODUKTŲ REALIZAVIMO KONTROLĖ

1. Žuvininkystės produktų kilmė, įsigijimo teisėtumas, sauga ir kokybė Vyriausybės įgaliotų institucijų kontroliuojama visais gamybos, apdorojimo, perdirbimo, laikymo, vežimo, supirkimo ir realizavimo etapais.2. Žuvininkystės produktai iš žvejybos laivų iškraunami Žemės ūkio ministerijos nustatytose vietose.3. Visais žuvininkystės produktų realizavimo etapais atsekamumą nuo žuvų sugavimo iki galutinio vartotojo kontroliuoja Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.4. Draudžiama sandėliuoti, vežti, perdirbti ir parduoti mažesnes, negu Europos Sąjungos teisės aktų nustatyta, minimalaus parduoti nustatyto dydžio žuvis, skirtas maistui, išskyrus akvakultūros įmonėse išaugintas žuvis ir iš jų pagamintus produktus, bei žuvis, skirtas žuvivaisai.

5. Draudžiama prekiauti specialiosios žvejybos metu mokslinių tyrimų tikslais sužvejotomis žuvimis bei iš jų pagamintais žuvininkystės produktais. Jų panaudojimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. 6. Draudžiamų sandėliuoti, vežti, perdirbti ar parduoti žuvų ar žuvininkystės produktų panaudojimo tvarką nustato Žemės ūkio ministerija ar jos įgaliota institucija.7. Lietuvos Respublikos žvejybos laivai ir įmonės turi turėti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patvirtinimą, kad jie atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus.

5. ŽUVININKYSTĖS PRODUKTŲ ŽENKLINIMO TAISYKLĖS

1. Žuvininkystės produktų ženklinimo taisyklės nustato Lietuvos Respublikoje vartotojui parduoti skirtų šių taisyklių I priede nurodytų žuvininkystės produktų ženklinimo reikalavimus.2. Žuvininkystės produktai ženklinami pagal Lietuvos Respublikoje parduodamų daiktų (prekių) ženklinimo ir kainų nurodymo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro ir Lietuvos higienos normą „Maisto produktų ženklinimas“, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro.3. Be kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose ženklinimą, nustatytų privalomųjų prekių ženklinimo rekvizitų, žuvininkystės produktai papildomai turi būti ženklinami šiose taisyklėse nurodytais rekvizitais.4. Žuvininkystės produktų ženklinimo taisyklių tikslas – užtikrinti, kad vartotojui būtų suteikta būtina, teisinga ir visapusiška informacija apie parduodamus žuvininkystės produktus, sustiprinti vartotojų pasitikėjimą žuvininkystės produktų saugumu ir kokybe.5. Šios taisyklės privalomos visiems juridiniams ir fiziniams asmenims, parduodantiems vartotojui skirtus žuvininkystės produktus (toliau – pardavėjai), ir gamintojams.6. Šių taisyklių nuostatos netaikomos mažiems žuvininkystės produktų kiekiams, kuriuos žvejai ar žuvų augintojai tiesiogiai parduoda vartotojams, tačiau visų parduodamų žuvininkystės produktų vertė negali būti didesnė nei 70 litų.7. Žuvininkystės produktai – tai visų rūšių žuvys, nėgės, vėžiagyviai, moliuskai ir kiti vandens bestuburiai bei iš jų pagaminti produktai, išvardyti šių taisyklių 1 priede.8. Visi parduodami vartotojui žuvininkystės produktai turi būti ženklinami etiketėmis, pritvirtinamu ženklu ar kitu būdu. Ženklinimo rekvizitai turi būti pateikiami ant žuvininkystės produkto pakuotės ar bendros pakuotės. Ženklinama gerai matomoje vietoje, aiškiomis ir neištrinamomis raidėmis. Parduodant neįpakuotus žuvininkystės produktus vartotojui, ženklinimo rekvizitai pateikiami šalia etiketėse.

6. ŽUVININKYSTĖS PRODUKTŲ ŽENKLINIMO REKVIZITAI

1. Žuvininkystės produktų ženklinimo rekvizitai yra:1.1. komerciniai žuvų rūšių pavadinimai pagal Komercinių žuvų rūšių pavadinimų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu. Taip pat gali būti nurodyti ir atitinkamų rūšių žuvų lotyniški moksliniai pavadinimai;1.2. žuvininkystės produktų gamybos metodas;1.3. žuvininkystės produktų kilmė.2. Nurodant žuvininkystės produktų gamybos metodą ir kilmę, pateikiamas vienas iš šių rekvizitų, jei žuvys, iš kurių sudaryti žuvininkystės produktai, buvo:2.1. sužvejotos jūrose – nurodoma „Sužvejota (žvejybos rajonas pateikiamas pagal nurodytus šių taisyklių 2 priede žvejybos rajonus; žvejybos rajonas gali būti nurodomas pateikiant tikslesnius duomenis)“;2.2. sužvejotos gėluose vandenyse – nurodoma „Sužvejota gėluose vandenyse (kilmės šalies pavadinimas)“;2.3. dirbtinai užaugintos gėlame arba jūros vandenyje, sudarant joms optimalias mitybos ir gyvenimo sąlygas, – nurodoma „Užauginta (kilmės šalies pavadinimas)“. Nurodoma ta kilmės šalis, kurioje žuvys buvo auginamos paskutinę augimo stadiją. Jeigu žuvys buvo auginamos paskutinę augimo stadiją ne vienoje, o keliose šalyse, gali būti nurodomos ir kelios šalys.3. Jeigu parduoti pateikiami žuvininkystės produktai sudaryti iš kelių rūšių žuvų, ženklinimo rekvizitai nurodomi kiekvienai žuvų rūšiai atskirai.4. Jeigu parduoti pateikiamas iš vienos rūšies žuvų sudarytas žuvininkystės produktų mišinys, kurio atskiros dalys gautos skirtingais gamybos metodais, turi būti nurodomos kiekvienos dalies gamybos metodas. Jeigu parduoti pateikiami žuvininkystės produktai, sudaryti iš vienos rūšies žuvų, sužvejotų skirtinguose žvejybos rajonuose arba užaugintų skirtingose šalyse, nurodomas žvejybos rajonas, kuriame sužvejota, arba kilmės šalis, kurioje užauginta didžioji tų produktų sudedamoji dalis, ir pateikiama nuoroda, kad žuvininkystės produktai buvo sužvejoti skirtinguose žvejybos rajonuose arba užauginti keliose šalyse.

7. ATSEKAMUMAS IR KONTROLĖ

1. Siekiant užtikrinti atsekamumą iki žuvų sužvejojimo arba užauginimo, informacija apie komercinį pavadinimą, gamybos metodą ir žvejybos rajoną arba kilmės šalį turi būti prieinama visuose žuvininkystės produkto pardavimo etapuose. Ši informacija pateikiama ženklinant arba su prekėmis pateikiamuose pardavimo dokumentuose.

2. Už ženklinimui pateikiamos informacijos teisingumą yra atsakingas žuvininkystės produktų gamintojas.3. Draudžiama parduoti vartotojui neženklintus žuvininkystės produktus ar žuvininkystės produktus, neatitinkančius ženklinimo reikalavimų, nustatytų šiose taisyklėse ar kituose teisės aktuose. Už šių reikalavimų nesilaikymą atsako pardavėjas.

______________

Žuvininkystės produktųženklinimo taisyklių 1 priedas

Prekės kodas Prekės pavadinimas

0301 Gyvos žuvys;0302 Šviežios arba šaldytos žuvys, išskyrus žuvų filė ir kitą žuvų mėsą, klasifikuojamą 0304 pozicijoje;0303 Užšaldytos žuvys, išskyrus žuvų filė ir kitą žuvų mėsą, klasifikuojamą 0304 pozicijoje;0304 Žuvų filė ir kita žuvų mėsa (malta arba nemalta) šviežia, šaldyta arba užšaldyta;0305 Vytintos žuvys, sūdytos arba užpiltos sūrymu; rūkytos žuvys, virtos ar keptos arba nevirtos ir nekeptos prieš rūkymą arba rūkymo proceso metu; žuvų miltai, rupiniai ir granulės, tinkami vartoti žmonių maistui;0306 Vėžiagyviai su kiautais arba be kiautų, gyvi, švieži, šaldyti, užšaldyti, vytinti, sūdyti arba užpilti sūrymu; vėžiagyviai su kiautais, virti vandenyje arba garuose, šaldyti arba nešaldyti, užšaldyti arba neužšaldyti, vytinti arba nevytinti, sūdyti ar užpilti sūrymu, arba nesūdyti ir neužpilti sūrymu; vėžiagyvių miltai, rupiniai ir granulės, tinkami vartoti žmonių maistui;0307 Moliuskai su geldelėmis arba be geldelių, gyvi, švieži, šaldyti, užšaldyti, vytinti, sūdyti ar užpilti sūrymu; kiti vandens bestuburiai, išskyrus vėžiagyvius ir moliuskus, gyvi, švieži, šaldyti, užšaldyti, vytinti, sūdyti ar užpilti sūrymu; vandens bestuburių, išskyrus vėžiagyvius, miltai, rupiniai ir granulės, tinkami vartoti žmonių maistui.

______________

Žuvininkystės produktųženklinimo taisyklių 2 priedas

Žvejybos rajonas Kodas*

Šiaurės Vakarų Atlantas FAO 21 rajonasŠiaurės Rytų Atlantas** FAO 27 rajonasBaltijos jūra FAO 27.IIId rajonasCentrinis Vakarų Atlantas FAO 31 rajonasCentrinis Rytų Atlantas FAO 34 rajonas

Pietvakarių Atlantas FAO 41 rajonasPietryčių Atlantas FAO 47 rajonasViduržemio jūra FAO 37.1, 37.2 ir 37.3 rajonaiJuodoji jūra FAO 37.4 rajonasIndijos vandenynas FAO 51 ir 57 rajonaiRamusis vandenynas FAO 61, 67, 71, 77, 81 ir 87 rajonaiAkvatorija aplink Antarktidą FAO 48, 58 ir 88 rajonaiVidaus vandenys FAO 05 rajonas

*Pagal tarptautinę Maisto ir žemės ūkio organizaciją (FAO).**Išskyrus Baltijos jūrą.______________

8. ŽUVININKYSTĖLietuvos žuvininkystės sektoriuje dirba apie 6 000 gyventojų. Daugiau nei pusė jų dirba žuvies perdirbimo fabrikuose. Nors žuvies gaminiai sudaro tik 0,1% Lietuvos BVP, jie apima 15% visos žemės ūkio produkcijos. Žuvis ir žuvies produktai sudaro 7% viso šalies maisto produktų eksporto.Lietuvos žvejyba telkiasi Klaipėdos jūrų uoste. Baltijos jūros laivyną sudaro 71 laivas, kurių ilgis nuo 18 iki 30 metrų. Apie 100 mažesnių laivų žvejoja netoli pakrantės bei Kuršių mariose. Baltijos jūroje pagaunama apie 10 000 tonų menkių, silkių, šprotų ir plekšnių. 25 laivų laivynas, plaukiantis į atvirą jūrą, žvejoja teritorijose Šiaurės Vakarų Atlanto žvejybos organizacijos (NAFO) ribose pagal Šiaurės Vakarų Atlanto žvejybos konvenciją, taip pat žvejoja ir pietryčių Atlanto vandenyne. Šis laivynas sugauna didžiąją dalį Lietuvos produkcijos, nes kasmet sugauna apie 140 000 tonų žuvies ir krevečių. Žūklės sektoriuje dirba apie 2 400 žvejų.8.1 Lietuvos žuvų perdirbimo įmonės veržiasi į ES rinkasBendradarbiaudami su užsienio partneriais ir steigdami bendras įmones, Lietuvos žuvų produktų gamintojai perima rinkodaros patirtį, stengiasi orientuotis į paklausą. Lietuvos žuvų perdirbimo pramonė gamina ir teikia vartotojams vis daugiau produkcijos. Be tradicinių šaldytų, sūdytų, rūkytų, marinuotų ir konservuotų žuvų produktų, pradėta gaminti ir nemažai pusfabrikačių, kulinarijos gaminių, kaip žaliavą naudojant vis įvairesnių rūšių žuvis. Žuvininkystės departamento teigimu, dabar didesnė žuvų ir žuvų produktų paklausa negu pasiūla, nes žuvys yra specifinis maisto produktas ir riboti ištekliai nepatenkina vartotojų poreikių. Lietuvai įstojus į ES, mūsų žuvų perdirbimo įmonės gali laisvai, be jokių apribojimų ar muitų išvežti savo gaminius į bet kurią ES šalį. Be to, supaprastinus ES sienų kirtimo procedūras žuvų produktai yra pristatomi daug greičiau.

Jau šiuo metu žuvų perdirbimo įmonės gamybą labiau orientuoja eksportui į ES šalis negu į Rusiją ar Ukrainą, nors ir šios šalys ir ateityje turėtų išlikti svarbios prekybos partnerės. Lietuvai išlaikius dabartinius žaliavų tiekėjus ir atsivėrus didžiulei ES rinkai, mūsų žuvų perdirbimo pramonė turės didžiules plėtros galimybes. Šiuo metu įmonės iš ES pagal SAPARD programą gauna nemažą paramą, kuri padeda joms prisitaikyti prie griežtesnių ES reikalavimų. Lietuvai tapus ES nare, žuvininkystė remiama iš Žuvininkystės orientavimo fondo (FIFG).

8.2 Prekyba jūros žuvimi tarp Lietuvos ir ES šalių 2005 m. sausio-liepos mėnesiais2004 ir 2005 m. sausio-liepos laikotarpiu beveik visų jūros žuvų išvežimo apimtys iš Lietuvos į ES šalis ženkliai padidėjo. Pavyzdžiui, šių metų sausio-liepos mėnesiais, palyginti su 2004 m. tuo pačiu laikotarpiu šviežių arba atšaldytų šprotų išvežimo į ES apimtys išaugo beveik 5 kartus ir sudarė 5,79 tūkst. t. Visas jų kiekis – apie 5,8 tūkst. t buvo išvežtas į Daniją. Kiek mažiau buvo išvežta sardinių ir sardinėlių – 3,85 tūkst. t bei 3,79 tūkst. t menkių. Daugiausia menkių buvo išvežta į Didžiąją Britaniją. Lyginant su praėjusių metų sausio-liepos mėnesiais, 2005 m. atitinkamu laikotarpiu menkių išvežta 5,32% mažiau. 2005 m. sausio-liepos mėnesiais, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu beveik visų jūros žuvų įvežimo iš ES apimtys sumažėjo, tik silkių įvežta apie 1,5 karto daugiau. Didžiausia dalis sušaldytų silkių įvežama iš Olandijos. . 2004 ir 2005 m. sausio-liepos laikotarpiu ženkliai padidėjo įvežamų bei išvežamų žuvų kaina. Labiausiai išaugo išvežamų silkių kaina – apie 1,4 karto ir minėtuoju laikotarpiu vidutiniškai sudarė 1,87 Lt/kg.

IŠVADOS

Šiame darbe man pavyko išsiaiškinti klasifikavimo reikšmę muitams ir prekybai. Taip pat sužinojau, kad

žuvies mėsa – labai vertingas maisto produktas, susidedantis iš baltymų, riebalų, ekstrakcinių medžiagų, mineralinių druskų, vitaminų, vandens. Žuvyje, lyginant su šiltakraujais gyvūnais, yra gerokai mažiau nevisaverčių baltymų, todėl ji lengviau virškinama ir gerai įsisavinama.Taip pat išdėsčiau žuvų ir žuvų produktų klasifikavima ir ženklinimą, kurie patvirtinti Lietuvos Respublikos ūkio ministro pagal ES reikalavimus.Prekyba žuvimis ženkliai padidėjo į ES šalis, nes dabar didesnė žuvų ir žuvų produktų paklausa negu pasiūla.

LITERATŪRA

http://www.vet.lt/index.php?parent=15&module=15&action=page&id=45 [2005 10 25]http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=219285&Condition2= [2005 10 25]http://www.ris.lt/index.php?id=7427&action=more [2005 10 26]http://www.gastro.lt/default.asp?DL=L&TopicID=63&ArticleID=85&Page=1 [2005 10 27]http://www.meniu.lt/news.php?strid=1112&id=58285 [2005 10 25]http://www.euroverslas.lt/? [2005 10 26]http://www.cust.lt. [ 2005 10 26]http://www.zum.lt/min/Informacija/dsp_news.cfm?NewsID=511&langparam=LT&Title=&From=&To=&Page=121&list=10 [2005 11 02]