Žuvų miltai

Turinys

1. Įvadas 3
2. Tiriamoji dalis 4
3. Išvados 6
4. Literatūros sąrašas 7

Žuvų miltai – tai birus krovinys, kuris dėl savo savybių
dažniausiai yra gabenamas maišuose. Žuvų miltai labai dulka, o taip pat
negali sudrėkti, nes sudrėkus pradeda kaisti ir gali užsidegti, ar net
sprogti.

Šiais laikais pašarinių žuvies miltų gamyba greitai vystosi
beveik visose valstybėse. Daugumoje jų pašarinių žuvies miltų gamybai
naudojamos ne tik liekanos, bet visa žuvis. Pavyzdžiui, Norvegijoje į
miltus perdirbama apytikriai 80 proc. visos sugaunamos žuvies (silkės), JAV
– apie 40 proc., o žuvies miltų poreikis sudaro apie 480 tūkst. tonų.

Šiais laikais žuvies pramonė keičia prrincipus naudodama valgomąją
žuvies dalį, o taip pat įvairias žuvies liekanas ir mažavertę žuvį,
siekdama pagaminti pašarus ir techninę produkciją. 1
pav.

Iš nevalgomos ir mažavertės žuvų dalies galima pagaminti
skirtingus produkciją, kuria naudojasi lengvoji pramonė ir žemės ūkis,
ypatingai gyvulininkystė. Tai tokia produkcija kaip žuvies pašarų miltai,
taukai, klijai ir kita.

Gausūs moksliniai tyrimai ir praktinė patirtis parodė, kad žuvies
miltai teikia teigiama poveikį įsisavinant augalinį maistą. Dėl to gerėja
gyvulių jauniklių ir paukščių išgyvenimas, padidėja jų gyvos masės
vidutinis paros prieaugis, didėja paukščių dėslumas, o pašarų sąnaudos
vienam vienetui sumažėja.

Žuvies miiltai yra gausūs gyvulinės kilmės baltymais (55 – 75 %),
miltuose laikosi mineralinės medžiagos (12 – 35 %), riebalai (2 – 12 %), o
taip pat vanduo (8 – 10 %). Be to, žuvies miltai turi savyje didžiulį kiekį
įvairių mikroelementų (jodo, mangano, kobalto ir kt.), o taip pat vitaminų
(A, D, B grupės ir kt.).

Jei ilgai laikomi per d

drėgni ( > 15 % ) juose suaktyvėja
mikroorganizmai ( pelija, kaista ), per sausi (< 12 % ) arba per daug
šiltai laikomi apkarsta ( oksiduojasi riebalai ).

Laikomi maišuose sausuose, gerai vėdinamose sandėliuose ( maišai
kraunami į rietuves ant medinių grotų 6 – 8 eilėmis ) arba be taros
sandariuose siluose. 2 pav.

Kaip matome iš 3 paveikslo žuvų miltai į Lietuvą periode 2002 –
2005 metais daugiausia buvo importuojami iš Danijos, Islandijos, Peru ir
kitų valstybių. Taip pat matome, kad ne visose gyvūnų laikymo, kurios
randasi pažymėtose apskrityse, galiam šerti gyvulius gyvulinės kilmės
žaliavų turinčiais pašarais.

3 pav.

Pašarams, kurie savo sudėtyje turi žuvies miltų yra taikomi
įvairūs apribojimai pagal LR įstatymus ir Europos Sąjungos reikalavimus.

Pašarų kokybė ir sauga

Gyvūninių maisto produktų kokybę ir konkurencingumą didžia dalimi
lemia pašarai, o pastarųjų pašarų kokybę – tai, kaip laikomasi privalomųjų
pašarų saugos reikalavimų.

Europos Sąjungoje pašarų kokybę ir saugą lemiantiems faktoriams
keliami dideli reikalavimai. Tam tikslui parengta kelios dešimtys dokumentų
(reglamentai, diirektyvos, sprendimai ir rekomendacijos), kuriais remiantis
nustatyti pašarų produkcijai keliami bendrieji rinkos reikalavimai, pašarų
priedų ir kitų medžiagų vertinimo kriterijai, privalomieji saugos ir
kokybės reikalavimai. Taip pat siekiant užtikrinti pašarų produkcijos
savikontrolę visoje jų kaitos grandinėje, gamybos ir prekybos įmonėms
nustatyti minimalūs reikalavimai pažangioms sistemoms diegti bei pašarų
priežiūros ir tikrinimo tvarka.

Išvados

Žuvų miltai yra priskiriami prie generalinių krovinių rūšies, nes
jie dažniausiai yra gabenami supakuoti į maišus. Maišai būna nuo 50 iki 100
kg masės. Kaip ir kiekvienai generalinio krovinio rūšiai, žuvies miltams
gabenti reikia tinkamai paruošti triumus, tai yra negali b

būti drėgmės ar
vietų iš kurių galėtų pratekėti skystis į triumus.

Žuvų miltai yra tapusi svarbi gyvulių maisto raciono sudedamoji
dalis, nes jie yra maistingi ir dėka jų žymiai pagerėja gyvulių prieaugis,
negu mintant vien žole.

Literatūros sąrašas

1. www.baltlanta.lt
2. www.lva.lt/vetzoo/old/Nr_28/pdf/gruzauskas.pdf
3. www.kedainiugrudai.lt
4. www.zum.lt
5. www.fishflour.ru

Leave a Comment