Žuvų miltai – tai birus krovinys, kuris dėl savo savybių dažniausiai yra gabenamas maišuose. Žuvų miltai labai dulka, o taip pat negali sudrėkti, nes sudrėkus pradeda kaisti ir gali užsidegti, ar net sprogti.
Šiais laikais pašarinių žuvies miltų gamyba greitai vystosi beveik visose valstybėse. Daugumoje jų pašarinių žuvies miltų gamybai naudojamos ne tik liekanos, bet visa žuvis. Pavyzdžiui, Norvegijoje į miltus perdirbama apytikriai 80 proc. visos sugaunamos žuvies (silkės), JAV
– apie 40 proc., o žuvies miltų poreikis sudaro apie 480 tūkst. tonų.
Šiais laikais žuvies pramonė keičia principus naudodama valgomąją žuvies dalį, o taip pat įvairias žuvies liekanas ir mažavertę žuvį, siekdama pagaminti pašarus ir techninę produkciją. 1
pav.
Iš nevalgomos ir mažavertės žuvų dalies galima pagaminti skirtingus produkciją, kuria naudojasi lengvoji pramonė ir žemės ūkis, ypatingai gyvulininkystė. Tai tokia produkcija kaip žuvies pašarų miltai, taukai, klijai ir kita.
Gausūs moksliniai tyrimai ir praktinė patirtis parodė, kad žuvies miltai teikia teigiama poveikį įsisavinant augalinį maistą. Dėl to gerėja gyvulių jauniklių ir paukščių išgyvenimas, padidėja jų gyvos masės vidutinis paros prieaugis, didėja paukščių dėslumas, o pašarų sąnaudos vienam vienetui sumažėja.
Žuvies miltai yra gausūs gyvulinės kilmės baltymais (55 – 75 %), miltuose laikosi mineralinės medžiagos (12 – 35 %), riebalai (2 – 12 %), o taip pat vanduo (8 – 10 %). Be to, žuvies miltai turi savyje didžiulį kiekį įvairių mikroelementų (jodo, mangano, kobalto ir kt.), o taip pat vitaminų
(A, D, B grupės ir kt.).
Jei ilgai laikomi per drėgni ( > 15 % ) juose suaktyvėja mikroorganizmai ( pelija, kaista ), per sausi (< 12 % ) arba per daug šiltai laikomi apkarsta ( oksiduojasi riebalai ).
Laikomi maišuose sausuose, gerai vėdinamose sandėliuose ( maišai kraunami į rietuves ant medinių grotų 6 – 8 eilėmis ) arba be taros sandariuose siluose. 2 pav.
Kaip matome iš 3 paveikslo žuvų miltai į Lietuvą periode 2002 –
2005 metais daugiausia buvo importuojami iš Danijos, Islandijos, Peru ir kitų valstybių. Taip pat matome, kad ne visose gyvūnų laikymo, kurios randasi pažymėtose apskrityse, galiam šerti gyvulius gyvulinės kilmės žaliavų turinčiais pašarais.
3 pav.
Pašarams, kurie savo sudėtyje turi žuvies miltų yra taikomi įvairūs apribojimai pagal LR įstatymus ir Europos Sąjungos reikalavimus.
Pašarų kokybė ir sauga
Gyvūninių maisto produktų kokybę ir konkurencingumą didžia dalimi lemia pašarai, o pastarųjų pašarų kokybę – tai, kaip laikomasi privalomųjų pašarų saugos reikalavimų.
Europos Sąjungoje pašarų kokybę ir saugą lemiantiems faktoriams keliami dideli reikalavimai. Tam tikslui parengta kelios dešimtys dokumentų (reglamentai, direktyvos, sprendimai ir rekomendacijos), kuriais remiantis nustatyti pašarų produkcijai keliami bendrieji rinkos reikalavimai, pašarų priedų ir kitų medžiagų vertinimo kriterijai, privalomieji saugos ir kokybės reikalavimai. Taip pat siekiant užtikrinti pašarų produkcijos savikontrolę visoje jų kaitos grandinėje, gamybos ir prekybos įmonėms nustatyti minimalūs reikalavimai pažangioms sistemoms diegti bei pašarų priežiūros ir tikrinimo tvarka.
Išvados
Žuvų miltai yra priskiriami prie generalinių krovinių rūšies, nes jie dažniausiai yra gabenami supakuoti į maišus. Maišai būna nuo 50 iki 100
kg masės. Kaip ir kiekvienai generalinio krovinio rūšiai, žuvies miltams gabenti reikia tinkamai paruošti triumus, tai yra negali būti drėgmės ar vietų iš kurių galėtų pratekėti skystis į triumus.
Žuvų miltai yra tapusi svarbi gyvulių maisto raciono sudedamoji dalis, nes jie yra maistingi ir dėka jų žymiai pagerėja gyvulių prieaugis, negu mintant vien žole.
Literatūros sąrašas
1. www.baltlanta.lt
2. www.lva.lt/vetzoo/old/Nr_28/pdf/gruzauskas.pdf
3. www.kedainiugrudai.lt
4. www.zum.lt
5. www.fishflour.ru