Žemaite(Marti)

Visą kaimo moters dalią, dažnai nepaprastai sunkią, patyrė rašytoja: vyro nesupratimą, girtuokliavimą, vaikų ligas ir nelaimingai susiklosčiusius likimus. Tačiau bėdos ir vargai tik dar labiau grūdino moters dvasią, skatino norą įveikti sunkumus, pavertė ją ryžtinga ir atkaklia. Viską nugalėjo jos optimizmas, ryžtas, valia, nors ir pasiguosdavo, jog “nėra tokio skausmo, kurio mano širdis nebūtų pakėlusi”. Į literatūrą Žemaitė atėjo sulaukusi brandaus amžiaus. Atėjo mokytis ir tobulėti, nes noras pažinti kultūrą, šviesesnį gyvenimą buvo nenugalimas. O jos gyvenimo šviesa ir tebuvo knyga, poopieriuje sudėti pačios vaizdai, žavios kūrybos valandėlės. Moteris Žemaitės kūryboje “Marti”, “Petras Kurmelis”, “Sutkai” – apsakymai, kurie sudaro ne tik ciklo “Laimė nutekėjimo”, bet ir visos kūrybos centrą. Apsakymo “Marti” veikėjai susiję su socialine buitimi. Valdžia nesidalijantis tėvas, bekompromisinė motina, apsileidėlis ir kartu būsimasis šeimininkas sūnus Jonas. Kūrinyje vaizduojama patriarchalinė šeima. Kur tėvo ir vyro valdžia įgijusi brutaliausias formas. Senoji Vingienė nenusileidžia Vingiui piktumu, burningumu, bet jie abu labai vertina savo vienturtį sūnų. Kita šeima – Driežai. Tai tokia pat patriarchalinė šeima, kuur lemia tėvo žodis. Tiesa, Driežų šeima tvarkinga, padori, pasiturinti. Sutaria šios šeimos dėl naudos, nepaisydamos jaunųjų norų, apvesdinti savo vaikus. Motinai Katrės gaila, bet tėvas jai nori gero, nes Vingių žemė derlinga. Senoji Vingienė irgi nenori matyti Katrės marčia, be

et Vingis nori sūnui gero: Katrė pinigų atneš. Ir Vingių, ir Driežų tamsumas moteriai negailestingas ir neteisingas. Nenori Katrė tekėti, bet jos tėvas įsitikinęs, kad žemė – gero šeimos gyvenimo pagrindas, o visa kita sukuriama, tiki tėvai, kad Katrė pripras prie Jonelio, jį pamils ir namus sutvarkys. Vingių Jonukui žmonos nereikia, seniesiems marčios irgi nereikia, jiems reikia tik jos dalies. Visgi Katrė įžengia į nelaukiančius namus senoviškai taisyklingai, pagal visus papročius, tik Katrės taisyklingas elgesys vyro namuose iš pat pradžių susiduria su Vingių netvarka. Jaunoji moteris stengiasi sutvarkyti gyvenimo paviršių, o ją pačią žlugdo vidinės Vingių nuodėmės: piktumas, apsimetinėjimas, vyro abejingumas. Stengiasi Katrė pakeisti ne tik namus, bet ir vyrą. Iš pačių giliausių lietuvės patirties klodų iškyla ši Katrės pastanga: susitvarkyti, prasigyventi išš to, kas yra, priprasti, bet nepasiduoti. Taip Žemaitė sukūrė didelę meninę įtampą tarp Vingių moralinio suirimo ir Katrės moteriško padorumo. Tuomet stipresnė buvo brutali, tamsi Vingių galia, kuri ir pražudė Katrę.

Leave a Comment