„Moteriškumo samprata poemoje „Gražina““
Adomas Mickevičius – romantizmo epochos rašytojas. Keliaudamas po platųjį pasaulį parašė daug kurinių. Gyvendamas Kaune jis sukūrė “Gražiną”. To meto menininkai savo kūriniuose išaukštindavo vyrą, jo gerąsias savybes pabrėždavo, o blogąsias pasistengdavo susilpninti, paslėpti. Adomas Mickevičius – priešingai – savo epinėje poemoje ,,Gražina” išaukštino lietuvę moterį. Gražina kunigaikščio Liutauro žmona. Ji išlaikė savo nuostabu groži nors jau nebe pirmos jaunystės. Tačiau šios moters žavesio nemenkina ir kiek vyriškas sudėjimas.Rašytojas idealizuodamas Gražiną išryškina šiek tiek neįprastą moteriškumo sampratą: Tikra moteris turi savyje jungti mergaitės žavesį, subrendusios moters išmintį, proto galią ir vyro jėgą, bei drąsą. Kaip matote Mickevičiui labiau rūpi vidinis šios moters pasaulis. Gražina yra intuicijos moteris, ji slepia savo įtaką vyrui netik nuo paprastų žmonių, bet ir nuo Rimvydo. Nekritikuoja vyro žygių, taigi ji yra kultūringa ir taktiška. Kunigaikštienės didvyriškas poelgis mūšyje – begalinės meilės savo vyrui ir tėvynei išraiška. Ji žūt būt norėjo laimėti mūšį, apsaugoti vyrą ir per didvyriškumą prarado gyvybę. Gražina yra tikrai neeilinė asmenybė, kadangi ji stipri, narsi, jautri, mylinti vyra ir tuo pačiu išmintinga moteris, tokių tikrai reta. Kunigaikštienė tikrai karšto kraujo, įspūdingai ištverminga ir nelaidanti liežuvio be reikalo moteris. Ji graži ne vien kūnu bet ir vidumi.