Moteriškumo samprata A. Mickevičiaus poemoje

Moteriškumo samprata A. Mickevičiaus poemoje
„Gražina“

A.Mickevičius, lietuvių, baltarusų, lenkų rašytojas, yra sukūręs poemą „Gražina“. Šiame poemoje kalbama apie lietuvių kovą su kryžiuočiais. Pagrindiniai veikėjai: kunigaikštis Liutauras, jo žmona Gražina ir jų patarėjas Rimvydas. Svarbiausia šios poemos tema- moteriškumo samprata. Kokia yra Gražina? Kaip A.Mickevičius vaizdavo XIII- XV amžiaus moterį?

Gražina yra pagrindinė veikėja. Poemoje A.Mickevičius vaizdavo kunigaikštienę, kaip gražiausią merginą- „.Lydos kunigaikštienė Gražina, tarp lietuvos gražuolių pagarsėjus kaip už visas gražiausia mergina“.Nors Gražina yra tyro veido, nors ir nejauna, bet jos bruožai too neišdavė- „.gyveno jau vidurdienį jinai, bet bruožai išminties ir moterystės jaunam jos veidui tiko dyvinai“, ‚veidas“ ne tik išmintingas bet ir rimtas- „ji rimtumu ir gaivumu patraukia, taryt jauti, kad vasara greit bus.“. Gražina taip pat buvo aukšta- „. nuo Liutauro- milžino galingo- ūgiu nė kiek neatsiliko ji.“, ją lygino net su topoliais- „. atrodė tartum topoliai šile, viršum visų plačius pečius ištiesę“. Gražina savo vidumi buvo labiau panaši į „vyrą“- „. bet ir širdis į vyro panešėjo. Į verpstę ir mergautinius žaislus iš tolo jii su panieka žiūrėjo.“ ir tarnai, ir žmonės klysdavo, neatskirdami , kad tai moteris, o ne vyras- „ ant žemaituko susitikę ją, kaimiečiai manė vyrą susitikę, jei tarnai ne kartą pilyje kaip kunigaikščiui lenkės apsirikę“. Jai patinka labai jodinėti- „ ir kas nematė jo

os raitos- į šiurkštų lokio kailį įsimovus“, taip pat Gražina mėgo labai medžioti- „ patiko jai medžioklių triukšmas, kovos“. Ji protinga ir išmintinga , nes Liutaurui pataria įvairiais klausimais, netgi apie karą- „. ji liūdesį paguosdavo valdovą , jai brangūs buvo vyro reikalai. Su Gražina protingai pasitarus, aiškėjo bylos, sąjungos ir karas“. Ji mėgo savo mintis slėpti nuo kitų- „o ji rimtai sau tvarkėsi pily, nuo svetimų mintis paslėpti mėgo, nieks nežinojo, kokią turi ji prie kunigaikščio įtaką ir jėgą“.

Gražina yra labai pasiaukojanti, nes kai vyko karas tarp Liutauro kariuominės ir kryžiuočių, kare dalyvavo ne Liutauras, o Gražina. Kad kare dalyvavo ji, o ne karalius nežinojo niekas. Dalyvaudoma ten Gražina buvo įtarinėjama, kad kovoje dalyvauja ne Liutauras, o kas kitas. Kovojant su kryžiuočių vadu Grražina žuvo. Atskubėjęs Liutauras prijojo prie Gražinos ir apžiūrėjo gilią žaizdą krūtinėje. Kad mirė Gražina visi sužinojo tada, kai prieš deginant žuvusį karį priėjęs Liutauras nusiėmė savo ir nuėmė Gražinos šalmą. Ir visi pamatė, kad mirė Gražina,o ne Liutauras. Jis neiškentęs skausmo ir paskendo liepsnose kartu su ja.

Šioje poemoje Gražina vaizduojama, kaip gražiausia mergina, bet nebe pirmos jaunystės, ji rimta, išmintinga ir turinti daug kitokių bruožų. Mes manome, kad Gražina yra labai panaši į savo vyrą Liutaurą ne tik savo vidumi, be
et ir išore, bei pomėgiais.

Leave a Comment