Meilė
Mano nuomone, didžiausia vertybė yra meilė. Ypač gerai kai meilė išsivysto iš draugystės. Juk tuomet pirma sužinai draugo charakterį, atkreipi dėmesį į jo vidų, o ne tik į išorę.Tuomet ir meilė būna tyra, nuoširdi, atvira. Mes visi turbūt turim savo meilės įvaizdį, juk sakoma: ,,Kiek žmonių, tiek nuomonių“. Bet ar gali jausmai išblėsti dėl to, kad mes kažko nepadarome dėl savo mylimo? Žmogus keičias, nuotaika taip pat keičias, bet jausmai tiesiog eina iš paskos. Bet juk jie neblėsta. Jie tik atspindi besikeičiantį pasaulį. Meilę galima ir reikia ją puoselėti. Kiekvienas mes turėtume pasiaukoti dėl meilės ir pradėti daugiau duoti negu imti. Tikra draugystė pagrįsta meile ir atvirumu. Bet kartais meilė maišoma su stipriu susižavėjimu. Bet susižavėjimas trunka labai trumpai, o meilė gali trukti labai daug metų. Nors kai kurie žmonės sako, jog meilė trunka tik trejus metus. Manau, kad jei nebūtų meilės, nebūtų ir viso pasaulio. Juk pasaulis negali egzistuot be meilės. Juk meilė yra virš visko. Kai gimsta vaikas, jis iškarto būna apgaubiamas begaline meile. Ta tėvų meilė jį lydi visą gyvenimą. Ji jį moko taip pat mylėti. Kiekvienas žmogus norėtų patirti tikrąją meilę. Net nesvarbu, laimingą ar ne. Netgi sakyčiau, jog kiekvieno žmogaus tikslas turėtų būt pažint tikrą meilę, būt mylimam. Kas gi šito nenorėtų?Meilė- tai toks jausmas kurį jauti artimiems žmonėms. Meilių mes turime daug- juk mylim ir kačiuką, ir šuniuką, ir Tėvynę, ir gamtą, ir tėvus, bet kuri iš jų tikra? Kaip įsitikinti, kad tikrai gali mylėti? Atsakymo nėra, turbūt reikia tai pajusti. Bet ar galima mylėjus meilę pamiršti? Kai kurie žmonės savo pirmosios meilės niekad taip ir nepamiršta. Ji ir lieka ta pirma nekalta, tyra, nuoširdžia meile. Meilė taip pat kartais labai įskaudina, žmogus galvoja, kad daugiau niekad negalės pamilti. Bet meilės žaizdos nors ne iki galo, bet užgija.
Meilė- tai nuostabus dalykas. Kai pamilsti žmogų, jauties toks pakylėtas ,nori būt geresnis ir stengtis tik dėl to žmogaus. Eini ir atrodo, kad skraidai. Kiekvieną minutę galvoji tik apie meilę, tik apie tą žmogų. Nori jį kuo dažniau matyti, kuo dažniau šnekėtis, kuo ilgiau būti drauge. Nori dovanoti jam visą pasaulį, aukotis dėl jo. Kiekvieną rytą stovėt prie veidrodžio ir stengtis tik dėl savo žmogaus, kurį myli, kad tik jam gražiau atrodytum, kad tik jam patiktum. Kai kalbi su žmogum, kurį myli, jauti keistus virpuliukas, kurie bėgioja po tavo kūną, jauti begalinį džiaugsmą, kad jūs drauge ir kad atvirai kalbatės. O koks begalinis laimės jausmas užplūsta, kai sulauki atsako. Šis jausmas nepakartojamas. Kiekvieną akimirką nori bėgt ir atsidurt to žmogaus glėbyje. Taigi, linkiu kiekvienam surasti savo gyvenimo meilę, kiekvienam pajusti meilę,juk tai nuostabus jausmas, kiekvienas žmogus turėtų jį bent vieną kart gyvenime pajusti.