Dažniausiai kiekvieno žmogaus ateitis proklauso nuo jo paties. Jau vaikystėje svajojame, kuo užaugę būsime, kaip atrodysime, kiek turėsime vaikų. Kiek paūgėję kuriame kitus planus: siekiame mokslo, norime turėti gerą išsilavinimą, kad gautumėme darbą.Aš taip pat labai dažnai susimąstau apie savo ateitį: Noriu gerai baigti mokyklą, vėliau įstoti į universitetą, birbti mėgstamą darbą. Bet labiausiai ateity noriu pakeliauti po pasaulį. Norėčiau,kad ir mano darbas būtų susijęs su kelionėmis. Dirbdamas tokį darbą gali aplankyti daugelį pasaulio šalių, susipažinti su jomis iš arčiau.Mane be galo žavi įvairūs žemės kampeliai, nes jie visi tokie skirtingi, saviti, įdomūs. Kiekviena šalis pina įvairiausių grožybių. Keliaudamas po pasaulį žmogus susipažįsta su įvairių šalių kultūra, papročiais, tradicijomis. Kiekviena kelionė- tai nauji įspūdžiai, naujos pažintys, atsiminimai. Keliaudamas ne tik susipažįsti su kita šalimi, bet ir apie savo šalį gali papasakoti: apie jos gyvenimo būdą, gamtą ir apie kitus dalykus. Manau, kad su kiekviena kelione žmogus tobulėja, sužino vis daugiau naujų dalykų, nes vykdamas svetur dažnai pasidomi ta šalimi, kartais išmoksti kalbą. Niekada neatsilieki nuo pasaulio.Aš būčiau labai laiminga, jei galėčiau pakeliauti po pasaulį. Norėčiau patirti naujų įspūdžių, išgyvenimų. Kol kas to negaliu daryti, nes pagrindinis mano tikslas- mokslas. Manau, kad be mokslų ši svajonė taip ir liktų svajonė. Tačiau dažnai per televizorių žiūriu laidas apie keliones ir keliautojus. Žaviuosi žmonėmis, kurie daug keliauja. Manau, jie drąsūs, pilni energijos ir ištvermingi. Todėl būtinai stengsiuos, kad ši mano svajonė taptų realybe. Mano mama dažnai sako, kad tik svajodamas žmogus yra laimingas ir kad po truputį siekti savo tikslo. Aš jai pritariu, todėl nesiliauju svajoti.