KALBOS KULTŪROS TAISYKLIŲ SĄVADASŽODŽIŲ DARYBOS KLAIDOSPRIESAGŲ VARTOJIMAS-ietis Reikšmė, vartojimas 1. Dažniausiai reiškia asmenų pavadinimus pagal gyvenamąją vietą. Yra tam tikras darybos dėsningumas: jeigu šalies ar krašto pavadinimas baigiasi -ija, gyventojų pavadinimas neturi priesagos -ietis.Pvz.: airis (nes Airija), anglas (nes Anglija), estas (nes Estija), graikas (nes Graikija) ir kt.Išimtys:1) Vartojama dvejopai: australas ir australietis, brazilas ir brazilietis, kinas ir kinietis.2) Aptartam darybos principui prieštaraujama:Kinija, bet kinietis; Liberija, bet liberietis;Azija, bet azijietis;Nigerija, bet nigerietis;Somalija, bet somalietis;Suvalkija, bet suvalkietis. 2. Lietuvių kalboje asmenims pagal gyvenamąją vietą pavadinti plačiai vartojama ir priesaga -iškis. Kartais asmenų pavadinimai su priesagomis -ietis ir -iškis vartojami kaip absoliutūs sinonimai: kaunietis ir kauniškis, vilnietis ir vilniškis, šiaulietis ir šiauliškis (šių atvejų vartojimo skirtumas nenusakomas ir akademinėse gramatikose).Tačiau daugeliu atvejų priesaga -iškis nepakeičiama priesaga -ietis: neįmanomi asmenų pavadinimai: alytietis, varėnietis. 3. -ietis priesagos daiktavardžiais nusakomi įvairių kolektyvų nariai.Pvz.: skaisgirietis (Skaisgirio vid. m- klos mokinys), čiurlionietis (M. K. Čiurlionio vid. m-klos mokinys), žalgirietis.Klaidos: 4. Reikėtų nevartoti -ietis vedinių, padarytų iš dvižodžių arba dvišaknių pavadinimų.Pvz: kazlarūdietis (=Kazlų Rūdos gyventojas), didžiasalietis (=Didžiasalio gyventojas). 5. Taisomi pavadinimai sudaryti pagal profesiją, veiklos pobūdį.Pvz.: švietimietis (=švietimo darbuotojas), būrelietis (=būrelio narys), geležinkelietis (=geležinkelininkas). -ėjas, -tojas, -ovas Reikšmė. Šios priesagos reiškia veikėjų pavadinimus. Klaida, kai su šiomis priesagomis vartojame įrankių, įvairių priemonių pavadinimus. Dažniausiai reikia keisti: įrankiams pavadinti – priesaga -tuvas, priemonėms pavadinti – -iklis.Pvz.: atskiedėjas (=skiediklis), dėmių išėmėjas (=valiklis), oro gaivintojas (=gaiviklis).-iškis Reiškia asmenų pavadinimus pagal gyvenamąją vietą (pvz.: varėniškis, plungiškis). Klaidos: dvasiškis (=dvasininkas), kariškis (=karininkas).-inisReikšmių itin daug. Ši priesaga kartais sinonimiškai vartojama su kilmininko linksniu (pavyzdžiui, taisyklingai sakoma ir aukso žiedas, ir auksinis žiedas). Kai kuriais atvejais reikėtų tiesiog juste justi reikšmių skirtumus, rinktis priesagos -inis vedinį, ar daiktavardžio kilmininką (pvz .: mechanikos laboratorija ir mechaninis laikrodis, fermentų aktyvumas ir fermentinis sūris).Kalbos specialistų siūloma, kad ten, kur galima vartoti ir daiktavardžio kilmininką, ir priesagos -inis būdvardį, pirmenybė būtų teikiama kilmininko linksniui.Pvz.: statistiniai (=statistikos) duomenys, ekspertinė (=ekspertų) komisija. Kai kuriuos priesagos -inis vartojimo atvejus galima apibrėžti taisyklėmis.6. Jeigu labiau pabrėžiamas tam tikrą ypatybę turintis daiktas (veikėjas ar objektas), vartojamas kilmininko linksnis, o jeigu pabrėžiama ypatybė, priesagos -inis būdvardis.Pvz.: aktorinis (=aktorių) meistriškumas, gydytojinė (=gydytojų ) praktika. 7. Įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kabinetams pavadinti vartojami ne priesagos -inis vediniai, o daiktavardžio kilmininkas.Pvz.: ekonominė (=ekonominė) mokykla, stomatologinis (=stomatologijos) kabinetas. 8. -inis priesaga nesegama prie dvišaknių būdvardžių.Pvz.: dvikasetinis (=dvikasetis) magnetofonas, mažagabaritinis (=mažagabaritis, mažas) krovinys, stambiablokinis (=stambiablokis) namas. 9. Prie priesagos -inis būdvardžių nededamas priešdėlis be-.Pvz.: bealkoholinis (=nealkoholinis). 10. Priesagos -inis reikšmė artima priesagos -iškas reikšmei. Reikėtų juste justi reikšmių skirtumus: kada vartoti paviršutinis, o kada paviršutiniškas, kada kasdieninis, o kada kasdieniškas. 11. Iš priesagos -inis būdvardžių nedaromi būdo prieveiksmiai, jie daromi tik iš priesagos -iškas būdvardžių.Pvz.: dvasiniai (=dvasiškai) išprusęs, fiziniai (=fiziškai) stiprus. -iškas 12. Nevartotinas su kai kuriais tarptautiniais žodžiais. Pvz.: moderniškas (=modernus), privatiškas (=privatus). 13. Dvišaknius žodžius geriau vartoti be priesagos -iškas. Pvz.: aiškiaregiškas (=aiškiaregis), daugiareikšmiškas (=daugiareikšmis).Pastaba. Kartais, atsižvelgiant į reikšmių skirtumą, vartojamas ir priesagos vedinys.Pvz.: įvairiapusis ir įvairiapusiškas. 14. Reikia taisyti: nervuotas (=nervingas), nervuoti (=nervinti). 15. Nevartotinos priesagos -alinis, -atinis, -ijinis, -arinis, -orinis.Pvz.: funkcionalinis (=funkcinis), pensijinis (=pensinis), legendarinis (=egendinis), parlamentarinė (=parlamentinė) respublika, tematinis (=teminis) planas, problematinis (=probleminis), technikinis (=techninis), radioaktyvinis (=radioaktyvus), iliuzorinis (=iliuzinis, iliuzijų). -acija Nevartotina veiksmams pavadinti, turi būti keičiama priesaga -avimas. Pvz.: darbo organizacija (=organizavimas).-aliai Vartojame su prieveiksmiais, padarytais iš priesagos -alus būdvardžių (pvz.: formaliai, nes formalus). Klaida: -aliai nevartotina ten, kur pamatinis būdvardis turi priesagą -inis.Pvz.: dokumentaliai (=dokumentais) įrodyti, nes dokumentinis.-aliniai -aliniai keistinas -aliai, -ališkai.Pvz.: moraliniai (=moraliai, morališkai) žlugęs, sunkiai materialiniai (=materia- liai) gyvena.-ingas Priesagos -ingas vedinys iš skaitvardžio vienas (vieningas) nevartotinas su žodžiais interesai, nuomonė. Pvz.: vieningi (=vienodi) interesai, vieninga (=bendra, ta pati) nuomonė.-iškas, -iška Priesagų -iškas, -iška būdvardžiai nevartotini tautybei žymėti.Pvz.: lietuviški (=lietuviai) krepšininkai.-inėti, -dinėti -inėti, -dinėti reiškia kartojamą veiksmą. Nevartotina veiksmo trukmei ir eigai žymėti su priešdėliniais veiksmažodžiais.Pvz.: pereidinėti (=pereiti) gatvę reikia tik degant žaliai šviesai. Persirenginėkit (=persirenkit).DAŽNIAUSIOS PRIEŠDĖLIŲ VARTOJIMO KLAIDOSap- Kai kalbama apie vienkartinį veiksmą, galima vartoti priešdėlį, o kai galvoje turime daugkartinį veiksmą, priešdėlis ap- nebūtinas.Pvz.: Šiandien apdrausime nekilnojamajį turtą. Kompanija draudžia nekilnojamajį turtą. Neapmokamas (= nemokamas) atostogas.at- Jeigu veiksmas apibūdina grįžimą į veikėjo namus, į nuolatinę buvimo vietą, vartojame par-, o jei artėja į svetimą arba neutralią vietą, vartojame at-.Pvz.: namo pareiname, parvežame, kitur – ateiname, nueiname, atvežame, nuvežame ir t.t.at- taip pat reiškia grįžimą į buvusią padėtį, pvz.: atstatyti namus. Pažeidžiant šią reikšmę daroma klaidų.Pvz.: atsižymėti (= pažymėti) bilietą, atspausdinti (= išspausdyti) straipsnį, atremontuoti (=suremontuoti), atredaguoti (=suredaguoti).iš- išskirti (=skirti) lėšų,išplanavimas (=suplanavimas),išreikšti, išsireiškimas (=pasakyti, pasakymas).ne- ką nesakytų (=kad ir ką sakytų).nu- nuimti nuo pareigų (=pašalinti), nuimti bausmę (=panaikinti),nuimti stipendiją (=nutraukti stipendijos mokėjimą),nuimti greitį (=sumažinti),nuimti skausmą (=numalšinti).pra- Reikšmės: 16. Dažniausiai priešdėlis pra- vartojamas veiksmui, vykstančiam pro kieno nors šalį, ar pro ką nors kiaurai reikšti. 17. Taip pat reiškia veiksmo trukmę arba pradžią. Klaidos:prabalsuoti ( =balsuoti, nubalsuoti ), pravedė ( =vedė,suorganizavo) renginį,pramatyti ( =numatyti ) ateitį,praeiti (= paeiti) į priekį,prakonsultuoti ( =pakonsultuoti, konsultuoti ),prakomentuoti ( =pakomentuoti ),praeiti ( =išeiti ) temą,praeiti ( =pereiti, laimėti ) konkursą.pri- Klaidos:priimti priemones ( =imtis priemonių ),priimti (=vartoti) vaistus.už- Klaidos:gerai užlaiko ( =prižiūri, laiko ) gyvulius,užsipilti ( =įsipilti ) benzino,užintriguoti (=suintriguoti ),užskaityti ( =įskaityti ).SUDURTINIŲ ŽODŽIŲ VARTOJIMO KLAIDOS 18. Lietuvių kalboje paprastai labiau linkstama vartoti priesaginius arba galūninius, o ne sudurtinius vedinius. Todėl reikėtų keisti šiuos žodžius: atvirlaiškis (=atvirukas), lietsargis(=skėtis), lygsvara (=pusiausvyra), savalaikiai (=laiku), savistovus (=savarankiškas), betarpiškas (=tiesioginis), gerbūvis (=gerovė), sauvališkas (=savarankiškas), visaapimantis (=viską apimantis), visažinantis (=visažinis). 19. Jeigu sudurtinio žodžio pirmasis dėmuo tarptautinis (antrasis dėmuo – savas arba tarptautinis), jį reikėtų keisti dviem žodžiais.Pvz.: elektroenergija (=elektros energija), autodalys (=automobilių dalys), elektroprekės (=elektros prekės), kinostudija (=kino studija), radiocentras (=radio centras). 20. Dažnesni prie antrojo tarptautinio dėmens jungiami šie tarptautiniai dėmenys: mikro- (mikroautobusas), makro- (makroekonomika), techno- (technocentras), super- (superfosfatas), foto- (fotoaparatas), audio- (audiokasetė). Tačiau ir jų nereikėtų jungti su lietuviškomis šaknimis.Pvz : videonuoma (=vaizdo kasečių nuoma). MORFOLOGIJOS KLAIDOS GIMINĖS VARTOJIMAS21. Paprastai profesijoms pavadinti vartojama vyriškoji giminė (pvz.: sekretoriaus specialybė), tačiau rašant asmens pareigas ir pavardę, pareigų pavadinimas turi būti suderintas su gimine (pvz.: sekretorė Jakštaitė). 22. Nurodant datą, jei žodis dieną nepasakytas, reikia vartoti moteriškosios giminės skaitvardžius ir įvardžius.Pvz.: susitiksime liepos penkto (=penktą). Kelinto (=kelinta) šiandien? 23. Kai būdvardiškasis žodis nesiejamas su vyriškąją arba moteriškąją giminę turinčiu žodžiu ir kai nė vienos iš pastarųjų giminių kontekstas aiškiai nenurodo, reikia vartoti bevardę giminę (ar kitokias gramatines formas – ne vyriškąją ir ne moteriškąją gimines). Pvz .: Nemirtingumas reiškia kažką kitą (=kita). Pasakyk dar nepasakytą (=tai kas nepasakyta). Kartais jaunųjų kūryba lyg ir talentinga madingo (=to, kas madinga) pakartojimas. Noriu daryti tai, ką laikau reikšmingu, svarbiu ( =reikšminga, svarbu ).
Pastaba. Kalboje prigiję ir teiktini vartoti vyriškosios giminės vartojimo atvejai nieko gero, nieko panašaus, viso gero ir kt., nors, regis,čia turėtų būti bevardė giminė. 24. Dalyvio giminę reikia derinti su daiktavardžio gimine (daroma moteriškosios giminės vartojimo klaidų). Pvz.: moterys buvo suklaupę (=suklaupusios). SKAIČIAUS VARTOJIMAS25. Vienkartiniai daiktavardžiai nevartotini daugiskaitos forma, net jei kalbama apie kelis objektus. Pvz.: Reikia baigti mokyklų remontus (=remontą), sutvarkyti aplinkas (=aplinką). 26. Vienaskaitiniai daiktavardžiai nevartotini daugiskaitos forma, nors daugiskaita linksniuojami. Pvz.: Tai kelia žmonių pasipiktinimus (=pasipiktinimą). 27. Stilistiniais sumetimais, siekdami kalbos gyvumo, vienaskaitinį daiktavardį vartojame ir daugiskaitos forma. Pvz.: Devyni prakaitai išpylė. 28. Kalbant apie profesiją, amatą, specialybę reikia vartoti vienaskaitą. Pvz.: išmokė siuvėjų (=siuvėjo) amato. 29. Kalbant apie daugelį vienos rūšies objektų apimančius renginius, vienos rūšies augalų ar gyvūnų visumą, reikia vartoti daugiskaitą. Pvz.: Įvyko plakato (=plakatų) paroda. 30. Daugiskaitiniai daiktavardžiai nevartotini vienaskaitos forma (tai pietų aukštaičiams būdinga vartojimo forma). Pvz.: Važiuosiu į vestuvę (=vestuves). ĮVARDŽIUOTINIŲ FORMŲ VARTOJIMASĮvardžiuotinės formos paskirtis – pabrėžti, apibrėžti, išskirti. Tad įvardžiuotinės formos vartojamos: 31. Daiktą individualizuojant, išskiriant iš kitų daiktų. Pvz.: Rinkitės į didžiąją auditoriją. Pastaba. Kartais gali būti vartojamos sinonimiškai ir paprastoji, ir įvardžiuotinė forma.Pvz.: Skambėjo antra (ir antroji) koncerto dalis. 32. Žymint rūšinę daikto ypatybę (juodieji serbentai, spalvotieji metalai), sudarant terminus (pvz.: greitasis spausdinimas), pavadinimus (pvz.: Naujoji Akmenė). 33. Su į pavadinimus įeinančiais skaitvardžiais.Pvz.: tryliktas (= tryliktasis) troleibusas, devinta (= devintoji) vidurinė mokykla. 34. Sudarant pareigybių, instancijų pavadinimus.Pvz.: vyriausiasis redaktorius, Aukščiausiasis Teismas. 35. Žymint švenčių, išskirtinių datų pavadinimus.Pvz.: vasario 16-oji. 36. Trumpinant pavadinimų skaitvardžių rašybą.Pvz.: 4-oje (= 4-ojoje) vidurinėje m-kloje. 37. Tautosakoje, grožinėje literatūroje yra žodžių, kurių įvardžiuotinės formos ne išskiria, o pabrėžia, ryškina ypatybę.Pvz.: senasis tėvelis, baltosios rankelės ir kt. 38. Jei kreipiamasi vien būdvardžiu, reikia vartoti įvardžiuotines formas.Pvz.: brangieji, gerbiamieji.Pastaba. Jei kreipinyje yra daiktavardis, galima vartoti ir be įvardžiuotinės formos.Pvz.: brangioji (ir brangi) mamyte. SKAITVARDŽIO VARTOJIMAS39. Su daugiskaitiniais daiktavardžiais reikia vartoti dauginius skaitvardžius (dauginiai skaitvardžiai yra devyni: vieneri (-ios), vieni (-os), treji (-os), devyneri, (-ios).)Pvz.: dvi (=dvejos) rogės, keturios (=ketverios) varžybos.Kaip dauginiai skaitvardžiai vartojamas įvardis keleri.Pvz.: kelis (kelerius) metus. 40. Dauginiai skaitvardžiai galininko linksnyje vartojami su galūne -ius.Pvz.: ketveris (=ketverius) metus. 41. Sudėtinių skaitvardžių (sudarytų iš daugiau kaip vieno žodžio) galūnių kaityba:3.1 Kaitant sudėtinius kelintinius skaitvardžius, keičiama tik paskutinio žodžio galūnė.Pvz.: Vard. du šimtai pirmas,Kilm. du šimtai pirmo, …3.2 Kaitant sudėtinius kiekinius skaitvardžius keičiamos visų žodžių galūnės.Pvz.: Vard. du šimtai vienas,Kilm. dviejų šimtų vieno,Naud. dviem šimtams vienam, … 42. Nevartotini gausumo įspūdžiui sudaryti du to paties skaitvardžio vardininkai su jungtuku ir. Pvz.: Susirinko šimtai ir šimtai (=šimtų šimtai) žmonių. ĮVARDŽIO VARTOJIMAS43. Nevartotini įvardžiai su dalelyte tai. Pvz.: Išgirdau kažką tai (=kažką) naujo. 44. Nevartotina konstrukcija kas liečia.Pvz.: Kas liečia mane (=dėl manęs, kalbėdami apie mane) apsirikote. 45. Įvardžiai mano, tavo, jo, jos, mūsų, jūsų, jų nevartotini reikšme savo.Pvz.: Išsinešk tavo (=savo) daiktus. VEIKSMAŽODŽIO IR JO FORMŲ VARTOJIMASLaikas46. Veiksmažodžių laikai sakinyje paprastai turi būti derinami. Vienarūšius tarinius reikia reikšti to paties laiko veiksmažodžiais.Pvz.: Brolis pasirodydavo stipresnis už Petrą ir dažnai jį pralenkia (=pralenkdavo).47. Laikai turi būti derinami sudėtiniuose prijungiamuosiuose sakiniuose, kai tarp pagrindinio ir šalutinio sakinio yra laiko ryšys.Pvz.: Autorius kiek nukrypdavo (=nukrypsta) nuo veiksmo, bet tai nesumenkina kūrinio vertės.VeikslasVartojimas. Veiksmažodžiai veikslais nekaitomi, kiekvienas veiksmažodis yra eigos arba įvykio veikslo. Eigos veikslo veiksmažodžiai žymi veiksmą, kuris tęsiasi, suvokiamas kaip procesas. Šie veiksmažodžiai retai būna priešdėliniai. Pvz.: eiti, paeiti, šokinėti. Įvykio veikslo veiksmažodžiai žymi ribotą, nutrauktą veiksmą, yra pradžios ir pabaigos momentas. Šie veiksmažodžiai dažniausiai būna priešdėliniai.Pvz.: apmirti, išlūžti, nusilakstyti, pereiti. Klaida. Įvykio veikslui reikšti (kai svarbu veiksmo pabaiga, rezultatas) nevartotini nepriešdėliniai veiksmažodžiai.Pvz.: neseniai organizavo (=suorganizavo) dar vieną būrelį. Sangrąžiniai veiksmažodžiai48. Sangrąžinių formų nereikėtų vartoti kartu su įvardžio savęs formomis.Pvz.: Prisirašiau sau (=prisirašiau) visą sąsiuvinį aforizmų.49. Sangrąžinės formos nevartotinos savaimine (savaime vykstančio veiksmo) bei rezultato reikšmėmis (dažniausiai šiais atvejais turi būti vartojami neveikiamosios rūšies dalyviai (žr.: Dalyvis; Dalyvio rūšių reikšmės)).Pvz.: knygos parsiduoda (=parduodamos). Kaip kaitosi (=kaitomi) dalyviai?50. Sangrąža nevartotina su žodžiais, kuriems ji nebūdinga ar visai šiuose žodžiuose negalima. Dažniausios klaidos: randasi, gaunasi, žiūrisi. 51. Pvz.: Stengiausi, bet negerai gavosi (=išėjo). Kur randasi (=yra) Vytauto gatvė? Paveikslas nesižiūri (=negražus, nepatinka).Bendratis52. Bendratis nevartotina:Šalutiniuose tikslo sakiniuose su jungtuku kad. Pvz.: Kad viską išsiaiškinti (=išsiaiškintume), reikės ilgai dirbti.53. Šalutiniuose sąlygos sakiniuose su jungtukais jeigu, jei. Pvz.: Jeigu jam viską papasakoti (=papasakotume), jis nepatikėtų.54. Negali eiti grynuoju tariniu beasmeniuose sakiniuose.Pvz.: Jam nebūti (=Jis nebus, jam neteks būti) geru mokslininku.DalyvisDalyvio rūšių reikšmės.55. Veikiamieji dalyviai reiškia daikto ypatybę, kylančią iš to paties veikėjo veiksmo. Pvz.: kalbantis žmogus, griūvantys medžiai.56. Neveikiamieji dalyviai reiškia daikto ypatybę, kurią suteikia kieno nors iš šalies, kito veikėjo atliekamas veiksmas.Pvz.: Jis skundžiuosi mušamas. Tas įvykis seniai apkalbėtas.Dalyvio vartojimas:57. Savaiminiam (savaime vykstančiam, ne pašalinio veikėjo atliekamam) veiksmui reikšti vartojami veikiamosios rūšies dalyviai.Pvz.: apsunkintas (=pasunkėjęs) kvėpavimas.58. Veikiamosios rūšies dalyvis nevartotinas reikšti ypatybei tokio daikto, kuris pats veiksmo neatlieka, o yra kieno nors kito veikiamas. Pvz.: Besistatanti (=statoma) mokykla.59. Neveikiamosios rūšies įvardžiuotiniai dalyviai vartojami vietoj veikiamųjų žymint daikto paskirtį, rūšį. Pvz.: raminantys (=raminamieji) vaistai, sprogstančiosios (=sprogstamosios) medžiagos, draudžiantieji (=draudžiamieji) kelio ženklai. PadalyvisPadalyvis vartojamas žymėti antriniam veiksmui, kurį atlieka kitas, ne pagrindinis veikėjas (sakinyje yra du veikėjai, ir kiekvienas atlieka savo veiksmą).Pvz.: Mes grįžome lietui lyjant. Padalyvis nevartotinas: 60. Reiškiant to paties veikėjo (arba veikėjų) antrinį veiksmą, vykstantį vienu metu su pagrindiniu veiksmu. Reikia keisti pusdalyviu.Pvz.: Miegant (=Miegodama ) ji sapnavo sodą. 61. Reiškiant to paties veikėjo (veikėjų) antrinį veiksmą, vykstantį prieš pagrindinį veiksmą. Reikia keisti būtojo kartinio laiko dalyviu. Pvz.: Išnagrinėjus (=išnagrinėję ) kūrinius, diskutavome. 62. Kai padalyviu reiškiamas veiksmas veikia, lemia tarinio veiksmą ir jo veikėją (dažnai toks padalyvis eina priežasties aplinkybe). Pvz.: Draugams padedant (=draugų padedamas) greitai atsistojau ant kojų. Jam pačiam prašant (=jo paties prašymu) Gudaitis perkeltas į kitas pareigas. 63. Padalyvis eidamas aplinkybe, negali būti susijęs su veiksniu. Aplinkybe einantis padalyvis taisytinas, kai jo valdomas žodis (dažnai įvardis) sutampa (siejas reikšme):1) su sakinio veiksniu. Pvz.: Langai, juos nuplovus (=nuplauti langai ), švytėjo.Pastaba. Klaidingai vartojant gali atsirasti dviprasmybių. Pvz.: Studentams skrodžiant lavonus, jie kartais neištveria ir pabėga. (= Studentai skrosdami lavonus, kartais neištveria ir pabėga.)2) su sakinio papildiniu. Pvz.: Darbų kokybė, juos atlikus moksleiviams (=moksleivių atliktų darbų kokybė), buvo gera. 64. Nevartotinas padalyvis šalutiniuose tikslo sakiniuose su jungtuku kad.Pvz.: Kad ištaisius klaidas (=kad būtų ištaisytos klaidos), reikia prisiminti taisykles.65. Taisytinos konstrukcijos su padalyviais nežiūrint, lyginant, palyginus. Pvz.: Nežiūrint savo mažumo (=nors ir mažas būdamas), jis buvo geras žaidėjas. Išlaidos restauracijai, lyginant su statyba (=palyginti su statyba), yra menkos. Palyginus su ankstesniais darbais (=Palyginti …), šie lengvi. 66. Taisomas žodis nepaisant, kai žymi sakinio pagrindinio (ne kieno nors kito) požiūrį, poziciją. Pvz.: Nepaisant (=Nepaisydami) karščio, Sutkai skubėjo dirbti.PusdalyvisPusdalyvis vartojamas žymėti antriniam to paties veikėjo veiksmui, kuris vyksta tuo pat metu su pagrindiniu veiksmu.Pvz.: Vaikai grįžo šūkaudami. Pusdalyvis nevartotinas žymėti ne kartu su tarinio veiksmu vykstančiam veiksmui.Pvz.: Jis įstojo į mokyklą, čia baigdamas (=ir čia baigė) šešias klases.PRIEVEIKSMIS67. Nevartotini būdo prieveiksmiai, padaryti iš būdvardžių: 1.1. turinčių priesagą -inis.Pvz.: šimtaprocentiniai (= šimtu procentų) (nes šimtaprocentinis).1.2. turinčių vienaskaitos vardininko galūnę -is, o daugiskaitos vardininko -ams.Pvz.: beprasmiai ( = beprasmiškai), (nes beprasmis, beprasmiams).1.3. turinčių priesagas -alinis, -yvinis, -orinis. Pvz.: moraliniai (=moraliai, morališkai) žlugęs, perspektyviniai sunku spręsti (=sunku spęsti apie perspektyvą ), elementariniai (=elementariai) klydo.68. Nedaromi prieveiksmiai iš veikiamųjų dalyvių, reikia daryti iš neveikiamosios rūšies dalyvių. Pvz.: įtikinančiai (=įtikinamai) kalbėjo, niekinančiai (= niekinamai) pažvelgė.69. Aukštesniojo laipsnio prieveiksmiai daugiau, mažiau lyginamosiose konstrukcijose reikalauja pagalbinių žodžių kai, negu, nei. Pvz.: Gavau daugiau tūkstančio litų (= daugiau kaip tūkstantį ).70. Yra prieveiksmių vartojimo klaidų, atsiradusių dėl kitų kalbų įtakos. Taisytini tokie prieveiksmiai: principingai (= iš principo) naujas; kūrinys žanriškai apibrėžtas (= apibrėžto žanro);viso (= iš viso);taip vadinamas (= vadinamasis);matomai (= matyt, galbūt, turbūt );vietoj to kad (= užuot); iš kalno (= iš anksto);ant kiek…, ant tiek (= kiek, tiek) ( pvz.: Ant kiek uždirba (= kiek), ant tiek (= tiek pradirba);ant galo ( = pagaliau, galų gale);vis tiek (= vis dėlto).71. Prieveiksmiai kažkur, kažkada, kada, kur, kaip ir kt. nevartotini su dalelyte tai. Pvz.: Gal kažkam tai (=kažkam) ir nepatiks tai, ką pasakysiu. Kada tai (=kažkada) buvom čia atėję. (Taip pat žr. DALELYTĖ, 4.1 ir 4.2). DALELYTĖ72. Taisytinos svetimybės ot, vot, nu.Pvz.: Vot/ot (= tai), kad tu žinotum! Nu (= na), kad aš to nepastebėjau.73. Nevartotina gi vietoje jungtuko o.Pvz.: Kalbame daug, byla gi (= o byla) nė iš vietos.74. Keistinos dalelytės dargi ( = net, netgi), negi ( = argi), visgi ( = vis dėlto).Pvz.: Jis dargi ( = netgi) neatsiprašė. Negi (= argi) rašytojai jau išsikėlė. Visgi ( = vis dėlto) čia yra esminių skirtumų.75. Dalelytė tai nevartotina:4.1. Prie prieveiksmių ir įvardžių, turinčių dėmenį kaž- ( kažkas, kažkaip, kažkur ir kt.) (taip pat žr. ĮVARDIS, 1).Pvz.: Kažkas tai (= kažkas) beldžiasi. Jį kažkur tai (= kažkur) esu matęs.4.2. Prie prieveiksmių ir įvardžių kur, kaip, kas, ką ir kt.Pvz.: Aš kur tai (=kažkur) esu jį matęs. Ar tu ką tai (=kažką)sakei?4.3. Konstrukcijoje kažkuria tai prasme; reikia keisti visą konstrukciją.Pvz.: Filmas kažkuria tai prasme (= tam tikru atžvilgiu) nėra naujas.JUNGTUKAS76. Ir nevartotinas stiprinamosiose konstrukcijose.Pvz.: Keliu ėjo šimtai ir šimtai (= šimtų šimtai) žmonių. Labai ir labai (=labai labai) abejoju. Mintimis vėl ir vėl (= vėl, vis, nuolat) grįžti į praeitį.77. Jungtukas kas nevartotinas vietoje jungtuko kuris (jungtukas kuris jungia veiksmo šalutinius sakinius, pvz.: Kas kitam duobę kasa, tas pats įkrenta. Kuris taip pat prijungia pažyminio šalutinius sakinius, pvz.: Dėkoju visiems tiems, kurie mūsų neužmiršo).Pvz.: Apie draugystę pasakojo tie, kas (=kurie) ją savo širdimi patyrė. Medžius sodino tie, kas (=kurie) dar mokosi.78. Taisytini atliepiamieji jungtukai:3.1. jei…, tai…, kai tarp sakinio dėmenų (pagrindinio ir šalutinio sakinio) nėra priežastinio ryšio. Pvz.: Jei pernai prikulta 30 centnerių, tai šiais metais negauta nė pusės derliaus.(=Pernai prikulta…, o šiais metais…). 3.2. kaip…, taip (ir)…Pvz.: Kaip aš, taip ir draugas (=ir aš ir draugas) buvome labai nustebę.SINTAKSĖS KLAIDOSLINKSNIŲ VARTOJIMASVardininkas79. Lietuvių kalboje apibrėžtas daiktų kiekis (kai kiekis pasakytas arba apibrėžtumas numanomas) reiškiamas vardininku. Pvz.: Prašau, pakartokite žodžius. Neapibrėžtas kiekis reiškiamas kilmininku (dažnai prie veiksmažodžių būti, pasiekti, daugėti, mažėti, rasti). Pvz.: Ir čia gali būti paklaidos (=paklaidų).80. Ne vardininkas, o kilmininkas vartojamas, kai daiktavardis pasako medžiagą, maisto produktus. Pvz.: Vandenilis (=vandenilio) yra įvairių kūnų sudėtyje.81. Kreipinį reikia reikšti ne vardininko, o šauksmininko linksniu.Pvz.: Mokytojas (=Mokytojau), noriu paklausti.82. Prie veiksmažodžio tapti einantis daiktavardis turi būti vartojamas ne vardininko, o kilmininko linksniu. Pvz.: Jis tapo žinomas advokatas (=žinomu advokatu).Pastaba. Prie veiksmažodžio tapti einantis būdvardis vartojamas vardininko linksniu. Pvz.: Ji tapo graži, dar nuostabesnė. Kilmininkas 83. Kilmininkas nevartotinas:1.1 Prie prieveiksmių mažiau, daugiau. Pvz.: Susirinko daugiau šimto (=kaip/negu/nei šimtas; per šimtą) žmonių. 1.2 Prie veiksmažodžių prieiti, prisiliesti. Pvz.: Priėjom bendros nuomonės (=prie bendros nuomonės; bendrą nuomonę). Ranka prisilietė žemės (=prisilietė prie žemės).1.3 Posakiuose: turėjo didelio poveikio (=didelį poveikį), didelės įtakos (=didelę įtaką), milžiniško pasisekimo (=milžinišką pasisekimą), paliko gero įspūdžio (=gerą įspūdį), kėlė didžiulio susidomėjimo (=didžiulį susidomėjimą).Pastaba. Neapibrėžto kiekio kilmininku reiškiama: turėti gėdos, sąžinės, proto, noro.1.4 Mėnesio dienai reikšti.Pvz.: Kelinto (=Kelinta) šiandien?84. Žodis siekti vartojamas su kilmininku (pvz.: siekti tikslo), bet pasiekti – su galininku.Pvz.: Jis pasiekė tikslo (=tikslą).85. Taisytinas kilmininkas tokiuose pasakymuose: paspaudė draugo (=draugui) ranką, pasižiūrėjo į jo akis (=jam į akis), sukasi mano (=man) galva. (Galima sakyti, kad jei rūpi pats (visas) žmogus, vartojamas naudininkas, jei akis, ranka (atskirai) – kilmininko linksnis).NaudininkasNaudininkas nevartotinas: 86. Su veiksmažodžiais atitikti, kreipti (dėmesį), kviesti, pasitikėti, tikėti, užjausti.Pvz.: Bausmė turi atitikti nusikaltimui (=nusikaltimą). Kreipkite dėmesį tarimui (=į tarimą). Kviečiu šokiui (=šokti, pašokti). Aš tau (=tavimi) nepasitikiu. Jie seseriai (=sesers) neužjautė.87. Su būdvardžiais godus (-i), šykštus (-i). Keistina kilmininku. Pvz.: Godus pinigams (=pinigų).88. Kai priklausymą objektui tiksliau nusako kilmininkas.Pvz.: Paprašiau švarkui (=švarko) alkūnę užlopyti. Reikia patikrinti šiems vaikams (=šių vaikų) sveikatą.89. Naudininku reiškiant laiką: 4.1 Naudininkas nevartojamas, kai žymima laiko riba, iki kurios kas nors atliekama.Pvz.: Bulvės pasodintos gegužės 15 dienai (=iki gegužės 15 dienos). Darbus nudirbsim liepos 1 dienai (=iki liepos 1 dienos).4.2 Naudininkas vartojamas dienai arba šventei žymėti, kai šiai dienai ar šventei skiriamas nurodyto veiksmo rezultatas (yra tikslo atspalvis) (Pvz.: Pasiuvo drabužį Naujiems metams. Prisikepiau pyragaičių gimtadieniui. Skilandį pasilik rugiapjūtei.). 4.3 Naudininkas nevartojamas, kai reiškiant laiką, nėra tikslo reikšmės.Pvz.: Nesustojo nė valandėlei (=nė valandėlės). Pavėlavai pusvalandžiui (=pusvalandį). 90. Reiškiant tikslą slankos veiksmažodžiai (eiti, bėgti, važiuoti, skristi, plaukti, pulti, siųsti, vykti, rinktis, kviesti ir kt.) reikalauja tikslo aplinkybės, išreikštos kilmininku (galima keisti ir bendratimi). Pvz.: Išėjo poilsiui (=poilsio). Ateik pietums (=pietų, pietauti).Pastaba. Prie netaisyklingo naudininko dar gali būti bendratis; ji taisant išlieka. Pvz.: Atvyko tardytojas nusižudymui (=nusižudymo) ištirti.91. Reiškiant paskirtį abstrakčiųjų daiktavardžių naudininkas keistinas bendratimi. Pvz.: Vieta rūkymui, sėdėjimui (=rūkyti, sėdėti). Galininkas92. Veiksmažodis atstovauti reikalauja ne galininko, o naudininko linksnio.Pvz.: Simas atstovavo mūsų grupę(=grupei).93. Galininkas (kaip ir vardininkas) nevartojamas, kai kalbame apie neapibrėžtą daiktų kiekį. Vartotinas neapibrėžto kiekio kilmininkas (paprastai jo reikalauja veiksmažodžiai daryti, rasti, duoti, teikti, turėti, pirkti, mokėti).Pvz.: Geologai rado silicio gabaliukus (=gabaliukų) (kiekis nežinomas ir suvokiame, jog rado ne visus silicio gabaliukus, kiek iš viso gali būti).94. Veiksmažodžiai su priešdėliu ne- reikalauja kilmininko.Pvz.: Kai kurias mašinas (=Kai kurių mašinų) neparuošė darbui. Ilgai nepamirš nuoširdžius žodžius (=nuoširdžių žodžių).Pastaba. Daugiausia vartotinas kilmininko linksnis ir tada, kai prie neigiamo veiksmažodžio yra teigiama bendratis. Pvz.: Nebuvo kam įgulą (=įgulos) maitinti.95. Reiškiant tikslą, prie slankos veiksmažodžių ir bendraties nevartotinas galininkas (taip pat nevartotinas naudininkas). Reikia vartoti kilmininką. (Tai yra konstrukcijose „slankos veiksmažodis+bendratis+galininko linksniu išreikštas daiktavardis” bei „slankos veiksmažodis+ galininko linksniu išreikštas daiktavardis+bendratis” galininkas keistinas kilmininku).Pvz.: Nusiuntė į Vilnių organizuoti leidybinį darbą (=leidybinio darbo). Ateis jus (=jūsų) pamokyti.96. Paskirties reikšme prie konkretų daiktą (įrankį, priemonę, prietaisą, mašiną, medžiagą, žmogų, gyvulį ir kt.) reiškiančio daiktavardžio vietoj galininko su bendratimi vartotinas naudininkas su bendratimi.Pvz.: Turiu lentų apkalti sienas (=sienoms apkalti). Įsitaisė mašiną linus minti (=linams minti). 97. Klaidingai vartojamam galininkui su bendratimi taisyti taikytina tokia taisyklė: jei prie veiksmažodžio ar būdvardžio gali būti sakomas vienas naudininkas (pvz.: batai man (kam?) patogūs; indas, skirtas (kam?) vaisiams) tada netinka galininkas su bendratimi; taisome naudininku su bendratimi.Pvz.: Tvartas patogus (kam?) gyvulius laikyti (=gyvuliams laikyti). Žodis tinka (kam?) apibūdinti lietuvių kolektyvą (=lietuvių kolektyvui apibūdinti). Furgonas skirtas (kam?) vežioti sprogstamąsias medžiagas (=sprogstamosioms medžiagoms vežioti). Pastaba. Čia reikia atkreipti dėmesį į žodžių tvarką. Klaidinguose sakiniuose galininkas dažniausiai eina po bendraties. Taisant naudininkas paprastai turi eiti prieš bendratį. (žr. prie šios taisyklės pateiktus pavyzdžius). 98. Kai kalbama apie asmenį, kuriam kas nutinka, kurio kūno dalį kas vienaip ar kitaip paliečia, reikėtų vartoti ne galininką, bet naudininką.Pvz.: Motina pabučiavo vaiką (=vaikui) į kaktą. Žmogų (=žmogui) įkando šuo.99. Yra klaidingų pasakymų, kuriuose veiksmažodžiai (ar kitų kalbos dalių žodžiai) reikalauja ne galininko (reikėtų juste justi, jog reikalaujama kito linksnio).Pvz.: Leiskite padėkoti rektoratą (=rektoratui). Reikia ieškoti talentus (=talentų). Aš klausau jus (=jūsų). Daug reikia laiko gėlyną (=gėlynui) prižiūrėti. Trūksta vietos įmonę (=įmonei) plėsti. Suranda valandėlę knygą (=knygai) paskaityti.Įnagininkas100. Daiktavardžių ir būdvardiškųjų kalbos dalių vartojimas su veiksmažodžiu būti: 1.1 Su žodžiu būti daiktavardis vartojamas vardininku, kai reiškiama pastovi, nuolatinė būsena (pvz.: Jis yra mokytojas.); įnagininku, kai reiškiama ne nuolatinė būsena (pvz.: Karnavale jis buvo karaliumi).Taisytina: Gintaras buvo vieninteliu Lietuvos turtu (=vienintelis Lietuvos turtas). Vilniaus moksleiviai yra efektyviais dalyviais (=efektyvūs dalyviai).1.2 Su būti būdvardis ir būdvardiškosios kalbos dalys (dalyvis, skaitvardis ir kai kurie įvardžiai) visada vartojami vardininku. Pvz.: Nenorėjome būti paskutiniais(=paskutiniai).Pastabos: 1) Būdvardiškieji žodžiai prie veiksmažodžio tapti (ir kitų veiksmažodžių bendračių) vartojami vardininku. (Daiktavardis prie žodžio tapti vartojamas įnagininku. Žr. Vardininkas, 4 ). Pvz.: Jis greitai tapo savu (=savas). Bangos tapo mėlynomis (=mėlynos). Juk jie tokiais(=tokie) negimė. Stengėsi pasirodyti doru ir geru (=doras ir geras). Apsimetė sergančiu (=sergantis, sergąs). 2) Su veiksmažodžiais vadinti ir laikyti vartojamas įnagininkas. Pvz.: Jį laikome doru, sąžiningu.101. Įnagininku nereiškiami dvejybinių linksnių būdvardiškieji žodžiai. (Dvejybinį linksnį – kilmininką, naudininką arba galininką – sudaro veiksmažodis (tarinys), jo valdomas papildinys (kilmininko, naudininko arba galininko linksnis) ir būdvardiškasis žodis, kuris yra derinamas prie papildinio linksnio.)2.1 Taisyklingas dvejybinis galininkas: Tėvas paragino sūnų (ką?) būti drąsų (kokį?). Išnykusių gyvūnų pavyzdys moko žmogų (ką?) būti atsargų (kokį?).Taisytina: Priemaišos jį (ką?) daro pavojingu (=pavojingą) sveikatai. Virusai padaro pomidorus (ką?) netinkamais (=netinkamus). 2.2 Dvejybinio linksnio būdvardiškąjį žodį vartojam kilmininku (dvejybinis kilmininkas), kai veiksmažodis (tarinys) yra neigiamas.Pvz.: Aš tavęs (ko?) šventu (=švento) nenoriu daryti. Pastaba. Vartojamas dvejybinis kilmininkas ir tada, kai tariniu einantis bevardės giminės dalyvis (pvz.: norima, ketinama) turi kilmininko linksniu išreikštą veikėją. Pvz.: Jo norima būti protingesniu (=protingesnio).2.3 Vartojamas dvejybinis naudininkas, kai sakinio tarinį sudaro beasmenis veiksmažodis (pvz.: reikia, galima, lengva) su bendratimi.Taisyklinga: Reikia būti geram.Taisoma: Reikia būti jautriu (=jautriam). Smagu būti jaunu (=jaunam).102. Nevartotinas įnagininkas šiais atvejais:3.1 Papildiniu prie pilnumo, pripildymo reikšmę turinčių veiksmažodžių (pripilti, pripildyti, prikimšti, prisotinti ir kt.) bei būdvardžių turtingas, gausus.Pvz.: Kelmo vidurį pripildyk žemėmis (=žemių). Apžiūrėjome gausią eksponatais (=eksponatų) parodą. 3.2 Po būdvardžių stiprus, silpnas, geras; įnagininką kartu su šiais būdvardžiais reikia keisti kilmininko linksniu.Pvz.: Jis buvo stiprus dvasia ir kūnu (=stiprios dvasios ir kūno).3.3 Žodis tikslu nevartotinas su bendratimi. Pvz.: Taip jis padarė tikslu nugąsdinti kitus (=norėdamas kitus nugąsdinti). Pastaba. Vartojamas vienas žodis tikslu yra taisyklingas. Pvz.: Kokiu tikslu čia landai?3.4 Žodis pagalba. Taisome be žodžio pagalba arba konstrukcija su pagalba.Pvz.: Tai galima išspręsti biocheminių metodų pagalba (=biocheminiais metodais). Draugų pagalba (=su draugų pagalba) baigė darbus. 3.5 Konstrukcija mielu noru. Reikia keisti: su mielu noru. Pvz.: Mielu noru (=su mielu noru) pas jus atvyksiu. 3.6 Žodis dalimi. Reikia keisti: iš dalies.Pvz.: Tu dalimi (=iš dalies) kaltas. 3.6 Įnagininkas nevartotinas su daiktavardžiais rūpestis, rūpestingumas.Pvz.: Graužia rūpestis savo sveikata (=dėl savo sveikatos).103. Įnagininkas nevartojamas vietoje naudininko, kuris su veiksmažodžių bendratimis sudaro pažyminį. Taisyklinga: Jis kelia baimę (kokią?) pasirodyti neprotingam.Taisytina: Šeimoje patenkinamas poreikis (koks?) būti pripažintu (=pripažintam).104. Įnagininkas netinka neveikiamojo dalyvio veiksmo atlikėjui reikšti; reikia vartoti kilmininką.Pvz.: Pavogtų pinigų suma nustatyta tardymo organais (=tardymo organų). Ledas tebėra prislėgtas stora ledo danga (=storos ledo dangos). Priemiesčiai apgyvendinti atvykusiaisiais (=atvykusiųjų). Pastaba. Kai įnagininkas prie neveikiamojo dalyvio reiškia priemonę, ne veikėją, kuriuo yra kažkas pasinaudojęs, jis tinka vartoti. Pvz.: Vaikas buvo užklotas storais patalais.105. Taisytini pasakymai: Daina parašyta įžymaus poeto tekstu (=pagal įžymaus poeto tekstą). Šis daiktavardis kirčiuojamas pirmąja kirčiuote (pagal pimąją kirčiuotę). Komandomis ( =Tarp/iš komandų) mūsų rinktinė antra.106. Atkreiptinas dėmesys, kad įnagininkas vartojamas:7.1 Su būdvardžiais įkyrus (-i), panašus (-i), vertingas (-a).Pvz.: Įkyri plepumu, panašus pažiūromis, vertinga gamtos turtais.7.2 Kai įnagininku pasakome priemonę, įrankį, instrumentą, vartojam ir su prielinksniu su. Pvz.: Rašo pieštuku ir su pieštuku. VietininkasLietuvių kalboje vietininkas dažniausiai pasako vietą (pvz.: kibire, name), rečiau laiką (pvz.: vakare, amžiuje). Itin retai būdą (būdo aplinkybę), būvį (tarinio vardinę dalį).Dažniausiai taisytini vietininkai, kurie nepasako nei vietos, nei laiko. 107. Nevartotini vietininkai visumoje, daugumoje, pilnumoje, tikrumoje, pagrinde, esmėje, principe, pirmoje (paskutinėje) eilėje ir kt. Pvz.: Visumoje (=apskritai, iš viso) pažeidimų nedaug. Šias pareigas daugumoje (=daugiausia, paprastai) atlieka moterys. Planas įvykdytas pilnumoje (=visiškai, visas). Į jūsų klausimą atsakysiu pirmoje eilėje (=pirmiausia).108. Netaisyklingai vietininku reiškiamas papildinys.Pvz.: Ne visi nusimano matematikoje (=matematiką). Turėtum nusimanyti psichologijoje (=apie psichologiją).109. Klaidingai vartojamas vietininkas kalbant apie transporto priemone atliekamą veiksmą. Pvz.: Skrido lėktuve (=lėktuvu). Važiuoja autobuse (=autobusu). 110. Taisomas netaisyklingai vietininku reiškiamas pažyminys.Pvz.: Sutkaus pastatyme (=Sutkaus pastatyta) komedija buvo labai lankoma. Dalyviai dalijosi patirtimi būrelių darbe (=būrelių darbo patyrimu).111. Netaisyklinga būdo aplinkybė.Pvz.: Tik tokiose sąlygose (=tokiomis sąlygomis) bus galima dirbti. Sutartis sudaryta dviejuose egzemplioriuose (=dviem egzemplioriais). Sąmatą 1000 litų sumoje (=1000 litų sąmatą) patvirtino.112. Laiko reikšme nevartotini vietininkai bėgyje, eigoje, laike, laikotarpyje ir kt. Pvz.: Pasą sutvarkys savaitės bėgyje (=per savaitę). Laike darbo (=darbo metu) jis buvo sąžiningas. 113. Taip pat taisomi šie vietininkai:7.1 Pareigose. Pvz.: Dirba auklėtojos pareigose (=auklėtoja).7.2 Kame reikalas? (=Koks reikalas?)7.3 To pasėkoje. Pvz.: To pasėkoje (=Dėl to, dėl tos priežasties) įvyksta avarijų.7.4 To pasekmėje. Pvz.: To pasekmėje (=to rezultatas, padarinys, pasekmė) gali būti nervų uždegimas.7.5 To rezultate. Pvz.: To rezultate (= Dėl to) geriau jaučiausi. 7.6 Vietoj to, kad.(=Užuot) Pvz.: Vietoj to, kad sutriktų (=užuot sutrikęs) jis nusišypsojo. 7.7 Tiksliomis taisyklėmis neapibrėžiamuose pasakymuose: Jis šiandien ne formoje (blogos formos). Mineralų yra kristalų pavidale (kristalais, kristalų pavidalo). Blogoje nuotaikoje (blogos nuotaikos). Biblioteka kūrimosi stadijoje (kuriama) ir kt.PRIELINKSNIŲ VARTOJIMAS Prielinksnių vartosena gana nusistovėjusi – tam tikros prielinksnių grupės vartojamos su tuo pačiu linksniu:su kilmininku (kilmininkiniai prielinksniai) – ant, be, dėl, iki, iš, nuo, po, prie, tarp, virš, vidury, už;su galininku (galininkiniai) – apie, į, pas, per, prieš, pro, už;su įnagininku (įnagininkiniai ) – po, su, sulig, ties. Yra su keliais linksniais vartojamų prielinksnių: po, už. Ant (kilmininkinis prielinksnis)Vartojamas114. Vietai, paviršiui, kur kas nors vyksta, žymėti.Pvz.: Guli ant lovos. Lipk ant kėdės. Negulėk ant žemės. Adresas ant voko. 115. Veiksmo atlikimo būdui.Pvz.: Nešti naštą ant pečių. Papuošalą nešioti ant kaklo. Rymoti ant rankų. 116. Veiksmo objektui su neigiamos reikšmės veiksmažodžiais pykti, rėkti, bartis, niršti reikšti.Pvz.: Barasi ant vaikų. Nerėk ant jo. Niršta ant vagies. 117. Veiksmo linkmei erdvėje reikšti.Pvz.: Debesys nuslinko ant jūros. Nevartotinas118. Vietai, kai paviršius neapibrėžiamas, reikšti.Pvz.: Žaisti ant gatvės (=gatvėje); rašyti ant lentos (=lentoje); gyventi ant buto (=nuomoti butą). 119. Krypčiai, kai erdvė, paviršius neapibrėžiamas, reikšti.Pvz.: Eiti ant stoties (=į stotį, stoties link); važiuoti ant vestuvių (=į vestuves). 120. Veiksmo, būsenos pobūdžiui nusakyti.Pvz.: Pirkom ant išsimokėjimo (=išsimokėtinai), dirba ant dviejų etatų (=dviem etatais, turi du etatus), mokosi ant penketų (=penketais), butas ant mano vardo (=mano vardu). 121. Pažinimo, žinojimo šaltiniui reikšti.Pvz.: Ant ko(=iš ko) kvailį pažinsi. Ant visko (=viskam) gabus. 122. Laikui reikšti.Pvz.: Uždavė ant rytojaus (=rytdienai). Pareik ant šešių (=šeštą valandą). Ant dienų (=netrukus; artimiausiomis dienomis) sugrįš. 123. Renginiui, kuriame dalyvaujama nusakyti.Pvz.: Buvau ant susirinkimo (=susirikime). Ant visos salės (=visai salei) pranešė. 124. Kiekiui reikšti.Pvz.: Vaistai geriami po vieną šaukštelį ant pusės (=pusei stiklinės vandens). Skysčio sumažėjo ant pusės (=per pusę; per pus). 125. Požymiui reikšti.Pvz.: Batai ant aukštų kulnų (=aukštakulniai, aukštais kulnais), kelnės ant kanto (=išlygintos). 126. Tikslui, paskirčiai reikšti.Pvz.: Parvažiuok ant švenčių (=šventėms). Įdėsiu sausainių ant kelionės ( kelionei). Pareik ant vakarienės (=vakarienei). 127. Būviui reikšti. Pvz.: Sėdžiu ant dietos (=laikausi dietos). Išėjo ant pensijos (=į pensiją). Gyvenu ant buto (=nuomoju butą; gyvenu bute). 128. Objektui su būdvardžiais turtingas, apstus, godus, su veiksmažodžiais keisti, mainyti, skųstis ir kt.Pvz.: Godus ant svetimo gero (=svetimo gero). Turtingas ant mašinų (=mašinų). Gabus ant muzikos (=muzikai). 129. Formatui, mastelio dydžiui, matmenų santykiui nurodyti.Pvz.: Mastelis 1 ant 1000-čio (=vienas su tūkstančiu); kraujospūdis 80 ant 120 (=80 su 120; 80 ir 120); nuotraukos 9 ant 12 (=devyni ir dvylika; devynių ir/iš dvylikos).
Apie (galininkinis prielinksnis) Vartojamas130. Aptariamam objektui, į kurį nukreipiamas veiksmas, reikšti.Pvz.: Bėgame apie stadioną. Jonas suka sparną apie Oną. 131. Informacinio pobūdžio dokumentų pavadinimuose.Pvz.: Pranešimas apie eismo įvykį. Pažyma apie šeimos pajamas. Informacija apie derybų eigą. 132. Kalbamajam daiktui, objektui reikšti.Pvz.: Apie šventę rašė visi laikraščiai. Pranešė apie eismo nelaimę. Kalbėjomės apie šeimą ir vaikus. 133. Apytikrei veiksmo vietai nusakyti.Pvz.: Apie Akmenę nelyja. Apie pusiaukelę sprogo padanga. 134. Apytikriam veiksmo laikui nusakyti. Pvz.: Apie pietus sutemo. Susitiksim apie dešimtą. 135. Apytikriam kiekiui reikšti. Pvz.: Žuvis svers apie kilogramą. Sumokėsiu apie 20 litų. Nevartotinas136. Papildiniui reikšti su veiksmažodžiais domėtis, rūpintis, skųstis, ginčytis.Pvz.: Domėjosi apie darbo sąlygas (=darbo sąlygomis). Nesirūpinkit apie mane (=manimi). Nesiskųsk apie gyvenimą (=gyvenimu). Ginčijomės apie ligų priežastis (=dėl ligų priežasčių). 137. Papildiniui reikšti su veiksmažodžiais liudyti, rodyti, skelbti, pažymėti, pranešti. Pvz.: Jam priminė apie pasiūlymą (=priminė pasiūlymą). Pažymėjo apie būtinumą (=būtinumą). Dabar paminėsiu apie klaidas (=pakalbėsiu, aptarsiu klaidas). 138. Priežasčiai nusakyti.Pvz.: Ginčas apie pelno paskirstymą (=dėl pelno paskirstymo); skundas apie duonos kokybę (=dėl duonos kokybės). 139. Kanceliarinio stiliaus antraštėse ( ypač ne tiek nusakant turinį, kiek pabrėžiant priežastį).Pvz.: Nutarimas apie lėšų paskirstymą (=dėl lėšų paskirstymo). Sutartis apie tolesnį bendradarbiavimą (=dėl tolesnio bendradarbiavimo). Įstatymas apie vaikų priežiūrą (=dėl vaikų priežiūros; Vaikų priežiūros įstatymas). Dėl (kilmininkinis prielinksnis)Vartojamas140. Priežasčiai reikšti. Pvz.: Neatvyko dėl ligos. Draugas pyko dėl apgaulės. 141. Aktyviam veiksmo tikslui reikšti. Pvz.: Stengiuosi dėl Tavęs. Susipešė dėl vietos. Vargstu dėl duonos kąsnio. 142. Nusakomojo dalyko priežasčiai, motyvams reikšti.Pvz.: Susitarėm dėl bendro darbo. Padaviau į teismą dėl žalos atlyginimo. 143. Tvarkomųjų dokumentų antraštėse.Pvz.: Dėl asmenvardžių rašymo;Dėl žemės sklypų paskyrimo;Dėl miesto biudžeto. Nevartotinas144. Paskirčiai reikšti.Pvz.: Lėšos dėl mokyklos statybos (=mokyklos statybai). Arbata dėl kosulio (=nuo kosulio). Pirkau dėl savęs (=sau). 145. Objektui reikšti vertiniuose su kas.Pvz.: Kas dėl lėšų, tai jų rasime (=O lėšų rasime). Kai dėl pasakyto (= Dėl pasakyto;O dėl to, kas pasakyta), tai tu nesijaudink. 146. Kanceliarinio stiliaus sakiniuose su veiksmažodžio svarstyti formomis.Pvz.: Svarstyta dėl lėšų skyrimo (=Svarstytas lėšų skyrimas). Reikia svarstyti dėl jo elgesio (=jo elgesį). Į (galininkinis prielinksnis)Vartojamas147. vietai, erdvės santykiams reikšti.pvz.: po metų grįžau į gimtinę.eik į kambarį. nelengva lipti į kalną. 148. linkmei žymėti.pvz.: Žiedas į saulę stiebiasi. stumiamės į priekį. suk į kairę. nežiūrėk į mane. <Nevartotinas149. laiko tarpui, per kurį kas nors vyksta, kartojasi, už kurį ir atlyginama, reikšti. pvz.: vaistus gerk tris kartus į dieną (=per dieną). rinkimės vieną kartą į (=per) mėnesį. kartą į savaitę (=per savaitę) einu į masažo kabinetą. kiek uždirbi į metus (=per metus). 150. objektui, kuriam daroma įtaka, nurodyti. pvz.: blogas elgesys atsiliepia į pažangumą (=turi įtakos pažangumui). Į tave (=tave) įsimylėjo. paskyrė vaistus į akis (=akių; akims; lašinti į akis). oras veikia į nuotaiką (=nuotaiką).Iki, ligi (kilmininkiniai prielinksniai)Vartojamas151. Vietos ar laiko ribai, intervalui reikšti.Pvz.: Nuėjau iki (ligi) miško. Pertrauka iki (ligi) dvyliktos valandos. Atsiskaityti nurodyta iki (ligi) gruodžio pirmos dienos. 152. Veiksmo, reiškinio kiekiui žymėti.Pvz.: Temperatūra pakilo iki 40 laipsnių. Darbo turim ligi ausų. Krūmas užaugs iki 2 metrų. Nevartotinas153. Būviui beasmeniuose sakiniuose reikšti. Pvz.: Man dabar ne iki (ligi) juokų (=ne juokai galvoje; ne juokai rūpi). Egzaminai ant nosies, man dabar ne iki šokių (=ne šokiai galvoje). 154. Kokybės laipsniui nusakyti.Pvz.: Nusigyveno iki tiek (iki tokio laipsnio) (=taip; tiek), kad baisu žiūrėti. Iš (kilmininkinis prielinksnis)Vartojamas155. Krypčiai iš vidaus, vietai, iš kurios vyksta veiksmas, reikšti.Pvz.: išbėgti iš namų; pareiti iš darbo. 156. Medžiagai, iš kurios kas nors padaryta, reikšti.Pvz.: duona iš rugių; karūna iš gryno aukso. 157. Daliniam veiksmui ar reiškiniui nusakyti.Pvz.: Straipsnį iš dalies reikės pakeisti. Darbą iš dalies padarėm. 158. Sumuojamų dalykų visumai ar jos daliai nusakyti. Pvz.: Iš viso susirinko 20 žmonių. Komisija susideda iš septynių asmenų. 159. Priežasčiai reikšti.Pvz.: Miršta iš bado. Sprogsta iš pykčio. Iš džiaugsmo verkia. 160. Veiksmo atlikimo būdui reikšti. Pvz.: Dirbti iš paskutiniųjų jėgų; rašinį iš galvos sukurti; iš akies nubrėžti; iš balso pažinti. Nevartotinas161. Su žodžiais protokolas, raštas, nutarimas prašymo datai, dienai žymėti. Pvz.: Gautas raštas iš kovo 3 d. (=kovo 3 d. raštas). Į jūsų raštą iš š. m. liepos 5 d. (=Į š. m. liepos 5 d. raštą) atsakyta. 162. Priemonei reikšti, kai užtenka priemonės įnagininko. Pvz.: Spirti iš kojos (=koja); braižyti iš rankos (=ranka). 163. Medžiagos požymiui nusakyti.Pvz.: Gamina sages iš gintaro (=gintarines sages). Kepa duoną iš rupių miltų (=rupių miltų duoną). 164. Veiksmo atlikėjui reikšti.Pvz.: Iš jų pusės nusiskundimų nėra (=Jie niekuo nesiskundžia). Iš tėvų pusės trūksta kontrolės (=Tėvai mažai kontroliuoja). 165. Vertinio konstrukcijose iš (kokios/ kieno) pusės, iš kalno, išeinant iš.
Pvz.: Apie jį galima kalbėti iš teigiamos pusės (=teigiamai). Nuobaudų iš administracijos pusės (=Administracijos nuobaudų) neturi. Tie patys darbai kartojasi metai iš metų, diena iš dienos (=Kasmet, kasdien). 166. Sunkiose konstrukcijose. Pvz.: Viename iš pasitarimų (=Viename pasitarime) buvo pasakyta, kad svarstome, su kuriais iš konkurentų pasirašyti sutartį. Trys iš atvykusiųjų (=Trys atvykusieji) pageidavo viešbučio. Nuo (kilmininkinis prielinksnis)Vartojamas 167. Pradinei laiko ar vietos ribai žymėti. Pvz.: Žiemą nuo penkių jau tamsu. Nuo mažens pratinkis dirbti. Į darbą priims nuo kovo pirmos dienos. 168. Su atskyrimo, šalinimo reikšmės veiksmažodžiais.Pvz.: Vaikas atskirtas nuo namų. Neatitraukė žvilgsnio nuo mylimosios. 169. Vietai, nuo kurios kas nors daroma, arba kilmei nusakyti. Pvz.: Nukrito nuo stogo. Nuo kalno toli matyti. Kilęs nuo Kelmės. 170. Būsenos sukėlėjui, veiksmo priežasčiai reikšti.Pvz.: Pavargo nuo darbų. Nuo garso sienos dreba. 171. Daikto paskirčiai nusakyti.Pvz.: Akiniai nuo saulės, vaistai nuo kosulio. 172. Veiksmo atlikimo būdui reikšti. Pvz.: Atsakinėjau nuo antro klausimo. Imk nuo krašto. 173. Objektui, asmeniui nusakyti.Pvz.: Perdavė linkėjimų nuo Tomo. Pridėk ką ir nuo savęs. Nevartotinas174. Atstovavimo reikšme.Pvz.: Nuo (=Iš ) mūsų darbo grupės kalbės Petraitis. Nuo (=Iš ) kiekvienos mokyklos atvyks po vieną komandą. Atstovavimo proporciją galima nusakyti ir taip: Renkamas vienas delegatas nuo šimto. 175. Asmeniui, iš kurio kas gaunama, atimama, reikšti. Pvz.: Nuo ko ( =Iš ko ) pasiskolinai)? Ko tu nori nuo manęs (= iš manęs)? Neatimk nuo (=iš ) vaiko žaislų. Gautas skundas nuo Jonaičio ( =Jonaičio skundas). 176. Vertiniuose laikas nuo laiko, kartas nuo karto, nuimti nuo pareigų, nuo įskaitos.Pvz.: Laikas nuo laiko (=Kartais; Kartkartėmis; Retkarčiais) einu pas dantų gydytoją. 177. Su veiksmažodžiais valyti, šluoti, plauti, supainiojus šalinamąjį dalyką nuo objekto.Pvz.: Valyti aikštę nuo lapų, gatvę nuo sniego, gatvę nuo dulkių (= lapus nuo aikštės, sniegą nuo gatvės, dulkes nuo stalo). Pagal, palei (galininkiniai prielinksniai)Vartojami178. Vietai, arti kurios, išilgai kurios kas nors vyksta, yra.Pvz.: Mergaitės pagal sieną nubėgo. Paukščiai pagal žemę skraido. 179. Veiksmo pagrindui, motyvui nusakyti.Pvz.: Apsirengė pagal madą, kviesim pagal sąrašą, namas pastatytas pagal planą, reikės atsakyti pagal įstatymą. 180. Veiksmo atlikimo būdui, krypčiai reikšti. Pvz.: Plaukia pagal srovę, glosto pagal plauką. 181. Lyginimui reikšti. Pvz.: Pagal Jurgį ir kepurė. Šis darbas ne pagal jėgas. 182. Palei reiškia vietą, šalia kurios kas nors yra, juda.Pvz.: Šluota palei sieną, eglynas palei upę. Nevartotini183. Veiksmo būdui reikšti. Pvz.: Pagal pasą (=Pateikus pasą; Su pasu) išduos pinigus. Įėjimas pagal kvietimus (=su kvietimais). Pagal atsakymus (=Iš atsakymų) nuspręs, ar tu tinkamas. Pagal poelgius (=Iš poelgių) matyti, koks žmogus. 184. Veiksmo priežasčiai reikšti. Pvz.: Pagal klaidą (=Per klaidą; Apsirikę; Netyčia) sumaišiau daiktus. Pagal tave (=Tik dėl tavęs) ir aš nueisiu. 185. Informacijos šaltiniui nurodyti.Pvz.: Pagal mane (=Man rodos; Mano nuomone; Mano manymu; Mano supratimu ). Pagal straipsnio autorių (=Pasak straipsnio autoriaus; Jo nuomone, teigimu, tvirtinimu) Lietuvoje korupcijos nėra. 186. Su veiksmažodžiais skirtis, aplenkti, nusileisti, būti nepanašiam, nevienodam, kai geriau tinka įnagininkas.Pvz.: Mes skiriamės pagal gabumus, elgesį, protą (=gabumais, elgesiu, protu). Pagal produkcijos kokybę (=Produkcijos kokybe) gamykla nenusileidžia kitoms gamykloms. Pagal pažymius (=Pažymiais) kitos grupės mus lenkia. 187. Palei netinka vartoti kitomis, išskyrus vietos, reikšmėmis (būdo, kriterijaus,lyginimo ir pan.).Pvz.: Palei mane (=Mano nuomone; Mano supratimu; Man rodos) mes visi vienodi. PAS (galininkinis prielinksnis)Vartojamas188. Vietai žymėti. Pvz.: gyvenu pas tėvus, pas mane daug knygų, pas jus labai linksma.189. Krypčiai nusakyti. Pvz.: vykstu pas gimines, eisiu pas draugus, ryt grįšiu pas tave.Nevartotinas190. Turėjimui, priklausymui, nuosavybei reikšti.Pvz.: Pas ką yra (=Kas turi) klausimų? Pas mus nėra (=Mes neturime) pinigų. Pas mane (= Mano) dantys sveiki. 191. Asmeniui, kuriam kas nors nutinka, reikšti.Pvz.: Pas vaiką (=Vaikui) pakilo temperatūra. Pas studentus prasidėjo sesija ( =Studentai jau pradėjo sesiją; Studentams prasidėjo sesija). 192. Objektui reikšti su veiksmažodžiais klausti, prašyti, atsiprašyti, teirautis, kreiptis, skųstis.Pvz.: Klausk pas tą moterį (=tos moters; tą moterį). Atsiprašysi pas mane (=manęs). Pasiteirauk pas budintį (=budinčio). Teks skųstis pas administratorių (=administratoriui). 193. Su veiksmažodžiais gauti, imti, skolintis, įsigyti, reikalauti, sužinoti, pirkti.Pvz.: Skolinosi pas mane (=iš manęs) knygą. Bilietą pirk pas vairuotoją (= iš vairuotojo). Teiravausi pas praeivį (=praeivio). 194. Nusakant santykį su savimi vertinių konstrukcijose.Pvz.: Šiuo metu direktorius pas save (=savo darbo vietoje; savo kabinete). Pasižymėk pas save (=savo užrašuose). Kiek pas tave rodo? (Kiek rodo tavo laikrodis?)PER (galininkinis prielinksnis) Vartojamas 195. erdvės santykiams žymėti.pvz.: Ėjau per lauką. Bridom per balas. 196. laiko santykiams žymėti. pvz.: nemiega per naktis. dviratį per valandą sutaisė. 197. veiksmo priežasčiai reikšti.pvz.: per tingėjimą neišmokau pamokos. per muses neužmigau. 198. apytikriam kiekiui reikšti.pvz.: brolis per sprindį paaugo. vasarą per akis darbų. 199. tarpininkavimui reikšti. pvz.: per kaimyną perdavė žinią. Nevartotina 200. veiksmui, vykstančiam kiaurai, žymėti (geriau tinka pro). pvz.: per (=pro) langą iššoko. per (=pro) duris įėjo. 201. veiksmo priemonei žymėti. pvz.: per telefoną (=telefonu) susitarsime. per veikėjo paveikslą (=veikėjo paveikslu) autorius parodo žmogaus likimą. 202. būdo reikšmės posakiuose.pvz.: rašome per brūkšnelį (=skiriame brūkšneliu). Šneka per (=pro) nosį. PO ( kilmininkinis, naudininkinis, galininkinis, įnagininkinis prielinksnis)Vartojamas203. su kilmininku. 1.1 laikui reikšti.pvz.: po darbo grįžta namo. po dienos ateis vakaras.1.2 vietai.pvz.: maišosi po kojų. padėk po akių. Ėjome vienas po kito. 204. su galininku. 2.1 vietai reikšti. pvz.: tu vis po namus tebevaikštai. keliavome po lietuvą. 2.2 paskirstymui lygiomis dalimis. pvz.: davė po tris gabalėlius. kasmet užauga po sprindį. 205. su įnagininku.3.1 vietai žemiau ko nors, apačioje. pvz.: Žuvys dūsta po ledu. katinas tupi po stalu. 3.2 veiksmo būdui reikšti.pvz.: paėmė po ranka. 206. su naudininku.pvz.: gyvename po senovei. suk po dešinei. po šiai dienai atsimenu. Nevartotinas207. veiksmo pagrindui, būviui ar būsenai reikšti su įnagininko linksniu.pvz.: pinigus išduos po parašu (=pagal parašą; pasirašytinai; pasirašant). po kokia (=su kokia) rubrika spausdinsit šį straipsnį? tokia pavardė po vyru (=pagal vyrą).208. laikui, žyminčiam kokį nors pasibaigusį laikotarpį, reikšti.pvz.: po instituto (=baigęs institutą) išvažiavau į Šiaulius. po kalėjimo (=išėjus iš kalėjimo) sunku darbą bus gauti. dabar viską padarykim, po to (=paskui, vėliau) pailsėsim.PRIE ( kilmininkinis prielinksnis)Vartojamas209. artumui, kontaktui nusakyti.pvz.: prigludo prie skruosto. palinko prie manęs.210. laikui reikšti.pvz.: jau saulelė prie laidos. prie manęs taip nebūdavo.211. erdvės santykiams reikšti. pvz.: gyvena prie miško. gera pabūti prie jūros.212. veiksmo priklausymui nusakyti.pvz.: prie bibliotekos veikia skaitytojų klubas.213. darbo vietai nusakyti. pvz.: sėdi prie kompiuterio, sėdi prie staklių.214. tikslui reikšti. pvz.: išėjo prie gyvulių. priedas prie prašymo.215. pavaldumo, priklausymo santykiui reikšti. pvz.: valstybinė lietuvių kalbos komisija prie lietuvos respublikos seimo; dramos studija prie panevėžio teatro. Nevartotinas216. veiksmo aplinkybėms, sąlygoms nusakyti. pvz.: prie geriausių norų (=kad ir kaip norėdamas) negalėsiu ateiti. prie progos (=progai pasitaikius; progai esant; turėdamas progą) užeik. prie aukštos temperatūros (=kai aukšta temperatūra) reikia gulėti. prie tokių sąlygų (=tokiomis sąlygomis; esant tokioms sąlygoms) sunku dirbti. prie šviesos (=Šviesoje) ta spalva kitaip atrodo. tokie dalykai man ne prie širdies (=nepatinka; nemalonūs; svetimi).217. su vertiniu prie ko čia aš.pvz.: prie ko čia aš (=kuo aš čia dėtas)?218. pinigų keitimo santykiui, kitoms proporcijoms reikšti. pvz.: santykis vienas prie keturių (=vienas su keturiais; vienas į keturis). Įstojusių merginų ir vaikinų santykis vienas prie trijų (=vienas ir trys). 219. objektą nurodančiose konstrukcijose su veiksmažodiniu daiktavardžiu ir kitais žodžiais.pvz.: tėvai pratina prie skaitymo (=skaityti). vaikai įpratę prie tvarkos (=tvarkytis; tvarkingai gyventi). lapė griebėsi prie gudrumo (=gudrumo).PRIEŠ (galininkinis prielinksnis)Vartojamas220. vietai priešais ką nors reikšti. pvz.: priešais namą sodas auga. prieš mane kaip iš po žemės išaugo žmogus.221. objektui reikšti lyginant.pvz.: prieš jį aš labai mažas esu. prieš dievą visi lygūs. 222. priešinimuisi nusakyti. pvz.: prieš srovę irtis nelengva223. laikui reikšti.na prieš daugumos valią. pasisakė prieš pataisas. pvz.: prieš metus čia tebestūksojo griuvėsiai. prieš atostogas susirgo.Nevartotinas224. su žodžiais ar junginiais, nusakančiais moralinius santykius, veiksmus (veiksmažodžiais: atsakyti, atsiprašyti, atsisakyti, atsispirti, gintis, pralaimėti, nusikalsti, priešintis, daiktavardžiais: atsakomybė, pareiga, neapykanta).pvz.: atsiprašyk prieš draugus (=draugų). neatsispirsiu prieš saldumynus (=saldumynams). nejaučia atsakomybės prieš nieką (=niekam). ginsiuos prieš visus (=nuo visų). 225. paskirčiai žymėti su veiksmažodžiais gydyti, skiepyti, vartoti ir iš jų padarytais daiktavardžiais.pvz.: skiepai prieš gripą (=nuo gripo); apsauga prieš aids (=nuo aids).226. objektui, kuriam skiriamas veiksmas, pavadinti.pvz.: nesipriešink prieš jį (=jam). prieš mus (=mums) iškilo sunkus uždavinys. nesigink prieš visus (=nuo visų). 227. kovoti ne prieš ką, o su kuo. pvz.: kova prieš terorizmą (=su terorizmu); kova prieš narkotikus (=su narkotikais).228. vertinyje neilgai prieš.pvz.: neilgai prieš rungtynių pradžią (=prieš pat rungtynes), neilgai prieš (=prieš pat) parodos atidarymą.PRO (galininkinis prielinksnis)Vartojamas229. judėjimui pro šalį reikšti. pvz.: pro mane praėjo ir neatsigręžė. pro vieną ausį įėjo, pro kitą išėjo.230. veiksmo būdui nusakyti.pvz.: kalba pro nosį. juokiasi pro ašaras. matau kaip pro dūmus. 231. kiaurai atliekamam veiksmui reikšti, tarpui, plyšiui nusakyti.pvz.: geria pro šiaudelį. Žiūri pro langą. lenda pro tvoros plyšį.Nevartotinas232. judėjimui viduriu nusakyti.pvz.: autobusas važiuoja pro (=per) centrą. upė teka pro (=per) miesto centrą.233. tarpininkavimui žymėti. pvz.: kalba pro radiją. transliuoja pro lnk (=per lnk kanalą; lnk kanalu). 234. spalvas, atspalvius nusakančiose konstrukcijose.pvz.: veidas baltas pro mėlynumą (=į mėlynumą; mėlynai baltas). man patinka ta raudona spalva pro violetinę (=raudonai violetinė spalva). 235. vertiniuose. pvz.: praėjau pro komisiją, konkursą, apžiūrą (=buvau patikrintas; apžiūrėtas; išlaikiau, laimėjau, įveikiau ką nors).SU (įnagininkinis prielinksnis)Vartojamas236. buvimui drauge reikšti. pvz.: su juo ilgai kalbėjomės. su premjeru išvyko lydinti delegacija. tėvai su vaikais sugyvena.237. veiksmo priemonei nusakyti.pvz.: su šaukštu jūros neišsemsi. piršliai atvažiavo su arkliais.238. asmens, daikto kokybei, požymiui nusakyti.pvz.: mergaitė su ilgom kasom, vyras su barzda, troba su šiaudiniu stogu.239. veiksmo būdui nusakyti.pvz.: kariai žygiavo su daina. svečius pasitikome su džiaugsmu. su pagarba išklausėme pranešimą. 240. veiksmo priežasčiai, tikslui reikšti. pvz.: išvyko su reikalais. atvyko su vizitu (vizito). pasiuntė vaiką su gera žinia. 241. perviršiui reikšti. pvz.: pripylė puodą su kaupu.Nevartotina242. priežasčiai, susijusiai su liga reikšti: pvz.: paguldė su plaučiais ( = dėl plaučių, sergantį plaučiais). atvežė su priepoliu ( = dėl priepolio, ištiktą priepuolio). gulėjo su astma ( = dėl astmos, sergantį astma).243. požymiui, kuris gali būti dviprasmiškai suprastas, reikšti: pvz.: parduodama karvė su trimis veršiais ( = trijų veršių karvė). namas su trimis miegamai siais ( = trijų miegamųjų). 244. požymiui, būdui reikšti su abstrakčiųjų daiktavardžių įnagininku: pvz.: pas mus dirba žmonės su aukštuoju išsilavinimu ( = turintys aukštąjį išsilavinimą). išsilavinimą. prekiaujame su pristatymu ( = pristatydami: ir pristatome) į namus. traukinys išvyks su pavėlavimu ( = pavėlavęs; vėluodamasis). gamina skėčius su automatiniu išsiskleidimu ( = automatinius). su visa atsakomybe ( = atsakingai) pareiškiu. dar priima į klases su sustiprintu kalbų mokymu ( = kur sustiprintas kalbų mokymas: į kalbų profilio klases). 245. su posakiais prasti reikalai, blogi popieriai, maža naudos, gerai, blogai, su tikslu ir pan.: pvz.: maža naudos su tuo darbu ( = iš to darbo). su pinigais aš be problemų ( = man pinigų netrūksta: pinigų užtenka: dėl pinigų problemų neturiu) . su laiku viskas susitvarkys ( = ilgainiui; laikui bėgant). išvykstu su tikslu pramokti kalbų, pamatyti pasaulio ( = kad pramokčiau kalbų, pamatyčiau pasaulio; norėdamas pramokti kalbų, pamatyti pasaulio). 246. su veismažodžiais girtis, džiaugtis, rūpintis, atsitikti, nutikti: pvz. : mama neatsidžiaugia su vaikais ( = vaikais). su manimi ( = man) dar ne taip buvo nutikę. kas su tavimi atsitiko ( = tau)?TARP (kilmininkinis prielinksnis)Vartojamas247. vietai žymėti:pvz.: remontuojama kelio atkarpa tarp kauno ir trakų. rūkas tvyro tarp medžių.248. ribotam laikui žymėti: pvz.: tarp pirmos ir antros valandos; tarp pietų ir vakarienės. 249. savitarpio santykiams nusakyti: pvz.: tarp mūsų daug bendra. tarp jų nesibaigia ginčai. Nevartotinas250. kai savitarpio veiksmą galima nusakyti trumpiau: pvz.: lėšas paskirstė tarp padalinių ( = padaliniams). derybos tarp šalių ( = Šalių derybos) rezultatų nedavė. tarp jaunimo nesiliauja kalbos ( = nesiliauja jaunimo kalbos) apie uždarbį. UŽ (galininkinis, kilmininkinis prielinksnis)Vartojamas251. erdvės nuotoliui, atstumui, vietai priešingoje pusėje reikšti: pvz.: už upės kūreno laužus. už lango stiebiasi vijokliai. 252. laiko ribai žymėti:pvz.: grįšiu už valandos. už mėnesio susitiksime. 253. pavadinimui nusakyti:pvz.: palaikiau jus už gerą žmogų. Šiandien aš už tave padirbėsiu.254. veiksmo atlikimo būdui nusakyti: pvz.: Čiupo jautį už ragų. skęstantis ir už šiaudo griebiasi. tempk ožiuką už virvelės. 255. lyginimui reikšti: pvz.: gražesnis už velnią; gabesnė už mane, už medų saldesnis. 256. atpildui, įkeitimui nusakyti: pvz.: už vieną muštą du nemuštus duoda. pardaviau pianiną už 400 litų. myliu tave už gerą širdį. 257. su veiksmažodžiais atsakyti, atleisti, dovanoti, gerbti, girti, peikti, balsuoti, vertinti: pvz.: pasisakome už pasiūlytą kandidatą. balsuokime už nutarimo projektą. gyrė tave už drąsą, bet peikė už išdidumą. gerbiu už padorumą. Nevartotinas258. laiko tarpui, per kurį kas vertinama, atlyginama, žymėti: pvz.: ataskaita už praėjusius metus ( = praėjusių metų ataskaita). rezultatai už antrąjį pusmetį ( = antrojo pusmečio rezultatai). 259. pakaitalo santykiui nusakyti: pvz.: Žaidžia už ,,Žalgirio“ komandą (,,Žalgirio“ komandoje) ir už ,,atletą“ ( = ,,atleto“ komandoje).260. pareigoms ir darbui nusakyti: pvz.: dirba ir už auklę, ir už sargą ( = ir aukle, ir sargu). 261. laikant ką kuo nors: pvz.: siūloma nutarimą priimti už pagrindą ( = pagrindu). jo kalbą palaikė visi už malonę ir atsiprašymą ( = kaip malonę ir atsiprašymą).262. vietai, kai nėra tarpo žymėti: pvz.: visą gyvenimą sėdi už ( = prie )vairo.greitai stosiu už ( = prie) valdymo pulto.263. su praėjusiu laiku siejamos kainos ar vertės sumai reikšti: pvz.: padaryta nuostolio už 1000 – tį litų ( = 1000 –čio litų nuostolis). pagaminta produkcijos už milijoną litų ( = milijono litų vertės produkcijos). VIRŠ (kilmininkinis prielinksnis)Vartojamas264. slinkties raiškai: pvz.: nušvito vaivorykštė virš kalvos. virš jūros plaukia debesys. 265. vietai, buvimui aukščiau už ką nors reikšti: pvz.: virš durų iškaba. pavadinimas rašomas virš datos.Nevartotinas266. prieveiksmio aukščiau reikšme: pvz.: virš išdėstytos ( = aukščiau išdėstytos) mintys yra svarbios. atsižvelgsime į virš išdėstytus ( = išdėstytus) faktus. 267. perviršiui, vietai reikšti: pvz.: virš normos atlikta antra tiek darbų ( = norma viršyta ir dar atlikta darbų). virš plano padaryta ( = padaryta daugiau negu planuota; planas viršytas ) užduočių daugiau nei numatyta. solistas atliko du kūrinius virš programos ( = atliko du kūrinius). 268. ypatybės, būsenos viršijimo reikšme: pvz. tai virš įžūlumo ( = negirdėtas įžūlumas). tai virš mano jėgų, sugebėjimų ( = tai ne mano jėgoms, sugebėjimams; tai viršija mano jėgas, sugebėjimus).269. konkretaus kiekio ar skaičiaus viršijimui reikšti: pvz.: Į būrelį atėjo virš dvidešimt ( = daugiau, kaip dvidešimt) naujų narių. per mėnesį studentas uždirbo virš tūkstančio litų ( = daugiau kaip, nei, negu tūkstantį, per tūkstantį, tūstantį su viršum; uždarbis viršijo tūkstantį). atsivėrė virš trijų metrų ( = daugiau kaip; negu; nei trijų metrų; trijų su viršum metrų) smegduobė.
English Grammar (Tenses)Present IndefinitePI vartojamas su laiko aplinkybemis always, often, usually, regulary, daily, etc. Pvz. I usually get up at 7 o’clock. Nick always helps his friends.• Neigiamoji forma vartojama su prieveiksmiais never, seldom, rarely, sometimes. Ji reiškia retai pasikartojancius veiksmus.Pvz. We seldom meet.• Veiksmo kartotinuma taip pat galima išreikšti PI forma. Pvz. We have our dinner at 5 o’clock.• PI forma galima vartoti bendriems teiginiams, nesiejant ju su laiku.Pvz. Rockets fly faster than airplanes.• Galima reikšti veiksmus arba savybes, budingas veiksniui nuolat arba dabartiniu laikotarpiu.Pvz. Tom speaks English well.• Galima reikšti veiksmus arba busenas, vykstancias kalbos momentu, išreiškiant veiksmažodžiais, kurie nevartojami eigos laikais.Pvz. What do you want? I don’t quite understand you.• Be šiu pagrindiniu reikšmiu PI vartojamas:o Reikšti busimiems veiksmams šalutiniuose sakiniuose po jungtuku if, till, until, unless, when, as soon as, before.Pvz. I’ll wait till you finish your breakfast.o Reikšti iš anksto numatytiems veiksmams artimiausioje ateityje (daugiausiai su veiksmažodžiais leave, start, come, return, come back, go, arrive).Pvz. We leave next Sunday.Past IndefiniteŠis laikas reiškia veiksma, vykusi praeityje ir nesusijusi su kalbos momentu.Pvz. I bought this book in Vilnius.• Sakiniuose laikas dažniausiai patikslinamas aplinkybiniais žodžiais yesterday, the other night, the other day, in 1945, etc. Taip pat žodžiu junginiais su prieveiksmiu ago.Pvz. Where were you yesterday?• Butojo laiko rodikliais gali buti ir klausiamieji ivardžiai when, how.Pvz. When did you began to study English?• Galima reikšti kartotinius arba iprastinius veiksmus praeityje, nesusijusius su dabartimi.Pvz. Last summer I often played chess.• Galima reikšti veiksmus ir savybes, kurios buvo budingos veiksniui praeityje.Pvz. Jack played chess very well when he was a small boy.• Galima naudoti netiesioginej kalboj.Pvz. He said he lived in Vilnius street.Future IndefiniteFI reiškia vienkartinius, kartotinius arba pastovius veiksmus (busenas), vykstancius ateityje.• Vienkartiniai: Pvz. What will you do after the lessons? I’ll do my best to help you.• Kartotiniai: Pvz. I’ll write to you every week.• Galima reikšti ketinima. Tada naudojama to be going + infinitive.Pvz. I’m going to write a letter to my mother. It’s going to rain.• Galima reikšti isitikinima. Naudojama to be sure + infinitive.Pvz. Ann is sure to be here.Future Indefinite In the PastPvz. He said he would come soon.Šis laikas sutinkamas pasakojimuose apie praeities ivykius, susijusius su ateitimi.Pvz. Jack asked me if I could help him and I said I’d help him willingly. I was sure she’d be late as usually.Present ContinuousVartojamas:• Reikšti veiksmui, vykstanciam kalbos momentu:Pvz. What are you doing now?• Reikšti veiksmui, vykstanciam esamuoju laikotarpiu, bet nebutinai kalbos momentu:Pvz. Where are you staying?• Šnek. kalboje dažniausiai vartojamas atskiriems artimiausiai ateiciai numatytiems veiksmams reikšti (ypac su veiksmažodžiais come, leave, stay, call).Pvz. When are you coming to see us? She’s giving a birthday party tomorrow.• Nuolatiniam iprociui reikšti. Šiuo atveju veiksmažodžiai eina su prieveiksmiais always, constantly, all the time. Reiškia nepritarima:Pvz. You’re always coming late!• Veiksmažodžio to go PC junginys su kito veiksmažodžio infinityvu vartojamas reikšti ketinimui atlikti veiksma artimiausioje ateityje.Pvz. I’m going to present them to my little brother.Past ContinuousŠis laikas reiškia veiksma, vykusi kuriuo nors praeities momentu arba laikotarpiu. Veiksmo laikas paprastai nurodomas aplinkybiniais žodžiais arba šalutiniu sakiniu.Pvz. It was snowing all dau yesterday. It was raining when I woke up.Future ContinuousReiškia veiksma, vyksianti kuriuo nors ateities momentu. Veiksmo laikas – aplinkybiniai žodžiai arba kontekstas.Pvz. I’ll be expecting you at 4 o’clock.• Šnekamojoje kalboje FC kartais vartojamas FI reikšme.Pvz. Will you be staying for dinner?Future Continuous in the PastFCP vartojamas tomis paciomis reikšmemis kaip ir FC, bet tik papildinio šalutiniuose sakiniuose po veiksmažodžiu say, tell, think.Pvz. Don’t trouble him now. He said he’d be writing an article all day long. Perfect TensesPagrindine atliktiniu laiku reikšme – reikšti butojo veiksmo ryši su dabartimi arba parodyti, kad veiksmas ivyko prieš kuri nors praeities arba ateities momenta ar laikotarpi. Atliktiniai laikai dažnai reiškia kokio nors veiksmo rezultata, kuri galima matyti dabartyje, praeityje arba ateityje.Present PerfectPresent Perfect parodo veiksmo, kuris vyko praeityje ryši su dabartimi. Butasis veiksmas turi koki nors rezultata dabartyje. Jeigu butojo veiksmo laikas nurodomas aplinkybiniais žodžiais arba kontekstu vartojamas Past Indefinite, jei laikas nenurodomas, jo negalima matyti iš situacijos ir konteksto tai vartojamas Past Perfect. Present Perfect vartojamas:• Sakiniuose, kuriuose nera laiko aplinkybiu.Pvz. You have done the exercise well. Tha rain has stopped, we can go.• Sakiniuose su neapibrežto laiko arba kartotinumo prieveiksmiais already, ever, never, often, always, seldom.Pvz. have you ever been to Moscow? I’ve never heard of it.• Sakiniuose su apibrežto laiko aplinkybiniais žodžiais tais atvejais kai nurodytasis laikotarpis dar nepasibeiges kalbos momentu: today, this morning, all day, just.Pvz. I’ve worked hard today. I haven’t seen her today.• Sakiniuose su laiko aplinkybemis, nurodanciomis laikotarpi kuriuo vyko arba galejo vykti veiksmas, pradedant kokiu nors praeities ivykiu ir iki pat esamojo momento: lately, for a long time, up to now, for the past two hours. Taip pat su aplinkybemis, nurodanciomis kurio nors veiksmo pradžia – since. Pvz. Have you been to the theater? I haven’t seen you for ages.• Tais atvejais kai veiksmas reiškiamas kaip besitesiantis per visa laikotarpi, prasidedanti kuriuo nors praeities ivykiu ir trunkanti iki pat kalbo momento, vartojamas Present Perfect Continuous.Past PerfectTai ‘ankstesnysis butasis laikas’. Juo reiškiamas butasis laikas, kuris vyko ir baigesi prieš kita butaji veiksma arba prieš kuri nors praeities momenta ar laikotarpi.Pvz. Yesterday he told me he had seen Mike a week before.• Pagrindiniame sakinyje dažniausiai veiksmažodis reiškia koki nors butaji veiksma ir vartojamas Past Indefinite forma., o šalutiniame sakinyje veiksmažodis reiškia veiksma, ivykusi anksciau už pagrindinio sakinio veiksma ir vartojamas Past Perfect forma.Pvz. He thanked me for what I had done for him. He did as you had told him.• Past Perfect gali reikšti veiksma, pasibaigusi priei kuri nors praeities momenta, nurodyta sakinyje.Pvz. By 12 o’clock yesterday I had finished my work.Future PerfectReiškia veiksma, kuris iki tam tikro momento ateityje jau bus atliktas.Pvz. By the and of the term we shall have read 2 English books.Future Perfect in the PastSkirtumas nuo FP tas, kad naudojami should ir would.Pvz. The teacher said that we should have finished that book by the end of December. Perfect Continuous TensesReiškia veiksmus, prasidejusius prieš kalbos momenta arba prieš kuri nors ateities/praeities momenta ir besitesiancius iki pat kalbos momento.Present Perfect ContinuousVeiksmas prasidejo praeityje, tesesi iki kalbos momento arva dar vis tebesitesia.Pvz. I’ve been waiting for him for 2 hours.• Paprastai vartojamos aplinkybes, nurodancios veiksmo trukmz: for 2 hours, for a long time, all day. Taip pat veiksmo pradžia nurodoma prielinksniu since.Pvz. How long have you been studying English? I’ve been living in Vilnius since 1995.• Pr.PC gali buti vartojamas ir nenurodant veiksmo trukmes, jei iš konteksto aišku. Pvz. Excuse me for dirty clothes. I’ve been working in the garden.• Veiksmažodžiai, kurie neturi continuous formu gali buti panaudoti Present Perfect formomis.Pvz. I’ve known Jack for 4 years.Past Perfect ContinuousReiškia eigos veiksma, kuris prasidejo prieš kuri nors praeities momenta ir tesesi ligi pat to momento.Pvz. I was very tired when I went to bed, for I had been working all day.Future Perfect ContinuousReiškia besitesianti busimaji veiksma, kuris prasides prieš kuri nors ateities momenta ir tesis ligi pat to momento.
Pvz. By next year we shall have been living here for 5 years.Future Perfect Continuous in the PastVartojamas netiesiogineje kalboje vietoj Future Perfect Continuous kai pagrindinio sakinio veiksmažodis-tarinys esti išreikštas butuoju laiku.Pvz. He said that by the next month his father would have been working at this factory for 10 years.Anglų Gramatika (Įsitempia)Neapibrėžta DabartisPI vartojamas su laiko aplinkybemis visada, dažnai, paprastai, regulary, kasdien, ir taip toliau. Pvz. Aš paprastai pakeliu septintą valandą. Įranta visada padeda jo draugams.• Neigiamoji forma vartojama su prieveiksmiais niekada, retai, retai, kartais. Ji reiškia retai pasikartojancius veiksmus.Pvz. Mes retai susitinkame.• Veiksmo kartotinuma taip glosto galima išreikšti PI forma. Pvz. Mes pietaujame penktą valandą.• PI forma galima vartoti bendriems teiginiams, nesiejant ju su laiku.Pvz. Raketos skrenda greičiau negu lėktuvai.• Galima reikšti veiksmus arba savybes, budingas veiksniui nuolat arba dabartiniu laikotarpiu.Pvz. Tom kalba anglų kalba gerai.• Galima reikšti veiksmus arba busenas, vykstancias kalbos momentu, išreiškiant veiksmažodžiais, kurie nevartojami eigos laikais.Pvz. Ko jūs norite? Aš ganėtinai nesuprantu jūsų.• Būti šiu pagrindiniu reikšmiu PI vartojamas:o Reikšti busimiems veiksmams šalutiniuose sakiniuose po jungtuku, jei, iki, iki, jei, kai, kai tik, anksčiau.Pvz. Aš lauksiu, kol jūs nebaigsite savo pusryčių.o Reikšti iš anksto numatytiems veiksmams artimiausioje ateityje (daugiausiai su veiksmažodžiais atostogos, pradėkite, atvykite, sugrįžkite, grįžkite, nueikite, atvykite).Pvz. Mes išvykstame kitą sekmadienį.Pro šalį NeapibrėžtasŠis laikas reiškia veiksma, vykusi praeityje ir nesusijusi su kalbos momentu.Pvz. Aš nupirkau šią knygą Vilniuje.• Sakiniuose laikas dažniausiai patikslinamas aplinkybiniais žodžiais vakar, kita naktis, neseniai, 1945, ir taip toliau. Taip glosto žodžiu junginiais su prieveiksmiu prieš.Pvz. Kur buvo jūs vakar?• Butojo laiko rodikliais gali buti ir klausiamieji ivardžiai, kai, kaip.Pvz. Kai jūs padarėte pradėjo studijuoti anglų kalbą?• Galima reikšti kartotinius arba iprastinius veiksmus praeityje, nesusijusius su dabartimi.Pvz. Praėjusią vasarą aš dažnai žaisdavau šachmatus.
• Galima reikšti veiksmus ir savybes, kurios buvo budingos veiksniui praeityje.Pvz. Jack žaidė šachmatus labai gerai, kai jis buvo mažas berniukas.• Galima naudoti netiesioginej kalboj.Pvz. Jis pasakė, kad jis gyveno Vilniaus gatvėje.Neapibrėžta AteitisFI reiškia vienkartinius, kartotinius arba pastovius veiksmus (busenas), vykstancius ateityje.• Vienkartiniai: Pvz. Ką jūs padarysite po pamokų? Aš pasistengsiu, kad padėčiau jums.• Kartotiniai: Pvz. Aš rašysiu jums kiekvieną savaitę.• Galima reikšti ketinima. Tada naudojama, kad eitų + bendratis.Pvz. Aš ketinu parašyti laišką savo motinai. Tai ketina lyti.• Galima reikšti isitikinima. Naudojama, kad būtų tikras + bendratis.Pvz. Ann yra įsitikinusi, kad bus čia.Ateitis, Neapibrėžta PraeityjePvz. Jis pasakė, kad jis atvyks netrukus.Šis laikas sutinkamas pasakojimuose apie praeities ivykius, susijusius su ateitimi.Pvz. Jack paklausė manęs, jei aš galėčiau padėti jam, ir aš pasakiau, kad aš padėčiau jam noriai. Aš buvau įsitikinęs, kad ji pavėluos kaip paprastai.Nuolatinė DabartisVartojamas:• Reikšti veiksmui, vykstanciam kalbos momentu:Pvz. Ką jūs darote dabar?• Reikšti veiksmui, vykstanciam esamuoju laikotarpiu, statoma suma nebutinai kalbos momentu:Pvz. Kur jūs liekate?• Šnek. kalboje dažniausiai vartojamas atskiriems artimiausiai ateiciai numatytiems veiksmams reikšti (ypac su veiksmažodžiais atvyksta, išvyksta, lieka, skambina).Pvz. Kai jūs atvykstate, kad pamatytumėte mus? Ji duoda gimtadienio vakarėlį rytoj.• Nuolatiniam iprociui reikšti. Šiuo atveju veiksmažodžiai eina su prieveiksmiais visada, pastoviai, visada. Reiškia nepritarima:Pvz. Jūs visada atvykstate vėlai!• Veiksmažodžio, kad nueitų asmeninis kompiuteris junginys su kito veiksmažodžio infinityvu vartojamas reikšti ketinimui atlikti veiksma artimiausioje ateityje.Pvz. Aš ketinu pristatyti juos savo mažam broliui.Pro šalį NuolatinisŠis laikas reiškia veiksma, vykusi kuriuo nors praeities momentu arba laikotarpiu. Veiksmo laikas paprastai nurodomas aplinkybiniais žodžiais arba šalutiniu sakiniu.Pvz. Snigo visas dau vakar. Lijo, kai aš pabudau.Nuolatinė AteitisReiškia veiksma, vyksianti kuriuo nors ateities momentu. Veiksmo laikas – aplinkybiniai žodžiai arba kontekstas.Pvz. Aš lauksiu jūsų ketvirtą valandą.• Šnekamojoje kalboje FC kartais vartojamas FI reikšme.Pvz. Jūs liksite pietums?Ateitis, Nuolatinė PraeityjeFCP vartojamas tomis paciomis reikšmemis kaip ir FC, statoma suma tik papildinio šalutiniuose sakiniuose po veiksmažodžiu sako, sako, galvoti.Pvz. Nevarginkite jo dabar. Jis pasakė, kad jis rašys straipsnį visą dieną. Puikūs LaikaiPagrindine atliktiniu laiku reikšme – reikšti butojo veiksmo ryši su dabartimi arba parodyti, kad veiksmas ivyko prieš kuri nors praeities arba ateities momentai ar laikotarpi. Atliktiniai laikai dažnai reiškia kokio nors veiksmo rezultata, kuri galima matyti dabartyje, praeityje arba ateityje.Įvykio veikslo esamasis laikasĮvykio veikslo esamasis laikas parodo veiksmo, kuris vyko praeityje ryši su dabartimi. Butasis veiksmas turi koki nors rezultata dabartyje. Jeigu butojo veiksmo laikas nurodomas aplinkybiniais žodžiais arba kontekstu vartojamas Pro šalį Neapibrėžtas, jei laikas nenurodomas, jo negalima matyti iš situacijos ir konteksto tai vartojamas Pro šalį Puikus. Įvykio veikslo esamasis laikas vartojamas:• Sakiniuose, kuriuose nera laiko aplinkybiu.Pvz. Jūs padarėte pratimą gerai. Tha lietus sustojo, mes galime nueiti.• Sakiniuose su neapibrežto laiko arba kartotinumo prieveiksmiais jau, kada nors, niekada, dažnai, visada, retai.Pvz. jūs kada nors buvote į Maskvą? Aš niekada neišgirdau apie tai.• Sakiniuose su apibrežto laiko aplinkybiniais žodžiais tais atvejais kai nurodytasis laikotarpis dar nepasibeiges kalbos momentu: šiandien, šį rytą, visą dieną, tik.Pvz. Aš atkakliai dirbiau šiandien. Aš nepamačiau jos šiandien.• Sakiniuose su laiko aplinkybemis, nurodanciomis laikotarpi kuriuo vyko arba galejo vykti veiksmas, pradedant kokiu nors praeities ivykiu ir iki glosto esamojo momento: neseniai, per ilgą laiką, iki šiol, praėjusias dvi valandas. Taip glosto su aplinkybemis, nurodanciomis kurio nors veiksmo pradžia – nuo to laiko. Pvz. Jūs buvote teatrui? Aš nepamačiau jūsų per amžius.• Tais atvejais kai veiksmas reiškiamas kaip besitesiantis per vizą laikotarpi, prasidedanti kuriuo nors praeities ivykiu ir trunkanti iki glosto kalbo momento, vartojamas Nuolatinis Įvykio veikslo esamasis laikas.Pro šalį PuikusTai ‘ankstesnysis butasis laikas’. Juo reiškiamas butasis laikas, kuris vyko ir baigesi prieš kita butaji veiksma arba prieš kuri nors praeities momentai ar laikotarpi.Pvz. Vakar jis pasakė man, kad jis pamatė Mikrofoną prieš savaitę prieš tai.• Pagrindiniame sakinyje dažniausiai veiksmažodis reiškia koki nors butaji veiksma ir vartojamas Praėjęs Neapibrėžtas forma., o šalutiniame sakinyje veiksmažodis reiškia veiksma, ivykusi anksciau už pagrindinio sakinio veiksma ir vartojamas Praėjęs Puikus forma.Pvz. Jis padėkojo man už tai, ką aš padariau jam. Jis padarė, kadangi jūs pasakėte jam.• Praėjęs Puikus gali reikšti veiksma, pasibaigusi priei kuri nors praeities momentai, nurodyta sakinyje.Pvz. Iki dvyliktos valandos vakar aš baigiau savo darbą.Puiki AteitisReiškia veiksma, kuris iki tam tikro momento ateityje jau autobusas atliktas.Pvz. Prie ir trukmės mes perskaitysime 2 Anglijos knygas.Ateitis, Puiki PraeityjeSkirtumas nuo FP tas, kad naudojami turi, ir būtų.Pvz. Mokytojas pasakė, kad mes turėjome baigti tą knygą artėjant gruodžio pabaigai. Puikūs Nuolatiniai LaikaiReiškia veiksmus, prasidejusius prieš kalbos momentai arba prieš kuri nors ateities/praeities momentai ir besitesiancius iki glosto kalbos momento.Nuolatinis Įvykio veikslo esamasis laikas Veiksmas prasidejo praeityje, tesesi iki kalbos momento arva dar vis tebesitesia.Pvz. Aš laukiau jo 2 valandas.• Paprastai vartojamos aplinkybes, nurodancios veiksmo trukmz: 2 valandas, per ilgą laiką, visą dieną. Taip glosto veiksmo pradžia nurodoma prielinksniu nuo to laiko.Pvz. Kaip ilgai jūs studijavote anglų kalbą? Aš gyvenau Vilniuje nuo 1995.• Pr. Asmeninis kompiuteris gali buti vartojamas ir nenurodant veiksmo trukmes, jei iš konteksto aišku. Pvz. Atleiskite mane purviniems drabužiams. Aš dirbau sode.• Veiksmažodžiai, kurie neturi nuolatinis formu gali buti panaudoti Įvykio veikslo esamasis laikas formomis.Pvz. Aš pažinau Jack 4 metus.
Pro šalį Puikus NuolatinisReiškia eigos veiksma, kuris prasidejo prieš kuri nors praeities momentai ir tesesi ligi glosto į momento.Pvz. Aš labai pavargau, kai aš ėjau gulti, kadangi aš dirbau visą dieną.Ateitis, Puiki NuolatinisReiškia besitesianti busimaji veiksma, kuris prasides prieš kuri nors ateities momentai ir tesis ligi glosto į momento.Pvz. Iki kitų metų mes gyvensime čia 5 metus.Ateitis, Puiki Nuolatinis PraeityjeVartojamas netiesiogineje kalboje vietoj Būsimas Puikus Nuolatinis kai pagrindinio sakinio veiksmažodis-tarinys esti išreikštas butuoju laiku.Pvz. Jis pasakė, kad iki kito mėnesio jo tėvas dirbs ties šia gamykla 10 metų.