Mano Medis

Medis

Pro mano kambario langą atsiveria puikus vaizdas- ilga gatvė, kurios galo net nesimato. Pažiūrėjus kiek žemiau matosi aukštas apdžiuvęs medis. Jo viršūnėje susuktas lizdas, kuriame išsirito varniukai. Prieš metus aš kasdien eidavau prie lango ir žiūrėdavau ar varniukai jau išsirito ir pagaliau jie išsirito. Iš pradžių jie augo, plunksnavosi plunksnos, vėliau mokėsi skraidyti. Dabar šis lizdas tuščias ir apleistas, o medis vis džiūna ir džiūna. Varnų nėra ir lizdą baigia išnešioti vėjas.

To medžio kamienas yra labai platus, o šakos pllatesnės, nei kitų man matytų medžių. Todėl lizdas vos matosi per plačias šakas.
Jau pradeda skleistis pirmieji pumpurėliai. Aš manau šis medis dar ilgai stovės šalia mano namo.

Aš atsimenu prieš kelis metus kaip žaisdavau prie šio medžio slėpynių.
Tačiau laikas bėga- aš augu ir nebežaidžiu slėpynių. Bet kaskart pasižiūrėjus į šį medį, mane užlieja gerumo banga. Ak mano medis.
Na štai nebeturiu ką daugiau rašyti apie savo medį .

Raimondas Ulmanas 7d

Leave a Comment