Įžanga
Šio referato tema – “Laisvalaikis”, todėl plačiai kalbėsime apie laisvalaikį, jo praleidimo būdus. Remiantis 10D klasėje atlikto tyrimo rezultatais, bei kitais atliktais tyrimais sužinosime: kur, su kuo, ir kaip jaunimas praleidžia laisvalaikį. Susidursime su šių dienų problemomis. Aiškinsimės dėl ko jos atsiranda. Kodėl jaunimas tiek daug laiko praleidžia prie kompiuterio ar televizoriaus? Kodėl mažėja skaitančių knygas paauglių? Kodėl laisvalaikiu retai užsiima sportu, arba visiškai neužsiima? Kaip laisvalaikiu pasikeičia paauglių mityba, ir dėl kokių priežasčių? Išdalintos anketos leis mums daugiau sužinoti apie klasės draugų mėgstamiausius laisvalaikio praleidimo būdus ir hobius. Sužinosime, kur mūsų bendraklasiai praleidžia daugiau laisvalaikio laiko, ar jo turi daug. Ši tema leis daugiau sužinoti apie bendraklasius, jų hobius, gyvenimo būdą.
Paauglių laisvalaikio praleidimo problemos
Paaugliai dažnai jaučiasi “įsprausti į rėmus”, nori išsilaisvinti iš suaugusiųjų nustatytų normų,todėl ima maištauti, renkasi pavojingą laisvalaikį. Jaunuoliai madingu laisvalaikio praleidimo būdu linkę laikyti pavojingas ir ekstremalias veiklas, pavyzdziui: vaikinams patinka greitai važinėti automobiliu be vairuotojo teisių. Merginos dažniausiai renkasi pasyvų laisvalaikį – su draugėmis vaikšto mieste, demonstruoja naujus rūbus. Tokias tendencijas atskleidė švietimo ir mokslo minesterijos užsakymu atlikta kokybinė paauglių apklausa. Tyrimas parodė, kad paaugliai jaučiasi esantys suaugę ir laisvalaikiu elgiasi, taip, kaip, jų manymu, daro vyresnieji, pavyzdžiui, vartoja svaigalus. Jaunuoliai mano, kad, lankydami tradicinius būrelius, jie nebus išskirtiniai ir neatrodys savarankiški. Maištauti paauglystėje yra natūralu. Juk nemažai garsių atlikėjų, šou verslo pasaulio atstovų ar sėkmingą karjerą padarę verslininkai anksčiau taip pat buvę maištininkai. Tačiau labai svarbu paaugliui paaiškinti netinkamo laisvalaikio pasekmes. Tėvai turi nuo pat vaikystės mokyti savo atžalas kelti sau gyvenimo tikslą ir parodyti, kaip jį pasiekti. Svarbu klausti paauglio, ką jis nori veikti baigęs mokyklą, kokią profesiją svajoja įgyti. Jaunuoliai, kurie siekia įstoti į universitetą ar tapti verslininkais, linkę rinktis turtingesnį laisvalaikį. Jie dažniausiai neturi laiko tuštiems pasisėdėjimams ar alaus buteliui.
Paauglius, kaip ir vaikus galima skirstyti į dvi grupes – turinčius įvairiausių užsiėmimų ir nerandančius, kur dėti tuščią laiką. Kad jaunuoliai nebūtų nei pernelyg užsiėmę, nei pernelyg laisvi patartina planuoti savo laiką – susidaryti dienos grafiką ir numatyti, kiek laiko skirs pamokoms, pareigoms šeimoje, miegui, poilsiui, pomėgiams. Paaugliams reikia visko: poilsio, pramogų, bendravimo su draugais. Jaunuoliui svarbu lavinti savo kūrybiškumą, švęsti šventes, turėti galimybių pabūti vienam, pamąstyti. Tarp turtingo laisvalaiko leidimo būdų – įvairūs būreliai. Tačiau atliktas tyrimas parodė, kad jaunuoliai jaučiasi “išaugę” iš būrelių amžiaus. Būrelis turi užtikrinti prasmingą laisvalaikį, tačiau jis turėtų būti pritaikytas paauglių amžiui ir orientuotas į jų pomėgius. Švietimo ir mokslo ministerijos apklausos rezultatai parodė, kad paaugliams labiausiai patiktų žaisti futbolą, lankyti dailės būrelį, breiko treniruotes, dainuoti, groti, važinėti su riedučiais, žaisti kompiuteriu.Televizija ir internetas – didelė paauglio laisvalaikio dalis
Jaunimas vis daugiau laiko praleidžia prie kompiuterio ar televizoriaus, todėl tai tampa didelė jų laisvalaikio dalis. Specialistų teigimu, per didelė televizijos “dozė” kelia susirūpinimą ne vien dėl to, kad per televiziją rodoma daug smurto. Paaugliai, kurie ilgiau nei 4 valandas vakare praleidžia prie televizoriaus, labiau linkę nusikalsti, vartoti narkotikus ir atsiriboti nuo visuomenės bei tėvų, kuriems tampa priešiški. Jie nesistengia aktyviai dalyvauti gyvenime, mokytis, dirbti, rasti savo vietą ir už ją kovoti. Be to televizijos laidų žiūrėjimas yra įtemtas darbas. Kenčia ne tik akys, bet ir nervų sistema. JAV medikai įrodė, kad televizijos žiūrėjimas vidutiniškai 4 valandas per parą trukdo pasirūpinti savo fizine būkle, susitelkti šeimoje, rasti laiko aktyvesnei veiklai. Amerikiečių vaikai yra labiau nutukę nei prieš dešimtmetį ir taip yra dėl to, kad laisvalaikį leidžia prie televizoriaus ar kompiuterio.
2002 – 2004 metais Lietuvoje atsirado pavieniai atvejai besikreipiančųjų žmonių, kurie buvo sunerimę dėl savo paauglių vaikų sveikatos sutrikimo. Tuos negalavimus jie siejo su pernelyg dideliu susidomėjimu kompiuteriu. Jauniausias klientas, kūrį atvedė motina, buvo dvylikos metų. Tačiau didžiuma pacientų sudaro 14 -17 metų paaugliai, berniukai. Tai įrodo, kad berniukai yra daugiau priklausomi nuo kompiuterio ir interneto, negu mergaitės. Pasak psichologų, kompiuterio ir interneto priklausomybę leme ne pats kompiuteris, o socialinės ar psichologinės žmogaus problemos, tarpusavio santykiai, santykiai šeimoje. Mokslininkų manymu dauguma kompiuterinių programų slopina kūrybingumą, ateityje gali atsirasti regos sutrikimų ar iškrypti stuburas, kad televizoriaus žiūrėjimas ar darbas su kompiuteriu sekina nervų sistemą. Bet žinoma kompiuteris ir televizorius paauglį gali veikti ir teigiamai: vystosi kritinis mąstymas, plėsis fantazija, paauglys lengviau susidoros su permainomis. Paaugliai vis daugiau laiko praleidžia prie kompiuterio ar televizoriaus, kadangi: ieško informacijos, domisi naujausiomis žiniomis, naujienomis, internetu bendrauja, gali turėt anonimiškumą, prieinamumą, saugumą ir t.t.Knygų skaitymas laisvalaikiu
Paaugliai vis rečiau laisvalaikiu skaito knygas, ypač berniukai. Naujosios technologijos pakeitė žmonių mastymą: atsirado daugiau būdų rasti norimą informaciją, pramogauti, leisti laisvalaikį. Bet žinoma įtakos tam gali turėti tai, kad paaugliai turi mažai laisvo laiko. Paauglių esama visokių: tokių, kurie knygas ryte ryja, tokių, kurie giriasi neskaitą, bet daro tai labiau dėl įvaizdžio, tokių, kurie bendraamžiams girdint nė už ką neprisipažins skaitantys, ir tokių, kurie nėra patyrę skaitymo malonumo. Yra paauglių, kuriems skaityti knygas tiesiog neįdomu ar dėl nuovargio mokykloje nelieka noro užsiimti užklasiniu skaitymu, be to iš televizijos, radijo, interneto informaciją gauti patogiau. Dalis moksleivių teigia, kad priežastis trukdanti skaityti knygas yra mažas knygų pasirinkimas bibliotekose. Mokyklos ar miesto bibliotekoje trūksta jaunimą dominančių knygų, spaudos leidinių.
Bet vis dėl to nemaža paauglių dalis skaito knygas laisvalaikiu, domisi spaudos leidiniais.Paauglio mityba ir sportas laisvalaikiu
Laisvalaikio metu daugumos paauglių mityba pasikeičia, jie juda mažiau, valgo daugiau koloringesnį maistą, saldumynus. Žinoma, tai visiškai normalu, kadangi tokiu būdu jie ilsisi nuo varginančių darbų – mokyklos. Bet yra paauglių, kurie laisvalaikio laiką atiduoda savo mėgstamai sporto šakai, arba tiesiog mieliau pasirenka laiką praleisti sporto klube – renkasi aktyvų laisvalaikį. Dalis paauglių ima maitintis sveikiau, kadangi atsisako greito maisto, kuris dažniausiai yra koloringas ir nesveikas. Tam įtakos turi ir tai kur paauglys praleidžia laisvalaikį: namuose, gamtoje, su draugais ir t.t.
10D klasės mokinių laisvalaikis
Vykstant apklausai buvo išdalinta 21 anketa, kurioje buvo 8 klausimai su duotais atsakymo variantais. Atlikus 10D klasėje apklausą paaiškėjo, kad daugiau nei pusė klasės mokinių turi daug laisvo laiko (57%). Tai parodo, kad daugumas mokinių neužsiima užklasine veikla. Tačiau kita klasės dalis turi mažai laisvo laiko (19%) arba yra labai užimti ir laisvo laiko turi tik savaitgaliais (24%). 10D klasės mokiniai laisvalaikį dažniausiai praleidžia su draugais (52%). Mažesnė dalis praleidžia su šeima (33%). Atsirado klasėje ir tokių mokinių, kurie dažniausiai laisvalaikį praleidžia vieni (10%). Mažiausia klasės dalis laisvalaikį praleidžia su giminėmis (5%). Apklausa parodė, kad laisvalaikio metu mokiniai daugiau laiko parleidžia prie kompiuterio (62%), negu skaitydami knygas(14%), būdami prie televizoriaus (24%) ar skaitydami spaudą (5%). Šie rezultatai ir vėl įrodo referate pateiktus faktus, kad kompiuteris ir televizorius yra didelė paauglio laisvalaikio dalis. Klasėje laisvalaikiu nuolatos sportuojančių vaikų yra lygiai tiek pat, kiek ir tų, kurie sportuoja labai retai arba visiškai nesportuoja laisvalaikiu (38%). Visi kiti sportą laisvalaikiu renkasi tik kartais (24%). Mokiniai mieliau pasirenka laisvalaikį praleisti kine (67%), negu sporto klube (10%) ar teatre (5%). Atsirado paauglių, kurie visiškai nesirenka šių pateiktų laisvalaikio praleidimo būdų (19%).
Šios klasės mokiniai kartais mėgsta laisvalaikį leisti gamtoje (76%), o maža dalis – dažnai (19%).