Laisvalaikis

TEMOS PAGAL PAVEIKSLĖLĮMočiutės portretas(Dviese. Charakteris. Meilė. Laikas)Ant mano suolo guli senyvos moters portretas. Žiūrėdama į jį aš prisimenu ir savo žilagalvę senelę.Senosios moters galvą gobia balta skarelė. Galbūt močiutė po šia skepetaite norėjo paslėpti žilą ploną kaselę, o gal po ja dar slepiasi juodos, šerkšno nepadabintos sruogelės. Gilios raukšlės išvagojusios visą senolės veidą. Tai išminties, patirties, galbūt nelengvo gyvenimo ženklai… Kadaise, pažiūrėjusi į veidrodį, ji galėdavo išvysti jauną, švelnų ir lygų veidą, o dabar… Vėjo nugairintas, skausmo, netekčių raukšlių pažymėtas. Ir niekada jau jis nebebus toks, koks buvo jaunatvėje. Tačiau veido raukšlėse įdubusios akys taip ir nepasikeitė. Žvilgsnis tik pakito. Jis jau nebe toks svarbus, pasitikintis, veržlus, kaip buvo jaunystėje. Ne veltui sakoma, kad „akys – sielos veidrodis“. Akyse viskas atsispindi. Dabar iš jų žvelgia bailus,liūdnas, nuvargęs žvilgsnis. O akys tokios pat mėlynos kaip ir tada, kai dar jose degė meilės, gyvenimo džiaugsmo kibirkštėle…Nosis močiutės didelė, šiek tiek pakumpusi. Kartais ir mes juokaujame : „Ausys ir nosis iki gyvenimo pabaigos auga.“ Galbūt todėl nosis labai išryškėja, atrodo tokia grubi tarp giliai įkritusių akių ir kietai sučiauptų lupų.Ak, o lūpos!.. Neteko jos jau vyšnių raudonumo spalvos, nebėra tokios putlios ir gundančios. O dar jaunystėje sakydavo senelei: „Ach, Eugenija, tos tavo kraujo raudonumo lūpos… Tokios viliojančios…“ Močiutė juokiasi prisiminusi tuos žodžius. Tačiau jos juokas išlikęs tik mano atmintyje, o portrete teliko į mane žvelgianti nuliūdusi moteris.Daug ką byloja močiutės rankos, tokios suglebusios, raukšlėtos, baltumo netekusios… Tai ligų, sunkių darbų rezultatas. Ir dar pirštai, adatų subadyti. Oi, daug senolė rūbų yra pasiuvusi! Rankos išduoda ne tik močiutės meilę darbui, bet ir jos pomėgius. Nors jau nueitas ilgas gyvenimo kelias ir sveikatos ne tiek daug, tačiau rožių senelė negali pamiršti iki šiol. Tai pačios brangiausios močiutei gėlės, primenančios jaunystę. Turbūt dėlto ir ant skarelės išsiuvinėtos rožytės…

Daug apie žmogų pasako ir laikysena, drabužiai… Tačiau turbūt ne tai svarbiausia. Charakterio bruožai atsispindi portrete. Akių žvilgsnis, lūpos rodo, jog tai rimta, tačiau švelni ir mylinti motina.Šalia senosios sėdi anūkėlė. Ir josios akys labai panašios į senolės. Ir žvilgsnis, lūpos… Juk kada nors ir ši mažylė taps miela močiute. Nesibaigianti gyvenimo, kartų ratas mus lydi daugybę metų. Ir aš pasensiu, tapsiu močiute. Norėčiau, kad ir mane kas nors prisimintų, minėtų tik geru žodžiu.

Papročiai. Tradicijos. Šventė Papročiai – tai įprasti poelgiai, kurie ilgainiui tampa žmonių gyvenimo norma. Žmogus auga tam tikroje aplinkoje, todėl perima jos papročius ir beveik niekad jų nepakeičia. Papročiai, kurie perduodami amžius į amžių, virsta tradicijomis. Tradicijų niekas specialiai nekuria, jos gimsta ir keičiasi per ilgus dešimtmečius ar net šimtmečius. Į tradicijas įeina tam tikros apeigos, atliekamomis įvairių švenčių proga.Lietuvių papročiai, tradicijos ir su jomis susijusios apeigos susiformavo la¬bai seniai. Per amžius kito jų prasmė ir forma, tačiau tauta iki šių dienų išsaugojo tas tradicijas ir apeigas, kurios sudaro prasmingiausią jos gyvenimo dalį. Vienos iš tokių yra Užgavėnės.UŽGAVĖNĖSPaskutinė diena prieš gavėnios pradžią vadinama Užgavėnėmis. Jos paprastai būna antradienį, o trečiadienį jau Pelenų diena, prasideda ilgas, rimtas ir liesas gavėnios metas. Pasilinksmini¬mai, šokiai, dainos, vaišės buvo draudžiamos ne tiek Bažnyčios, kiek tradicijų. Todėl žmonės stengėsi Užgavėnes praleisti linksmai, triukšmingai, valgyti kiek galima daugiau ir riebiau, ,,kad užtektų per visą Gavėne”.PRIETARAI Per Užgavėnes nepatariama sėdėti namie. Reikia kuo toliau išvykti nuo jų ir savo rūpesčių . Ūkininkai tai darydavo, kad linai gerai augtų, kad arkliai eiklūs būtų. Šeimininkas įsidėdavo į roges visus savo bičių avilius ir pavažinėdavo, kad bitės vasarą netingėtų, toli skraidytų ir daug medaus prineštų. Pasivaikščiojimas ar pasivažinėjimas Užgavėnėse naudingas ne tik gyvuliams ir augalams, bet ir žmonėms. Kas per Užgavėnes namie nesėdi, tas visus metus turės progų pakeliauti, naujas vietas pamatyti. Seniau pasninkas buvo labai griežtas: mėsos valgyti iš viso nebuvo galima septynias savaites, o pieno vartoti tik retkarčiais; suaugusieji tegalėjo valgyti tris kartus per dieną – vos vieną kartą iki soties. Dar Užgavėnės pasižymi būrimais, spėjimais, bet jie beveik visi susiję su žemės ūkiu. Būrimus ir tam tikras apeigas atlikdavo ūkininkai ir jų šeimų nariai. Dabar sustosime prie Užgavėnių kaukių, persirengėlių – prie linksmojo Užgavėnių karnavalo.

Tie persirengėliai yra visa Užgavėnių linksmybių esmė. Užgavėnių karnavalai žinomi ir kitose tautose. Užgavėnės – pavasario pradžia. Ne to pavasario, kuris pasireiškia (ypač Lietuvoje) pirmuoju žalumu, bet pavasario, nugalinčio žiema, prailginančio dieną; žadančio naujo derliaus auginimo laiką.KAUKĖSLietuviškas karnavalo kaukes pasidarydavo patys žmonės. Jose labai daug išradingumo, nors kaukės padaromos iš paprastų, visur randamų medžiagų: medžio, kailio, linų, lentelių, pakulų ir pan. Buvo mėgstama persirengti elgetomis, čigonais, žydais.Stambūs, aukšti vyrai dažnai persirengdavo moterimis, o moterys – vyrais. Pačios įdomiausios kaukės vaizdavo gyvulius. Jas pasidaryti yra sunkiausia, kadangi reikia atvaizduoti gyvulį panašiai, kaip jis atrodo, be to reikia daug medžiagų. Dažnai keli persirengėliai su savo kaukem atlieka tam tikrus vaidinimus. Kartais vaidinimuose giltinė susikauna su velniu dėl kurio kito veikėjo. ŠVENTIMASPersirengėliai eina iš vienų namų į kitus, pakeliui yra vaišinami Užgavėnių valgiais ir gėrimais, o Užgavėnių valgiai dažniausiai būna blynai, saldainiai ar riestainiai. Jų eisena labai triukšminga, lydima juokų ir dainų. Pagaliau visi susirenka į vienus namus, kur karnavalas užbaigiamas vaišėmis (žinoma, tik iki vidurnakčio). Karnavalo eisenoje vežama parėdyta figūra, įvairiose Lietuvos vietose skirtingai vadinama: Kotre, More, Čiučela ir dar kitaip. Kaune ir jos apylinkėse dažniausiai man teko susidurti su vardu Ciucela, tai aš ją taip ir vadinsiu. Kadangi Čiučela buvo tokia netvarkinga, išsipešusi, susitaršiusi, tai ir dabar sakoma apie netvarkingai apsirengusią moterį ar merginą: ,,Atrodo, kaip tikra Čiučela!”Eisena pasibaigia kurioje nors sutartoje vietoje, kur jau iš anksto sukrautas didelis laužas. Čiučela užverčiama ant laužo ir sudeginama. Taip simboliškai išreiškiama linksmojo po kalėdinio mėsiedo pabaiga. Seniau Čiučela sudeginimas arba paskandinimas reiškė visų demoniškųjų žiemos būtybių sunaikinimą, pavasariui kelio atidarymą, nors dabar jo prasmė iki sių dienų pasikeitė nedaug.
AMŽINA KOVAPersirengėliams besivaišinant kurioje troboje, visai prieš vaišių pabaigą pro duris įvirsta besipešdami du pagrindiniai Užgavėnių veikėjai: Lašininis ir Kanapinis. Lašininis tai riebus, dešromis apsikarstęs, taukais nusiblizginęs vyriškis. Jis simbolizuoja linksmą ,,riebų” po kalėdinį laikotarpį, vadinamą mėsiedu. Iki šiol jis karaliavo žemėje, bet štai Kanapinis – liesas, išdžiūvęs, sunykęs, virve susijuosęs žmogeliukas- iššaukia, storulį į dvikovą. Kanapinio papuošalai: silkių galvos, aliejaus butelis, duonos plutelės… Jis yra Gavėnios pasninko atstovas. Kiekvienais metais šie du ,,sutvėrimai” kovoja Užgavėnių vakare, kiekvienais metais Lašininis pralaimi kovą, išvejamas pro duris, o ,,velnias” su džiaugsmu nuseka paskui, pasimojęs giltinei: gal šį kartą pavyks nugalėtąjį sugauti. Likęs troboje, Kanapinis pagriebia storą virvę, nuvytą iš kanapių, ir pradeda ja mosikuoti po trobą, vaikyti pramogautojus, žarstyti nuo stalo vaišes. Laikas baigti Užgavėnių linksmybes ir susikaupti Gavėniai. Buvo valgoma bent 9 kartus (kai kur 12 kartų) su mėsa, riebiai. Prieš 12 val. nakties visos vaišės ir linksmybės turėjo pasibaigti, nes nuo to laiko prasideda gavėnios pasninkas. Kad nebūtų užtęstos vaišės, kai kuriose Lietuvos vietose apie vienuoliktą valandą nakties skambindavo bažnyčios varpai: visi tuomet žinojo, kad laikas baigti užsigavėjimą ir skirstytis namo.VALGIAIPagrindinis Užgavėnių valgis yra blynai ,arba dar vadinami sklindžiais, dažniausiai kepami iš miltų, su obuoliais, su mielėmis arba ir paprasti. Kai kur buvo verdamos spurgos, bet jas taip pat reikėdavo suvalgyti prieš gavėnios pradžią, nes spurgos verdamos kiauliniuose taukuose. Žemaitijoje buvo mada užsigavėti šiupiniu (šis valgis gerai žinomas ir Mažojoje Lietuvoje). Šiupinys verdamas iš kruopų, žirnių, miltų, lašinukų su įvairiais prieskoniais. Kartu verdama kiaulės uodega, kurią įsmeigia į šiupinio dubens vidurį (šiupinys yra kaip tiršta košė) Ir taip paduoda į stalą. Kai kur kiaulės uodega būdavo paslepiama šiupinio dubenyje: kam, šiupinį semiant, į lėkštę įdėdavo tą uodegą, tas bus labai laimingas visus likusius
Metus .Dar buvo verdami kopūstai, dešros, kepamas kugelis ir šiaip įvairūs neriebūs valgiai. Užgeriama namie darytu alumi, gira arba degtine. Degtinę gerdavo tik vyrai. Gerti vandenį Užgavėnėse nepatariama, nes visus metus troškulys kamuos.Užgavėnių papročiai iki šiol neužmirštami. Daugumoje Lietuvos vietų jos švenčiamos pagal senolių tradicijas.Apibendrinus Užgavėnės yra puiki šventė, kurioje dalyvauja visi: maži, jauni ir seni. Yra galybė Užgavėnių papročių, kurie vis dar egzistuoja mūsų laikais, kurių niekas neišsižadėjo per šimtmečius. Per šią šventę vaikai dedasi savo padarytas kaukes ant veidų ir eina prašinėdami suaugusiųjų vaišių, saldainių, o kartais ir pinigų. Bet linksminasi ne vien vaikai, bet ir senesni; jie buriasi, pranašauja ar stengiasi pagerinti ateinančius metus įvairiomis apeigomis.

Kartos. Pažinimai. Prisiminimai. Šventės. Šeima. Namai. Tradicijos. Mano šeimos šventės Kiekviena šeima turi savo švenčių, kurios būdingos tik tai vienai šeimai, bet ne visai bendruomenei: tai įvairios sukaktuvės, gimtadieniai.Mano šeimoje švenčiami visi visų šeimos narių gimtadieniai, vardadieniai. Mamos ir tėčio gimtadienius švenčiame kartu, nes jų gimtadieniai yra vasario 2 ir 3 dienomis. Mano gimtadienis švenčiamas gegužės mėnesį, o brolio rugsėjį. Mes visada pasveikiname vienas kitą ir dovanojame dovanas, kiekvienas atskirai. Kar- tu švenčiame ir kaikurias kalendorines šventes tokias, kaip: Kalėdos, Velykos ir pan. Mano mėgstamiausia šventė. Švenčiame daug švenčių, bet kiekvienas turi savo mėgstamiausią šventę. Mano mėgstamiausios šventės tai: Naujieji metai ir mano gimtadienis. Naujuosius švenčiu su draugais ir su tėvais. Aš ir mano draugai švenčiame apatynėje namo dalyje, o tėvai viršuje kartu su mano geriausių draugų tėvais. Nemiegame visą naktį ir dalį kitos dienos. Naujuosius pasitinkame su dau- gybę fejerverkų, kuriuos šaudome beveik visą valandą.

Gimtadienius daniausiai švenčiu prie namų, nes beveik visada būna geras oras. Mes šokame, dainuojame, valgome, geriame ir kepame šašlykus. Draugai atva- žiuoja iš Vilniaus ir pasilieka dviem dienom. Gimtadienį švenčiu šeštadienį ir sek-madienį, o pirmadienį niekaip negaliu išsimiegoti. Laisvalaikis. Mano šeimos laisvalaikis. Kaip ir kiekviena šeima, mano šeima praleidžia nemažai laiko kartu. Beveik kiekvieną savaitgalį mes leidžiame laiką kartu. Jeigu būna šiltas oras, mes važiuojame pas mūsų draugus į kaimą, sodus. Kartais pasikviečiame juos pas save. Tada kepame šašlykus, dešreles ir laiką leidžiame kieme prie namų arba prie upės. Kiekvienais metais mes ir keli geriausi draugai važiuojame poilsiauti į Šventąją, prie jūros, kur turime nedidelį namelį. Namas stovi netoli Šventosios upės, bet toliau nuo jūros, todėl prie jūros važiuojame mašina. Dažniausiai ten būname apie savaitę laiko. Vaikščiojame jūros krantu, grožimės saulėlydžiu, leidžiame laiką prie laužo, einame pasivaikščioti ,,Saulės taku”, plaukiojame baidarėmis, vandens dviračiais, motorinėmis valtimis, važinėjamės po Šventąją dviračiais ir riedučiais. Kiekvieną dieną važiuojame maudytis prie jūros, ten praleidžiame pusę dienos.Ten maudomės, plaukiojame, deginamės, žaidžiame tinklinį, bėgiojame jūros krantu, renkame akmenukus bei kriaukles, kartais net randame mažų gintaro gabalėlių. Kai grįžtame į mūsų namelį, einame prie Šventosios upės, nusiplauti susikaupusios druskos nuo mūsų kūno. Tada papie- taujame ir važiuojame aplankyti įdomių vietų, tokių kaip: Gintaro muziejus, Molo, Eglės-žalčių karalienės paminklas, Delfinarijumas, HBH Vilkmergės Alus Gamykla. Nusiperkame sau atminimo dovanėlių, einame į piceriją Palangoje. Savaitgaliais važiuojame pasivaikščioti po Vilnių. Užsukame aplankyti tetos, gyvenančios Žvėryne. Vaikščiojame Senamesčiu, nueiname į kavinę, aplankome įžymias vietas, tokias kaip:Gedemino pilis, Archikatedra, Šv. Onos bažnyčia. Kartais nuvažiuojame į Trakus, Kauną.
Važiuojame i Lenkiją, aplankyti artimųjų, kurie gyvena Lenkijos pietuose. Su pusseserėmis nueiname į zoologijos sodą, kuris yra vienas iš didžiausių Lenkijo- je. Taip pat vaikščiojame į koncertus, kurie ten vyksta beveik kiekvieną vakarą. Virš zoologijos sodo yra keliklis, kuriuo mes dažnai važinėjamės.Susipažįstu su naujais žmonėmis, kurie tampa gerais draugais.Laisvalaikis. Mano pačios laisvalaikis. Mano laisvalaikis Kuo esu vyresnė, tuo mažiau laiko praleidžiu namie su šeima. Man patinka susitikinėti su draugais, kartu leisti laiką.Šiokiadieniais, po pamokų, mažai laiko lieka draugams bei sau.Reikia ruošti pamokas, truputį pailsėti ir vėl eiti į mokyklą. Kai ateina savaitgalis arba yra atostogos, su draugais praleidžiu daug laiko. Mes važiuojame į kiną, parodas,interneto kavines,rungtynes, rengiame vakarėlius, gimtadienius,einame į baseiną, žaidžiame krepšinį, stalo tenisą, vaikščiojame į diskotekas. Dažnai laiką leidžiame Akropolyje, vaikščiojame po parduotuves, kurių ten netruksta, čiuožinėjame ,,Akropolio ledu”, einame į ,,Akropolio kiną”, sėdime ir šnekamės picerijoje arba ,,Lido” restorane. Kartais einame pasivaikščioti Pilies gatve, užeiname į mėgstamiausią kavinę ,,Pilies menė”, kur labai maloni aplinka bei geras aptarnavimas. Vakarais, kai turiu laisvo laiko truputį paskaitau knygą, nors mieliau skaitau žurnalus bei laikraščius.Nors mažai laiko praleidžiu prie televizoriaus, bet jeigu transliuoja rungtynes, kuriuose žaidžia ,,Lietuvos rytas”, žiūriu būtinai.Kartais einu pasivaikščioti prie upės, kurį teka netoli namų. Vasarą ten dažnai su drau- gais einame maudytis, degintis, žaisti tinklinį. Daug laiko praleidžiu prie kompiu- terio. Man labai patinka žiūrėti rungtynes ,,Lietuvos ryto” sporto arenoje.Mano mėgstamiausias laisvalaikio užsiėmimas. Sunku būtų išsirinkti vieną mėgstamiausią užsiėmimą, nes jų yra labai daug. Vienas iš tokių, yra keliavimas. Labai mėgstu keliauti, pažinti naujas, dar nerėgėtas vietas, susipažinti su naujais žmonėmis. Labiausiai patinka būti kalnuose. Nors jų Lietuvoje nėra, tačiau jų turi kitos šalys, kurios randasi netoli Lietuvos. Pavyzdžiui buvau jau kelis kartus Lenkijos kalnuose tokiuose, kaip:Sudetai, Karpatai, kurie dalijasi į dvi dalis, kurios irgi yra Lenkijoje, tai Beskidai ir Tatrai. Esu buvusi ir Čekijos Sudetų dalyje. Beveik kiekvieną vasarą važiuoju į stovyklą, Lenkijoje. Prisimenu , vienoje stovykloje, dvi savaites gyvenome palapinėse, netoli kalnų. Tai buvo geriausios mano atostogos.
Kitas, tikriausiai – fotografavimas. Šitas užsiėmimas labai susijęs su keliavimu, nes pamatai daug naujų vietų, ir nori, kad tai liktų atmintyje, ir kai norėsi ten sugrįžti mintimis, gali pasižiūrėti į nuotraukas. Keliaudama visada pasiimu fotoaparatą ir nufotografuoju vietas, kurias aplankau. Labai mėgstu klausytis muzikos. Kai ruošiu pamokas, visada įsijungiu radiją, arba paleidžiu kompaktinį diską. Mėgstu lietuvišką bei užsienio muziką, tačiau kaikurių atlikėjų dainavimo, jeigu tuo galima pavadinti, negaliu pakęsti. Kiekvieną kartą, kai buna išleistas kompaktinis diskas su nauja muzika, būtinai jį nusiperku. Televizija nėra mano pomėgis, tačiau labai mėgstu veiksmo ir fantastikos filmus. Skaitau įvairias fantastikos knygas, nes tuo labai duomiuosi. Nežinau kodėl, tačiau man tai yra labai įdomu ir verčia susimąstyti. Mėgstamiausi fantastikos filmai tai: ,,X-failai”, ,,Nepriklausomybės diena”, ,,Rosvelas”, ,,Svetimi I” ir ,,Svetimi II”. Kompiuteriai – dalykas, su kuriuo galbūt norėčiau susieti savo ateitį. Man patinka naršyti po Internetą, susirašynėti su draugais iš atokiausių pasaulio kampelių. Gali susirasti bendraminčių kitame pasaulio kampe, ir susirašynėjant leisti laiką su juo. Internete galima rasti įvairiausių dalykų, gali susikūrti savo svetainę, kažką nusipirkti ir smagiai leisti laiką.

Mūsų mokyklos šventės. Nuotrauka. Karnavalas. Mūsų mokyklos šventės Mano mokykla turi labai daug švenčių. Kai prasideda mokslo metai, tai yra rugsėjo 1-ąją dieną, tai prasideda ir šventės. Rugsėjo pirmoji yra mokinių ir mokytojų šventė, tada prasideda dar vieni mokslo metai. Mokytojai turi atskirą šventę, spalio 5-ąją dieną. Per mokytojų dieną mokytojai nemoko vaikų, o atvirkščiai vyresni moksleiviai veda pamokas mokytojams.Jauniesnius moko vyresnieji. Pamokos visada yra sutrumpintos iki 30-ties minu- čių. Mokykloje vyksta įvairūs renginiai Kalėdų ir Naujųjų metų proga. Atostogų metų būna karnavalas, kuriame privalo dalyvauti kiekviena klasė. Klasė sugalvo- ja vaidinimą ir pristato visiems. Prieš atostogas, mokyklos foje stovi ,,Kalėdinis paštas”, visi norintis moksleiviai gali vieni kitiems siųsti laiškus, atvirukus, linkė- jimus. Paskutinę dieną, prieš atostogas, mokyklos aktų salėje vyksta vaidinimas, kuriame dalyvauja mokytojai ir moksleiviai.

Vasario 14 dieną, mokykloje švenčiame šv. Valentino dieną. Moksleiviai bei mokytojai klijuoja vieni kitiems širdeles, siųnčia laiškus, sveikinimus, atvirukus ,,Valentino” paštu. Vakare, po visų pamokų, būna diskoteka. Ateina pavasaris, prasideda egzaminai. Po visų egzaminų, visi susirenkame atsisveikinti su mokykla iki rudens. Direktorė dalija diplomus už moksleivių nuo- pelnus moksluose ir užklasinėje veikloje.Mūsų mokyklos mokinių laisvalaikis Mokykloje veikia įvairus būreliai, kurių yra labai daug, ir kiekvienas moksleivis gali išsirinkti pagal savo pomėgius. Išskyrus tuos būrelius, kuriems vadovauja mūsų mokyklos mokytojai, yra būrelių kurių vadovai atvažiuoja iš Vilniaus. Kaikurie moksleiviai lanko būrelius kituose mies- tuose. Vaikinai sportuoja ,,Vilniaus sporto mokykloje”, ,,Vilniaus Aukštesniojoje Žemės Ūkio Mokykloje”. Mūsų mokykloje veikia keletas sporto, dailės, keramikos, kalbų būrelių. Daug moksleivių nelanko jokių būrelių, laiką leidžia lauke, nieko neveikdami. Yra mokskeivių, kurie savo laisvalaikį praleidžia prie knygų. Pažįstu keletą, kurie lanko įvairius kursus. Aš esu viena iš jų.Diskotekoje Mūsų mokykloje diskotekos nėra labai dažnas įvykis, nes neturime aparatūros. Diskotekoje lankosi ir jau mokyklą pabaigę ir kurie čia visai nesimo- kę mokiniai. Dažniausiai diskoteka vyksta iki 10, 11 valandos vakaro. Visada budi daug mokytojų. Vyresni moksleiviai mieliau vaikšto į diskotekas Vilniaus klubuose, tokiuose kaip: ,,Karolina”, ,,Indigo”, ,,Brodvėjus”, ,,Bix”, ,,Muzikinis angaras”. Kelionės Kelionės yra mano mėgstamiausias užsiėmimas, todėl būtų sunku išsirinkti vieną išvyką, kurį man labiausiai patiko. Parašysiu apie kelionę į Latvijos sostinę, Rygą. Tai buvo prieš kelerius metus, tik- riausiai buvau aštuntoje klasėje, keli mokytojai ir moksleiviai važiavome vienai dienai į Latviją. Buvome Rygoje, aplankėme senų mašinų muziejų, kuriame matė- me mašiną, varoma ne benzinu, o vandeniu. Pusę dienos praleidome baseine. Pa- matėme miesto centrą, įspūdingą tiltą, parką. Buvome restorane, mūsų gidas išmokė mus keletą latviškų žodžių, kurie skambėjo taip pat kaip keli, lietuviški keiksmažodžiai. Grįžome naktį. Mokykloje, apie išvyką kalbėjome labai ilgai.
Laisvalaikis su knyga. Teatrai. Parodos. Televizija. Kinas. Laisvalaikis su knyga Laisvalaikio turiu labai mažai, todėl nelabai norisi jį praleisti prie knygų. Mokytojai užduoda daug namų darbų, dar po pietų lankau kursus Vilniuje, iš kurių grižtų vėlai vakare. Dažniausiai knygas skaitau savaitga-liais ir atostogų metu, kai turiu daugiau laiko. Namie turiu nedidelę biblioteką.Mokykloje yra didžiausia biblioteka Vilniaus rajone.Kai turiu laisvą pamoką, einu ten pavartyti knygų, išsiversti žodyne nežinomus žodžius, paskaityti laikraščius. Mano mėgstamiausia knyga tai Ernesto Hemingvėjaus ,,Senas žmogus ir jūra”. Mėgstu fantastines knygas. Skaitau knygas , pagal kurias yra pastatyti filmai. Viena iš tokių knygų tai Nikolaso Evanso ,,Arklių užkalbėtojas”.Teatre, kine, muziejuje Į teatrus beveik nevaikštau. Ten dažniausiai nueidavau su klase, kai buvau jaunesnė. Visą laiką važiuodavome į ,,Operos ir Baleto” teatrą. Mano mėgstamiausi kinoteatrai tai: ,,Akropolio kinas” ir ,,Vingis”. Dažniau- siai ten važiuoju su geriausiais drugais. Praleidžiame kine apie pusę dienos. Kar- tais pasižiūrime po keletą filmų. Mėgstamiausi filmai žiūrėti kinoteatre tai: ,,Ding-ti per 60 sekundžių”, ,,Trigubas X”, ,,Qvo vadis” ir kiti. Jeigu filmas labai patinka dažniausiai nusiperku vaizdajuostę. Namie pasižiūriu kelis kartus. Anksčiau į kiną dažnai važiuodavau su klase, tačiau dabar nustojome, nes skoniai dėl filmų nesu- tampa. Muziejus nėra ta vieta, kur lankausi labai dažnai, galima sakyti visai ten ne- vaikštau. Man labiau patinka parodų rūmai, tokie kaip ,,Litexpo”. Lankiausi ten keliose parodose. Viena iš jų, tai ,,Žiemos puokštė”, kurioje buvau grudžio mėnesį. Mačiau daug gražių, naujų dalykų, kurie raikalingi puošiant kalėdinę eglutę bei namus šventėms. Taip pat buvau šunų parodoje, kurį vyko parodų rūmuose ,,Litexpo”. Tai buvo tarptautinė paroda. Suvažiavo daug dresuotojų ir šunų augintojų iš užsienio šalių. Susipažinau su keliais iš jų, kurie augina šunis, tokios pačios veislės, kaip ir mano. Man labai patiko ir kiti augintiniai. Vyko gražiausio , paklusniausio, greičiausio šuns konkursas. Mačiau vieną savo pažįstamą, kuris augina vokiečių aviganį. Tas šuo užemė kelias prizines vietas. Tai buvo įspūdingas renginys.
Labiausiai iš šitų parodų, man patiko ,,Pelenė”. Tai kosmetikos, perfumerijos, grožio salonų, juvelyrinių dirbinių, madingų aksesuarų, sporto ir sveikatingumo paroda, kur galima išsirinkti sau patinkančius daiktus ir juos visai nebrangiai nusipirkti. Pamatai visas mados naujoves ir išsirenki kas tau patinka. Vaikystė. Žaislai. Dovanos. Kaip šviesaus žiemos stebuklo laukia vaikaia gražiausios metų šventės – Kalėdų ir Naujųjų metų. Norisi, kad mažieji šeimos nariai pajustų ypatingą jų nuotaiką. O kokia stebuklų šventė be staigmenų ir netikėtumų?Dovana vaikui labai svarbi. Ji teikia džiaugsmą, pojūtį, kad tavimi rūpinasi, myli, kad esi svarbus. Kalėdų dovanos – ypatingos, neretai susietos su vaiko elgesiu: “Jeigu būsi geras, Kalėdų Senelis ką nors atneš”. Juk gimtadienio dovanos dažniausiai teikiamos be jokių sąlygų. Vadinasi, kalėdinė dovana yra ne tik dovana, bet ir žinia vaikui, kad jis buvo geras, paklusnus. Todėl mažieji neretai taip pat stengiasi išreikšti savo jausmus, parodyti, jog moka ne tik gauti, bet ir duoti – puoselėdami šiltus jausmus vyresnei sesutei, broliukui, tėvams, auklėtojai, mokytojai ar draugui nupiešia piešinį, sukuria darbelį.Kad dovana patiktų, ji turi atspindėti vaiko interesus, gebėjimus. Mažylis, neturintis trejų metukų, dar nelabai suvokia, kas yra tos šventės. Jam smagu, kad vyresnieji šalia, gali su juo pažaisti, kad žybsi lemputės, blizga eglutės papuošalai ir kvepia pyragu ir saldumynais. Tokio amžiaus vaikui labai sunku būti susikaupusiam, todėl nė vienas žaisliukas nedomins jo visą vakarą. Optimalūs – ryškūs, judantys, garsus skleidžiantys žaislai. Itin svarbu, ar tuoj pat lengvai galima jais pasinaudoti. “Geriau iš anksto pasirūpinti žaislui reikalingomis baterijomis. Vaikas gali nusivilti gavęs dovanų daiktą (pavyzdžiui, sūpuokles), kuriuo turės galimybę džiaugtis tik pavasarį. Mažylis iki trejų metukų tikriausiai džiūgaus plėšydamas popierių, į kurį suvyniotas žaislas, bet didelio susižavėjimo juo neparodys. Mažų vaikų nereikia apkrauti dovanomis, jie gali tiesiog sutrikti Ir nežinoti, ko griebtis. Jeigu žaislų daug, teikite juos darydami pertraukas”, – pataria psichologė Lina Kalinauskienė.
Trejų-penkerių metų vaikui šventė – jau šis tas ypatinga. Jis domisi žaislais, ardo juos, kad galėtų pamatyti, kas yra viduje. Todėl nevertėtų pirkti brangių mašinyčių atidaromomis durelėmis – greitai reikės išmesti. Geriau tiktų sunkiai išardomas sunkvežimis ar didelių detalių konstruktorius. Mažos mergaitės dar nelabai domisi lėlėmis, bet itin mėgsta minkštus žaisliukus – pliušinį meškiuką ar šuniuką galima globoti, rūpintis juo, priglausti naktį šalia ant pagalvės.Dovana gali ir nuliūdinti. Ikimokyklinukai labai vertina dovanas, skirtas jiems vieniems (ne kartu su sese ar broliu). Įvairūs stalo žaidimai, kuriuos galima žaisti su šeimos nariais ar draugais, taip pat gali žavėti. Ieškant dovanos tokio amžiaus vaikui būtina atsižvelgti į jo pomėgius. Tėvai, tetos, seneliai mėgsta dovanoti drabužius, tačiau ikimokyklinukui jie – ne dovana, o savaime suprantamas dalykas. Jeigu vaikui gerai sekasi mokykloje, jis tikriausiai džiaugsis gavęs mokomojo pobūdžio dovanėlių – knygų, rašymo, piešimo priemonių. Jei mokytis nepatinka, tokia dovana gali nuvilti.Mokinukams paprastai patinka daiktai, madingi tarp bendraamžių, tokie, kuriuos turi draugai (pavyzdžiui, rankinis laikrodis su skaičiavimo mašinėle). Vaikui iki dešimties metų labiausiai tiks netradicinė dovana. Jeigu jis mėgsta vaidinti, nupirkite lėlių teatro personažų. Mergaitėms patiktų barbėms skirtos smulkmenėles: drabužėliai, baldai, grožio salonų reikmenys. Pradžiuginti mažąsias paneles galite ir nauja suknele ar išsvajotais džinsais.Vaikai, norėdami gauti kalėdinių dovanų, stengiasi būti geri. Reklamos tiek daug, kad mažyliams sunku ir susivokti, ko jie labiausiai trokšta. Tokiu atveju gali padėti tėvų paskatinimas rašyti laišką Kalėdų Seneliui. Tik reikėtų išsaugoti realistišką požiūrį į dovanas, pasakyti atžalai, ką Kalėdų Senelis gali atnešti, o ko ne. Be to, vaikai jaučia šventę ne vien dėl to, kad gauna dovanų. Pakilią nuotaiką sukuria ir pats rengimasis Kalėdoms, kai puošiama eglutė, namai, kepami skanėstai. Visiems vaikams patinka kartu leisti laiką su sesutėmis, broliukais, tėvais, prisidėti ruošiant šventę.
Vienatvė. Svajonė. Paauglystė. Apie ką aš svajoju? Kada jaučiuosi vieniša? Apie ką svajoja visi paaugliai? 1. Aš daug galvoju apie seksą. Be jokios abejonės seksas paaugliams yra didžiulio susidomėjimo objektas. Bet vien tik galvojimas apie jį, žavėjimasis juo dar nereiškia, kad paaugliai jį praktikuoja.Vieno paauglių žurnalo tyrimo duomenimis, iš 15 tūkstančių apklaustų merginų 73 procentai prisipažino esančios nekaltos ir 49 procentai teigė, kad tuo didžiuojasi.Turint omenyje tai, kokie galingi yra hormonai, ir tai, kiek daug seksualinių vaizdinių galima regėti žiniasklaidoje, natūralu, kad paauglė kalba ir skaito apie seksą. juk reikia informacijos apie savo kūną, jo kūną, savo sprendimų pasekmes, ir tyrimai rodo, kad kuo daugiau mergina apie tai žino, tuo rečiau pasitaiko neplanuotų nėštumų. Jei paauglė, kad tėvai jos nepasmerks, nepradės pamokslauti ir neatsakys šiurkščiais žodžiais, nesijaus vieniša ir mielai dalinsis savo mintimis.2. Noriu būti žvaigždė arba bent jau būti su žvaigžde!Kiekviena karta turi savo dievukų, ar tai būtų Sinatra, ar Elvis, ar “The Beatles”, ar Michaelas Jacksonas. Merginos svajoja susitikti su savo svajonių žvaigždėmis. Atrodo, šios pakankamai protingos kartos mergaitės nesuvokia, kad žvaigždės negali sau leisti artimai bendrauti su fanais. Kita vertus, kad ir keliuose interviu žvaigždės mini, koks sunkus yra jų darbas, vis daugiau paauglių mano, kad tapimas žvaigžde – vienintelė jų karjeros galimybė.3. Pinigai – savaime suprantamas dalykas.Paskutinio dešimtmečio klestinčios ekonomikos blogybė yra ta, kad dauguma paauglių jau nebesupranta, jog kartais reikia palaukti, kad gautų tai, ko nori. Net jei tėvai stengiasi iš paskutiniųjų, mokykloje tikrai bus du ar trys tėvai, kurie jau nupirko savo paaugliams naujausio modelio kompaktinių diskų grotuvą, madingo dizainerio batus arba šešioliktojo gimtadienio proga užsakė visą šokių klubą su gyva muzika.
Mums įspūdžio nebepadarys pasakėlės: “Kai buvau tavo amžiaus, labai džiaugdavausi nauja pora aukštakulnių.” Veikiau jau jausimės turinčios teisę įsigyti visų tų prašmatnių dalykų, reklamuojamų per TV. 4. Mano kambarys – mano dvasios centras.Įprasta matyti mimiką “nesikišk” paauglės kambaryje? To verta paisyti. Mergaitės, puošdamos savo kambarį, išreiškia savo kūrybingumą ir individualumą. Paauglės kambaryje viena siena būtinai būna nukabinėta žvaigždžių fotografijomis, savo ir draugų nuotraukomis. Bet tai dar ne viskas. Dar yra mėgstamos sporto šakos, mėgstamas metų laikas, mėgstamos spalvos, atitinkančios dabartinę nuotaiką. Galbūt mitologinės jūrų būtybės ant lubų ir nėra visiškai tėvų skonio, bet jei dukra didžiuosis savo kambariu, ji veikiausiai norės pasikviesti svečių. 5. Aš visą laiką jaudinuosi dėl to, kaip atrodau.Vienas svarbiausių atradimų buvo tai, kiek vis dėlto mergaitės praleidžia laiko vertindamos savo fizinį patrauklumą; tai vienintelis užsiėmimas, galintis konkuruoti su susižavėjimu vaikinais. Vienas būdų, kuriuo galima joms padėti – išskirstyti jų rūpesčius į tuos, dėl kurių nieko negalima padaryti (pvz., ūgis), ir tuos, su kuriais galima dirbti (svoris). Problema ta, kad merginų rūpesčiai didėja sulig kiekviena diena (kelia nerimą didėjantis plastinių operacijų skaičius).Žinoma, ne visos merginos, manančios, kad yra per daug storos, klysta. Nors paauglės mėgsta skaityti apie sportą ir sveiką mitybą, vis dėlto dauguma jų maitinasi prastai. Taigi būkite budrios. Jei planuojate šeimos pramogas, čiupkite dviračius vietoj picos ir vaizdajuosčių. 6. Draugai man yra viskas.Sunku būtų perdėti draugių reikšmę paauglėms. Būdami tėvais, dažnai jaučiatės, kad esate ne tokie svarbūs dukrai, kaip dvylika jos geriausių draugių. Tam tikra prasme – giliai įkvėpkite – tai yra tiesa.
Ką jai siūlo jos kompanija ir ko jūs negalite pasiūlyti – tai vieta pasaulyje, kuriame ji jaučiasi lygi, kuriame ji kuria savo likimą ir identitetą. Su jumis ji amžinai liks vaiku.Pietūs su jumis… na, apie tai vėliau. Tiesiog pamėginkite nesijausti sužlugdyti tokio požiūrio, nes ir tai praeis. Galbūt jūsų dukrai tuomet jau bus 22 metai, bet jums dar liko bent apie 40 metų pietauti drauge.7. Meilė žeidžia.Paauglei pamišimas dėl meilės ir sekso įsišaknijęs jos smegenyse; ji tiesiog negali daryti nieko kita. Jei ji kalba apie vieną vaikiną 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę, ji nenori girdėti, kad toji meilė greitai išdulkės jai iš galvos. Todėl, kad nesijaustume vienišos, tėvai turėtų priimti tai rimtai, būti jautrūs…8. Pasaulis – bauginanti vieta.Paaugles labai giliai veikia rimti ir bauginantys dalykai, vykstantys pasaulyje. Smurtas mokyklose. Žiaurūs vaikinai. Narkotikai, slapta dedami į gėrimus vakarėliuose. Svarbu tai, kad merginos žinotų, jog jos nėra vienišos, jog galima išgyventi tragediją.