LAIŠKAS ŽMOGUI, KURIO MAN LABIAUSIAI TRŪKSTA

Miela Mokytoja Rugile, aš Jums labai dėkinga už kantrybę, sveikatą ir gerus nervus. Jūs išmokėte, padėjote perskaityti man sunkiausią pasaulyje sakinį, parašyti pirmąsias raides ir daug, daug kitų reikalingų dalykų.

Aš vis dar prisimenu Jus su kreida rankoje stovinčią prie lentos ir aiškinančią mums dar negirdėtas istorijas. Tada aš sėdėdavau savo suole ir įdėmiai Jūsų klausydavau – man tos istorijos be galo patikdavo.

Nors ne kartą Jūs mane barėte, rašėte blogus pažymius, bet nežiūrint į tai, Jūs man likote geroji pirmoji mokytoja. Toodėl aš Jumis žaviuosi nuo vaikystės iki šiolei ir pamilau kaip antrąją motiną.

Kartu su klase būdavome ir džiaugsme, ir nelaimėse. Tarsi viena šeima išgyvenanti visus vargus ir džiaugsmus. Tarsi tvirta siena atmušanti visus puolimus ir atakas. Taip pat išmokėte mus džiaugtis gyvenimu, mylėti savo tėvynę, stengėtės mus auklėti, nors tikiu, kad tai buvo tikrai sunku.

Bet kaip viesulas pralėkė keturi metai. Mums teko su Jumis išsiskirti ir kopti gyvenimo laiptais aukštyn ir aukštyn. Daug laiko prabėgo kol mes pripratome prrie naujų mokytojų. Kaip būdavo keista, kai prie lentos su kreida stovėdavote ne jūs, o kokia kita mokytoja. Tada aš prisimindavau Jūsų įdomiausius pasakojimus ir nusišypsodavau. Ir ta šypsena visada būdavo skirta Jums.

Jus atvėrėte man langą į raidžių ir skaičių pa

asaulį. Tomis raidėmis ir skaičiais aš naudojuosi iki šiol. Ir visa tai, tik Jūsų pastangų dėka.

Mes buvome Jūsų pirmieji mokiniai, todėl aš žinau, kad mes buvome ir esame Jums labai brangūs. Todėl nepaisant visų mūsų mokytojų Jūs visada likote mūsų pirmoji mokytoja, kurią mes mylime ir gerbiame. Dėkoju Jums miela mano Mokytoja. Noriu palinkėti Jums daug daug sveikatos ir begalinės kantrybės savo profesijoje.

Leave a Comment