Kristijonas Donelaitis

Kristijonas Donelaitis
(1717-1780)

Kristijonas Donelaitis, realizmo atstovas, – pirmasis didis Mažosios Lietuvos poetas, ištaręs svarų ir skambų, lakų ir vaizdingą lietuvišką žodį, kuris nugalėjo amžių tėkmę bei negandas ir pasiekė mus. Jis išsiskyrė savo literatūriniais gabumais, buvo teisingas, jautrus žmogus.
Gimė Lazdynėliuose netoli Gumbinės. Kilęs iš laisvųjų valstiečių. Turėjo 3 brolius ir 3 seseris. Poetas dirbo įvairius instrumentus – termometrus, barometrus, laikrodžius, optinius stiklus, fortepijonus.
Lazdynėliuose iki 1709-1710m. maro gyveno vien lietuviai, bet vėliau buvo kolonizuoti, ir ten atsirado apie pusę gyventojų vokiečių.
Nuo 1732m. mokėsi Karaliaučiaus ketvirtaklasėje katedros mookykloje ir gyveno beturčių bendrabutyje. Už gaunamą išlaikymą turėjo giedoti bažnyčios chore.
1736m. įstojo į Karaliaučiaus universiteto Teologijos fakultetą. Mokėsi ir kalbų – hebrajų, graikų, lotynų, prancūzų. Lankė lietuvių kalbos seminarą, gal gaudavo ir lietuviams skiriamą stipendiją.
1740m. buvo paskirtas į Stalupėnus kantoriumi – mokytojo padėjėju, bažnytinio vaikų choro vadovu, vargonininku. Netrukus, 1742m., jis jau buvo mokyklos vedėju, o 1743m. pavasarį buvo pakviestas į Tolminkiemį. Tačiau, gailėdamas jį mylinčių mokinių, pasiliko Stalupėnuose dar iki vidurvasario. Tolminkiemyje išgyveno 37m. Įpėdinių neturėjo.
Pasakėčios buvo parašytos apie 1740m. Išliko 6. Parašytos hegzametru: ,,,Lapės ir gandro česinis“, ,,Rudikis jomarkininks“, ,,Šuo Didgalvis“, ,,Pasaka apie šūdvabalį“, ,,Vilks provininks“, ,,Ąžuols gyrpelnys“. Pasakėčias 1824m. Karaliaučiuje paskelbė L. Rėza.
Svarbiausias K. Donelaičio kūrinys – epinė poema ,,Metai“. Ji sudaryta iš 4 dalių: ,,Pavasario linksmybės“, ,,Žiemos rūpesčiai“. Visam kūriniui bendrą pavadinimą ,,Metai“ su

ugalvojo L. Rėza, kuris pirmasis 1818m. poemą išleido Karaliaučiuje. Manoma, kad ,,Metus“ K. Donelaitis sukūrė apie 1760-1770m. arba kiek vėliau. Poema parašyta hegzametru – antikinės eilėdaros metru, sudarytu iš šešiapėdžių nerimuotų eilučių.
,,Metai“ – didaktinis kūrinys. Jame yra daug pamokymų, patarimų. Autosius parodo savo požiūrį į pasaulį: koks turi būti būras, jo santykis su aplinka, su gamta.
Pagrindiniai ,,Metų“ veikėjai – paprasti būrai, lietuviai. Autorius juos skirsto į ,,viežlybuosius“ ir ,,nenaudėlius“.
Teigiami veikėjai sąžiningai atlieka savo pareigas, klauso valdžios, eina į bažnyčią. Jie tartum skruzdėlės visada skuba, dirba, bet ir po sunkių darbų neužmiršta Dievo. Tokie teigiami herojai yra Pričkus, Selmas, Krizas. Savyje jie yra sukaupę geriausius, autoriaus nuomone, būdo bruožus.
Kitas veikėjų tipas – ,,nenaudėliai“. Jiems priklauso Slunkius, Dočys, Pelėda. Šiais personažais jis vaizduoja visas blogiausias būro savybes. Jie tingi diirbti, girtuokliauja, neklauso valdžios, neina į bažnyčią. Nors jie ir yra neigiami veikėjai, tačiau vis tiek geresni už kolonistus. Autorius tik keliose vietose parodo, kad būtent dėl kolonistų paplito girtuoklystė, lietuvių sąmonėje atsirado eretiškų minčių.
Kūrybos bruožai:
1.Svarbiausias kūrybos faktorius buvo tikrovė, gyvenimas, visuomeninė aplinka.
2.Vaizdas, įvykis, poelgis, gyvenimo detalė buvo suaugusi su žodžiu, kurį sukūrė liaudis.
3. Kalba natūrali, liaudiška, kuri jam buvo sava.
4.Didelį dėmesį skyrė lietuvių kalbai ir ja rūpinosi.
5.K. Donelaičio demokratiškumas, artimumas lietuviams baudžiauninkams.

Leave a Comment