Kartą, seniai seniai, labai seniai gyveno negeras šuo. Jo vardas buvo šuo. Jis labai rėkavo, negražiai kalbėjo, keikėsi, pravardžiavo, nes buvo šuo. Ir kartą užpykęs, gailestingasis Dievas pasakė piktai:– Būk prakeiktas! Atemu iš tavęs žmonių kalbos dovaną, dabar galėsi tik loti ir niekada negalėsi kalbėti žmonių kalba, įžeidinėti kitus žmonesTodėl šunys nuo tada nebekalbėjo, o tik lojo.
SDFTRUJ:KL”KHUJGTFGTHYUJKHUJGTFRGTHYUJOIKHYUJGTFGTJHUOKHYUJGTFRGTHYUIOUHYGTFRGTHYUIOLPKIHYUTRFGHYUIKOLPIKHYUGTFUOLPHUJYGTFHYUJKOLIKHUYGTFHUJIOKLHUJYGTFUHYJIOLKHYUGTFHUJKIOLHUJYGTFHUJIKOLHUJYGTFHUJKIOHUYGTFUHYJGHGJJJJYYFTGHYUJHYGTFTHYUJHYGTFRHYUJYGTFHUJHYGTFUHYJHYGFTHUJIKHUYTFRGTHYUHYTRFEDFTGYUIHYTRFEDTFGHUHGTFHJUHGTFGTHUJGTFGHUJHYGTFRYUŲŠTRĮYUIYTRFGHJUGTFHJKHUGJUGTFUHYJFGkhgjkhugtfhjklhyugtfhjkuytgrfhjhuynjmugtfghkyutghjuyhgjytfhghjytfhgjyuhjyuhgytfgtrfdrtedfretdftryuiygtfhjkhuygtfrhjgfhjgfghjkhgfshdyaufiesjkrhfkšyuserhsjehtauiyėrhtiskeljlrhtskhtrshsurh,rsjbgsmrgbsjkkgusshrakgahrehhrshsurhghshksglhshklakshsg,hsgs,hgsjkrhlsihslkjhsklhrjislshgsklrhjslkghskrhsrihsgkhlsirhgsirirslhrrsjrjlrsjlsrjlrslrsljlrs