kalba ‘ar per kaledas svarbiausia dovanos?’

Ar per Kalėdas svarbiausia yra dovanos?

Sia tema pasirinkau nes arteja kaledos. Taip visu megiama ir laukiama swente. Zmones tarsi patrake laktsto po parduotuves ir iesko dowanu,bet.
Lietuvoje ir visame pasaulyje įprasta Kalėdų proga dovanoti dovanas. Taip pat buna ir per gimtadienius ar kitas progas. Atrodo be dovanu nepraeitu ne wiena swente, juk taip neidomu Kaledu ryta nieko nerasti po tokia puosnia eglute.Pati egle tarsi prasosi kad po ja butu padetos kazkokios staigmenos. Tiesiog jau is kartos i karta esame prirprate pirkti viieni kitiems dovanas, jas imantriai papuosti ir dovanoti. Butu labai keista jei staiga visi nustotu sveikinti vieni kitus iteikdami puosnias dezutes su kaspinais. Taciau tos dezutes kartais lieka tik dezutemis, is reikalo staigiai supakuotomis, ir greitai iteiktomis nes tai privaloma padaryti. Jei kartais nenupirktum dovaneles, tos materialios smulkmenos, gali buti isizeista.

Kartais girdziu snekant zmones, kad nezino ka nupirkti savo artimam draugui. Bet tada ar tas draugas istiesu artimas? Juk svarbiausia pati mintis, i kuria butu sudeti tikrieji tavo jausmai tam zmmogui. O prie idejos galimas ir mazas daiktukas, koks nors mielas, kuri draugas visad galetu tureti su savimi ir prisiminti tave.
Labai gerai prisimenu kaip is drauges kaledu proga gavau ishsiuvineta servetele. Tai buwo jos ranku darbas, nors ir nelabai ig

gudusiu. Taciau tai buvo taip miela. Dar ir dabar saugau ta servetele su mano ir jos inicialais vis primenanciais, deja jau prazuvusia draugyste. Istiesu, si dowana mane nustebino. Galbut tikejausi kad eilini karta gausiu kazkoki minsta zaisla su kaledine kepure ar megztuku. Bet ne. Tai buvo nekasdiene, bet isradinga staigmena.
Dabar ir as galvoju ka verta dovanoti savo artimiesiems ir geriausiams draugams. Tiesa, turiu teise rinktis kaip ir kiekvienas is musu. Paklausus ko jie noretu, daznai girdime, kad nezinau arba nieko. Taciau ar verta papildyti ta milziniska zvakidziu kolekcija su sniego seniais ir kaledu seneliais. Manau, kad daug maloniau yra, kai matai zmogu besidziaugianti ne apciuopiamais dalykais, o moraliais. Kai jo sypsena puosia tikras sirdies dziaugsmas, o ne vaidyba. Taigi ir paasaulis susideda ne vien is apciuopiamu ir matomu dalyku. ,,Igyti tam ko reikia sielai, pinigu nereikia‘‘- taip sake H.D.Toras.

Ir patiems artimiausiams savo seimos nariams as padovanosiu dalele savo sirdies, savo minciu. Mamai ir teciui skirsiu po eilerasti, o sesutei silta sypsena bei mudvieju nuotrauka mazame remelyje. Manau po vienu ar kitu metu ji jau prades suprasti visus ja supancius daiktus, ir kadanors tikrai ivertins kad ir tokia maza smulkmena, taciau be galo artima mums abiems.
Taigi dovana, kuria dovanojame artimiausiams zm
monems, bus grazesne jei ji bus pagrista tikraisiais musu jausmais.

Leave a Comment