Ką pirmiausiai rinkčiausi sportą, muziką ar literatūrą? Kodėl?
Ar bent kada susimastome kiek pasaulyje gyvena amoniu? Ar iškyla klausimas: kiek skirtingu civilizacijų, papročiu, tautų išaugino žemė? Mane šie klausimai dažnai kankina. Tad pabandykime įsivaizduoti pasauli su visomis tautomis, rasėmis, papročiais priskirdami kiekvienam iš jų skirtinga spalva, atspalvį… Matote, kaip vienu akies mirktelėjimu niūri erdve, kurioje mes visi gyvename nusidažo įvairiausiomis ir neįtiketinamiausiomis spalvomis. Kiekviena spalva, kiekviena taškelį galime įsivaizduoti kaip žmogų. Pasaulis įvairiaspalvis todėl ir yra, kad jame tokia daugybė asmenybių. Nerasime pasaulyje dviejų identišku amoniu. Galbūt jie ir butu panašūs savo išoriniu atspalviu, tačiau vidiniu pasauliu, savo minčių srautais nerasime dviejų tokiu amoniu. Net galime pabandyti paklausti patys savęs: ar yra žmogus, kuris butu identiškas man? Na aš tuo labai abejočiau… Netgi pasitelkus įvairiausias tarnybas rasti savo identiška antrininką- neįmanoma. Kiekvienas žmogus yra asmenybe, turinti kažką tokio, ko neturi joks kitas žmogus. Ir tas kažkas ji išskiria iš dideles pilkos mases. Tačiau juk kiekvienas gyvenime kažko ir ieškome. Kaip yra parašęs poetas Paulius Kuliešius:
Aš gyvenu gyvenimą kurį Kiti vadina savo likimu Ir nežinau ar rasiu tas duris Kurias seniai atverti ketinu
į ten kur slypi ta gili prasmėPrabėgusų beprasmiškai dienųKur skleidžiasi tyra vilties gėlėPilna šviesos kurioj aš gyvenu
Kiekviena asmenybė pasirenka sau priimtiniausią saviraiškos būdą. Bet galėtume žmones suskirstyti i tris pagrindines grupes, pagal pomėgius. Pirmosios grupės asmenys užsiima sportu. Atiduoda visas savo jėgas ir laiką jam. Todėl sportas jų gyvenime užima kone svarbiausią vietą. Sportuojantys žmonės yra labai aktyvūs, ištvermingesni užklupti gyvenimo negandų, atsparesni ligoms, na ir taip jų kūnas yra tvirtesnis.
Kitai žmonių grupei priklauso tie, kurie yra ramesni, labiau užsidarę savyje. Jie pirmenybę teikia literatūrai- sielos veidrodžiui. Jie jame randa patys save, skaitydami įvairiausius romanus, apsakymus, poemas, eilėraščius ieško atsakymų į svarbius jiems gyvenimo klausimus… Trečiajai grupei nesvetimas meno pasaulis. O mano manymu menas prasideda nuo garso, t.y. nuo muzikos. Šiai grupei priskirčiau ir save. Nes muzika mano gyvenime turi labai didelę reikšmę… Aš jau nuo vaikystės jaučiau polinkį į meną, o tiksliau sakant į muziką. Vaikystės dienos bėgo man bandant groti senu senelio akardijonu, dainuoti kartu su įvairiausių atlikėjų įrašais… Kai paūgėjau tėvai nuvedė mane į muzikos mokyklą. Tą dieną pamenu buvau pats laimingiausias vaikas, nes išsipildė mano svajonė groti, kurti muziką.Skambanti pianino muzika mane užburdavo, aš lyg persikeldavau į kitą pasaulį, kuris man atrodė mielesnis, savitas ir priimtinesnis. Todėl pradėjusi groti niekada nenorėdavau liautis, kad neišnyktų tas mielas ir šiltas pasaulėlis. .. Kiekvienas muzikos garsas man reiškė neišpasakytai daug. Su kiekviena diena aš labiau ir labiau suvokiau, kokią svarbą mano gyvenime užima muzika.Ir šiandien jau nebeįsivaizduoju savo dienos ir apskritai gyvenimo be muzikos ir be dainavimo.