Kuprelis I.Šeiniaus romane „Kuprelis” atsispindi ryškūs impresionizmo bruožai. Romane yra daug impresionizmo bruožų tai kaip svarbiausia tema meilė, išskirtinis personažo peveikslas, impresionizmui budingas rašymo stilius. Romane „Kuprelis” aprašomas individualus netipinio personažo paveikslas. Šeinius Kupreliui suteikė individualų paveikslą su dvasiniu ir jausmų pasauliais. Olesiui sukuriama netgi samonė ir pasamonė, todėl romane yra platus mičių pasaulis. Pagrindinis romano veikėjas – neeilinė, savitai tragiška asmenybė, pasižyminti jausmų stiprumu, išgyvenimų gilumu, meniniais sugebėjimais. Kuprelis – didelis svajotojas, gyvenantis praeitimi, semiantis iš jos jėgų, energijos, ryžto. Olesiaus meilė Gundei – nepaprastai stipri, tyra, viską pasaulyje užgožianti. Taip giliai jausti gali tik nepaprastai jautri asmenybė. Kuprelis glaudžiai susijęs su gamta, joje ieško nusiraminimo, užuojautos, semiasi stiprybės. Jo jautri siela. Iš pradžių tai tik švelnus, vos pastebimas jausmų sąmyšis, keliantis malonų sutrikimą ir nerimą Kuprelio sąmonėje. Olesiui džiugu matyti gražiąją merginą bažnyčioje, žvelgti į jos susikaupusį, maldos praskaidrintą žavų vaidelį, slapčiomis gaudyti nuostabių akių žvilgsnį, atklydusį į tą bažnyčios pusę… Švelnūs jausmai Gundei perauga į didžiulę, tyrą, galingą, viską užgožiančią meilę, kuri sukrečia Kuprelį iki sielos gelmių, suvirpina slapčiausias jo širdies stygas. Kuprelis pasijunta bejėgis užgniaužti šį stulbinančiai galingą jausmų protrūkį ir stengiasi padaryti viską, kad mylimoji atsakytų jam tuo pačiu. Štai kodėl taip stipriai sužeidžia Olesiaus širdį Gundės išdavystė, palikdama ten gilią kraujuojančią žaizdą, kurios nepajėgia užgydyti negailestingai slenkantys metai. Kuprelis atsidūsta: “Aš mylėjau ją, kaip naktis myli lakštingalos dainą.” Iš šių žodžių dvelkia beribis ilgesys, apmaudas, nusivylimas ir didžiulis skausmas. Visą gyvenimą Kuprelis liko ištikimas savo pirmajai meilei, iš tolo šalinosi moterų, nenorėdamas antrąkart rizikuoti savo jautria širdimi.