Tarpasmeninė ir grupinė komunikacija verslo organizacijoje

Komunikavimas per kompiuterius
Siuolaikinese organizacijose komunikawima praplete ir praturtino kompiutere technologija. Tai el pastas intraneto bei ekstraneto rysiai bei wideokonferencijos. Pavyzdziui el pastas labai stipriai sumazino tarnybiniu rasteliu, laisku ir telefonu skamuciu ka darbuotojai istoriskai naudojo bendraudami tarpusawyje ir su tiekejais klienais ar kitais swarbiais asmenimis uz organizacijos ribu.
El pastas
Naudoja interneta kad butu galima perduoti ir priimti kompiuteriu sukurtus tekstus bei dokumentus. Dauguma nedirbanciu fizinio darbo darbuotoju dabar regulariai naudojasi el pastu. Widutinis JAV darbuotojas per diena gauna 31 laiska el pastu.
Privalumai: prranesimus galima greitai rasyti redaguoti ir issaugoti, vienu peles spustelejimu galima juos issiusti wienam ar tusktanciams zmoniu. Gavejas juos gali perskaityti bet kada. Be to siuntimas yra nemokamas ir uzima maziau laiko nes nereikia net kojos kelti is biuro.
Trukumai: informacijos pertelius – darbuotojai yra uzverciami el laiskais, daug laiko reikia jiems perskaityti, kartais net visos dienos, tiesiogine to zodzio prasme prireiktu norint perskaityti visus gautus laiskus ir I juos atsakyti, kitas trukumas yra tas, kad darbuotojams sunku atskirti kurie laiskai yra akktualus, o kurie tik reklama arba nevertinga informacija. Be to el laiskai neperteikia emocinio turinio, kitaip tariant yra negywi ir beasmeniai.
Intranetas – tai privatus wisa organizacija apimantys informacijos tinklai, veikia panasiai kaip internetas, taciau ji gali pasieki tik organizacijoje dirbantys zmones.
Ekstranetas –

jungia darbuotojus su pasirinktais tiekejais, klientais ir strateginiais partneriais. Ekstraneto naudojimas labai panašus į Interneto naudojimą. Dirbama su ta pačia programine įranga kaip ir Internete. Norėdami pasiekti Ekstraneto svetainę, kaip ir Internete, turite žinoti jos Internetini adresą. Skirtumas tik toks, kad Ekstraneto lankytojai registruojami. Jiems Ekstraneto administratorius suteikia vartotojo vardą, slaptažodį bei skirtingas teises naudotis informacija bei ją teikti. Paprastai Ekstraneto naudotojai yra vienaip ar kitaip susiję su Ekstraneto įstaigą. Ekstranetas praplečia įstaigos ribas, sudarydamas galimybę aktyviai dalyvauti įstaigos veikloje nepriklausomai kurioje pasaulio vietoje bebūtum. (http://www.ipc.lt/wg/php/wg.php?zs=21&zn=60)

Videokonferencijos
Tai intraneto ir ekstraneto rysiu tasa. Naudodamiesi videokonferencijomis darbuotojai gali rengti bendrus posedzius su kitose wietovese esanciais darbuotojais, taip vedamas tiesioginis dialogas. Tam reikalingas kompiuteris su prie jo pritaisyta videokamera kitaip dar vadinama webcam bei mikrofonas. Manoma, kaad tai taps alternatywa daug laiko uzimancioms ir brangioms kelionems.

Komunikavimas zodziu
Privalumai: greitis ir griztamasis rysys. Per labai trumpa laika galima galima zodziu perteikti pranesima ir gauti atsakyma, be to jei gawejas nera isitikines kad gerai suprato informacija, siuntejas naudodamas griztamaji rysi tuojau pat apie tai suzino ir gali istaisyti klaidas arba pateikti informacija kitu suprantamesniu budu.
Trukumai: kadangi pranesimas pereina per didziuli srauta zmoniu jis gali buti iskraipytas ir skirtis nuo pradinio pranesimo, bet jei jis tuo paciu metu perduodamas didelei da

aliai zmoniu to galima iswengti.

Komunikavimas rastu
Pastabos laiskai faksogramos skelbimai skelbimu lentoje ir panasiai.
Privalumai: galima saugoti neribota laika. Be to gavejas noredamas pasitikslinti gali dar karta perzwelgti pranesima. Be to ji galima isaugoti ilgesni laika. Kadangi pranesimai turi buti lengvai suprantami, jie buna geriau apgalwoti ir detalesni.
Trukumai: jiems parengti reikia laiko. Pvz. : destytojui per egzamina rastu jus galite pateikti tiek informacijos kiek parasytumete per valanda.
Kiekvienoje organizacijoje kasdien keiciamasi informacija. Ji perduodama tiesioginiais ir netiesioginiais kanalais. Vyksta nenutrukstamas komunikacijos procesas, kuriame dalyvauja kiekvienas organizacijos narys. Komunikacija – zmoniu tarpusavio saveikos bei organizacijos funkcionavimo pagrindas.

Komunikavimo funkcijos
Grupeje ar organizacijoje komunikavimas atlieka kelias funkcijas: kontroles, motyvavymo, emocines israiskos ir informavimo. Komunikavimas keliais budais kontroliuoja grupes nariu elgesi. Organizacijoje yra grupes hierarchija ir formalios rekomendacijos, kuriu darbuotojai privalo laikytis. Pvz, kai reikalaujama kad darbuotojai apie bet kokius su darbu susijusius nusiskundimus issakytu savo tiesioginiam vadovui, laikytusi darbo aprasymo ar kompanijos politikos, komunikavimas atlieka kontroles funkcija. Taciau neformalus komunikavimas taip pat kontroliuoja elgesi. Kai grupes nariai saiposi is savo kolegos kuris per daug pagamina (ir del to kartais grupes nariai atrodo blogesni) arba prie jo priekabiauja, jie neformaliai komunikuoja kontroliuodami jo elgesi. Komunikavimas skatina motyvacija, aiskindamas darbuotojams ka reikia padaryti kaip sekasi vykdyti uzduotis ir kaip galima pa

agerinti darba jei jis blogesnis nei kolegu. Formuluojant konkrecius tikslus uztikrinant griztamaji rysi bei itvirtinant pageidaujamas elgesio normas, skatina motyvacija, todel cia negalima issiversti be komunikavimo.daugeliui darbuotoju darbo grupe yra pirminis socialinio bendravimo saltinis. Grupes vidinis komunikavimas yra fundamentali priemone kuria grupes nariai parodo savo nusivylima ir pasitenkinima. Taigi komunikavimas suteikia buda isreiksti jausmus ir patenkinti socialinius poreikius. Ir paskutine komunikavimo funkcija yra susijusi su sprendimu priemimu. Jis suteikia informacija, kurios reikia pavieniams zmonems ir grupems priimti sprendimams, perduodamiems duomenims, padedantiems identifikuoti ir ivertinti rinktis. Ne vienos is siu funkciju nereiketu laikyti svarbesne uz kitas. Kad grupes galetu efektyviai veikti, jos tam tikru budu privalo kontroliuoti savo narius, skatinti juos siekti geresniu rezultatu teikti galimybe isreiksti emocijas ir pasirinkti. Kaip matote, beveik visada, kai grupeje ar organizacijoje komunikuojama, atliekama viena ar daugiau is siu keturiu funkciju.

Gali buti verbaline bei neverbaline komunikacija. Verbaline – kai komunikacija vyksta zodziu arba rastu, o neverbaline – perduodama vaizdais (gestais, mimika, tam tikrais ivaizdziais)

Efetyvi komunikacija vyks tada kai zmogus priimantis informacija, ja priima tokia kokia ji buwo perduota, o ne iskraipyta.
Taigi efektywi komunikacija – dwipusis procesas, turintis griztamaji rysi

Komunikavimo procesas

Siuntejas – kodavimas – kanalas – dekodavimas – gavejas
Griztamasis rysys

· Siuntejas (individas arba grupe)
· Pranesimas
· Kodavimas (ideju pavertimas pranesimu)
· Kanalas (ziniasklaidos ir tarpasmeniniai)
· Dekodavimas (siustojo pranesimo interpretacija, si

imboliu isvertimas)
· Gavejas
· Atgalinis rysys (gavejo reakcija, gavejas su siuneju pasikeicia vaidmeninis)

Taciau netgi esant dvipusei komunikacijai, ji ne wisada gali buti efektywi, nes gali veikti komunikacijos barjerai, tai yra komunikacijos kliutys. Sie barjerai gali buti:
Asmeniniai, kylantys del nekokybisko klausimo ar supratimo problemu, neigiamu emociju, komunikatoriaus ir perdawejo turimu skirtingu wertybiu ir panasiu dalyku. Sie barjerai sukuria psichologinius nuotolius tarp zmoniu.
Fiziniai – tai barjerai, kylantys del nepalankiu komunikacijos salygu (triuksmo, nekokybisku techniniu priemoniu ir kt.)
Semantiniai. Jie asiranda del komunikacijos simboliu stokos arba ju neteisingo supratimo. Semantines komunikacijos problemos kyla komunikuojant verbaliskai. Komunikuojant zodziu, problemos kyla del netinkamo savoku vartojimo ar supratimo. Supratima paprastai apsunkina tai, jog neretai viena ir ta pati zodi galima suprasti skirtingai arba pasakytas zodis yra neadekvatus minties kontekstui.
Filtravimas – siuntejas samoningai manipuliuoja informacija, kad gavejas palankiau ja priimtu.
Selektyvus supratimas – priklauso nuo interesu, issilavinimo patirties ir asmeniniu savybiu.
Informacijos perteklius – zmogus nesugeba apdoroti tiek gaunamos informacijos
Lyciu stiliai – vyrai vartoja kalba kad pabreztu savo statusa, o moterys kad uzmegstu rysi
Emocijos – depresija ir triumfavimas labiausiai darko pranesima
Kalba – del tarmes issilavinimo, aplinkos, specifine kalba.

Leave a Comment