KOMUNIKACIJOS PROCESAS ORGANIZACIJOJE
KAUNO AUKŠTESNIOJI MAISTO PRAMONĖS MOKYKLA
Vadybos ir valdymo kursinis darbas
KOMUNIKACIJOS PROCESAS ORGANIZACIJOJE
KAUNS, 2003
- Išvados
- Literatūra
- 1. Komunikacijos proceso apibūdinimas
- 2. Tarpasmeninė komunikacija ir ją įtakojantys veiksniai
- 2.1 Skirtingas suvokimas ir kaip jo išvengti
- 2.2 Emocijos
- 2.3 Neverbalinė (nežodinė) komunikacija
- 2.4 Nepasitikėjimas
- 3. Komunikacija organizacijų viduje
- 3.1 Veiksniai, įtakojantys organizacinę komunikaciją
- 3.2 Vertikalioji komunikacija
- 3.3 Horizontalioji komunikacija
- 3.4 Neformalioji komunikacija
Išvados
Komunikacija yra vienas svarbiausių veiksnių, užtikrinantis efektyvų organizacijos darbą. Bendresne prasme, komunikacija yra ryšys bei informacijos keitimasis tarp žmonių. Kodėl taip svarbu keistis informacija, t.y. komunikuoti ?
Asmuo ar asmenų grupė gali atlikti daug ir įvairių veiksmų. Kad iš daugelio veiksmų būtų pasirinktas vienas, optimalus, kad asmens ir organizacijos veikla būtų reguliuojama, informacija ir yra perduodama. Komunikacijos esmė yra garantuoti organizacijos grandžių bendradarbiavimą bei kooperaciją, planuoti, koordinuoti ir vykdyti bendrą veiklą, telkti ir derinti žmonių pastangas įvairiems organizacijos uždaviniams spręsti.
Kaip jau ne kartą buvo minėta, ir organizacijos, ir komunikacijos pagrindinis elementas yra žmogus. Todėl organizacijų viduje didelis dėmesys turi būti skiriamas tarpasmeninei komunikacijai, t.y. komunikacijai tarp atskirų žmonių. Tarpasmeninę komunikaciją įtakoja keturi pagrindiniai veiksniai:
Skirtingas suvokimas;
Emocijos;
Neverbalinė komunikacija;
Nepasitikėjimas.
Tačiau yra keli organizacinei komunikacijai būdingi veiksniai, kurie lemia komunikacijos procesų efektyvumą organizacijose:
Formalūs komunikacijos kanalai;
Valdžios struktūra;
Darbo specializacija;
Informacijos nuosavybė.
Organizacijų viduje taip pat skiriama vertikalioji ir horizontalioji komunikacija. Toks komunikacijos proceso skirstymas susijęs su pavaldumu. Praktiškai kiekvienoje organizacijoje egzistuoja ir neformalioji, t.y. oficialiai nesankcionuota, komunikacija, kurios viena iš rūšių yra gandai.
Manau, apibendrinant komunikacijos reikšmę organizacijai, galima teigti, jog atvira, veiksminga komunikacija yra didelis organizacijos turtas, didele dalimi prisidedantis prie organizacijos tikslų sėkmingo įgyvendinimo.
Literatūra
Fiske J. Įvadas į komunikacijos studijas.-Vilnius: Baltos lankos, 1998.-239 p.
James A. F. Stoner, R. Edward Freeman, Daniel R. Gilbert, Jr. Vadyba.-Kaunas: Poligrafija ir informatika, 1999.-660 p.
Jacikevičius A. Žmonių grupių (socialinė) psichologija.-Vilnius: Žodynas, 1995.-104 p.
Karaliūnas S. Kalba ir visuomenė (Psichosociologiniai ir komunikaciniai kalbos vartojimo bruožai) = Language and Society (Psychosociological and Communicative Aspects of Language Usage).-Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 1997.-440 p.
Mokslinis darbo ir valdymo organizavimas / Atsak. red. ir sudaryt. Slepovas I.-Vilnius: Mintis, 1968.-342 p.
Sakalas A. Personalo vadyba.-Vilnius: Margi raštai, 1998.-278 p.