Žygimantas Augustas

1417 0

Zygimantas Augustas

Krokuvoje 1520 metu rugpjucio 1 diena gime kudikis, kuriam per sventaji kriksta suteiktas Zygimanto Augusto vardas. 1528 metais Zygimantas Senasis, Zygimanto Augusto tevas sulaukes senyvo amziaus, nuogastavo, kad, jam staiga mirus, jo sunus Augustas, dar visai vaikas beje, tokio amziaus, kada nepajegiama valdyti valstybes, gali netekti Lenkijos sosto, o sudarius lenkams bei lietuviams nauja susitarima, – ir Lietuvos kunigaikstystes. Nuogastavimus ir itaruma kurste ir karaliene, tiesa, ne tiek apie sunu, kiek apie save galvodama. Mat si bugstavo, kad mirus karaliui, ji, kuri ligi siiol su karaliumi bemaz lygiomis teisemis dalijosi valdzia, o gal net turejo tokia pat valdzia kaip ir jis niekieno nevarzoma tvarkesi valstybeje, tapsianti eiline eiline moterimi ir turesianti gyventi atstumta nuo visu reikalu. Jie nuvyko dviese I Lietuva ir stengesi prikalbeti senata , didikus ir bajorus, kad kuo greiciau paskelbtu Zygimanta Augusta Lietuvos didziuoju kunigaiksciu. 1529 metu spalio 19 diena devyniu metu berniukas buvo be galo iskilmingai Sv. Stanislovo katedroje su iprastinemis apeigomis pakeltas I sosta. O 1530 metu vasario 21 diena Krokuvoje apvainikuotas karaliaus vaainiku ir paskelbtas Lenkijos karaliumi.

Tuo laiku didziai nukentejo Vilnius, kur kilo baisus gaisras: liepsnos prarijo daugybe namu ir baznyciu isliko vos trecdalis miesto – be stogu, apires. Siaubinga nelaime uzgriuvo ir kitas Lietuvos zemes. Vasara maro antkrytis priverte lavonu miestuose, mi

iesteliuose bei kaimuose. Tais paciais metais nurimus neramumams , naujas valdovas isake geriau sutvarkyti vidaus reikalus, ir stai tada visi istatymai buvo surasyti I viena knyga, pavadinta Lietuvos statute, kuri visi luomai sutartinai patvirtino rugsejo 29 diena.

1543 metais karalius suskato apvesdinti sunu Augusta. Nutarta susigiminiuoti su Austrijos valdovu seima ir paprasyti Augustui Romos karaliaus Ferdinando dukters Elzbietos rankos. Ir jos tevas ir ir dede imperatorius Karolis V didziai pritare siaip santuokai, isitikine, kad ji dar labiau sustiprins santarve ir gerus santykius, kuriems padeta pamatai anksciau, susigiminiuojant su Vladislovu bei Liudviku. Balandzio 14 diena Krokuvoje iskele vestuves, labia iskilmingas, kaip ir dera sitokiems sutuoktiniams.

1544 metais skeriu tumulams isnaikinus javus, visa Lietuva juto didele maisto stoka, o labiausiai Vilnius mat cia suplauke is kaimu baisybe alkanu vaarguoliu kurie krito it muses pribaigti ligu ir bado.

Stai todel nutarus tais metais susaukti Bresto teisma. Cia ir suguzejo gausybe visu luomu atstovu. Karalius atvyko su sunumi Augustu. Kai pradeti nagrineti valstybes reikalai, karalius pareiskes, kad jo sveikata pakirsta metu bei ligu, perdave savo sunui Zygimantui Augustui Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes valdyma. Luomai tam pritare. Paleides seima karalius isvyko I Krokuva, o Augustas su zmona I vilniu.

Neilgai tvere si jo santuoka: zmona Elzbieta po dvidesimt penkiu menesiu nuo vestuviu mi

ire 1545 metu birzelio 15 diena taip ir nesusilaukusi vaiku. Palydejes I paskutine kelione Elzbieta ir iskilmingai ja palaidojes Vilniaus katedroje, Augustas neilgai gedejo. Jaunatviskai lengvabudiskas, be to is mazumes taip isaukletas, kad mego puotauti, sokti ir visaip kitaip linksmintis su moterimis, pradejo lankyti Barbora Radvilaite, Vilnaus kasteliono Jurgio dukra ir Traku vaivados Stanislovo Gostauto nasle. Nors Radvilu rumai buvo visai netoli karaliaus pilies, Augustas, troksdamas kada panorejes kuo trumpesniu keliu ten patekti, paliepe nukloti is pilies I Barboros sodus takeli ir tiltuka per Vilnos upe. Sklido visokios kalbos ir apie Barbora ir apie Augusta. Net ir dabar neaisku ar visa tai buvo tiesa. Mat tie apsilankymai isties rodesi siek tiek lengvapediski, taciau negali sakyti ir, kad buvo netaurus. Vis delto valdovas pakankamai nusikalto jau vien del to, kad nevenge veiksmu kuriu zmones negali nepeikti. Ilgai draugaves ir daznai susitikinejes, Augustas jokiu budu neistenge nei Barboros atkakliai ginamo dorumo iveikti Barbora Radvilaite

nei vis smarkiau isiplieskiancio sirdies karscio

nuslopinti, todel netrukus su visomis krikscioniskomis apeigomis jiedu vienas kitam prisieke santuokine istikimybe Barboros giminaiciu Stanislovo Kesgailos bei dvieju Radvilu akivaizdoje. Barboros pusbrolis Mikalojus Radvila panoro didesniais savo seimos titulais islyginti skirtuma tarp dvieju sutuoktiniu – Barboros ir Augusto, todel pasirupino, kad Augsburgo suvaziavime Karolis V sutiktu ji
i bei jo broli Jona paskelbti Olykos ir Nesvyziaus kunigaiksciais, o Barboros broli Mikaloju – Dubingiu ir Birzu ir kad visi butu itraukti I Romos imperijos princu kolegija.

Augustas susituoke slaptai, nes ir jis, ir Radvilos zinojo, kad sis veiksmas, iskiles I viesuma, susilauks nemazai priestaravimu, o tarp ju ir zymiu didiku. Stai kodel Augustas valstybes saskaita rodydamas dosnuma, pirmiausia pasistenge pelnyti lenku palankuma. Susaukes Vilniuje seima jis taip nuteike lietuvius, kad ju luomai ne tik nesipriesino, o kai kurie didikai pirmieji pasirase akta jog Belsko zeme Palenkeje atskiriama nuo lietuvos ir seimo valia atiduodama lenkams.

Augustas baimindamasis, kad tevai pasijus smarkiai izeisti kai viska suzinos is kitu susitiko su tevu Lenkijoje ir paprase ji nepykti bei pritarti ju santuokai be kurios negalejes gyventi. Si kalba smarkiai uzgavo tevo sirdi. Karalius inirso ant sunaus ir apskunde ji motinai, kuri moteriskai rodydama pykti, dar labiau pakurste karaliaus rustybe. Didikai, tiek Lenkijos, tiek Lietuvos pradejo nekesti sios nelygiu zmoniu meiles, liezuvautojai – drasiai tyciotis is nepadoriu santykiu. Zmones galvojo, kad valdovui reikia tik tokiu meiles rysiu kuriu be vargo laikui atejus galesias atsikratyti.

Tevas mane, jog sunui tvarkant reikalus pribles jo nelaiku isiliepsnojusi meile. Tad tevas karalius Zygimantas issivese ji su savimi I Piotrkova, Le

enkijos karalystes seima. Tevui susirgus, jis isleido sunu I Lietuva. Taciau ir ten Augustas didesnio prielankumo nesulauke. Zmones maistavo. Nedaug truko, kad Lietuva isvis butu jo issizadejusi.

Aprimo sis sambruzdis, kai I Lietuva atejo zinnia apie Zygimanto mirti. Grizdamas I Krokuva, karalius, sulaukes daugiau kaip astuoniasdesimties metu per pacias Velykas mire. Karaliavo jis keturiasdesimt vienus metus ir sesis menesius. Karaliaus sunus Augustas, gaves zinnia apie tevo mirti, surenge Vilniuje iskilmingas sermenis ir viesai apverke teva.

Praejus 14 paru kai suzinojo apie tevo mirti, sukviete balandzio 17 diena I rumus senatorius. Kreipdamasis I juos Augustas pasake: “Siandien jums pasakysiu tai, apie ka ligi siol tylejau del pateisinamu ir svarbiu priezasciu. Barbora Radvilaite – mano zmona, sutuokta su manimi su visomis krikscioniskomis apeigomis jos giminaiciu akivaizdoje. Manykite ir darykite ka tinkami, taciau zinokite, kad visi jusu bandymai mus isskirti nueis niekais. Puikiat suvokiate, kad near pasaulyje jegos kuri istengtu isardyti dvieju krikscioniu deramai sudaryta ir bendru gyvenimu iteisinta santuoka”. Didikai po sios kalbos nutare, kad jiem kur kas naudingiau susitaikyti, nei drumsti viesaja ramybe nesantaika ir kivircais.

Tuo tarpu baigesi paliaubos ir grese karas su Maskva. Taciau maskvieciai nebuvo linke taikytis, galiausiai viskas baigesi paliaubomis, kuriomis abi salys susitarima pratese penkeriems metams. Kai reikalas jau atrode uzbaigtas maskvenai radeo preteksta naujam kivircui. Ivanas panoro caro titulo kuriuo iki tol tesinaudojo skitu chanai. Galop abi salys vis gi susitare su salygom: kunigaikstis Maskvos rastuose galesias vadintis caru tuo tarpu legatai laikysis senosios formules.

Prie visu nelaimiu dar prisidejo skitai kurie tiesiog siaube Lietuva. Tuo tarpu Ivanas kele vis didesnius reikalavimus, pvz. Kad butu geriau elgiamasi su jo belaisviais, perbegeliai grazinami ir kad nebutu uzmirsta stengtis del pastovios taikos. Lietuvos senate ilgai buvo svarstoma ar nuolaidziauti ispuikusiam carui ar ne. Buvo nutarta nedaryti jokiu nuolaidu taciau e

. . .

Karalius megina atkalbeti Maskvos valdova nuo karo su Livonija. Tuo tarpu Maskvos valdovas atkalbinejo Augusta nuo Livonijos gynimo.

1560 metais karalius Zygimantas Augustas suprato, kad karas neisvengiamas ir kariauja pries maskviecius, gindami Livonija.

1561 metais karalius siulius suprantantis, kad ir vienai ir kitai saliai karstai isitraukus I kara nebera jokios vilties susitaikyti del taikos, vis del to Augustas dar karta primine Ivanui apie galima taika. Taciau Maskvos valdovas ja atmeta. Sudaroma antra sutartis su Livonieciais.

1562 metai.Maskvenu ir Lietuviu taikos derybos ir teisiu pasidalijimas, del Livonijos.Maskvenai pradeda kara. Lietuviai Maskvos valdas, lenkai atremia Maskvos armija.

1563 metais Maskvos valdovas kalbomis apie taika apgaves lietuvius isiverzia I Polocko zeme.

1564 Zygimantas Augustas stengiasi padeti Polockui, atsidurusiame pavojuje. Taciau Maskvenai uzima Polocko pilis. Tuomet seka trumpos paliaubos. Taciau maskvenai ir vel isibrauna I Lietuva.

1566 metais tariamasi del Lietuvos unijos su Lenkija. Su Maskva tariamasi del taikos, bet susipykstama. Ir vel prasideda karas. Karalius Augustas viesai issiskiria su zmona Kotryna, taip uzsitraukdamas Romos imperijos rustybe.

1567 sumusami maskvenai. Sudaroma paskutine sutartis su Livonija.

1568 nesekmingas karas pries maskvenus..

1569 metais sudaroma lenku ir lietuviu unija. Pertvarkomi Lietuvos istatymai.

1570 treju metu paliaubos.

1571 metais karalius ketina nutraukti Liubline sudaryta unija. Vyksta taikos derybos su Maskva.

1572 metais karalius Zygimantas Augustas tiesiog akyse nyko . Mire paskutinis Jogailaiciu krauju valdovas, Knisine liepos 18 diena, eidamas penkiasdesimtuosius gyvenimo metus. Mokytas tai buvo valdovas, bet savo mokytuma suterse prietaringu smalsumu; kai reikejo veikti, bergzdziai leido dienas, todel ji pravardziuodavo Gaisliu; tikejimo dalykais nesirupino sitai daugiausia ir atvere vartus visokioms sektoms, paplitusioms valstybeje; mego laikyti rumuose mokytus zmones bet labiausiai – samojingus vyrus.Susauktas po jo mirtiespasitarti apie valstybes padeti senatas pasiunte Teodora Zenkeviciu pas Maskvos didiji kunigaiksti su laisku, kuriuo si paragino neuzsimanyti pasinaudoti karaliaus mirties proga ir nesukelti neramumu. Parase sitame laiske, kad karalius Zygimantas jau atlikes visas mirtinguju priedermes, bet nepazeides paliaubu todel teisingumas reikalaujas, kad ir didysis kunigaikstis isakytu ju nepazeisti.

Join the Conversation

×
×