Spausdintuvai

Spausdintuvai — yra vienas pagrindinių informacijos išvesties įtaisų. Spausdintuvas kompiuterio darbui nebūtinas, tačiau be jo neįmanoma apsieiti, norint atsispausdinti dokumentą. Šiandien žmonės labiau pasitiki popieriniu dokumentu nei galimybe perskaityti jį ekrane. Diena, kai įstaigos nenaudos popierinių dokumentų, ateis dar negreit, tad ir spausdintuvų poreikis kol kas didelis. Informacijai perkelti iš kompiuterio į popierių naudojami kompiuterio valdomi spausdintuvai. Labiausiai paplito rašaliniai, lazeriniai ir adatiniai spausdintuvai. Rašalinių ir lazerinių spausdintuvų spausdinimo kokybė yra gera. Visi rašaliniai spausdintuvai yra spalviniai. Adatiniai tinka tik teksto dokumentams sppausdinti.
Dauguma dabartinių kompiuterio spausdintuvų vaizdus popieriuje suformuoja iš taškų. Vieną vaizdo tašką dažnai sudaro keli maži taškeliai. Keičiant taškų sudarančių taškelių skaičių, dydį, ir spalvą, galima keisti taško tamsumą ir atspalvį. Išspausdinto vaizdo kokybė priklauso nuo popieriaus, spausdintuvo skiriamosios gebos, (taškų skaičiaus colyje — dpi) ir spausdinimo tikslumo. Paprastiems dokumentams spausdinti pakanka 600 taškų colyje (dpi) skiriamosios gebos spausdintuvo. Jeigu norima spausdinti fotografinės kokybės dokumentus, reikia įsigyti 1200 dpi spausdintuvą. Spausdintuvas turėtų gebėti spausdinti ir vokus.
Spausdintuvai skirstomi į dvi stambias grupes: kontaktinius (tiesioginio veikimo) irr bekontakčius (netiesioginio veikimo). Prie kontaktinių spausdintuvų priskiriami plaktukiniai ir adatiniai, o prie bekontakčių — rašaliniai ir lazeriniai. Kontaktiniuose spausdintuvuose taikomas mechaninis spausdinimo principas, t.y. tam tikras mechanizmas per juostelę susiliečia su popieriumi ir palieka jame pėdsaką. Kai kurie spausdintuvai juostelės ne

eturi, tuomet jais spausdinama ant specialaus popieriaus, kuris, veikiamas temperatūros, keičia spalvą.
Kontaktinių spausdintuvų trūkumai — lėtas spausdinimas (priklausomai nuo tipo 60—900 simbolių per sekundę), triukšmas, žema spausdinimo kokybė (paprastai nuo 20 iki 200 taškų viename colyje). Tačiau palyginti su bekontakčiais, jie yra pakankamai pigūs. Bekontakčių spausdintuvų privalumai — labai gera kokybė, galimybė greitai spausdinti (iki 20 puslapių per minutę), tačiau kainuoja jie dažnai brangiau nei pats kompiuteris. Todėl bekontakčiai spausdintuvai paprastai naudojami ten, kur reikia aukštos kokybės, pavyzdžiui, leidybinėse sistemose.
Spausdinant grafinius vaizdus (pvz., diagramas, paveikslėlius, grafinius šriftus), spausdintuvui iš kompiuterio yra perduodama informacija apie kiekvieno taško koordinatę, jo ryškumą ar spalvą. Šiuo atveju tuo pačiu kanalu reikia perduoti daug daugiau informacijos negu perduodant simbolių kodus, todėl spausdinama daug lėčiau. Taško ryškumą ir spalvą spausdintuvas keičia sudarydamas vaaizdo tašką iš kelių baltų ir kelių juodų arba skirtingų spalvų taškelių mozaikos. Sudarius tašką iš 2×2 mozaikos, gaunami 5 juodumo atspalviai, o sumaišant 3 pagrindines spalvas, – net 5×5×5 =125 spalvos. Taškeliai žiūrovui turi susilieti į vieną tašką, todėl spausdintuvai turi turėti didelę skiriamąją gebą.
Spalvotas vaizdas baltame popieriuje gaunamas maišant žydros (Cyan – C), purpurinės (Magenta – M), geltonos (Yellow – Y) spalvos dažus. Toks spalvų rinkinys sutrumpintai žymimas CMY. C neturi raudonos, M – geltonos, o Y – mėlynos spalvos. Maišant C, M ir Y spalvas, gaunamos kitos pagrindinės spalvos: mė
ėlyna, žalia, raudona ir juosva. Vaizdui pagerinti papildomai naudojama juoda spalva (Black). Toks spalvų rinkinys žymimas CMYK. Kompiuterio ekrane matomos spalvos skiriasi nuo išspausdintų spalvų, jeigu jos yra nekalibruotos spausdintuvo gamintojo parengtomis tvarkyklėmis, kurios įvertina gamintojo siūlomų dažų bei popieriaus savybes.
Spausdinimo kokybė gerėja didėjant spausdinimo skiriamajai gebai ir taško spalvų skaičiui. Menininkams svarbesnis spalvų skaičius, nes, jam didėjamt, vaizdas labiau panašėja į fotografiją. Kitiems vartotojams svarbesnė spausdinimo skiriamoji geba, nes nuo jos priklauso išspaudintų teksto ir grafinių objektų aiškumas. Geriausias fotografinio vaizdo spausdintuvas (fotospausdintuvas) nėra geriausias tekstui spausdinti.
Spalviniai spausdintuvai kiekvieną spalvoto vaizdo tašką kuria iš daugelio pirminių spalvų (CMYK) taškelių, o kai kurie taškeliuose net sulieja kelių spalvų dažus. Dažų maišymas viename taške leidžia pagerinti vaizdo kokybę, esant tai pačiai spausdinimo skiriamajai gebai, nes galima atsisakyti taško formavimo iš spalvotos mozaikos arba sumažinti ją sudarančių taškelių skaičių.
Išspausdinto vaizdo kokybė labai priklauso nuo spausdintuvo tvarkyklės, kuri valdo dažų dozavimą ir taškelių išdėstymą mozaikoje.
Kiekvienas spausdintuvas yra automatinis įrenginys, savarankiškai spausdinantis iš kompiuterio įrašytą informaciją. Duguma jų sujungiami su kompiuteriu lygiagrečiąja „Centronics“, nuosekliąja RS 232 ar USB sąsaja. Šių sąsajų spartos pakanka spausdinti tekstui, tačiau jos yra lėtokos grafiniams vaizdams spausdinti. Spartūs lygiagretieji spausdintuvai, spausdinantys iš karto visą eilutę ar puslapį, su kompiuteriu sujungiami spartesnėmis są
ąsajomis. Spausdinimo sparta matuojama per minutę išspausdinamų puslapių skaičiumi (ppm – Pages per Minute).
Pagal spausdinimo būdą spausdintuvai skirstomi į adatinius, rašalinius, lazerinius, terminius.

Spausdintuvo valdymas priklauso ne tik nuo jo rūšies (pvz., adatinis ar rašalinis), kiek nuo jo sudėtingumo. Paprastesnių spausdintuvų valdymo pultas susideda iš mygtukų ir indikatorių, o sudėtingesnieji turi skystųjų kristalų ekranėlį. Spausdintuvuose gali būti tokie mygtukai:
POWER (OPERATE) – maitinimui įjungti. Jis gali būti įtaisytas spausdintuvo šoninėje sienelėje arba valdymo pulte. Įjungus maitinimą, užsižiebia indikatorius POWER ( OPERATE).
ON (OFF) LINE – spausdintuvui su kompiuteriu sujungti arba nuo jo atjungti. Švytintis indikatorius ON LINE rodo, kad spausdintuvas pasiruošęs bendrauti su kompiuteriu. Spausdinimo metu paspaudę OFF LINE, nutrauksite ryšį tarp spausdintuvo ir kompiuterio, todėl išspausdinęs atmintyje esančią informaciją spausdintuvas sustos.
LINE FEED (LF) – popieriui pastumti per vieną eilutę.
FORM FEED (FF) – popieriui pastumti per visą puslapį.
Sudėtingesniuose spausdintuvuose yra daugiau mygtukų darbo režimams parinkti, pavyzdžiui:
FONT – šriftams, kuriais spausdintuvas spausdina dokumentą, pakeisti. Šalia tokio mygtuko būna šriftų sąrašas. Pasirinktą šriftą parodo švytinis indikatorius.
CONDENSED – normaliam šriftui pakeisti sutankintu ir atvirkščiai.
PAUSE – spausdinimui laikinai sustabdyti ir vėl tęsti.
CANCEL – procesui nutraukti.
CONTINUE – procesui tęsti.
MENU – spausdintuvo darbo režimui išrinkti. Jis būna sudėtingesniuose spausdintuvuose, kurie gali dirbti dugeliu režimų. Sudarę reikiamą darbo režimą, jį reikia užfiksuoti mygtuku ENTER.
Visuose spausdintuvuose yra indikatorius PAPER OUT, kuris užsižiebia kai baigiasi ar

rba yra negerai įdėtas popierius.
Pasirenkant spausdintuvą, kreipiamas dėmesys į šias jų savybes:
• spausdinimo greitį, kokybę, patikimumą;
• suderinamumą su turimomis ir naudojamomis programomis, mat daugelyje spausdintuvų yra skirtingos valdymo komandos, šriftai, popieriaus padavimo mechanizmai ir pan. (gerai jei spausdintuvas suderinamas su įvairiais kitais);
• galimybę automatiškai paduoti popierių (ši spausdintuvų savybė taupo laiką, nes nereikia nuolat būti šalia įrenginio ir dėlioti popieriaus lapų);
• medžiagų — spausdinimo juostelės ar specialių miltelių, popieriaus ir kt. — naudojimą (dažnai pigus spausdintuvas reikalauja brangių madžiagų, o brangus — pigių, tad visada verta skaičiuoti);
• šriftų skaičių, kuris priklauso nuo spausdintuvo tipo ir atminties.
Plaktukinis spausdintuvas
Plaktukinio spausdintuvo mechanizmą sudaro raidžių pavidalo plaktukėlių rinkinys. Smūgiuodamas į popierių, plaktukėlis palieka jame kokybišką raidės atspausdą, tačiau, norint pakeisti šriftą, reikia keisti ir visą raidžių rinkinį. Plaktukiniu spausdintuvu negalima spausdinti grafinių vaizdų. Dėl šių priežasčių jis naudojamas retai.

Adatiniai matriciniai (Dot–Matrix) spausdintuvai
Tai vieninteliai kompiuteriams skirti spausdintuvai, spausdinantys kelias kopijas per kalkę. Tarpusavyje jie skiriasi adatėlių skaičiumi galvutėje, spausdinimo kokybe ir sparta. Populiariausi yra 24 ir 9 adatų spausdintuvai. Adatėlės galvutėje yra išdėstytos vertikaliai vienu ar keliais stulpeliais. Adatėles valdo atskiri elektromagnetai. Tarp galvutės ir popieriaus yra dažais įmirkyta juostelė. Adatėlės smūgiu dažai yra perkeliami ant popieriaus. Yra spalvotų spausdintuvų tekstui spausdinti. Jie dažniausiai naudoja dryžuotą trijų spalvų (raudonos, geltonos ir juodos) dažomąją juostelę. Spausdinimo spalvą spausdintuvas pakeičia pakeldamas arba nuleisdamas spausdinimo juostelę galvutės atžvilgiu.
Vaizdas yra sudaromas iš taškų. Vaizdo kokybė priklauso nuo taškų tankio. Mažiausias adatėlės skersmuo — 0,2 mm, nes plonesnė lenda kiaurai pro juostelę.
Kiekviena adatėlė turi savo kodą. Spausdinant koduojamos aštuonios adatėlės. Jeigu adatėlių yra daugiau, jos suskirstomos grupėmis po aštuonias.
Tekstas spausdinamas dviem režimais – juodraščio (Draft) ir švarraščio (LQ – Letter Quality ar NLQ – Near Letter Quality). NLQ yra būdingas devynių adatų, o LQ – daugiau adatų turintiems spausdintuvams. LQ ar NLQ režimu spausdinama maždaug tris kartus lėčiau, tačiau spaudos kokybė daug geresnė, nes taškai spausdinami kur kas tankiau. Šiuolaikinių adatinių spausdintuvų darbo greitis svyruoja nuo 120 iki 530 simbolių per sekundę (cps – Characters per Second). jų skiriamoji geba yra iki 360 taškų viename colyje (dpi), o RAM – nuo kelių iki kelių dešimčių KB. Greitieji spausdintuvai turi kelias spausdinimo galvutes.
Adatiniai spausdintuvai yra triukšmingi, spausdina lėčiau ir prasčiau už kitus spausdintuvus. Tačiau jais galima spausdinti plačius dokumentus ir naudoti įvairų popierių, spausdinti per kalkę, be to, spausdinti kainuoja kur kas pigiau, nes naudojama palyginti pigi dažomoji juostelė, kurią galima atnaujinti.
Rašaliniai (Ink–Jet) spausdintuvai
Rašaliniai spausdintuvai dirba tyliai, nes spausdina taškais purkšdami specialų rašalą ir neliečia popieriaus. Jie spausdina geriau, o kainuoja panašiai kaip ir adatiniai. Tačiau palyginti brangus yra rašalas, kurį kai kada tenka keisti kartu su spausdinimo galvute, todėl šių spausdintuvų eksplotacija gerokai brangesnė. Kiekvienos spalvos rašalui purkšti būna kelios dešimtys stulpeliu išdėstytų elektrinio signalo valdomų pukštukų. Nespalviniam spausdintuvui pakaktų vieno purkštukų stulpelio ir rašalo indelio. Purkštukai yra miniatiūriniai, jų angos plika akimi sunkiai įžiūrimos. Spausdintuvams naudojamas skystasis arba plastiškas rašalas.
Dabar gaminamuose rašaliniuose spausdintuvuose rašalas yra purškiamas impulsais. Rašalo lašelis išpurškiamas, atėjus elektriniam signalui. Slėgis, reikalingas rašalui išpurkšti, sukuriamas pjezoelementais, kurie elektrinio signlo paveikti keičia savo matmenis, arba staigiai įkitinant rezistorių ir rašalą užvirinant (Bubble–Jet). Naudojant skystąjį rašalą, spausdinimo kokybė labai priklauso nuo popieriaus. Mažiau jautrus popieriui ir kontrastingesnis yra plastiškas rašalas.
Kuo daugiau spausdinimo galvutėje yra purkštukų ir kuo trumpiau formuojami rašalo lašeliai, tuo sparčiau spausdinama. Kuo mažesnius rašalo lašelius suformuoja purkštukai ir kuo arčiau vienas prie kito jie yra, tuo aiškesnį vaizdą spausdintuvas gali išspausdinti.
Skystąjį rašalą naudojančiu spausdintuvu išspausdinto spalvoto dokumento kokybė labai priklauso nuo rašalo ir popieriaus savybių bei tvarkyklės vaizdo taškų formavimui valdyti. Ypač svarbi rašalo kokybė. Idealus rašalas turėtų nesenti, neužkimšti spausdinimo galvutės purkštukų, formuoti taisyklingus reikiamo didumo lašelius, pasiekęs popierių sparčiai džiūti, tvirtai prie jo prikibti, laikui bėgant nekeisti spalvos. Kadangi nuo rašalo priklauso ne tik atspausdo kokybė, bet ir spausdintuvo veikimo patikimumas, reikia naudoti spausdintuvo gamintojo siūlomą rašalą, nors jis brangus. Pigesnį pakaitalą galima bandyti naudoti tik tais atvejais, kai spausdinimo galvutė keičiama kartu su rašalo indeliais arba kai rašalą keičianti firma yra gerai ištyrusi jo savybes. Popieriaus kokybė ne tokia svarbi, todėl, kai nereikia labai geros kokybės atspausdų, galima naudoti ir gerokai pigesnį kitų gamintojų siūlomą gerą popierių.
Nors spausdintuvai, naudojantys skystąjį rašalą ir spausdinantys A4 formato dokumentus, yra pigūs, atspausdai yra palyginti brangūs, nes brangiai kainuoja spausdintuvo gamintojo siūlomas rašalas ir spalvotai spaudai skirtas popierius. Blogiausia yra tai, kad, ištuštėjus vienam spalvoto rašalo indeliui, tenka keisti visus pigiųjų spausdintuvų spalvotojo rašalo indelius. Juodo rašalo indelis dažniausiai keičiamas atskirai. Gerokai brangesni profesionalieji spausdintuvai rašalą panaudoja geriau, nes juose kiekvienos spalvos rašalo indelis keičiamas atskirai, be to, rašalas yra gerokai pigesnis. Todėl daug spausdinant atspausdo savikaina yra gerokai mažesnė.
Spausdintuvuose, naudojančiuose plastiškąjį rašalą, jo plytelės dedamos į šildomus dėklus ir ten suskystėja. Paskui per šildomą galvutę rašalas purškiamas lašeliais ant popieriaus ir, nespėjęs įsigerti į popierių, sukietėja. Nelygumams panaikinti, popierius su dažais praleidžiamas pro karštus ritinėlius, kurie sulieja dažus (panaikina taškų mozaiką) ir iki blizgesio išlygina popieriaus paviršių.
Lazeriniai spausdintuvai (LaserJet)
Lazerinis spausdintuvas kaip ir kopijavimo aparatas spausdina visą puslapį iš karto. Jo pagrindinė dalis yra besisukantis būgnas su šviesai jautriu paviršiumi, kuriame veidrodėliais skleidžiamas lazerio spindulys suformuoja iš kompiuterio perduodamo dokumento elektrostatinį atvaizdą.
Spausdinant specialus skustuvas nuvalo būgno paviršių, kuris paskui teigiamai jonizuojamas elektriniu išlydžiu. Lazerio spindulys, kurio intensyvumą valdo iš kompiuterio perduodami duomenys, yra skleidžiamas besisukančio būgmo paviršiuje. Spindulys, apšviesdamas būgno paviršiaus taškus, pakeičia jų potencialus. Kuo intensyvesniu spinduliu buvo apšviestas, taškas, tuo neigiamesnis tampa jo potencialas. Dokumento atvaizdą ant būgno išryškina įelektrintų būgno paviršiaus taškų pritraukti dažų milteliai. Prispaudus popierių prie dažais padengto būgno, dažai perkeliami ant popieriaus ir užfiksuojami, praleidžiant popierių tarp įkaitintų ritinėlių. Spausdinant spalvotą dokumentą, tas pats procesas kartojamas keturis kartus nuosekliai spausdinant vieną ant kitos žydrą, purpurinę, geltoną ir juodą dokumento dedamąsias. Yra ir kitokių spalvinio spausdinimo technologijų.
Lazeriniai spausdintuvai dirba sparčiai, kokybiškai, yra mažiau jautrūs popieriaus kokybei, bet dažniausiai kainuoja brangiau už rašalinius.
Šiluminiai spausdintuvai
Šiluminiai spausdintuvai naudoja specialias dažančiąsias juosteles, nuo kurių dažai pašildžius perkeliami ant popieriaus, arba specialių popierių, kuris temperatūros paveiktas pakeičia savo spalvą. Šiluminio spausdintuvo spausdinimo galvutėje yra miniatiūriniai kaitinimo elementai, kurie kaitina dažančiosios juostelės taškus ir nuo jų dažus perkelia ant popieriaus arba kaitina popierių, kuris nuo temperatūros keičia spalvą. Dažai yra suskystinami arba išgarinami. Spausdinama juostomis (išspausdinamos visos vienos eilutės spalvos) arba puslapiais (puslapis išspausdinamas viena spalva, paskui kita ir t.t.).
Kodėl nespausdina spausdintuvas?
Jei nespausdina spausdintuvas, pasitikrinkite:
• Ar spausdintuvas prijungtas prie tinklo ir ar jis įjungtas?
• Ar spausdintuve yra jame skirtas popierius?
• Ar įjungtas režimas „On line“?
• Ar spausdinimo programoje nurodyta spausdinti popieriuje, o ne į failą (Print to file)?
• Ar nurodytas prie kompiuterio prijungtas spausdintuvas?
• Ar neužstrigo popierius?
• Ar nepasibaigė spausdinimo dažai?
Naidota literatūra:
• Informatikos skaitiniai: aukštesniųjų klasių mokiniams/Ričardas Ališauskas, Antanas Balvočius, Tatjana Balvočienė; sudarė Vainas Brazdeikis ir Gražvydas Leonavičius. –Kaunas: Šviesa, 1996
• Kompiuteris. Pirmieji žingsniai, IV atnaujintas leidimas/Bangimantas Starkus. – Kaunas: „Smaltijos“ leidykla, 2002
• Personalinis kompiuteris.V atnaujintas leidimas./Bangimantas Starkus. – Kaunas: „Smaltijos“ leidykla, 2001
• Kompiuterija, mokymosi knyga studentams, moksleiviams, entuziastams./projekto autoriai ir leidinio redaltoriai: Bronislovas Burgis, Antanas Kulikauskas; autoriai: dr.doc. Bronislovas Burgis, dr. doc. Rimantas Butleris, Mykolas Juraitis, Antanas Kulikauskas, Rimantas Leitenas, Ignas Limanauskas, dr. doc. Narimantas Listopadskis, Gediminas Lukšys, dr. doc. Romas Marcinkevičius, dr. doc. Bangimantas Starkus, dr. doc. Vygintas Šakys, Šarūnas Toleikis. – Kaunas: „Naujasis Lankas“, 2000
• www.lm.lt/pagalba/su

Leave a Comment