Spausdintuvas (printeris) kompiuterio darbui nebūtinas, tačiau be jo neįmanoma apsieiti, norint atspausdinti dokumentą. Šiandien žmonės labiau pasitiki popieriniu dokumentu nei galimybe perskaityti jį ekrane. Kompiuteriniai spausdintuvai spausdina tekstą, specialius grafinius simbolius ir grafinius vaizdus. Teksto ir grafinių simbolių spausdinimą kompiuteris valdo, siųsdamas spausdintuvui ne simbolio formos aprašymą, o ASCII simbolių lentelės kodus.Spausdintuvai skirstomi į dvi stambias grupes: kontaktinius (tiesioginio veikimo) ir bekontakčius (netiesioginio veikimo). Prie kontaktinių spausdintuvų priskiriami plaktukiniai ir adatiniai, prie bekontakčių – rašaliniai ir lazeriniai. Kontaktiniuose spausdintuvuose taikomas mechaninis spausdinimo principas, t.y. tam tikras mechanizmas per dažančią juostelę susiliečia su popieriumi ir palieka jame pėdsaką. Plaktukinio spausdintuvo mechanizmą sudaro raidžių pavidalo plaktukėlių rinkinys. Smūgiuodamas į popierių, plaktukėlis palieka jame kokybišką raidės atspaudą, tačiau norint pakeisti šriftą, reikia keisti ir visą raidžių rinkinį. Plaktukiniu spausdintuvu negalima spausdinti grafinių vaizdų. Dėl šių priežasčių jis naudojamas retai.Kontaktinių spausdintuvų trūkumai – lėtas spausdinimas, triukšmas, žema spausdinimo kokybė. Tačiau palyginus su bekontakčiais, jie yra pakankamai pigūs.Bekontakčių spausdintuvų mechanizmas tiesiogiai nesiliečia su popieriumi.Bekontakčių spausdintuvų privalumai – labai gera kokybė, galimybė greitai spausdinti (iki 20 puslapių per minutę), tačiau kainuoja jie dažnai brangiau nei pats kompiuteris. Todėl bekontakčiai spausdintuvai paprastai naudojami ten, kur reikia aukštos kokybės, pavyzdžiui, leidybinėse sistemose.Spausdintuvu atspausdinami duomenys iš kompiuterio ant popieriaus. Popieriuje galima atvaizduoti tiek tekstinę, tiek grafinę informaciją. Pagal savo veikimo principą spausdintuvai gali būti suskirstyti į tokias grupes: adatiniai, termo-, rašaliniai ir lazeriniai. Spausdintuvai turi pastoviąją atmintį, kurioje būna patalpinti raidžių, skaitmenų ir įvairių simbolių vaizdai, atitinkantys ASCII kodų lentelę. Kai spausdinama informacija atitinka šią lentelę, kompiuteris į spausdintuvą siunčia tik reikiamų simbolių kodus. Jeigu reikiamų simbolių (specialios raidės, brėžiniai, grafika) kodinėje lentelėje nėra, spausdintuvas persijungia į grafinį režimą ir kompiuteris turi siųsti žymiai daugiau informacijos – spausdintuvo darbas sulėtėja. Su tokiais apribojimais susiduriama spausdinant lietuviškas raides. Jeigu spausdintuve be pastoviosios atminties yra ir operatyviosios, tai specialiomis programomis į šią atmintį galima patalpinti ir kitokius, papildomus simbolius. Tik reikia žinoti, kad išjungus spausdintuvą, o po to vėl įjungus, reikia iš naujo į jo operatyviąją atmintį įkelti papildomus simbolius.
Printerius (spausdintuvus) galima skirstyti į tris pagrindines grupes: adatiniai, lazeriniai, rašaliniai.Adatiniai printeriai spausdinimui naudoja juostelę, per kurią adatų pagalba popieriaus lape atkuriamas vaizdas. Dažniausiai tokie printeriai būna 24 adatų, nors senesnio standarto dar pasitaiko ir 9. Šiaip jie yra gerokai pasenusio standarto, dažniausiai būna tik juodai balti, nors į jų eros pabaigą buvo atsiradę ir spalvotu. Šiuo metu daugiausia naudojami prekybos įstaigose, rečiau namuose, užsilikę dar iš senesnių laikų, maždaug 3-6 metų amžiaus. Nors savo laiku jie buvo labai populiarūs (daugelis dar tikriausiai prisimena seną gerą 24 adatų Epson LQ-100), bet naujo adatinio pirkti namams tikrai neverta. Visų pirma, šiuo metu jų kainos yra tikrai didelės, o kokybė gerokai nusileidžia tiek rašaliniams, tiek lazeriniams printeriams.Adatiniai spausdintuvai Lietuvoje dar gana paplitę. Jie skiriasi adatėlių skaičiumi galvutėje, spausdinimo kokybe ir greičiu. Adatėlės galvutėje yra išdėstytos vertikaliai vienu ar keliais stulpeliais. Adatėles valdo atskiri elektromagnetai. Tarp galvutės ir popieriaus yra dažais įmirkyta juostelė. Adatėlės smūgiu dažai yra perkeliami ant popieriaus. Vaizdas sudaromas iš taškų. Vaizdo kokybė priklauso nuo taškų tankio. Tekstas spausdinamas dviem režimais – juodraščio (Draft) ir švarraščio (LQ ar NLQ). Dažniausiai adatinis spausdintuvas turi atmintį, kurioje aprašyta, kokius veiksmus turi atlikti adata, suformuodama vieną ar kitą simbolį. Tokie spausdintuvai eilute spausdina nuosekliai, o spausdinimo sparta siekia 120 – 450 simbolių per sekundę.Trūkumai: lėtai spausdina, triukšmingi, prastesnė spausdinimo kokybė.Kita printerių grupė: lazeriniai. Technologija naujesnė nei adatinių, kokybė geriausia, kokią šiuo metu galima gauti. Tiesa, net ir nespalvoti lazeriniai printeriai yra gana brangūs Šie printeriai labiausiai tinka ofisams, kur reikalingas greitis ir kokybė. Net jei ir sugebėtumėte gauti naudotą lazerinį printerį, pirkti jo namams vis tiek nerekomenduoju. Lazerinių spausdintuvų veikimo principas pagrįstas lazerinio įtaiso (lazerio spindulio ir daugiabriaunio veidrodžio) galimybe suformuoti ant apvalaus būgno dokumento atvaizdą. Padengus būgną specialiais milteliais (toneriu) įelektrinto būgno vietos pritraukia dažų miltelius, ir vėliau popieriuje, besisukančiame kartu su būgnu, milteliai suformuoja kokybišką dokumento vaizdą. Lazerinis spausdintuvas spausdina visą puslapį iš karto, kaip kopijavimo aparatas. Veikimo principas: pirmiausiai specialus skustuvas nuvalo būgno paviršių, paskui paviršius teigiamai jonizuojamas elektriniu išlydžiu. Lazerio spindulys, moduliuotas įrašoma informacija, daugiabriauniu veidrodžiu yra skleidžiamas eilutėmis besisukančio būgno paviršiuje. Jis invertuoja paviršinius krūvius ir padaro juos neigiamus. Šitaip gaunamas elektrostatinis spausdinimo atvaizdas. Vaizdas išryškinamas teigiamą krūvį turinčiais dažų milteliais, kurie prilimpa neigiamai įelektrintuose būgno paviršiaus taškuose. Paskui dažai perkeliami ant neigiamai įelektrintų popieriaus lapų. Dažnai popieriuje užfiksuojami jį kaitinant. Lazeriniai spausdintuvai turi turėti talpią operatyviąją atmintį. Šie spausdintuvai, kaip ir kiti, veikia dviem režimais. Tokie spausdintuvai spausdina nuo 4 – 6 puslapių per minutę (paprasčiausi skirti asmeniniam naudojimui), iki 16 – 32 puslapių per minutę (skirti grupiniam naudojimui).Ir paskutinė kategorija: rašaliniai spausdintuvai. Tai bene labiausiai paplitęs spausdintuvų tipas tarp namų vartotojų. Jie dažniausiai yra pigūs ir greiti. Pagrindiniai gamintojai šioje kategorijoje: Canon, HP, Epson. Rašaliniai spausdintuvai dirba tyliai, nes spausdina taškais purkšdami specialų rašalą ir neliečia popieriaus. Jie spausdina geriau, o kainuoja panašiai kaip ir adatiniai. Tačiau palyginti brangus yra rašalas. Kiekvienos spalvos rašalui purkšti yra keli stulpeliu išdėstyti elektrinio signalo valdomi purkštukai. Purkštukai yra miniatiūriniai, plika akimi sunkiai įžiūrimos. Spausdintuvams naudojamas skystasis arba plastiškasis rašalas. Skystasis rašalas purškiamas tolydžiai arba impulsais. Rašalinių spausdintuvų skiriamoji geba yra iki 720*720 taškų colyje, spausdinimo greitis 3 – 5 nespalvoti puslapiai per minutę, RAM – nuo 32 iki 512 Kbaitų. Spalvotai spausdinama maždaug penkis kartus lėčiau. Rašalinį spausdintuvą bet kuris vartotojas išsirinks tinkamiausią. Spausdintuvų yra įvairių: nuo nešiojamųjų spalvinių spausdintuvų / skenerių ir puikių spalvinių stalinių spausdintuvų / skenerių iki profesionalams skirtų spalvinių spausdintuvų. Šie spausdintuvai spausdina labai kokybiškai spalvotai, be to, jie spausdina ir išskirtinės kokybės fotografinius vaizdus. Canon kuria tokias technologijas, kurios leistų įgyvendinti Jūsų idėjas. Geriausiu pavyzdžiu gali būti spausdinimo rašalu burbulinis – srovinis “Bubble Jet” metodas. Šį spausdinimo būdą sukūrė Canon. Dabar šis spausdinimo būdas yra nuolat tobulinamas. Lašelių moduliavimo technologija “Drop Modulation Technology” užtikrina geresnius atspalvius ir platesnį spalvų spektrą, nes ant popieriaus užpurškiami dviejų skirtingų dydžių rašalo lašeliai. “Single Ink” technologija ir įdiegta pažangi rašalo kiekio nustatymo sistema taupo Jūsų pinigus, nes kiekvienos spalvos rašalas laikomas atskirai pakeičiamoje rašalinėje. Todėl pasibaigus vienos spalvos rašalui, reikia pakeisti tik vieną rašalinę, neišmetant likusio kitų spalvų rašalo. Vartotojas laiku įspėjamas, kai lieka mažai kurios nors spalvos rašalo, arba spausdintuvas sustoja, kai likusio rašalo nebepakanka užbaigti spausdinti puslapį. Kiekviena iš rašalinius spausdintuvus gaminančių didžiųjų bendrovių pasirenka tam tikrą kryptį, kurią laiko svarbiausia. Naujausi “Hewlett-Packard” spausdintuvai pabrėžia fotografiškai tikslią atspaudo kokybę, nauji “Epson” modeliai – kokybę ir detalių aiškumą, na, o “Canon” modelio BJC-6100 gamintojai, be kokybės, akcentuoja ir sunaudojamų dažų taupymą.Tai suprantamas dalykas. Patys rašaliniai spausdintuvai yra iš dalies nebrangūs. Spausdindami ant specialaus dengto blizgančia ar matine plėvele popieriaus gauname beveik nuo nuotraukos nesiskiriančius vaizdus, tad kokybei didesnių priekaištų taip pat neturime. Lieka dvi svarbios tobulintinos sritys: spausdinimo sparta ir rašalo taupymas.Ypač svarbus yra rašalo taupymas, mat nors rašalinį spausdintuvą nėra brangu įsigyti, jį kur kas brangiau eksploatuoti. Dažai buvo ir tebėra labai brangūs. Gal kada jie atpigs, tačiau paprastai chemijos pramonėje geresnių ir pigesnių produktų sukūrimas užima daug daugiau laiko nei elektronikos ir kompiuterijos. Vadinasi, reikia ieškoti kitų taupymo būdų.Spausdindami spalvotas iliustracijas ar šiaip dokumentus kaskart sunaudojame skirtingą įvairių dažų kiekį. Jei bendrovės logotipas ir dauguma grafinių elementų dokumentuose yra mėlynos spalvos – veikiausiai pirmasis ištuštės ciano spalvos rašalo rezervuaras. Daugelis rašalinių spausdintuvų naudoja vieną kasetę visų spalvų rašalui: juodos, ciano, magentos ir geltonos (CMYK spalvų skalė). Pasibaigus vienos kurios spalvos rašalui, visą kasetę tenka keisti. Tai, žinoma, yra neūkiška.Kai kurie spausdintuvai naudoja dvi atskiras kasetes – vieną su juodu rašalu (daugiausiai teksto spausdinimui), o kitą – su likusių trijų spalvų rašalu. Tačiau daugiau spausdinant ir toks variantas yra nelabai geras. Todėl “Canon” nusprendė BJC-6100 modelyje naudoti atskirus rezervuarus kiekvienai spalvai (fotografinės kokybės spausdinimui jų yra daugiau nei įprasta – šešioms spalvoms). Kadangi rašalo kiekį kiekviename rezervuare spausdintuvas tikrina pats, tai vartotojas iš anksto perspėjamas apie besibaigiančius dažus. Ilgainiui galima suskaičiuoti, kiek kokio rašalo per kiek laiko išnaudojama.Tai, ko gero, yra svarbiausias skiriamasis BJC-6100 bruožas. Kitais atžvilgiais jis yra įprastas verslo rašalinis spausdintuvas. Spausdinimo kokybė ant paprasto popieriaus yra gera, gal tik kai kurie (gelsvi ir rusvi) atspalviai yra per šviesūs. Visas grafines testų iliustracijas iš “Photoshop” ir “Illustrator” spausdintuvas išspausdino greičiau nei per 30 sekundžių, 10 puslapių nespalvotas “MS Word” dokumentas buvo išspausdintas per 2 minutes ir 10 sekundžių.Pats spausdintuvas yra didokas, tačiau jį labai paprasta paruošti darbui: dažų kasetės įdedamos ir išimamos labai nesudėtingai. BJC-6100 turi USB ir lygiagrečiąją jungtis, tvarkyklės pateikiamos kompaktiniame diske.Spausdintuvo kaina yra nedidelė, sparta – patenkinama, kokybė – gera. Svarbiausia, kad yra galimybė sutaupyti išlaidas spausdinimo dažams.Terminį spausdintuvą sudaro trys pagrindiniai elementai: terminė galvutė, speciali juostelė ir popierius. Terminė galvutė susideda iš šiluminių elementų, kurie, atėjus signalui, yra įkaitinami. Šie spausdintuvai ne brangesni už adatinius, spausdina tyliai ir gerai, tačiau jiems reikia specialaus popieriaus arba specialios vienkartinės juostelės, todėl jų eksploatacija taip pat gerokai brangesnė negu adatinių.Pabandysime apžvelgti visų parametrus ir galimybes plačiau. Pirmiausia parametrai, kurie būna pateikti prie printerio aprašymo:Lapo formatas. Rašaliniai printeriai dažniausiai spausdina A4 formatu, nors yra ir pripažįstančių didesnį. Pvz., HP turi modelį, galintį spausdinti ir ant A1, bet čia jau tikrai ne namams. Taigi. Jei pamatysite prie aprašymo A4, žinokite: čia maksimalūs lapo gabaritai 🙂 (tikriausiai visi žino, kas yra A4 ? Tai dažniausiai naudojamas lapo formatas, 210×297 mm).Spausdinimo greitis. Kainininkuose ir aprašymuose matuojamas lapais per minutę (ppm). Dažniausiai printeriai turi skirtingus parametrus spalvotam ir juodai-baltam spausdinimui. Kuo didesnis šis parametras, tuo geriau. Prie parametrų pateiktas spausdinimo greitis yra dažniausiai kiek padidintas vidutinis greitis. Spausdinant vien tekstą, spausdinama greičiau, spausdinat sudėtingą piešinį – lėčiau.
Kitas labai svarbus parametras – skiriamoji geba, matuojamas taškais colyje (dpi). Tiesa, ne visada ji būna pateikta. Prasčiausia skiriamoji geba – 600 dpi yra visai pakenčiama, bet rekomenduojama rinktis didesnės skiriamosios gebos printerį. Žinoma, tai nėra absoliutus parametras, bet juo remiantis jau galima lyginti. Tiesa, lyginti tuos pačius skirtingų gamintojų parametrus reikėtų atsargiai, nes jie nėra absoliutūs. Daug priklauso ir nuo naudojamos technologijos.Kitas, ne mažiau svarbus parametras – rašalo kaina ir užpildymas bei kiti eksploataciniai kaštai. Yra žinoma, kad pigiausias rašalas yra HP spausdintuvams (jų galvutes, bent jau juodai baltas, galima užpildyti labai pigiai), tuo tarpu Canon ir Epson savikaina žymiai didesnė.Pasirenkant printerį, kreipiamas dėmesys į šias jų savybes:– spausdinimo greitį, kokybę, patikimumą;– suderinamumą su turimomis ir naudojamomis programomis;– galimybę automatiškai paduoti popierių– medžiagų – spausdinimo juostelės ar specialių miltelių, popieriaus ir kt.– šriftų skaičių, kuris priklauso nuo printerio tipo ir atminties.NAUDOTA LITERATŪRA
1. Iš 1997 m.spalio mėn. žurnalo apie kompiuterius.2. Iš 1997 m. rugsėjo mėn. žurnalo apie kompiuterinę technologiją.3. Iš 2001 m. knygos – “Darbo asmeniniais kompiuteriais pagrindai”.4. http://www.spausdintuvai.lt