Spausdintuvai ref

SPAUSDINTUVAI

KAUNAS 2005 m.

TURINYS

TURINYS 1
INFORMACIJOS IŠVEDIMO PRIEMONĖS 2
SPAUSDINTUVAI 2
TEKSTO SPAUSDINIMAS 2
GRAFINIŲ VAIZDŲ SPAUSDINIMAS 3
ADATINIAI MATRICINIAI (Dot-Matrix) SPAUSDINTUVAI 4
RAŠALINIAI (Ink-Jet) SPAUSDINTUVAI 5
PAGRINDINĖS DALYS IR JŲ FUNKCIJOS 6
TERMINIAI (Thermal) SPAUSDINTUVAI 11
LAZERINIAI SPAUSDINTUVAI 11
SPALVOTIEJI SPAUSDINTUVAI 13
Adatiniai spausdintuvai 13
Rašaliniai spausdintuvai 15
Terminiai spausdintuvai 16
Lazeriniai spausdintuvai 17
NAUDOTA LITERATŪRA 19

INFORMACIJOS IŠVEDIMO PRIEMONĖS

Grafinė informacija iš personalinio kompiuterio dažniausiai yra išvedama į displėjaus ekraną, spausdintuvu atspausdinamas arba braižytuvu nubraižoma popieriuje. Didesnei auditorijai informacija gali būti rodoma per specialią PK valdomč skystųjų kristalų skaidrę projektoriumi skaidrėms demonstruoti arba su PK sujungtu specialiu projektoriumi. PK per jame esantį garsekalbiuką arba per papildomą įrangą gali, pavyzdžiui, griežtimelodijas, skaityti tekstą. Iš jo iššvedamą informaciją galima įrašyti į vaizdo magnetofoną.

SPAUSDINTUVAI

TEKSTO SPAUSDINIMAS

PK spausdintuvai spausdina tekstą, specialius grafinius simbolius ir grafinius vaizdus. Teksto ir grafinių simbolių spausdinimą PK valdo, siųsdamas spausdintuvui ne simbolio formos aprašymą, o ASCII (American Standart Code For Information Interchange). Simbolių lentelės kodus (G priedas). Visą ASCII lentelę sudaro 256 simboliai. Kiekvieno simbolio kodo ilgis yra 8 bitai (vinas bitas), nes juo galima perduoti 28 =256 skirtingas kombinacijas. Kodai nuo 33 iki 127 visuomet atitinka tuos pačius simbolius. Pavyzdžiui, raidė „A“ perduodama dvejetainiu kodu „01000001“, nes jos eilės numeris lentelėje yrra 65. Kitus kodus atitinkantys simboliai įvairiuose spausdintuvuose gali skirtis ir yra naudojami grafiniams, įvairių kalbų ar kitokiems specifiniams simboliams užkoduoti. Sparčiai plintant PK po visą pasaulį, 256 vienetų lentelėje nebetelpa visų vartotojų kalbų specifiniai simboliai todėl, ją ruošiamasi pakeisti suderinama 65536 vienetų (k

kodo ilgis 2 baitai) UNIKODE lentele, kurioje telpa ne tik visų tautų rašto ženklai, bet ir daugybė specifinių simbolių.
Kiekviename spausdintuve yra ROM su plačiausiai vartojamų šriftų simbolių etalonų rinkiniais. Į juos galima įdėti papildomus ROM su kitų šriftų rinkiniais. Be to, į spausdintuvo RAM galima įkrauti savo šriftus iš PK, pvz., lietuviškas raides, kurių nėra pastoviojoje spausdintuvo atmintyje. Į RAM įrašyti simboliai išsitrina išjungus spausdintuvą. Spausdinamo simbolio konfigūracija priklauso nuo spausdintuve esančio etalono. Spausdintuvas gali spausdinti kelias šrifto modifikacijas, pavyzdžiui, standartinį, pastorintą, pasvirusį, pabrauktą, sumažintą, pakeltą, nuleistą ir kt.
Spausdintuve esanti RAM ne tik sudaro sąlygas naudotis savais simboliais, bet ir leidžia PK, įrašius į ją informaciją, tęsti darbą, nelaukiant, kol ši informacija bus atspausdinta. Spausdintuvai turi nuo kelių kilobaitų iki kelių megabaitų talpos RAM.
Plačiausiai naudojami sppausdintuvai, spausdinantys 80 ir 132 simbolių pločio dokumentus.

GRAFINIŲ VAIZDŲ SPAUSDINIMAS

Spausdinant grafinius vaizdus (pvz., diagramas, paveikslėlius, grafinius šriftus), spausdintuvui iš PK yra perduodama informacija apie kiekvieno taško koordinate, jo ryškumą ar spalvą. Šiuo atveju tuo pačiu kanalu reikia perduoti daug daugiau informacijos negu perduodant simbolių kodus, todėl spausdinama daug lėčiau. Taško ryškumą ar spalvą spausdintuvas keičia, sudarydamas vaizdo tašką iš keleto baltų ir juodų arba skirtingų spalvų taškelių matricos. Sudarius tašką iš 2x2matricos, gaunami 5juodumo atspalviai, o maišant 3 pagrindines spalvas, – net 5x5x5= 125 atspalviai. Ta

aškeliai žiūrovui turi susilieti į vieną tašką, todėl spausdintuvai turi turėti didelę skiriamąją gebą. Ji matuojama taškų skaičiumi colyje arba centimetre.
Spalvotas vaizdas baltame popieriuje gaunamas maišant žalsvus (Cyan), rožinius (Magenta), geltonus (Yellow) dažus. Toks spalvų rinkinys sutrumpintai žymimas CMY. C neturi raudonos, M – geltonos, o Y – mėlynos spalvos. Maišant C, M ir Y spalvas, gaunamos kitos pagrindinės spalvos: mėlyna, žalia, raudona, ir juosva. Vaizdui pagerinti papildomai naudojama juoda spalva (Black). Toks spalvų rinkinys žymimas CMYK.
Kiekvienas spausdintuvas yra autonominis įrenginys, savarankiškai spausdinantis iš PK įrašytą informaciją. Dauguma jų sujungiami su PK lygiagrečiuoju „Centronics“ ar nuosekliuoju RS 232 interfeisais. Šių interfeisų greičio pakanka spausdinti tekstui, tačiau jie yra lėtoki grafiniams vaizdams spausdinti. Greiti lygiagretūs spausdintuvai, spausdinantysis karto visą eilutę ar puslapį, su PK sujungiami kur kas greitesniu vaizdo interfeisu.
Pagal spausdinimo būdą spausdintuvai skirstmi į adatinius, rašalinius, lazerinius, terminius.

ADATINIAI MATRICINIAI (Dot-Matrix) SPAUSDINTUVAI

T ai Lietuvoje dar gana paplitę spausdintuvai. Jie skiriasi adatėlių skaičiumi galvutėje, spausdinimo kokybe ir greičiu. Populiariausi yra 9 ir 24 adatų spausdintuvai. Adatėlės galvutėje yra išdėstytos vertikaliai vienu ir kitais stulpeliais. Adatėles valdo atskiri elektromagnetai. Tarp galvutės ir popieriaus yra dažais įmirkyta juostelė. Adatėlės smūgiu dažai yra perkeliami ant popieriaus. Vaizdas yra sudaromas iš taškų. Vaizdo kokybė priklauso nuo taškų tankio. Minimalus adatėlės skersmuo 0,2mm, nes plonesnė le

enda kiaurai per juostelę.
Kiekviena adatėlė turi savo kodą. Spausdinant koduojamos aštuonios adatėlės. Jeigu adatėlių yra daugiau, jos suskirstomos grupėmis po aštuonias. Pvz., devynių adatėlių spausdintuvui pasiuntus kodą 4, veiks 6-toji nuo viršaus, pasiuntus kodą 6 (2+4), veiks 6-oji ir 7-oji adatėlės, o pasiuntus kodą 56 (8+16+32), bus sužadintos 3, 4 ir 5 adatėlės. Adatėlės vienu metu atspausdina vieną stulpelį.
Tekstas spausdinamas dviem režimais – juodraščio (Draft) ir švarraščio (LQ – Letter Quality ar NLQ – Near Letter Quality). NLQ yra būdingas devynių adatų, o LQ – daugiau adatų turintiems spausdintuvams. LQ ar NLQ režimu spausdinama maždaug tris kartus lėčiau, tačiau spaudos kokybė daug geresnė, nes taškai spausdinami kur kas tankiau. Šiuolaikinių adatinių spausdintuvų darbo greitis svyruoja nuo 150 iki 530 simbolių per sekundę (cps – Caracters per Seconds). Jų skiriamoji geba (dpi – Dots per Inch) yra iki 360×360 taškų viename colyje, o RAM – nuo kelių iki kelių dešimčių kilobaitų. Greitieji spausdintuvai turi kelias spausdinimo galvutes.
Adatiniai spausdintuvai yra triukšmingi ir spausdina prasčiau už kitus spausdintuvus. Tačiau jais spausdinti kainuoja kur kas pigiau, nes naudojama palyginti pigi dažančioji juostelė, kurią galima atnaujinti, be to kiti spausdintuvai negali spausdinti kopijų per kalkę.

RAŠALINIAI (Ink-Jet) SPAUSDINTUVAI

Rašaliniai spausdintuvai dirba tyliau, nes spausdina taškais purkšdami specialų rašalą ir neliečia popieriaus. Jie spausdina geriau, o kainuoja panašiai kaip ir adatiniai. Tačiau palyginti brangus yra rašalas, ku

urį kai kada tenka keisti kartu su spausdinimo galvute, todėl šių spausdintuvų eksploatacija gerokai brangesnė. Kiekvienos spalvotos rašalui purkšti yra keli stulpeliu išdėstyti elektrinio signalo valdomi purkštukai. Nespalvotam spausdintuvui pakaktų vieno purkštukų stulpelio ir rašalo indelio purkštukai yra miniatiūriniai, jų angos plika akimi sunkiai įžiūrimos.
Spausdintuvams naudojamas skystasis arba plastiškasis rašalas.
Skystasis rašalas purškiamas tolydžiai arba impulsais. Pirmuoju atveju, labai smulkūs rašalo lašeliai purškiami visą spausdinimo laiką (daugiau negu 50000 lašelių per sekundę). Lašeliai yra įelektrinami ir elektriniu lauku nukreipiami į reikiamą dokumento vietą arba į rašalo surinktuvą. Antruoju atveju, lašelis rašalo yra išpurškiamas atėjus elektriniam signalui. Slėgiui, reikalingas rašalui išpurkšti, sukuriamas pjezoelementais arba staigiai jį užvirinant. Naudojant skystąjį rašalą, spausdinimo kokybė labai priklauso nuo popieriaus. Mažiau jautrus popieriui ir kontrastingesnis yra pigmentinis rašalas.
Plastiškiausias rašalas skystėja šildomas specialiajame indelyje po to per šildomą galvutę purškiamas lašeliais (impulsais) ant popieriaus, kur jis vėl sukietėja. Šis rašalas neįsigeria į popierių ir jame neišsilieja, be to, jis negaruoja, nekinta jo klampumas, todėl neužsikemša purkštukai.
Rašalinių spausdintuvų skiriamoji geba yra iki 720×720 taškų colyje, spausdinimo greitis 3 – 5 nespalvoti puslapiai per minutę, RAM – nuo 32 iki 512 Kbaitų. Spalvotai spausdinama maždaug penkis kartus lėčiau. Beveik visi šiuo metu gaminami rašaliniai spausdintuvai yra spalvoti. Dabar tai populiariausi spausdintuvai.
Juodai balto (monochrominio) spausdinimo atveju rašaliniai spausdintuvai užtikrina kokybę, prilygstančią pigių lazerinių spausdintuvų spausdinimo kokybei. Tačiau jei spausdinimo mechanizmas bus nesureguliuotas arba žemos kokybės, spausdinant pustoniais atvaizduotus objektus, gali būti matomos šviesos ar tamsios horizontalios juostos, o vertikalios linijos gali būti spausdinamos su trūkiais ar perstūmimais. Perkant spausdintuvą būtina patikrinti, ar jis neturi šių defektų.

PAGRINDINĖS DALYS IR JŲ FUNKCIJOS

Vaizdas iš priekio

(1) Popieriaus atrama Prilaiko į automatinį lapų tiektuvą įdėtą popierių. Atidarykite ją prieš įdėdami popierių.
(2) Popieriaus atramos ilgintuvas Prilaiko į automatinį lapų tiektuvą įdėtą popierių. Ištraukite jį prieš įdėdami popierių.
(3) Automatinis lapų tiektuvas Čia įdėkite popieriaus. Popierius tiekiamas automatiškai po vieną lapą.
(4) Atspaudų sudėjimo dėklas Į šį dėklą sudedami atspaudai. Atidarykite šį dėklą prieš pradėdami kopijuoti arba spausdinti. Kai nenaudojamas, laikykite jį uždarytą.
(5) Valdymo skydelis Rodo aparato būklę veikimo metu. Taip pat jame keičiami arba tikrinami kiekvienos funkcijos parametrai.

(6) Dokumentų dangtis Jis dengia ekspozicinį stiklą. Atidarykite šį dangtį, kai norite padėti dokumentą ant ekspozicinio stiklo.
(7) Ekspozicinis stiklas Ant jo padedamas dokumentas, kurį reikia nuskenuoti įvairioms užduotims.

▼ Vaizdas iš galo ir vidinis vaizdas

(8) USB jungtis Per ją kompiuteris prijungiamas prie aparato, kai reikia spausdinti iš kompiuterio arba skenuoti į kompiuterį.
(9) Maitinimo laido jungtis Į ją įjungiamas aparato maitinimo laidas.
(10) Skenavimo mazgas Jei reikia atidaryti vidinį dangtį, pakelkite šį mazgą, kad jis užsifiksuotų atidarytoje padėtyje.
(11) Spausdinimo galvutės laikiklis Į jį įdedama spausdinimo galvutė.
(12) Vidinis dangtis Atidarykite šį dangtį, kai reikia pakeisti rašalines arba išimti įstrigusį popierių.
DĖMESIO
• Jei spausdinsite atidarę vidinį dangtį, galite susižeisti.
(13) Atminties kortelės lemputė* Pradeda šviesti įdėjus atminties kortelę į kortelių lizdą. Ši lemputė blyksi, kai aparatas skaito duomenis iš atminties kortelės.
(14) Kortelių lizdai* Norėdami spausdinti nuotraukas, įdėkite į lizdą atminties kortelę arba kortelių adapterį su atminties kortele. Aparate įdiegti dviejų rūšių kortelių lizdai.
*MP130
Valdymo skydelis

Šiame skirsnyje aprašyti valdymo skydelio mygtukai, jų funkcijos ir parodytas jų išdėstymas.

(1) [Photo Index Sheet]*
(nuotraukų indekso lapo) mygtukas Juo įjungiamas nuotraukų indekso lapo režimas.
(2) [COPY] (kopijuoti) mygtukas Juo įjungiamas kopijavimo režimas.
(3) [SCAN] (skenuoti) mygtukas Juo įjungiamas skenavimo režimas. Kai įjungtas skenavimo režimas, aparatas nuskenuoja dokumentą į kompiuterį pagal pasirinktus parametrus. Šis mygtukas naudojamas, kai aparatas prijungtas prie kompiuterio.
(4) [PHOTO]* (foto) mygtukas Juo įjungiamas nuotraukų spausdinimo režimas.
(5) Displėjus (skystųjų kristalų) Jame rodomi pranešimai, meniu pasirinktys ir aparato būklė.
(6) [Black] (juodai) mygtukas Juo pradedamas nespalvotas kopijavimas arba skenavimas.
(7) [Color] (spalvotai) mygtukas Juo pradedamas spalvotas kopijavimas arba skenavimas.
(8) [Stop/Reset] (stop/atkurti)
mygtukas Juo atšaukiamos operacijos ir atkuriamas laukimo režimas.
(9) [ON/OFF] (įjungti/išjungti)
mygtukas Juo aparatas įjungiamas ir išjungiamas. Prieš įjungdami aparatą pažiūrėkite, kad būtų uždarytas dokumentų dangtis.
(10) Įspėjimo lemputė Blyksi, kai aparatas įjungiamas arba išjungiamas, kai įvyksta klaida arba kai baigiasi popierius arba rašalas.
(11) [OK] (gerai) mygtukas Juo pasirenkami arba patvirtinami nustatomi parametrai. Taip pat paspauskite šį mygtuką norėdami grįžti į laukimo režimą išėmę įstrigusį popierių arba ištaisę kitas klaidas, dėl kurių sustojo spausdinimas.
(12) [ (–)] ir [(+) ] mygtukai Jais peržiūrimos meniu pasirinktys ir padidinamas arba sumažinamas kopijų skaičius arba atvaizdo failo numeris.
(13) [Menu] (meniu) mygtukas Pasiekiami parametrai, kuriais užprogramuojamas aparato veikimas.
* MP130

• Kai aparatas atlieka veiksmus, negalima jo išjungti paspaudžiant [ON/OFF].
• Kaskart, kai aparatas įjungiamas į elektros tinklo lizdą, jis atlieka spausdinimo galvutės valymą. Taip užtikrinama optimali spausdinimo kokybė, tačiau valymo metu sunaudojamas nedidelis kiekis rašalo.

TERMINIAI (Thermal) SPAUSDINTUVAI

Terminį spausdintuvą sudaro trys pagrindiniai elementai: terminė galvutė, speciali juostelė ir popierius. Terminė galvutė susideda iš šiluminių elementų, kurie, atėjus signalui, yra įkaitinami.
Pirmieji spausdintuvai buvo tiesioginio veikimo. Jiems reikėjo specialaus terminio popieriaus, kuris nuo karščio patamsėdavo.
Dabartiniai spausdintuvai yra netiesioginio veikimo. Juose naudojama speciali juostelė, kuri pašildytose vietose esančius dažus perkelia ant popieriaus. Galvutės temperatūra yra apie 3500 , o juostelės – apie 700 C.
Šie spausdintuvai ne brangesni ž adatinius, spausdina tyliai ir gerai, tačiau jiems reikia specialaus popieriaus arba specialios vienkartinės juostelės, todėl jų eksploatacija taip pat gerokai brangesnė negu adatinių.

LAZERINIAI SPAUSDINTUVAI

Pirmąjį lazerinį spausdintuvą 1983 m. pabaigoje pagamino firma HEWLWETT PACKARD.
Lazerinis spausdintuvas veikia kitaip negu spausdintuvai, gaunantys iš PK simbolių ar taškų eilutę, kurią atspausdina spausdintuvo galvutė. Lazerinis spausdintuvas spausdina visą puslapį iš karto, kitaip kopijavimo aparatas. Prieš tai jis, be abejo, pasiruošia tokiam spausdinimui. Jo pagrindinė dalis yra besisukantis būgnas, kurio paviršius padengtas plonu izoliaciniu (pvz., ZnO) sluoksniu. Šiame šviesai jautriame paviršiuje ir suformuojamas dokumentas prieš jį atspausdinant popieriuje.
Lazerinio spausdintuvo veikimas. Pirmiausia specialus skustuvas nuvalo būgno paviršių. Paskui paviršius teigiamai jonizuojamas elektriniu išlydžiu. Lazerio spindulys, moduliuotas įrašoma informacija, daugiabriauniu veidrodžiu yra skleidžiamas eilutėmis besisukančio būgno paviršiuje. Jis invertuoja paviršinius krūvius ir padaro juos neigiamus. Šitaip gaunamas elektrostatinis spausdinamo dokumento atvaizdas. Vaizdas išryškinamas teigiamą krūvį turinčiais dažų milteliais, kurie prilimpa neigiamai įelektrintuose būgno paviršiaus taškuose. Paskui dažai perkeliami ant neigiamai įelektrintų popieriaus lapų. Dažai popieriuje užfiksuojami jį kaitinant. Yra spausdintuvų, kuriuose informaciją į būgną įrašo spinduolių liniuotė.
PK lazerinį spausdintuvą vado speciali kalba, pavyzdžiui, firmos HAWLETT-PACKARD spausdintuvus valdo „PCL5“, o firmos CANON – „CaPSL“ kalba. Standartine yra laikoma „Postcript“ kalba.
Lazeriniai spausdintuvai turi turėti talpią operatyvią atmintį. Spausdinant tiktai tekstą, pakanka 512Kbaitų RAM. Vaizdams spausdinti jos reikia daug daugiau. Pavyzdžiui, spausdintuvui, kurio skiriamoji geba yra300 taškų colyje, dirbančiam su A4 formato popieriumi, reikia 1,2Mbaito atminties vien informacijai saugoti, o įskaitant atmintį, būtiną, kad spausdintuvas normaliai veiktų, jos reikia 2 Mbaitų. Dirbant su PK, turinčiais kelių megabaitų atmintį, galima apsieiti su spausdintuvu be didelės atminties, tačiau tada spausdinant PK bus užimtas.
Lazerinis spausdintuvas, kaip ir kiti, veikia dviem režimais. Kai dirbama teksto režimu, PK spausdintuvui siunčia komandų seką, nurodydamas pasirinktąjį simbolį, jo šriftą, dydį, tipą ir kt. bei šio simbolio koordinates (teksto eilutę ir stulpelį). Dirbant grafiniu režimu, nurodomos dokumento kiekvieno taško koordinatės ir pilkumo lygis.
Pagrindinės techninės charakteristikos: spausdinimo greitis 2-24 psl./min; atmintis 0,5-16 Mbaitų; taškų spausdinimo tankis iki 1200 taškų colyje.
Nors lazerinis spausdintuvas ir naudojami dažų milteliai yra palyginti brangūs, daug spausdinant, lazeriniu spausdintuvu spausdinti nespalvotus dokumentus yra pigiau negu rašaliniu ar terminiu spausdintuvais.

SPALVOTIEJI SPAUSDINTUVAI

Populiariausi yra šešių tipų spalvoto spausdinimo įrenginiai: adatiniai, rašaliniai, terminiai ir lazeriniai spausdintuvai, pieštukiniai ir elektrostatiniai braižytuvai. Visi spausdintuvai kiekvienos spalvos vaizdą spausdina atskirai po vieną, todėl PK spalvotas vaizdas turi būti suskaidytas į tris pagrindines spalvas (C, M, Y) ir juodą spalvą (K). Dauguma spalvotųjų spausdintuvų kiekvienos spalvos vaizdą spausdina nuosekliai vieną po kito, todėl veikia gerokai lėčiau už nespalvotuosius.
Dauguma spausdintuvų pilkumo lygius ir spalvų sodrumą keičia mozaikiniu būdu, spalvotais taškais užpildydami vaizdo elementui skirtą plotelį. Tiktai difūziniuose terminuose spausdintuvuose spalvas galima tiesiogiai maišyti elektriniu signalu ir gauti vaizdą., primenantį spalvotąją fotografiją.
Iš spalvotų taškų sudarytas vaizdas bus geras tik tuomet, kai visų spalvų taškeliai bus tiksliai savo vietose ir pilka akimi neatskiriami. Todėl spausdintuvų, spausdinančių vaizdą atskiromis spalvomis, popieriaus tiekimo ir spausdinimo mechanizmai turi būti labai tikslūs. Spalvotieji spausdintuvai ir jų eksploatacija kol kas yra brangūs.

Adatiniai spausdintuvai

Tai pirmieji ir dabar jau labai reti spalvoti spausdintuvai. Naudojami dryžuota trispalvė arba keturių spalvų dažomoji juostelė. Atspausdinus vienos spalvos eilutę, spausdinimo galvutė grąžinama atgal, juostelė pakeliama tiek, kad ties galvute būtų kita spalva, ir ta pati eilutė spausdinama dar kartą taip, kad naujai spausdinami taškai būtų šalia anksčiau atspausdintų ir tai tęsiasi tol, kol eilutėje atspausdinamos visos spalvos. Pabaigęs spausdinti eilutę, spausdintuvas perstumia popierių kitai eilutei spausdinti. Toks spausdintuvas dirba 4 kartus lėčiau už vienspalvį. Tiek pat kartų sumažėja jo skiriamoji geba, kadangi vienas vaizdo elementas susideda iš keturių spalvų taškų.
Platūs ir siauri spausdintuvai. Dar vienas skirtumas tarp atskirų adatinių spausdintuvų modelių – tai karietėlės plotis, nuo kurio tiesiogiai priklauso, ant kokio pločio popieriaus lapo ar juostos tas spausdintuvas gali spausdinti. Spausdintuvai, kurių karietėlė yra siaura, gali spausdinti ant 210 mm pločio popierinės juostos arba ant A4 (210‘297 mm) formato popieriaus lapų, įstatytų siaurąja puse. Spausdintuvai, kurių karietėlė yra plati, gali spausdinti ant 420 mm pločio juostos ir ant A3 (420‘297 mm) arba A4 formatų lapų, įstatytų bet kuria puse. Spausdintuvų su plačia karietėle modeliai yra labai patogūs įvairioms lentelėms ir buhalteriniams dokumentams spausdinti.
Spausdinimo greitis. Pigesnių spausdintuvų modelių spausdinimo greitis yra mažesnis, o brangesnių – didesnis. Spausdinant tekstiniame režime (t.y. naudojant vidinius spausdintuvo šriftus) spausdinimo greitis yra matuojamas per sekundę atspausdinamu simbolių skaičiumi ir siekia nuo 60 iki 300 cps (charakters per second), jei spausdinama paprastu arba vadinamuoju grubiuoju režimu. Jeigu spausdinamakokybiško spausdinimo režimu, spausdinimo greitis yra du ar net tris kartus mažesnis. Kitaip tariant, vieno puslapio, kuriame yra apie 3000 simbolių, spausdinamas grubiuoju režimu gali užtrukti nuo 10 iki 50 s, o kokybišku spausdinimo režimu gali užtrukti nuo 25 iki 100 s. Spausdinant grafinį A4 formato vaizdą, vieno lapo spausdinimas užtrunka nuo 30 iki 3 min.
Automatinis popieriaus padavimas. Kai kurie spausdintuvų modeliai turi automatinio popieriaus perdavimo įtaisus, o kartais juos galima įsigyti atskirai. Toks įtaisas automatiškai paduoda į spausdintuvą popieriaus lapus. Jei tokio įtaiso nėra, vartotojas pats turi įdėti į spausdintuvą kiekvieną popieriaus lapą.
Šriftai. Darbinių šriftų pasirinkimas adatiniuose spausdintuvuose labai ribotas. Šie spausdintuvai dažniausiai savo atmintyje saugo tik fiksuoto dydžio šriftus, kurių skaičius ribotas. Perkant adatinį spausdintuvą būtina išsiaiškinti, kokiais šriftais jis gali spausdinti, kokių operacinių sistemų ir kokių programų tvarkikliai yra parašyti šiam spausdintuvui, ar jie jam tinka ir ar jie leidžia vartotojui naudoti reikalingus šriftus.

Rašaliniai spausdintuvai

Tai šiuo metu populiariausi spalvotieji spausdintuvai. Rašaliniuose spausdintuvuose yra net keli purkštuvai, tuo pat metu purškiantys skirtingų spalvų rašalą. Jiems nereikia kartoti tos pačios eilutės. Todėl jų galvutės pozicionavimo mechanizmas gali būti paprastesnis, jie greičiau veikia ir yra pigesni. Brangūs tik rašalas ir specialus popierius, kurio reikia, jei norime gauti fotografiją primenantį vaizdą. Jų skiriamoji geba yra iki 720×720 taškų colyje. Yra trispalvių (CMY) spausdintuvų. Keturių spalvų spausdintuvais atspausdintų paveikslėlių spalvos yra sodresnės.
Spalvoto spausdinimo atveju rašaliniai spausdintuvai užtikrina tik vidutinišką kokybę, kurios pakanka, spausdinant grafikus, diagramas, spalvotą tekstą ir pan., nes spalvos dažnai būna blyškios ir neatitinka nurodytų atspalvių. Spalvotam spausdinimui gali būti naudojamas specialus popierius (kuris, deja, yra brangus – vienas A4 formato lapas kainuoja nuo 0,1 iki 1 JAV dolerio) ar permatoma plėvelė. Tokiu atveju vaizdo kokybė yra daug geresnė, tačiau kaina ir spausdinimo laikas išauga kelis kartus.
Yra ir tokių rašalinio spausdintuvų modelių, su kuriais galima atspausdinti aukštos kokybės spalvotus spaudinius (pavyzdžiui, Epson Stylus Color Pro arba HP Desk Jet 850c ir 660c). Deja, net ir patys geriausi rašalinių spausdintuvų modeliai negali tiksliai perteikti spalvų (ypač ant prasto popieriaus), nes atspalvių, kuriuose jie gali suformuoti, yra palyginti nedaug.
Popieriaus formatas. Dauguma rašalinių spausdintuvų gali spausdint tik ant A4 (210‘297 mm) formato popieriaus lapų. Atskiri šios rūšies spausdintuvų modeliai gali spausdinti ant A3 (420‘297 mm) ar net A2 (420‘594 mm) formato popieriaus lapų ar ištisinės popieriaus juostos. Kai kurie rašaliniai spausdintuvai gali spausdinti ir ant vokų ar specialių permatomų plėvelių.
Šriftai. Dauguma rašalinių spausdintuvų turi labai ribotą šriftų rinkinį, tačiau tokie yra ne visi. Štai spausdintuvai HP Disk Jet 1200 ir 1600 yra suderinami su lazeriniu spausdintuvu HP Laser Jet III į juos gali būti įkraunami visi šiam rašaliniam spausdintuvui tinkantys šriftai. Minėtų spausdintuvų modelių modifikacijos HP Disk Jet 1200 PS ir 1600 CM „supranta“ puslapių aprašymo kalbą Post Script, todėl į jų atmintį galima įkrauti ir Post Script šriftus.
Spausdinimo greitis. Rašalinių spausdintuvų spausdinimo greitis priklauso nuo spausdinimo režimo ir spausdinamo vaizdo. Spausdinant WINDOWS terpėje, tipiškas vieno puslapio spausdinimo laikas yra nuo 20 iki 60 s. Spausdinant nespalvotus grafinius vaizdus (tarkime, A4 formato vaizdą, suformuotą naudojant programą Corel Draw), įvairių spausdintuvų (rašalinio) vieno puslapio spausdinimo trukmė yra nuo 40 s iki 3 min. spausdinant spalvotai (intensyviai naudojant spalvas) spausdinimo trukmė išauga du tris kartus. Tačiau tie rašalinių spausdintuvų spausdinimo greičiai, kuriuos pateikia gamintojai, paprastai yra gerokai nutolę nuo tikrovės. Mat gamintojai spausdinimo greitį nustato spausdintuvui spausdinant jo vidiniais šriftais ir kai puslapis nėra užpildytas tekstu. Dirbant WINDOWS terpėje, vidiniai spausdintuvų šriftai (išskyrus spausdintuvus HP Desk Jet 1200 ir 1600, suderinamus su lazeriniais spausdintuvais ar „suprantančius“ valdymo kalbą Post Script) netinka.

Terminiai spausdintuvai

Naudojamos dvi spausdinimo technologijos: terminio (Thermal-Transfer) ir difuzinio dažų perkėlimo (Dye-Diffusion).
Pirmuoju būdu pašildyti dažai ant popieriaus perkeliami nuo specialios vienkartinės dažančios juostelės tašais. Dažančiojoje juostelėje su vašku sumaišyti skirtingų spalvų dažai yra išdėstyti siaurais dryžiais, nuosekliai vienas paskui kitą`(C, M, Y ir K). galima spausdinti po eilutę nejudinant popieriaus, kol, vis pasukant juostelę, bus atspausdintos visos spalvos, arba galima pirma atsispausdinti visą puslapį viena spalva, po to kita ir taip toliau. Tai vaškiniai spausdintuvai.
Antruoju būdu dažai ant popieriaus perkeliami išgarinant ant juostelės esančius specialius dažus. Tam reikia maždaug 4000 C temperatūros. Parenkant temperatūrą ir kaitinimo trukmę, galima keisti išgarinamų dažų kiekį, o kartu spalvos sodrumą popieriuje. Šitaip gaunamas ne mozaikinis, o tolydus, artimas fotografijai vaizdas. Dažančioji juostelė susideda iš vienspalvių atkarpų (CMYK), reikalingų vienam puslapiui nuspalvinti. Tai brangiausi spausdintuvai.

Lazeriniai spausdintuvai

Dauguma spalvotųjų lazerinių spausdintuvų nuo nespalvotųjų skiriasi tuo, kad spalvotą vaizdą jie spausdina keturiais ciklais kiekviena spalva atskirai – pirmiausia viena spalva, paskui kita. Paprastame spausdintuve yra tik vienas būgnas. Kiekvieno ciklo metu būgnas yra valomas, jonizuojamas, į jį yra įrašomas atitinkamos spalvos vaizdas, po to jis padengiamas tos spalvos dažų milteliais. Kiekvienos spalvos vaizdas popieriuje yra fiksuojamas. Toks spausdintuvas veikia keturis kartus lėčiau negu nespalvotas.
Našiuose lazeriniuose spausdintuvuose yra keturi skirtingų spalvų spausdinimo įrenginiai, per kuriuos pereina popierius. Atspausdintas spalvotas vaizdas primena fotonuotrauką. Lazeriniai spalvotieji spausdintuvai yra greitesni už rašalinius ir terminius, jų skiriamoji geba 300 taškų colyje, tačiau jie kol kas labai brangūs. 600 taškų į coli – kokybė, kurios pakanka įvairiems dokumentams ir net leidybai, jei tai nespalvoti leidiniai, tačiau mažų raidžių kokybės reikalavimai nėra aukšti. 1200 taškų į colį – aukšta dokumentų spausdinimo kokybė, patenkinama spalvų pustonių spausdinimo kokybė. 1800 taškų i colį – tai aukštos kokybės leidinių spausdinimo kokybė.
Pastabos.
Kai kurių pigių spausdintuvų spausdinimo kokybė gali būti netgi žemesnė, nei turėtų būti pagal jų skiriamąją gebą, nes jie spausdina didesnius taškus, negu turėtų. Pavyzdžiui, spausdintuvo 600 taškų į colį, taškai turėtų uždengti kvadratą, kurio kraštinės ilgis yra 1/600 colio, t.y. jų skersmuo turėtų būti tik šiek tiek didesnis už 0,06 m, o kai kurių spausdintuvų spausdinamų taškų skersmuo yra dvigubai didesnis. To pasekmė yra neaiškus atspausdintas tekstas ir neryškūs paveikslėliai.
Kai kurių spausdintuvų skiriamoji geba vertikalia ir horizontalia kryptimi yra skirtinga. Tokiu atveju dažniausiai yra nurodomos abi skiriamosios gebos (pavyzdžiui, 600‘300 – skiriamoji geba 600 taškų į colį vertikaliai ir 300 taškų į colį horizontaliai), tačiau kai kurie gamintojai ar prekiautojai gali nurodyti tik didesnę iš jų.
Kai kurie spausdintuvai turi įvairias spausdinimo kokybės pagerinimo priemones, kurios dažniausiai mažina įstrižų linijų ir raidžių laiptuotumą.
PSL ir PostScript tipo lazeriniai spausdintuvai. Daugelis lazerinių spausdintuvų dirba pagal tos pačios sistemos komandas kaip ir firmos „Hawlett Packard“ spausdintuvai Laser Jet. Tokie spausdintuvai yra vadinami PCL tipo spausdintuvais, nes firma „Hawlett Packard“ šią spausdintuvų valdymo komandų sistemą pavadino PCL (Printer Control Language). Labai gerai, jei spausdintuvo valdymo kalba yra PCL 5e (tai reiškia, kad šio spausdintuvo HP Laser Jet 4). Tokie spausdintuvai turi tam tikras vidines priemones, kurios leidžia įkrauti į jų operatyviąją atmintį keičiamo didumo WINDOWS šriftus tiesiog True Type formate. Tokiu būdu ne taip apkraunamas kompiuteris, nes nereikia tų šriftų, siunčiant juos į kompiuterį, skleisti į rastrinę formą.
Įprastiniams darbams dažniausiai pakanka PCL tipo spausdintuvų, kurie yra žymiai pigesni. Žinoma, užsiimti leidyba, reklama ir t.t., tikrai verta nepagailėti pinigų ir įsigyti Post Script tipo spausdintuvą.
Lazerinių spausdintuvų spausdinimo greitis priklauso nuo to, kokio galingumo reikia vartotojui. Individualiems vartotojams skirtų lazerinių spausdintuvų darbo našumas nėra didelis – 4 – 5 puslapiai per minutę, įmonių ofisams pritaikyti spausdintuvai dirba greičiau – 8 – 12 puslapių per minutę, o spausdintuvai, pritaikyti dirbti vietiniuose tinkluose, kur juos gali naudoti keli vartotojai, spausdina 16 ir daugiau puslapių per minutę.
Toks spausdinimo greitis – tai spausdintuvo mechanizmo darbo greitis. Jį galima pasiekti tik tada, kai spausdintuvas spausdina be pauzių, t.y., kai jis spėja priimti ir apdoroti visus kokio nors puslapio spausdinimui reikalingus duomenis, dar nespėjęs baigti spausdinti ankstesnį puslapį, spausdinant tipiškus WINDOWS terpės programų dokumentus taip nebūna, todėl tikras spausdinimo greitis yra 20 – 40% mažesnis tas greitis būna dar mažesnis, kai į tekstą yra įterpti dideli grafiniai objektai (paveikslėliai). Tokiais atvejais spausdintuvo darbo našumas gali sumažėti 5 ar net 10 kartų. Konkretūs sulėtėjimo koeficientai priklauso nuo spausdintuvo.
Popieriaus formatas. Lazeriniai spausdintuvai gali spausdinti tik ant atskirų popieriaus lapų. Daugelis lazerinių spausdintuvų yra pritaikyti spausdinti ant A4 (210‘297 mm) formato ar šiek tiek didesnių lapų, ir žinoma, mažesnių lapų. Yra gaminami specialūs spausdintuvai, pritaikyti spausdinti ant A (420‘297) formato ar šiek tiek didesnių lapų, kurie taip pat gali spausdinti ir ant mažesnių lapų. Praktiškai visi lazeriniai spausdintuvai gali spausdinti ant pašto vokų ir permatomų plėvelių (skaidruolių).
Lazeriniai spausdintuvai nėra labai reiklūs popieriaus kokybės atžvilgiu, tačiau itin prastos kokybės purus ir nelygus popierius dažnai stringa.
Daugelis didelio našumo lazerinių spausdintuvų turi specialius įtaisus, kuriuos naudojant jie gali spausdinti ant abiejų lapo pusių. Žinoma, jie nėra pigūs – paprastai kainuoja apie 500 – 700 JAV dolerių.

NAUDOTA LITERATŪRA

Bangimantas Starkus „PERSONALINIS KOMPIUTERIS“
V. E. Figūrmanas „IBM PK VARTOTOJUI“

Leave a Comment