IŠVESTIES ĮRENGINIAI

KLAIPĖDOS VERSLO IR TECHNOLOGIJŲ KOLEGIJA
VERSLO FAKULTETAS
FINANSAI
IŠVESTIES ĮRENGINIAI
Informatikos referatas
Darbą atliko 1F kurso studentė
Darbą tikrino dėst. A. Mickus
Klaipėda, 2003
TURINYS
Įvadas 3
1. Techninė įranga 4
2. Kompiuterio sandara 4
3. Informacijos išvedimo įrenginiai 4
3.1. Displėjai 4
3.1.1. Displėjų kineskopai 5
3.1.2. Plokštieji ekranai 6
3.1.3. Skystųjų ekranų plokštieji ekranai 6
3.2. Spausdintuvai (printers) 6
3.2.1. Adatiniai matriciniai 7
3.2.2. Plaktukiniai spausdintuvai. 7
3.2.3. Terminiai spausdintuvai 7
3.2.4. Rašaliniai spausdintuvai 8
3.2.5. Lazeriniai spausdintuvai 8
3.3. Braižytuvai (Plotters) 8
3.4. Garso įtaisai 9
3.4.1. Garso plokštės ir garsiakalbiai 9
Išvados 11
Literatūra 12

Įvadas
Šiais laikais, įvairiose srityse kompiuteris turi ypatingą svarbą. Jis neatsiejamas nuo žmogaus gyvenimo. Kompiuterio pagalba mes įgyvendiname tam tikrus tikslus, palengviname sau darbą, taip pat suteikiame sau galimybę tobulėti.Naudojimasis Internetu plečia mūsų akiratį, padeda greičiau surasti reikiamos informacijos bei puikiai praleisti laisvalaikį.
Milijonai žmonių viisame pasaulyje kasdien savo veikloje nuolat naudoja kompiuterius. Akivaizdi asmeninių kompiuterių kiekio visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, didėjimo tendencija.
Jau dabar kompiuteris yra ne tik efektyvi gamybos priemonė, intelektualaus darbo įrankis. Kompiuteris iš gamybinių patalpų ateina į namus, kur įvairiems tikslams jį naudoja dideli ir maži šeimos nariai. Jau netolimoje ateityje dauguma civilizuotų žmonių nemažą savo veiklos dalį bus susiejusi su betarpišku bendravimu su asmeniniu kompiuteriu.
Naujos informacijos technologijos itin sparčiai ir netgi pakankamai agresyviai braunasi į žmonių gyvenimo šeimoje, darbo aplinkoje, valstybėje irr pasaulyje sferas. Procesas įgauna svarbią ekonominę, politinę, visuomeninę, socialinę ir buitinę reikšmę.
Laikui bėgant tobulėja visa techninė įranga, tame tarpe ir kompiuteriai atverdami platesnes galimybes.

1. Techninė įranga
Anksčiau kompiuteris buvo griozdiškas, brangus ir prieinamas tik specialistams. Pasirodžius silicio kristalų mikroschemoms, jis pasidarė to

oks mažas, kad įrenginio dydį dažnai lemia tik informacijos įvedimo ir gavimo metodai. Kompiuteris atpigo ir jis pasidarė toks paprastas, jog net visai nepasirengęs žmogus labai greitai įgunda juo naudotis.
2. Kompiuterio sandara
Kad suvoktume atskirų kompiuterio techninės įrangos dalių funkcijas, turime susipažinti su kompiuterio sandara. Tai rinkinys fizikinių prietaisų, vadinamų technine įranga, paklūstančių komandų visumai, kurią vadiname programine įranga (ji naudojama apdoroti informaciją, turinčią tam tikrą duomenų struktūrą). Paprastai kompiuterį sudaro keturi elementai:
Procesorius yra kompiuterio dalys, atliekanti vidinius skaičiavimus ir kontroliuojanti visų kitų įrenginių darbą. Atmintis reikalingą informaciją išlaiko užfiksuotą bet kuriuo metu – kol trunka operacijos ir tarp jų. Įvedimo įrenginys priima duomenys iš išorės, paprastai vartotojo įvedamus klaviatūra. Išvedimo įrenginys – įtaisas, skirtas informacijai išvesti. Tai vaizduoklis, spausdintuvas, braižytuvai, garsiakalbiai, garso koolonėlės ir kt.
3. Informacijos išvedimo įrenginiai
Informacija iš personalinio kompiuterio galima išvesti į kietą diską, diskelius, displėjaus ekraną, spausdintuvą, braižytuvu nubraižyti popieriuje. Didesnei auditorijai informacija gali būti rodoma per specialų PK valdomą skystųjų kristalų transparantą, projektoriumi skaidrėms demonstruoti arba su PK sujungtu specialiu projektoriumi. PK per jame esantį garsiakalbiuką arba per papildomą įrangą gali išvesti ir garsus, pavyzdžiui, griežti melodijas, skaityti tekstą. Iš jo išvedamą informaciją galima įrašyti į videomagnetofoną.
3.1. Displėjai
Displėjai (monitoriai) – įrenginiai vizualiniam informacijos, įvedamos ir išvedamos iš PK atvaizdavimui.
PK displėjuose naudojami elektrininiai vamzdžiai (k
kineskopai) ir plokštieji ekranai. Vaizdo kokybė displėjaus ekrane priklauso nuo jo skiriamosios gebos (eilučių ir stulpelių skaičiaus ekrane), spalvingumo, kadrų dažnio, dažnių juostos.
Vaizdą (televizinį rastrą) taškas pradeda piešti iš kairiojo viršutinio ekrano kampo. Jis vienodu greičiu prabėga ekraną iki dešiniojo krašto, po truputėlį leisdamasis žemyn. Paskui staigiai grįžta prie kairiojo krašto ir pradeda piešti kitą vaizdo eilutę. Taip eilutė po eilutės jis piešia vaizdą iki ekrano apačios, o ja pasiekęs baigia piešti kadrą ir vėl pradeda naują.
Kiekvienas displėjus gali dirbti dviem režimais: tekstiniu ir grafiniu.
Tekstiniame režime displėjus sąlyginai dalinamas į 25 eilutes po 80 ženklų kiekvienoje eilutėje. Faktiškai kiekvienoje eilutėje galima patalpinti 256 simbolius. Tada, kai simbolių skaičius eilutėje viršija 80, prasideda ekrano postūmis į kairę. Kai kurių modifikacijų monitoriai gali turėti ne 25, bet 43 (EGA ) ir 50 (VGA ) eilučių. Kiekvieno simbolio vietą displėjuje gali atitikti sava spalva. Tai leidžia daryti įvairiaspalvius užrašus.
Grafiniame režime į ekraną galima išvesti paveiksliuką, t.y.grafinį sudėtingo objekto vaizdą.

3.1.1. Displėjų kineskopai
Nors elektroniniai vamzdžiai atsirado jau prieš 80 metų, bet ir dabar jie bene geriausiai perteikia tiek nespalvotus, tiek spalvotus vaizdus, yra palyginti nebrangūs. Tačiau jie yra didelių matmenų, suvartoja daug energijos, mechaniškai neatsparūs, todėl tinka tik kabinetiniams PK. Displėjų kineskopų skiriamoji geba yra didesnė negu televizorių. Kadangi į PK displėjaus ekraną žiūrima ilgai ir atidžiai, jis ne

eturi varginti akių. Nuo skiriamosios gebos priklauso vaizdo aiškumas. Didinant skiriamąją gebą, mažėja taško (Pixel) matmenys, kartu ir ekrano šviesumas, atsiranda mirgėjimas, kuris šalinamas didinant kadrų ir eilučių skleidimo dažnius. Kol kas daugiausiai yra gaminama spalvotų displėjų, turinčių 15 colių įstrižainės ekranus. Gana populiarus yra 17, 20 ir 21 colio įstrižainės displėjai. Jų skiriamoji geba iki 1600×1280 taškų. Geriausi yra „Trinitron“ kineskopai. Specialiems tikslams gaminami displėjai su dar didesniais ekranais, turinčiais daugiau negu 2000×2000 taškų. Specialūs nespalvotieji displėjai turi 4096×3300 ir daugiau taškų ekranus. Jie naudojami medicinos aparatūroje, taip pat leidyboje šriftų kontrolei.
3.1.2. Plokštieji ekranai
Kišeniniams ir nešiojamiems PK naudojami plokštieji nespalvotieji ir spalvotieji, daugiausia skystųjų kristalų ekranai. Skystųjų kristalų ekranai vartoja mažiausiai energijos, yra lengvi ir pigūs. Didžiausi jų trukumai – inertiškumas ir prastesnis skaitomumas – sėkmingai šalinami.
3.1.3. Skystųjų ekranų plokštieji ekranai
Skystųjų kristalų ekranuose, angliškai vadinamuose LCD (Liquid Cristal Display), panaudojama kai kurių skystųjų kristalų ilgų molekulių savybė orientuotis išilgai jas veikiančio elektroninio lauko. Tai vadinamas TN (Twisted Nematics) efektas. Tokie buvo pirmieji skystųjų kristalų ekranai. Dėl blogo kontrastingumo ir siauro matymo kampo jie buvo sunkiai įskaitomi, turėjo melsvą atspalvį, o dėl inertiškumo juose išnykdavo kiek greičiau judantys objektai. Geresni yra DSTN( Dual Super Twist Nematics) ekranai. Toks ekranas yra baltas ir kontrastingas, gali atvaizduoti 16 pilkumo lygių. DSTN ekranai naudojami ir
r spalvotuosiuose displėjuose. Tuomet vietoje vienos ląstelės yra trys, turinčios raudoną, žalią ir mėlyną filtrus, tačiau jie per mažai kontrastingi, kad būtų galima gauti gerą spalvotą vaizdą. Lengvesni ir todėl plačiau naudojami yra FSTN (Film STN) ekranai. Juose tarp stiklo ir poliarizatoriaus yra įtempta speciali polimerinė plėvelė, kuri padidina kontrastingumą ir panaikina spalvų iškraipymus. Tokie displėjai gali atvaizduoti daugiau negu 265 spalvas. Kalbama apie plokščiuosius ekranus galinčius atvaizduoti net 16×106 atspalvių, taip pat apie 800×600 taškų ekranus.
3.2. Spausdintuvai (printers)
Spausdintuvai – skirti informacijos spausdinimui. Kiekviename spausdintuve yra ROM su plačiausiai vartojamu šriftu simbolių etalonų rinkiniais. Į juos galima įdėti papildomos ROM su kitu šriftų rinkiniais. Be to į spausdintuvo RAM galima įkrauti savo šriftus iš PK.
Spausdintuve esantis RAM ne tik sudaro sąlygas naudotis savais simboliais, bet ir leidžia PK, įrašius į ją informaciją, tęsti darbą, nelaukiant, kol ši informacija bus atspausdinta. Spausdintuvai turi nuo kelių Kb iki kelių Mb talpos RAM.
Plačiausiai naudojami spausdintuvai, spausdinantys 80 (A4) ir 132 (A5)simbolių pločio dokumentus.
Spalvotas vaizdas baltame popieriuje gaunamas maišant žalsvus (Cyan), rožinius (Magenta), geltonus (Yellow) ir juodus dažus.
Pagal spausdinimo būdą spausdintuvai yra:
• Adatiniai – matriciniai
• Plaktukiniai
• Terminiai
• Rašaliniai
• Lazeriniai
3.2.1. Adatiniai matriciniai
Šių spausdintuvų spausdinimo galvutė turi vieną ar kelias vertikalias eilutes metalinių adatėlių (nuo 9 iki 24) ir spausdinimo metu paveikiamos atitinkamos adatėlės nupiešia reikalingą simbolį, mušdamos į popierių per dažančia juostelę, t.y. vaizdas yra sudaromas iš taškų.
Šiuolaikinių adatinių spausdintuvų darbo greitis svyruoja nuo 120 iki 530 simbolių per sekundę. Šiais spausdintuvais spausdinamų dokumentų savikaina yra mažiausia, tačiau jie dirba labai triukšmingai.
Skiriami du pagrindiniai spausdintuvų tipai pagal spausdinamos eilutes plotį: siauri (20 cm) ir platūs (apie 34 cm).
Spausdintuvas gali spausdinti raides keliais šriftais:
Ryškumas: normalus, riebus (Emphasized);
Formatas: normalus, suspaustas (condensed), platus (double width), su pabraukimu (underlining), indeksinis viršuje ar apačioje eilutes (superscript/subscript).
Spausdintuvas turi keletą jungiklių su šviesos indikacija. Įjungus elektros tinklo jungiklį(ON/OFF), po kelių sekundžių įrenginys paruošiamas spausdinimui. Apie tai signalizuoja indikatorius (POWER). Nesant spausdintuve popieriaus, vartotojui signalizuoja indikatoriai: READY, PAPER OUT. Popierių traukia guma apvilktas velenėlis.
Mygtukas OFF LINE prijungia spausdintuvą prie kompiuterio arba perjungia jį autonominiam darbui.
Paruošti popierių spausdinimui naujoje eilutėje galima paspaudus mygtuką LINE FEED, o naujame puslapyje – FROM FEED.
Šiuolaikinių adatinių spausdintuvų darbo greitis svyruoja nuo 120 iki 530 simbolių per sekundę. Jų skiriamoji geba yra iki 360×360 taškų viename colyje, o – RAM nuo kelių iki kelių dešimčių Kb. Greitieji spausdintuvai turi kelias spausdinimo galvutes.
3.2.2. Plaktukiniai spausdintuvai.
Jie dirba panašiai kaip rašomoji mašinėlė. Šie spausdintuvai negali spausdinti grafinės informacijos, be to iškyla didelių problemų dėl šriftų, todėl praktiškai jie beveik nenaudojami.
3.2.3. Terminiai spausdintuvai
Šiems spausdintuvams naudojamas specialus terminis popierius, kuris spausdinimo metu nuo karščio patamsėja. Šių spausdintuvų eksploatacija brangi, nes reikalingas specialus popierius.
3.2.4. Rašaliniai spausdintuvai
Rašaliniai spausdintuvai dirba tyliai, nes spausdina neliesdami popieriaus, taškais purkšdami specialų rašalą. Jie spausdina geriau, o kainuoja panašiai kaip ir adatiniai. Tačiau palyginti brangus yra rašalas, kurį kai kada tenka keisti kartu su spausdinimo galvute, todėl šių spausdintuvų eksploatacija brangesnė.
Spausdintuvams naudojamas skystas arba plastiškas rašalas. Jis purškiamas tolydžiai arba impulsais. Purškiant tolydžiai, labai smulkūs rašalo lašeliai purškiami visą spausdinimo laiką (daugiau negu 50000 lašelių per sekundę). Purškiant impulsais, lašelis rašalo yra išpurškiamas atėjus elektroniniam signalui. Naudojant skystąjį rašalą, spausdinimo kokybė labai priklauso nuo popieriaus. Mažiau jautrus popieriui ir kontrastingesnis yra pigmentinis rašalas.
Plastiškas rašalas skystėja šildomas specialiame rezervuare. Po to per šildomą galvutę purškiamas lašeliais (impulsais) ant popieriaus, kur jis vėl sukitėja. Šis rašalas neįsigeria į popierių ir jame neišsilieja, be to, jis negaruoja, nekinta jo klampumas, todėl neužsikemša purkštukai.
Rašalinių spausdintuvų skiriamoji geba yra iki 720×720 taškų colyje, darbo greitis 100 – 300 simbolių per sekundę, RAM nuo 32 iki 512 Kb.
3.2.5. Lazeriniai spausdintuvai
Pirmąjį lazerinį spausdintuvą 1983 m. pabaigoje pagamino firma HEW – LETT PACKARD.
Lazerinis spausdintuvas spausdina visą puslapį iš karto, kaip kopijavimo aparatas. Prieš tai jis, be abejo, pasiruošia tokiam spausdinimui.
Lazeriniai spausdintuvai turi turėti talpią operatyviąją atmintį. Spausdinant tiktai tekstą, pakanka 512 Kb RAM. Vaizdams skaudinti jos reikia daug daugiau.
Lazerinis spausdintuvas, kaip ir kiti, dirba dviem režimais: teksto, grafiniu.
Padindinės techninės charakteristikos: spausdinimo greitis 2-24 psl/min; atmintis 0,5-16 Mb, taškų spausdinimo tankis iki 1200 taškų colyje.
Lazerinis spausdintuvas ir naudojami dažų milteliai yra palyginti brangūs , todėl spausdinti lazeriniu spausdintuvu yra brangiau negu rašaliniu ar terminiu spausdintuvais. Tačiau jis skaudina geriau.
3.3. Braižytuvai (Plotters)
Braižytuvu (braižikliu) vadinamas įrenginys, skirtas grafinės informacijos išvedimui ant popieriaus taškiniu būdu, braižo popieriuje brėžinius.
Braižytuvai pagal brėžinio formatą skirstomi į tris grupes: mažo formato, vidutinio formato ir didelio formato. Pagal piešimo būdą skiriami vektoriniai ir rastriniai braižytuvai.
Vektoriniai braižytuvai yra pieštukiniai. Imituodami braižytoją jie braižo linijomis vienu metu ar keliais skirtingų spalvų pieštukais.
Rastriniai braižytuvai veikia panašiai kaip spausdintuvai. Jie būna elektrostatiniai, terminiai, rašaliniai, adatiniai. Šie braižytuvai dažniausiai būna lygiagretus ir spausdina iš karto visame dokumento plotyje.
Seniausiai ir plačiausiai naudojami yra pieštukiniai braižytuvai . jie yra kompaktiški ir gali braižyti didelio formato brėžinius. Pieštukiniai braižytuvai yra universalūs, nelabai brangūs, tinka ir mažų, ir didelių formatų dokumentams, tačiau palyginti lėtai veikia. Piešimo greitis – nuo 7,5 iki 80 cm/s. Adresuotoji skiriamoji geba svyruoja tarp 0,015 ir 0,1 mm. Pakartotinio braižymo tikslumas yra nuo 0,1 iki 0,2 . Braižytuvuose naudojami 8, 16 ir net 32 bitų mikroprocesoriai ir talpios buferinės atmintys. Panašiai veikia ir pjaustytuvai, tik juose vietoje pieštuko yra įtvirtintas specialus peiliukas.
Elektrininių braižytuvų galvutė įelektrina tam tikras popieriaus vietas, kad jos pritrauktų dažus. Jie yra spalvoti, turi didelę skiriamąją gebą (daugiau kaip 300 taškų colyje), veikia gerokai greičiau negu pieštukiniai, tačiau brangūs ir jiems reikia specialaus popieriaus, kurio paviršius padengtas dielektriko sluoksniu.
Elektrografinis braižytuvas gali būti lazerinis spausdintuvas arba įrenginys, į kurio būgną informacija įrašoma ne lazeriu, o dokumento pločio spinduolių liniuote. Vienas spinduolis atitinka vieną tašką.
Terminiai braižytuvai nebrangūs, spalvoti, tačiau veikia palyginti lėtai, mažesnė jų skiriamoji geba. Jiems reikia specialaus popieriaus arba spausdinimu juostelės.
Rašaliniai braižytuvai analogiški spausdintuvams. Nuosekliems adatiniams braižytuvams naudojamos galvutės, turinčios ne mažiau kaip 24 adatas. Jie yra analogiški LQ spausdintuvams.
3.4. Garso įtaisai
3.4.1. Garso plokštės ir garsiakalbiai
Aukštos kokybės garsui atkurti naudojami specialieji grandynai montuojami atskiroje garso plokštėje . Tokia plokštė sugeba įrašyti ir atkurti monofoninius ir stereofoninius signalus, atkurti garso failus, užtikrindama kokybę, artimą kompaktinių diskų garso kokybei.
Asmeninių kompiuterių sisteminėse plokštėse yra integriniai grandynai, atliekantys garso valdymo kanalo funkcijas. Prie jų jungiamas didelės varžos mažų matmenų garsiakalbis. Garso generatoriaus vaidmenį atlieka specialieji programiškai valdomi integriniai grandynai. Taip atkuriamos nesudėtingos melodijos, o procesorius tuo pat metu gali dirbti kitą darbą. Standartinis garso kanalas kompiuteryje palydi įspėjimus apie klaidas, primena apie save sistemos kelties metu.
Garsiakalbiai būna labai įvairių modifikacijų. Tai gali būti arba atskiros mažos garso kolonėlės, arba tiesiog ausinės. Taip pat jie gali būti įtaisyti į ekraną ar sisteminį bloką. Visiems jiems bendra tai, kad jais išgaunamas garsas. Kai kurių garsiakalbių priekinėje sienelėje yra įtaisyta garso stiprumo reguliavimo rankenėlė, visų modelių garsiakalbių garsas gali būti reguliuojamas tiesiog kompiuterio ekrane.

Išvados
Kaip žinome išvesties įrenginiai kaip ir visa kita kompiuterinė įranga turi daug privalumų ir kiek mažiau trūkumų, tačiau visuomenė sparčiai ją tobulina.
Išvesties įrenginių paskirtis – apdoroti informaciją išvesti iš kompiuterio sisteminio bloko. Išvesties įrenginiai yra: displėjai, specialieji projektoriai, spausdintuvai, braižytuvai, garsiakalbiai ir t.t.
Kultūrą vis labiau užplūsta informacija, tačiau vis mažesnė jos dalis būna reikšminga ir suvokiama konkrečiam individui. Informacijos srautai veikia atskirų tautų kultūras, vis spartesni atskirų kultūros elementų perėmimo, atmetimo, suvienodėjimo tempai. Atskirų kultūrų išlikimas bei plėtotė informacinėje visuomenėje tampa problematiškas. Šis procesas ypač aktualus santykinai mažoms tautoms, nes minėti procesai gali užgožti jų kultūrinius pasiekimus ir tradicijas.
Pateiktos penkios informacinės visuomenės sampratos alternatyvos parodo, kaip sunku vienareikšmiškai apibrėžti informacinę visuomenę ir atskiro individo vietą joje.
Viena iš pagrindinių informacinės visuomenės kūrimo problemų yra ta, kad procesas yra labai dinamiškas ir vystosi bei plėtojasi taip greitai, kad sunku spėti atlikti sociologinius, kultūrinius proceso raidos ir galimų rezultatų bei pasekmių tyrimus. Tai nėra gerai, siekiant procesą aiškiai valdyti, prognozuoti jo teigiamas ir neigiamas puses.
Ypač didelis informacijos technologijų vaidmuo prognozuojamas plėtojant demokratinį valstybės valdymą. Kalbama apie elektroninę demokratiją, kai eilinis rinkėjas per Internetą gali nuolat gauti jam aktualią informaciją apie ruošiamus ir priimamus nutarimus, potvarkius, įstatymus įvairiuose valdymo lygmenyse. Gautą informaciją galima išnagrinėti ir savo pasiūlymus perduoti į atitinkamas institucijas. Reikiamai sutvarkius įstatymus, elektroninės demokratijos principai gali iš esmės pagerinti valstybės valdymą.

Literatūra
1. Kompiuterių taikymas. Paskaitų konspektas aukštesniųjų mokyklų studentams. Klaipėda, 2000
2. RUTKAUSKIENĖ, Danguolė. Įvadas į kompiuterių pasaulį.
3. Kompiuteris, pirmieji žingsniai. Kaunas, 2000

Leave a Comment