KOMPIUTERIŲ TIPAI

TURINYS
KOMPIUTERIŲ TIPAI 1
ASMENINIAI KOMPIUTERIAI 4
MIKROKOMPIUTERIAI 5
MINI KOMPIUTERIAI 5
UNIVERSALIEJI KOMPIUTERIAI 6
DARBO STOTYS 6
LITERATŪRA 11KOMPIUTERIŲ TIPAI
Kompiuteriai dažniausiai skirstomi pagal naudojamą procesorių, magistralę, mobilumą ir pajėgumą. IBM PC tipo kompiuteriai turi firmos Intel arba firmų AMD, VIA sukonstruotus procesorius.
Pagal mobilumą kompiuteriai skirstomi į kišeninius (HPC – Handheld PC, Palmtop), nešiojamuosius (Notebook, Laptop) ir kabinetinius (Deskop), o pagal pajėgumą – į asmeninius ir profesionaliuosius.
Kišeniniai kompiuteriai yra autonomiški, telpa kišenėje, lengvi, turi sensorinį skystūjų kristalų ekraną ir elektroninę perrašomą (Flash) pastoviają atmintį, vadinamą elektroniniu disku. Kai kurie jų neturi klaviatūros ir yra valdomi tam tikrose vietose paaliečiant ekraną arba ant jo specialiu pieštuku parašant komandas.
Nešiojamieji kompiuteriai taip pat yra autonomiški, turi klaviatūrą, daugiaspalvį skystūjų kristalų ekraną, diskinį ir CD arba DVD ROM kaupiklius, talpią RAM.
Kabinetiniai kompiuteriai yra stacionarūs, didesni ir sunkesni. Jų monitoriai dažniausiai turi elektroninį vamzdį. Jau gaminami skystųjų kristalų ekranai, skirti kabiniatiniams kompiuteriams, tačiau jie palyginti brangūs ir todėl kol kas nelabai paplitę.
Šiuolaikinis asmeninis kompiuteris turi 64 – 128 MB RAM, vieną disketinį kaupiklį, 15 – 20 GB diską, Celeron, Pentium III arba ekvivalentišką firmų AMD ar VIA 0,7 – 1,3 GHz procesorių, (CCD – ROM ar CD – RW) arba DVD – ROM kaupiklį, modemą, garso plokštę, 15 – 17 colių spalvotajį monitorių.
Šiuolaikinis profesionalusis kompiuteris turi sparčiają Athlon, Pentium III ar Pentium IV procesorių veikiantį ne mažesniu kaip 1 GHz dažniu, ne mažesnės kaip 128 – 256 MB talpos RAM, talpesnį negu 20

0 GB diską, daugiau laisvų jungčių papildomoms plokštėms įdėti, taip pat 17 – 21 colio monitorių.ASMENINIAI KOMPIUTERIAI
Pirmieji asmeniniai kompiuteriai buvo skirti vienam vartotojui dirbti namuose ar įstaigoje. Dabar asmeniniai kompiuteriai gaminami labai įvairios paskirties ir sudėtingumo – nuo paprastų ir pigių nedidelio greičio namų kompiuterių su nedidele atminties apimtimi ir mažos talpos duomenų saugojimo atminties įrenginiais ar tinklo kompiuterių – vadinamųjų „interneto dėžių“, kuriems nereikia talpių standžiųjų diskų, labai sparčių mikroprocesorių ir didelės atminties apimties, iki didelio greičio kompiuterių su galingais mikroprocesoriais, talpiais duomenų saugojimo atminties įrenginais, aukštos skiriamosios gebos vaizdų sistemomis, skirtomis grafiniams, projektavimo, leidybos darbams atlikti. Asmeniniai kompiuteriai jungiami į didelio greičio tinklus, kad ir nutolę vienas nuo kito vartotojai galėtų efektyviai keistis informacija ar naudotis informacija, sukaupta dideliuose tinklo duomenų serveriuose. Asmeninius kompiuterius gamina šiios kompanijos: IBM, Compag, Hewlett Packard, Dell, Gateway, Apple, Toshiba ir kt.
1976 m. amerikiečiai – Steveas Wozniakas ir Steveas Jobsas – surinko, kaip pasakojama, garaže pirmajį asmeninį kompiuterį, kurį pavadino Apple I:
1977m. jie įkūrė kompaniją Apple ir pagamino kompiuterį Apple II, kuris buvo plačiai naudojamas
namuose, įstaigose, verslo reikalams. Šio kompiuterio populiarumas ypač išaugo po to, kai į jį
pirmą kartą buvo įdiegta programinė įranga – skaičiuoklė (elektroninė lentelė) VisiCalc. Vėliau paplito ir kitų kompanijų asmeniniai kompiuteriai: Atari 500, Amiga, Commodore PET.
1981 m. kompanija IBM, panaudodama mikroprocesorių In
ntel 8088, sukūrė pirmajį pramoninį asmeninį kopiuterį, kurį pavadino IBM PC:
Šis kompiuteris tuo metu buvo greitesnis už kitus, turėjo 5,25 colio diametro lanksčiųjų diskelių, LD įrenginį ir kompanijos Microsoft operacinę sistemą MS DOS bei IBM operacinę sistemą PC DOS. Daugelis kompanijų taip pat kūrė asmeninius kompiuterius pagal IBM standartą, todėl jų kompiuteriai vadinami suderinamais su IBM PC.
1983 m. IBM sukūrė kompiuterį IBM PC XT, panaudodama modernesnį Intel 8086 mikroproce-sorių. Tais pačiais metais kompanija Apple sukūrė asmeninį kompiuterį Lisa, kuriame pirmą kartą buvo panaudota integruota programinė įranga ir grafinė vartotojo aplinka.
1984 m. IBM išleido asmeninį kompiterį IBM PC AT dar pažangesniu Intel 80286 mikroprocesoriumi.
Tai pačiais metais Apple sukūrė asmeninį kompiuterį Macintosh, kuris pradėjo Macintosh kompiuterių seriją.
1986 m. firma Compag pagamino asmeninį kompiuterį Compag su Intel 80386 mikroprocesoriumi.
Taigi kaip matoma laikui bėgant asmeninių kompiuterių galimybės labai sparčiai augo ir jau 1999 m. vasarą kompanija AMD sukūrė mikroprocesorių Athlon, dirbantį 600MHz, 750MHz dažniais, ir pirmą kartą istorijoje aplenkė Intel kompaniją, pateikdama vartotojams didesnio taktinio dažnio mikroprocesorių, su kuriuo gruodžio mėnesį prekyboje pasirodė kalėdiniai Compag ir Cyber Max kompiuteriai.
Pastarojo meto technologijos leidžia kurti vis greitesnius mikroprocesorius, tačiau asmeniniai kompiuteriai nebūtinai turi būti gaminami naudojant didžiausio taktinio dažnio mikroprocesorius. Tai priklauso nuo asmeninio kompiuterio paskirties, t.y. kokioms problemoms ar uždaviniams spręsti jis bus na
audojamas:
kurti tekstiniams ar skaitmeniniams dokumentams, ruošti duomenų ataskaitoms internete, atlikti moksliniams tyrimams ir kt.MIKROKOMPIUTERIAI
Tai kompiuteriai, kurie priklauso ketvirtajai kopiuterių kartai ir skirti vienam vartotojui. Jie paprastai jungiami į kopiuterių tinklą, kad galėtų bendrai su kitais vartotojais dalytis galingo kompiuterio resursais – duomenimis, programine įranga, išoriniais įrenginiais. Labai dažnai terminas mikrokompiuteris vartojamas kaip asmeninio kompiuterio sinonimas. Tačiau taip gali būti vadinamas ir bet koks kitas mažas ar net galingas kompiuteris, kuris gali būti traktuojamas kaip darbo stotis, skiriama grafiniams ir mokslinių tyrimų darbams atlikti. Pirmą kartą terminas mikrokompiuteris buvo pritaikytas kompiuteriams, kurių centrinio procesoriaus funkcijas atliko mikroprocesorius – procesorius, realizuotas vienoje silicio plokštelėje.
Pirmasis mikroprocesorius buvo sukurtas 1971 m. JAV, kompanijoje Intel. Pirmajai mikroprocesorių kartai galima priskirti mikroprocesorius Intel 8080, Zilog Z80, Motorola 68000, Rockwell 6502. Dabar populiariausi mikroprocesoriai Intel x86, Intel Pentium III Coppermine, Pentium 4, Cyrix, Motorola 680x, AMD Athlon ir su jais suderinami Power PC, Alpha, MIPS, SPARC, kuriuos turi mikrokompiuteriai, mini kompiuteriai, darbo stotys, taip pat universalieji kompiuteriai ir superkompiuteriai.MINI KOMPIUTERIAI
Tai vidutiniai kompiuteriai, kurie priklauso trečiajai kompiuterių kartai ir gali dirbti kaip atskiros darbo stotys arba daugiavietė sistema – prie jos gali būti jungiama keletas dešimtčių terminalų ar asmeninių kompiuterių.
Mini kompiuteriai priklauso trečiajai kompiuterių kartai. Juos konstruojant buvo sukurta pirmoji programinė įranga, skirta vartotojui bendrauti su kompiuterine si
istema – operacinė sistema, OS. Svarbiausios mini kompiuterių gamintojos yra šios kompanijos: IBM, Digital, Tandem, Data General.UNIVERSALIEJI KOMPIUTERIAI
Tai galingi kompiuteriai. Iki 1960 m. jie buvo vadinami didžiosiomis skaičiavimo mašinomis. Šie kompiuteriai dar skirstomi į didelius, vidutinius ir mažus. Didelių universaliųjų kompiuterių laisvosios kreipties atmintis RAM yra gigabaitų (GB) eilės, o saugojimo įrenginiai talpina terabaitus (TB) duomenų. Kompiuterių tinkluose prie didelių universaliųjų kompiuterių, naudojamų kaip serveriai, kurie saugo milžiniškus duomenų kiekius ir daug programinės įrangos, jungiami mažesni kopiuteriai. Jie vadinami ryšių procesoriais, kuriuose įdiegta programa leidžia vartotojui prisijungti prie tinklų, padeda bendrauti su didelės galios kompiuteriais. Dideli universalieji kompiuteriai aptarnauja šimtus ar net tūkstančius vartotojų.
Nors vieni mokslininkai prognuozuoja, kad universalieji kompiuteriai išnyks, kiti – kad niekada neišnyks, tačiau dabar jie dar naudojami svarbioms ir sudėtingoms problemoms spręsti.
Kompanija IBM yra sukūrusi universaliųjų kompiuterių jungimo į kompiuterių tinklus architektūros protokolą SNA – hierarchinę sistemą, kurią visiškai valdo centrinis kompiuteris – universalusis kompiuteris, atliekantis tinkle serverio, prie kurio gali būti prijungta net 3270 terminalų ar asmeninių kompiuterių, funkcijas.
Svarbiausios universaliųjų kompiuterių gamintojos yra šios kompanijos: IBM, Control Data, Honeywell, Unisys, Sun, Digital, Hitachi Data Systems, Amdahl ir kt. IBM – viena stambiausių kompanijų, gaminančių įvairios paskirties universaliuosius kompiuterius.DARBO STOTYS
Tai vienam vartotojui skirti kompiuteriai, kurie turi mažesnę galią negu mini kompiuteriai, bet yra galingesni už mikrokompiuterius. Jie dažnai naudojami grafiniams projektavimo darbams, modeliavimui, moksliniams tyrimams, leidybinėse sitemose, finansų, komercijos, pramonės srityse. Šiuose kopiuteriuose dažniausiai naudojamos sudėtingos taikomosios programinės įrangos: CAD, CAE.
Darbo stotys yra RISC architektūros mikroprocesorius turintys kompiuteriai, kuriose veikia įvairios operacinės sitemos. Darbo stotis gamina grupė kompanijų:
SUN Mikrosystems, IBM, Digital Research, Silicon Graphics Inc, Apple ir kt. 1994 m. IBM sukūrė superkompiuterines, mini kompiuterines, darbo stočių tipo RS/6000 sistemas, kuriose panaudojo kompanijų aljanso IBM, Apple, Motorola sukurtus RISC architektūros Power PC mikroprocesorius. Jie yra daug spartesni už kompanijos Intel gaminamus mikroprocesorius. Taip pat gaminamos stotys su Intel sparčiais mikroprocesoriais Pentium III, Pentium 4, Intel Itanium.
Drabo stočių gamintojai tobulina šiuos kompiuterius didindami jų galią, t.y. naudodami vis galingesnius mikroprocesorius ir spartesnes magistrales, taip pat rūpindamiesi jų dizaino patrauklumu. Vienos iš naujausių ir moderniausių kompanija Silicon Graphics Inc.
SUPERKOMPIUTERIAI
Tai kompiuterių pasaulio milžinai, kurie turi nepaprastai greitus procesorius ir todėl gali abdoroti milžiniškus duomenų kiekius labai dideliu greičiu – tūkstančiais milijonų instrukcijų per sekunde. Jie įrengiami specialiose patalpose. Superkompiuteriai naudojami moksliniams tyrimams atlikti ir ypač sudėtingoms problemoms spręsti:
• Fizikoje – kietųjų kūnų dalelių judėjimui modeliuoti,
• Chemijoje – atomo branduolinėms reakcijoms modeliuoti,
• Astronomijoje – galaktikų matmenims ir planetų orbitoms, atstumams tarp planetų, planetų judėjimo viena kitos atžvilgiu tvarkaraščiams ir kt. sakičiuoti,
• Lėktuvams kurti – projektuoti, modeliuoti bandomuosius skrydžius,
• Automobiliams projektuoti, automobilių avarinėms situacijoms modeliuoti ir kt.,
• Žemėje ir jos aplinkoje vykstantiems procesams modeliuoti:
1. visatos tyrimų srityje – erdvėlaivius projektuoti, jų skrydžiams modeliuoti,
2. meteorologijos srityje – orams, uraganams, potvyniams, vulkanų išsiveržimams prognozuoti,
3. okeanografijos srityje – vandenynų povandeninėms srovėms, ledkalniams, jų judėjimui, taip pat florai ir faunai tyrinėti.
Pirmajį superkompiuterį sukūrė 1976 m. amerikiečių mokslininkas Seymouras Crayus. Jo įkurta kompanija Cray Research sukūrė visą grupę superkompiuterių CRAY:
CRAY SV1, CRAY C90,
CRAY MTA, CRAY Y-MP8E,
CRAY T3E, CRAY X-MP,
CRAY T90, CRAY-2,
CRAY J90, CRAY-1.
Norėdami pademonstruoti superkompiuterių galią, du amerikiečių mokslininkai informatikai Gregory ir Davidas Chudnowskiai pasiekė rekordą apskaičiavę konstantai pi po kablelio 480 milijonų reikšmių, kurioms atspausdinti reikėtų 600 mylių ilgio popieriaus lakšto. JAV Okeanografijos institutas turi du superkompiuterius CRAY T3E su 544 procesoriais ir CRAY Origin 2000 su 188 procesoriais, kurie naudojami įvairioms Ramiojo vandenyno problemoms spręsti: florai, faunai, potvyniams, srovių tėkmei ir kt. tyrinėti. CRAY Research superkompiuteriai yra ne tik unikalios struktūros bei architektūros, bet ir išskirtinio dizaino.
Pastarojo meto superkompiuteriai – tai daugiaprocesės sistemos, turinčios tūkstančius dirbančių mikroprocesorių, kurie vienu metu apdorodami duomenis atlieka masinį lygiagretujį duomenų apdorojimą arba lygiagrečiuosius skaičiavimus. Kiekvienas mikroprocesorius turi tik jam pavaldžią atmintį, kurioje gali būti skirtingų operacinių sistemų ir skirtingų taikomųjų programų kopijos. Tai tarsi atskiros kompiuterinės sistemos, sujungtos tarpusavyje didelio greičio ryšiais.
Superkompiuteriu sprend.žiama sudėtinga problema suskaidoma į atskiras dalis taip, kad kiekviena iš tų dalių galėtų būti nagrinėjama nepriklausomai nuo kitos tuo pačiu metu.
Kompanija IBM pakeitė legendinių CRAY superkompiuterių projektavimo sanpratą. IBM superkompiuterį sudaro standartinių modulių sistema, kurioje kiekvienas modulis yra tarsi atskiras kompiuteris, turintis mikroprocesorių, atmintį ir netgi skirtingas operacines sistemas, jei jos reikalingos konkrečiam uždaviniui spręsti. Kiekvienas toks superkompiuterio modulis atlieka sprendžiamos problemos tam tikras užduotis ar jų fragmentus. Modulius vienija specialus techninis įrenginys – komutatorius.
Standartinėje superkompiuterio spintoje telpa 16 modulių. Superkompiuteryje gali būti nuo 2 iki 128, taip pat 256, 512 ar net daugiau modulių. Pavyzdžiui, JAV energetikos sitemą valdo 512 modulių superkompiuteris milžinas. IBM superkompiuteris RS 6000SP, turinčiu 488 procesorius ir 6 terabaitų talpos standujį diską, pasiektas duomenų rūšiavimo rekordas. Vieno trilijono baitų dydžio masyvas buvo išrūšiuotas didėjimo tvarka per 17 minučių. Žmogus, norėdamas vien tik surašyti visus tuos skaičius popieriuje, turėtų dirbti apie 1300 metų. Modulinė superkompiuterių sistema pasižymi beveik neribotomis tobulinimo galimybėmis.
Kompanija IBM sukūrė superkompiuterį Blue Pacific, kuris turi 2,6 trilijonų baitų atmintį ir yra skirtas JAV Kongreso bibliotekos knygoms saugoti. Kitas IBM superkompiuteris Deep Blue, laimėjęs šachmatų partiją prieš pasaulio šachmatų čempioną Garį Kasparovą, turėjo 32 modulius.
JAV Kalifornijos valstijos šiaurėje esančioje Lorenco Livermoro nacionalinėje laboratorijoje nuo 2000 m. dirbama didžiausiu pasaulyje IBM superkompiuteriu ASCI White, turinčiu 8192 procesorius ir atliekančiu 12,3 teraflopų operacijų. Jis kainuoja 100 milijonų dolerių, užima dviejų krepšinio aikštelių plotą ir sunaudoja tiek elektros energijos, kiek jos užtektų mažam miesteliui. ASCIWhite modeliuoja branduolinių sprogimų situacijas, tyrinėja Žemės atmosferos būseną ir prognozuoja ją 50-čiai metų į priekį bei sprendžia daug kitų globalinių mokslo problemų.
Iki 2002m. galingiausias ir didžiausias buvo superkompiuteris ASCIWhite. 1997 m. pradėtas mūsų planetos Žemės modeliavimo projektas, kuriame dalyvavo daugelio šalių mokslininkai, dirbantys įvairiose mokslo srityse, pramonės organizacijos ir pradedant japonų tautai 2002 m. balandžio mėn. Visuomenei buvo pateiktas pats greičiausias pasaulyje superkompiuteris Earth Simulator, skirtas Žemės globalioms problemoms spręsti ir jų galimam poveikiui žmogui analizei atlikti ir prognozei nustatyti:
• oro anomalijos: šiltos žiemos, vėsios vasaros, sunkus sniegas, miškų nykimas,
• žemės plutos judėjimas: žemės drebėjimai, vulkanų išsiveržimai,
• globalaus oro atšilimo priežastys: išmetamos į aplinką sudegusios degalų liekanos, oro taršos padarinys – rūgštus lietus.
Superkompiuteris Earth Simulator sudarytas iš 640 superkompiuterių, sujungtų į didelio greičio tinklą. Kiekvienas iš 640 superkompiuterių turi 8 procesorius, kurių kiekvienas atlieka 8 GFlops operacijų per sekundę ir turi po 16 GB atminties. Bendras slenkančiuoju kabeliu atliekamų operacijų skaičius per sekundę – 40 TeraFlops. Lituvoje taip pat yra IBM superkompiuterių. Jų turi Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Lietuvos avialinijos.
KOMPIUTERIAI NEĮGALIESIEMS
Negalia neturi būti kliūtimi siekti išsilavinimo ir integruotis į visuomenę, ieškoti informacijos, ją gauti, skleisti. Šią kliūtį didele dalimi gali pašalinti pati visuomenė, padėdama savo nariams. Labai svarbų vaidmenį šioje srityje vaidina informacijos technologijos. Vienas iš svarbiausių žmogaus poreikių – bendravimas. Neįsivaizduojame savęs negalėdami suprasti kito. Aklieji bendrauja Brailio raštu, kurtieji – rankų gestų kalba. Fiziškai nesveiki žmonės dažnai nevaldo tam tikrų raumenų grupių ar galūnių. Šie žmonės gali kalbėti ir naudodami alternatyvią klaviatūrą, jungiklius bei specialią programinę įranga. Jau šiandien įvairiose. pasaulio šalyse bendrauti su neįgaliaisiais naudojama simbolių kalba, dar vadinama augmentatyviosios komunikacijos kalba. Tai įvairių simbolių kalba. Ji vartojama tada, kai neįgalusis turi kalbėjimo problemų. Lietuvoje tai dar neįprasta bendravimo forma, todėl specialių techninių priemonių jai įgyvendinti turime labai mažai. Neįgaliųjų gyvenime vis didesnį vaidmenį atlieka kompiuteris ir speciali programinė įranga. Ji padeda lavinti įvairius pojūčius ir moko geriau orientuotis aplinkoje, ugdo neįgaliųjų savarankiškumą.
Siekiant pagelbėti silpnaregiams bei akliesiems sukurtos specialios programos šriftui didinti, rašybai Brailio raštu, tekstams skaityti balsu.
Viena iš perspektyviausių balso technologijų naudojimo sričių – suteikiamos įvairios galimybės neįgaliesiems žmonėms. Balso technologijos dažnai esti net vienintelis tokių žmonių integravimo būdas. Neįgaliesiems skirtos balso technologijos iš esmės pagrįstos tais pačiais kalbos apdorojimo technologijų pasiekimais: kalbos atpažinimu, kalbos sinteze ir kartais asmens atpažinimu.
Lietuvos neįgalieji dar nedaug kuo gali pasidžiaugti. Lietuvių kalbai pritaikytų sistemų dar yra labai mažai, bet darbai jau pradėti. Jeigu nekreipsime dėmesio į lietuviškų garsų iškraipymus, skaitymui galima pasinaudoti užsienyje sukurtomis programomis.
Šiuo metu dauguma aklųjų ir silpnaregių Lietuvoje naudoja būtent šias programas. Lietuvoje egzistuojantys sintezatoriai (programiniai) su kitomis programomis bendrauja naudodami Microsoft SAPI ir ekrano skaitymo programa JAWS. Nuo 2001 metų Lietuvoje naudojamas čekų kompanijos Rosasoft sukurtas lietuvių kalbos sintezatorius, kuris kartu su JAWS programa veikia Windows aplinkoje.LITERATŪRA
Valentina Dagienė „INFORMATIKOS PRADMENYS“
Danguolė Janickienė „INFORMATIKA“

Leave a Comment