kompiuterio ytaka vaikams

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
UAB „Factus Dominus“

Interneto, kompiuterinių žaidimų įtaka smurtui prieš vaikus

Tyrimo ataskaita

Kaunas
2005

TURINYS

1. ĮVADAS ..............................3

1.1. Interneto, kompiuterinių žaidimų įtaka smurto prieš vaikus reiškinio didėjimui ..3

1.1.1. Smurtą apibrėžiančios sąvokos .........................3

1.1.2. Prieš vaikus naudojamo smurto priežastys ...................4

1.1.3. Socialiniai ir kultūriniai veiksniai, didinantys smurto prieš vaikus riziką ......4

1.1.4. Masinio informavimo priemonių poveikis vaiko psichikai ..............5

1.1.5. Kompiuterinių žaidimų ir interneto įtaka smurtui prieš vaikus............8

1.2. Vaikų apsaugos nuo smurto internete, kompiuteriniuose žaidimuose politikos ypatumai, pagrindinės kryptys ir rezultatai .......................16

1.2.1. Europos šalių patirtis vaikų apsaugos nuo smurto internete bei kompiuteriniuose žaidimuose srityje ..............................16
1.2.2. Didžiųjų pasaulio vaalstybių patirtis vaikų apsaugos nuo smurto internete bei

kompiuteriniuose žaidimuose srityje.........................25

1.2.3. Lietuvos vaikų apsaugos nuo smurto politikos ypatumai, pagrindinės kryptys ...29

1.2.4. Lietuvos situacijos analizė: vaikų apsaugos nuo žalingos interneto ir kompiuterinių žaidimų įtakos problemos ..............................39

2. TYRIMAS ..............................42

2.1. Metodika ..............................42

2.2. Rezultatai..............................51

2.2.1. Bendros tendencijos ..............................51
2.2.2. 7- 10 metų respondentų ypatumai ............................68
2.2.3. 11- 14 metų respondentų ypatumai ........................... 79
2.2.4. 15- 18 metų respondentų ypatumai ........................... 89
2.2.5. 15- 18 metų respondentų iš pataisos namų ypatumai ................. 99

2.3. Rezultatų aptarimas ..............................109

IŠVADOS .............................. 111
REKOMENDACIJOS BEI PASIŪLYMAI ....................... 111

LITERATŪROS SĄRAŠAS............................ 115
SANTRAUKA .............................. 119
SUMMARY .............................. 120

PRIEDAI .............................. 121

1. ĮVADAS

1.1. Interneto ir kompiuterinių žaidimų įtaka smurto prieš vaikus reiškinio didėjimui

1.1.1. Smurtą apibrėžiančios sąvokos

Smurtas plačiąja prasme reiškia fizinę, psichologinę, seksualinę prievartą, neepriežiūrą.

Fizinis smurtas siaurąja prasme- tai prievarta prieš asmenį: stumdymas, mušimas, sužeidimas, nužudymas.

Psichologinis, emocinis smurtas dažnai susijęs su fizine prievarta. Įžeidžiančiais žodžiais, pastabomis, grasinimais, draudimais, gąsdinimais siekiama asmenį įskaudinti, įbauginti, priversti suvokti priklausomybę nuo skriaudėjo. Hiperglobai būdingas prievartinis siekimas neatitinkančių amžiaus ar

r situacijos kontaktų su vaikais, pernelyg ilgas “vaikiško” auklėjimo periodas, bet kokio savarankiškumo slopinimas. Tai ir siekimas “uzurpuoti” visą vaiko laiką, dėmesį, jo izoliacija nuo bendraamžių. Tai ir jo aptarnavimas, užgaidų tenkinimas, saugojimas nuo bet kokių sunkumų, darbo, perdėta priežiūra ribojant kiekvieną vaiko žingsnį.

Nepriežiūra- dėmesio asmeniui stoka, nesirūpinimas, draudimas lavintis, šviestis, fiziškai vystytis, marinimas badu ir t.t. yra fizinio ir psichologinio smurto dalis. Tai socialinis- pedagoginis vaikų apleistumas.

Lytinis (seksualinis) smurtas – tai priklausomų raidos požiūriu, nebrandžių vaikų ir paauglių įtraukimas į seksualinę veiklą, kurią jie ne visai supranta, į kurią nesugeba tinkamai reaguoti, kuri pažeidžia socialinius šeimos vaidmenų tabu ir kuriais tvirkintojas siekia patenkinti savo seksualinius poreikius ar gauti su šia sritimi susijusį pelną ( 2001 m. Pasaulinės sveikatos organizacijos dokumentas “Integruoto tarpžinybinio požiūrio į vaikų iššnaidojimą gairės”).
Pagal Finkelhor ir Korbin, vaikų seksualinė prievarta- tai ne tik seksualiniai veiksmai, kuriais patenkinamas suaugusiojo lytinis potraukis, bet ir tie, iš kurių suaugęs gauna materialinę naudą (vaikų pornografija ir prostitucija). Ši sąvoka apjungia išprievartavimą arba mėginimą išprievartauti, seksualinį tvirkinimą, vaiko panaudojimą pornografijai, lytinių organų demonstravimą, atvirą kalbėjimą apie seksą, norint šokiruoti vaiką arba sukelti jo susidomėjimą, leidimą ar skatinimą žiūrėti sekso filmus arba pornografinius žurnalus ( Gale, 1996 ).

Lietuvoje oficialiais duomenimis per 2004 metus fizinį smurtą patyrė 1417, psichologinę prievartą – 157, nepriežiūrą – 21, seksualinę prievartą- 21
10 vaikų (Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos statistika).

1.1.2. Prieš vaikus naudojamo smurto priežastys

Istoriškai galima stebėti smurto prieš vaikus priežasčių suvokimo raidą. Pirmiausia buvo susitelkiama į tėvų psichopatologiją, po to dėmesys nukrypo į socialinį kontekstą, ir buvo prieita išvados, kad rizikos veiksniai slypi socialinėje izoliacijoje bei tėvų vertybių sistemoje, sąlygojančioje prievartinius santykius su vaiku. Vėliau smurtas buvo interpretuojamas interaktyvaus sutrikusių santykių tarp tėvų ir vaiko socialinio modelio pagalba. Naujausi tyrimai atskleidė rizikos veiksnius individo, šeimos ir visuomenės lygmeniu, ir įrodė, kad ne vienas veiksnys, o keleto iš jų sąveika lemia smurto prieš vaikus apraiškas. Svarbu pažymėti, kad vieno ar kito rizikos veiksnio egzistavimas dar neleidžia laukti smurto pasireiškimo- tai veikiau nurodo tikimybę, prielaidas jam kilti. Be to, egzistuoja ir apsauginiai veiksniai (socialiniai įgūdžiai, teigiama “Aš” identifikacija), mažinantys rizikos veiksnių įtaką (Зиновьева, Михайлова, 2003).

Smurto prieš vaikus supratimas ir vertinimas skyrėsi ir skiriasi priklausomai nuo laikmečio, kultūros ar socialinio ekonominio visuomenės lygmens, tačiau akivaizdu, kad, nepriklausomai nuo mūsų nuostatų ir vertinimų, žala, kurią patiria ne tik pats skriaudžiamasis, bet ir visa visuomenė, tiek moralinė tiek ekonominė, yra akivaizdi ir didžiulė.

Pagal Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) apibrėžimą sveikata yra visiškos fizinės, protinės ir socialinės gerovės būsena, o ne tik ligos arba negalios nebuvimas. 1996 m. 49- osios Pasaulinės sv

veikatos asamblėjos Ženevoje priimta Pasaulinės sveikatos asamblėjos rezoliucija skelbia, kad smurtas yra pagrindinė visuomenės sveikatos problema visame pasaulyje.
Smurtas ir prievarta prieš vaikus yra universalus reiškinys, kaip nurodo PSO, 40 milijonų vaikų visame pasaulyje kenčia nuo vienokios ir/ar kitokios prievartos ir jiems reikalinga pagalba.
Taip pat galima paskaičiuoti ir finansinę smurto ir prievartos prieš vaikus išraišką, pvz., JAV yra paskaičiuota, kad šalis netenka 1 procento BNP dėl smurto ir prievartos prieš vaikus.
Taigi, labai svarbu, kad valstybiniu lygmeniu būtų imamasi priemonių reguliuoti šį reiškinį, ir tinkamai organizuoti tiek prevencinį, tiek intervencinį, tiek ir postvencinį (žalos mažinimo) darbą šioje srityje. Šiuo tikslu smurtą prieš vaikus reikėtų nagrinėti socialiniame- kultūriniame ir psichologiniame kontekste.

1.1.3. Socialiniai ir kultūriniai veiksniai, didinantys smurto prieš vaikus riziką
Mokslininkai išskiria aštuonias sociokultūrines sąlygas- rizikos veiksnius, turinčius lemiamos reikšmės smurto prieš vaikus reiškinio didėjimui:
 Visuomenės sąmonėje nenusistovėjęs fizinių bausmių vertinimas (Jėgos panaudojimas vaikų ,,auklėjimo”, motyvacijos keitimo tikslais vis dar laikomas norma ir netgi būtinybe, tuo tarpu psichologų aiškinimai ir rekomendacijos pasitinkamos nepatikliai ir ignoruojamos);
 Smurtinių scenų demonstravimas masinio informavimo priemonėse (Daugybe kanalų- televizija, radiju, kompiuteriu ir kitomis technologijomis- vaikus pasiekianti smurtinio turinio informacija įtvirtina vaiko sąmonėje prievartą kaip vertybę, tinkamą būdą pasiekti savo tikslus);
 Pilietinė teisė į asmens privataus gyvenimo neliečiamumą (Ši Konstitucijoje įtvirtinta teisė tampa kliūtimi siekiant laiku nustatyti ir

r sureaguoti į smurtinius aktus prieš vaikus, ypač jei šeimose įsitvirtinusios nuostatos ,,nenešti nešvarių baltinių iš namų”, vaikų auklėjimą ir priežiūrą laikyti vidiniu šeimos reikalu, neduodant leidimo įsikišti specialių tarnybų specialistams);
 Efektyvios prevencinės politikos valstybėje nebuvimas (Krizių centrų, pasitikėjimo telefonų, socialinės paramos institucijų, ugdymo bei reabilitacijos programų ir pan, skirtų rizikos grupėms, stoka arba neprieinamumas);
 Supratimo, kad smurtas- socialinė problema- nepakankamumas visuomenėje (Kol visuomenė nėra pasirengusi pripažinti, pvz., seksualinio vaikų išnaudojimo kaip realios problemos, tol ji bus nepasirengusi pastebėti apie tai liudijančių pavojaus signalų, kurti struktūrų šios problemos sprendimui bei prevencijai);
 Menkas gyventojų teisinis išprusimas (Nepakankamos žinios ir supratimas apie vaiko teises ir apsaugą galiojančiuose įstatymuose ir konvencijose, kur vaikas pripažįstamas pilnateisiu asmeniu- dažnai nesuvokiama pareiga pranešti apie smurtą patiriančius vaikus jų teises atstovaujančioms tarnyboms);
 Vaikų neišmanymas apie savo turimas teises (Nesuvokdami savęs, kaip pilnateisių piliečių, ir nežinodami juos saugančių institucijų vaikai neišmoksta patys savęs apsaugoti);
 Teisinės bazės netobulumai (Įstatymai, reglamentuojantys nepilnamečių teisių apsaugą, dažnai yra pernelyg deklaratyvūs, nepritaikyti vaikams gauti efektyvią ir savalaikę pagalbą tiek iš valstybinių, tiek iš nevyriausybinių organizacijų). (Зиновьева, Михайлова, 2003).

1.1.4. Masinio informavimo priemonių poveikis vaiko psichikai

Žiniasklaidos priemonės labai svarbios šiandieniniame visuomeniniame gyvenime. Spartus jų vystymasis, ypač elektroninių priemonių (radijo, televizijos, kompiuterių) prilygsta sprogimui, o jų poveikio kasdieniniam žmogaus gyvenimui neseniai dar nebuvo galima įsivaizduoti. Asmeninis bendravimas vis labiau pasitraukia į šešėlį, o mes vis dažniau sutinkame žmogaus tipą, kurį austrų filosofas Günther Anders pavadino ,,masių eremitu”: ,,Dabar jų, vienas nuo kito atsiribojusių, milijonai, tačiau jie visi vienodi, atsiskyrę savo kiautuose” (Anders, 1983, iš Fürst, 1998).

Žiniasklaidos priemonėms tenka tokios funkcijos, kaip:
– aktualios informacijos perdavimas,
– pramoga (ją ne visada galima atskirti nuo informacijos),
– normų ir vertybių perdavimas (pavyzdžiui, socialinių, politinių ar religinių),
– mokslo žinių skleidimas ir švietimas,
– gyvenimiškoji pagalba.
Visoms masinio informavimo priemonėms būdinga atranka, t.y. iš gausybės galimų temų pasirenkamos tam tikros ir kuriama atskira realybė, kuri tik imituoja visapusiškumą ir visuotinumą.
Remiantis bihevioristine psichologijos teorija, masinė komunikacija iš pradžių buvo nagrinėjama kaip stimulo- atsako procesas, ypač domėtasi, koks poveikis daromas recipientui ir kokį poveikį būtų galima pasiekti. Šią poziciją H. D. Lasswellas įvardijo paprasta formule: ,,Kas ką sako, kodėl, kaip sako ir koks efektas kam padaromas?” ( Fürst, 1998).
Eksperimentai, kuriuos finansavo radijo ir televizijos kanalai bei JAV ginkluotosios pajėgos, buvo surengti norint patvirtinti nuomonę apie visagales žiniasklaidos priemones- kad bet kuris individas į pranešimą reaguoja taip pat, tai yra, kad žiniasklaidos priemonių propaguojamos nuostatos ir elgsena yra priimama ir įsisavinama.
Tačiau vėlesni eksperimentai parodė, kad tradicinis stimulo- atsako modelis pagrįstas pernelyg supaprastinta koncepcija, kurioje neatsispindi daugelis veiksnių, pavyzdžiui, santykiai tarp žmonių ir gynybinė atranka (tam tikro turinio pasirinkimas), galinti nulemti masinio informavimo priemonių propaguojamų nuostatų bei elgesio modelių atmetimą.
Vaikų psichologijos tyrimai atskleidė, kad šie, skirtingai negu suaugusieji, nėra kritiški. Jie negali ir neprivalo tokie būti. Vaikystė- tai žmogaus gyvenimo periodas, kuriuo jis sugeria visus įspūdžius, patirtis, tiki viskuo, ką mato ir girdi- kad mokytųsi ir augtų.
Vaikų dėmesį pritraukia visų pirma akustiniai dirgikliai- muzika ir dažnai besikeičiantys balsai (ypač vaikų, rečiau- suaugusiųjų dialogai), taip pat ir vyksmas, kuriame daug veiksmo, dažnai keičiasi dekoracijos, daug specialiųjų efektų- visa tai žadina dėmesį, tiesa, tik tol, kol vaikas gali suprasti, kas vyksta ekrane. Jei veiksmą nutraukia dažni planų pasikeitimai arba kameros posūkiai, vaikams ( iki 8 metų ) sunku susieti visą veiksmą, taigi jie tai suvokia kaip epizodų seką. Tik nuo 11- 12 metų vaikai gali suprasti sudėtingesnį turinį, nes nuo šio amžiaus pradedami skirti realūs ir išgalvoti dalykai ( Žukauskienė, 1996 ).
Ikimokyklinukai ekrane stebimus vaizdus laiko realiais. Jiems sunku ilgiau kaip pusvalandį išlaikyti dėmesį, tačiau jei vaizdai vis dėlto prikausto (dėl anksčiau minėtų specialiųjų efektų), tai jau tampa šio amžiaus vaikui neadekvačiu užsiėmimu. O ,,vienintelė galima vaiko reakcija į neadekvačią situaciją yra baimė” ( Stachiw, Spiel, 1976, iš Fürst, 1998 ).

8- 11 metų vaikai linksta į ekspresiją, kuri reiškiasi ir konkrečių stebėtų veiksmų mėgdžiojimu. Maždaug nuo 10 metų vaikai pradeda domėtis veiksmo scenarijumi. Jiems labiau rūpi veiksmas, kuris turi būti įdomus ir įvairus. Pirmenybė teikiama vaikiškiems, nuotykiniams ir kriminaliniams siužetams.

15- 16 metų paauglių susidomėjimą lemia du motyvai: (1) ekrane stebima kasdienybės ištrauka arba (2) čia pažįstamas tikrasis gyvenimas. ,,Tikras” gyvenimas paaugliui neturi nieko bendra su ,,realiu” gyvenimu, nes pastarasis nesiskiria nuo jo kasdienybės. Į ,,tikrąjį gyvenimą” įeina jo paties norai, idėjos, svajonės, mintys ir jausmai, ypač kai medžiaga nėra labai struktūruota, taigi palieka daugiau galimybių interpretuoti. Todėl scenarijus turi ne tik išvaduoti iš kasdienybės, patikrinti ,,nesugadinto pasaulio” iracionalumą, bet ir padėti surasti savo gyvenimą, savo identiškumą. Kartais pavyksta atrasti savo paties ar visos kartos stabą- herojų, kuris atspindi paties jaunuolio problemas ir kurio nuostatas bei veiksmus jis perima ( Fürst, 1998).

Įvairiais eksperimentais iki šiol vis tiriamas neigiamas masinio informavimo priemonių poveikis vaikams bei jaunimui, taip norima atsakyti į klausimą, ar jis skatina agresyvumą ir nusikalstamumą.
Daugybės atliktų tyrimų pagrindu šiandieniniame moksle pateikiama ir stimuliavimo hipotezė (žiūrint į pavaizduotą smurtą skatinamas agresyvus elgesys), ir išmokimu pagrįstas požiūris (perimamas modelio- veikėjo- elgesys), ir katarsio teorija (fantazijoje arba stebėjimo metu išgyventa agresija sulaiko jos realų prasiveržimą), ir habituacijos (įpratimo) tezė (dažnai matydamas prievartą žmogus atbunka), ir teorija, kad smurto stebėjimas masinio informavimo priemonėse nedaro jokio poveikio (Valickas, 1997; Бэрон & Ричардсон, 2000).
Visgi psichologinių tyrimų dešimtmečiai patvirtina, kad interaktyvioje aplinkoje demonstruojamas smurtas gali didinti agresiją. Į pirmąjį planą čia iškyla išmokimo teorijos. Visoms joms yra būdinga tai, kad konkretus asmens elgesys labiausiai yra siejamas su jam žinomų elgesio variantų pasirinkimu, o šie žinomi elgesio variantai susiformuoja ne tik iš asmeninės patirties, bet ir yra išmokstami iš aplinkos. Kriminologai išskiria:
1) Diferencijuotų asociacijų teoriją. Ją 1939 m. (galutinę versiją 1947 m.) paskelbė E. H. Sutherland. Pagrindinis teiginys, kad nusikalstamas elgesys yra išmoktas per asmens sąveiką su kitais asmenimis. Nusikalstamumas didžiąja dalimi egzistuoja todėl, kad egzistuoja elgesio formų perimamumas visuomenėje. Ši teorija remiasi dar G. Tard suformuluota pamėgdžiojimo idėja.
2) Modernesnės išmokimo teorijos apima pagrindines diferencijuotų asociacijų teorijos idėjas, kurias papildo tam tikri psichologiniai išmokimo mechanizmai:
• asmuo nusikalstamo elgesio išmoksta, jį pradeda praktikuoti, kai už tokį elgesį gauna teigiamą paskatinimą;
• asmuo elgesio gali išmokti ne tik betarpiškai bendraudamas realiose situacijose, bet ir gaunamos informacijos pagalba iš kino, televizijos ar kitų žiniasklaidos priemonių.
Dar vienas labai svarbus veiksnys pasirenkant konkretų elgesio variantą- tai automatizmas, nulemiantis įprasto, dažniausiai vartojamo elgesio būdo pasirinkimą, jei daugmaž visi elgesio būdai konkrečiu metu ir konkrečioje situacijoje vertinami vienodai (Bluvšteinas, 1994).

Bene giliausiai psichologinius mechanizmus yra aptaręs Albertas Bandura, tyrinėjęs socialinį išmokimą ir vaikų polinkį imituoti tai, ką jie mato (Бэрон & Ричардсон, 2000).
Dar 1969 metais Jungtinėse Amerikos Valstijose imta tyrinėti, kaip smurtas įtakoja jį stebinčių vaikų nuostatas, vertybes bei elgesį. Nacionalinio psichikos sveikatos instituto išvadoje teigiama, kad stebėję smurtą vaikai gali:
1) tapti mažiau jautrūs kitų žmonių skausmui ir kančioms;
2) juos supantį pasaulį suvokti kaip labiau bauginantį, priešišką;
3) būti labiau linkę kitų atžvilgiu pasielgti agresyviais, juos žeidžiančiais būdais.
2000 m. psichologo Craig A. Anderson ir kolegų atliktų tyrimų duomenimis, itin pavojingi yra smurtiniai video žaidimai. Šie gali sustiprinti agresyvias mintis, jausmus ir elgesį tiek laboratorinėmis, tiek ir natūraliomis gyvenimo sąlygomis. Anot tyrinėtojo, smurtinio turinio kompiuteriniai žaidimai daro didesnę žalą negu televizija ar kinas, nes jie yra interaktyvūs, labiau užsitęsia laike ir reikalauja susitapatinimo su agresyviu žaidimo herojumi (,,Decades of psychological research confirms that media violence can increase aggression”, 2004).

1.1.5. Kompiuterinių žaidimų ir interneto įtaka smurtui prieš vaikus

Kompiuterinių žaidimų poveikis vaikams
Smurtinio turinio kompiuteriniai žaidimai sukėlė susidomėjimą daugeliui mokslininkų. 2003 m. Douglas Gentile ir Craig Anderson išskyrė priežastis, dėl ko būtina giliau ištirti ir reguliuoti jų paplitimą vaikų tarpe. Kaip pavojaus ženklus jie nurodė tai, kad smurtinio turinio žaidimai:
1) yra itin patrauklūs ir interaktyvūs,
2) pasižymi tuo, kad juose yra apdovanojama už smurtinį elgesį,
3) vaikai žaisdami turi vis kartoti ir kartoti smurtinius veiksmus.
Psichologų teigimu, visa tai skatina išmokimą- aktyvus įsitraukimas pagerina išmokimą, apdovanojimai jį įtvirtina, o pastovus kartojimas užtikrina automatizmą.
Nerimauti dėl didėjančios žalos vaikams skatina ir tyrimų atskleidžiama vis ilgesnė įsitraukimo į šiuos žaidimus trukmė. 2004 m. duomenimis, Amerikoje kompiuteriniams žaidimams berniukai skyrė vidutiniškai 13, o mergaitės- 5 valandas per savaitę.
2001 m. čia atlikta žaidimų turinio analizė parodė, kad dauguma vaikų mėgiamų žaidimų demonstruoja smurtinius veiksmus, pusė kurių gali sąlygoti rimtus sužeidimus ar mirtį ,,realiame” pasaulyje (,,Psychological research confirms that violent video games can increase children’s aggression, but that parents moderate the negative effects”, 2004).
Tarp mėgiamiausių žaidimų vaikai dažniausiai nurodo smurtinius. Koks šių kompiuterinių žaidimų klaidinimo rezultatas?
Išsamiai analizavę 17 tyrimų, atliktų per pastaruosius 20 metų, rezultatus, Saint Leo universiteto (JAV) mokslininkai Kevin Kieffer ir Jessica Nicoll šiais metais savo išvadas pristatė 113 Amerikos Psichologų Asociacijos konferencijoje Vašingtone.
Pasak jų, egzistuoja glaudus ryšys tarp kompiuterinių žaidimų ir to, kaip bent jau kurį laiką po žaidimo elgiasi vaikai ir paaugliai.
Pažaidus kompiuterinių žaidimų su agresyviais judesiais – pavyzdžiui, karate smūgiais – vaikai būna linkę tuos judesius pakartoti ir realybėje. Be to pastebėta, kad paaugliai, žaidę žaidimus, kuriuose naudojami liepsnosvaidžiai ir automatiniai ginklai, kurį laiką būna agresyvesni ir piktesni už vaikus, kurie tokių žaidimų nežaidė (,,Kompiuteriu žaidę vaikai būna agresyvesni”, 2005).
Anderson, Gentile ir kitų psichologų teigimu, smurtinių interaktyvių žaidimų pasekmės- ne tik agresyvių minčių, jausmų bei elgesio apraiškos. Be jų tyrimo rezultatai atskleidžia dar ir tai, kad žiaurius kompiuterinius žaidimus žaidžiantys vaikai būna mažiau linkę padėti kitiems nei tie vaikai, kurie žaidžia socialinius ir nežiaurius žaidimus. Įdomu ir tai, kad smurtiniai žaidimai daro poveikį ne tik vaikams, kurie ir taip yra labiau linkę elgtis agresyviai- jie provokuoja ir neagresyvius vaikus (,,Psychological research confirms that violent video games can increase children’s aggression, but that parents moderate the negative effects”, 2004).
„Tai yra problema. Tai reiškia, kad jei kam nors atsitiktų kokia nors nelaimė, tai kompiuterinių žaidimų žaidę vaikai bus mažiau jautrūs ir mažiau linkę padėti“, – teigia Toledo universiteto (JAV) klinikinės psichologijos profesorė Jeanne B. Funk.
Jeane B. Funk tyrimas įrodė, kad vaikai, žaidžiantys daug žiaurių žaidimų, apskritai yra mažiau linkę užjausti nei tie vaikai, kurie nežaidžia, be to, jų požiūris rečiau smerkia žiaurų elgesį– tačiau, pasak mokslininkės, sunku pasakyti, ar tai reiškia, jog ir patys vaikai elgiasi žiauriai.
„Tačiau esminis klausimas – ar yra ilgalaikių pokyčių, susijusių su tais žiauriais žaidimais. Dabartinė literatūra šių dalykų tinkamai neaprašo. Įsivaizduokite vaiką, žaidžiantį tuos žiaurius žaidimus nuo 10 metų iki pilnametystės. Sunku būtų teigti, kad po to neliktų kokių nors neigiamų pasekmių“, – sakė K.Kieferis.
Vienintelis būdas tiksliai atsakyti į šį klausimą– atlikti ilgalaikį tyrimą, daugelį metų stebint vaikus bei atsižvelgiant į visus veiksnius, nuo kurių gali priklausyti agresyvus elgesys: discipliną namie, socialinę padėtį, tai, kaip vaikui sekasi mokykloje. Mičigano universiteto (JAV) mokslininkai Bradas Bushmanas ir Rowellis Huesmannas jau pasirengę šį tyrimą atlikti (,,Kompiuteriu žaidę vaikai būna agresyvesni”, 2005).

Neigiamą kompiuterinių žaidimų poveikį švelninantys veiksniai

Naujausių tyrimų duomenimis, neigiamą smurtinio turinio žaidimų poveikį sumažinti pajėgūs vaikų tėvai. Anderson, Gentile ir kiti psichologai nustatė, jog tais atvejais, kuomet tėvai riboja laiką bei prižiūri, kokio turinio žaidimais susidomėję vaikai, šie būna mažiau linkę elgtis agresyviai. Be to pastebėta, kad aktyvus tėvų susidomėjimas vaiko veikla su kompiuteriu- (1)diskusijos apie smurtinio elgesio netinkamumą perkelti į realaus gyvenimo konfliktų sprendimą, (2)laiko žaisti smurtinio turinio žaidimus ribojimas ir (3) alternatyvių problemos sprendimo būdų be smurto panaudojimo paieška drauge su vaiku- visa tai gali sušvelninti neigiamą poveikį vaikams bei jaunimui. Kad tai taptų įmanoma, tėvams bei kitiems ugdytojams būtinos žinios apie vaikų pasirenkamų žaidimų turinį, atitikimą amžiui bei- svarbiausia- apie šios veiklos prasmę ir pasekmes (,,Psychological research confirms that violent video games can increase children’s aggression, but that parents moderate the negative effects”, 2004).

Neigiamą kompiuterinių žaidimų poveikį stiprinantys veiksniai. Rizikos grupės vaikai.

Remiantis tyrimų duomenimis, teigiama, kad kai kurie vaikai gali būti išskirtinai jautrūs negatyviai smurtinio turinio žaidimų įtakai (Funk, 2001). Ši tiriamųjų grupė buvo pavadinta ,,didelės rizikos” žaidėjais. Tai gali būti vaikai, linkę žaisti smurtinius žaidimus dėl nesugebėjimo prisitaikyti realiame gyvenime. Šiuo atveju užsiėmimas tokiais žaidimais gali tik pagilinti esamas problemas ar netgi sukelti naujas. Pavyzdžiui, kai kurie vaikai, turintys mokymosi problemų, video žaidimus naudoja kaip galimybę pabėgti nuo mokslo ir rasti erdvę, kurioje galėtų patirti sėkmę. Nors tai sąlygoja trumpalaikį savivertės pakilimą, tačiau per ilgesnį laiką mokymosi problemos dėl šios strategijos naudojimo gali tik pagilėti, tuo būdu lemdamos savivertės kritimą (žr. 1 schemą).
1 schema. Ydingas ratas

Prie ,,didelės rizikos” žaidėjų priskirtini ir tie, kuriems net nedidelis agresyvumo padidėjimas išprovokuoja agresyvų elgesį. Tai vaikai, kurie linkę į smurtinius žaidimus, kaip savo fantazijų turinio išgyvenimą. Netgi jeigu įsijautimas į smurtinio turinio žaidimus nėra pirminė polinkio į agresiją priežastis, nėra pagrindo tikėti, kad tokie žaidimai sumažins agresyvias tendencijas. Tyrimai rodo, kad smurtas ekrane iš tikrųjų nelemia katarsio ar emocinės iškrovas. Žinoma, vaikai dažnai sako, kad smurtiniai žaidimai yra šaunūs ir juos jaudina, tačiau tai nesusiję su tikru laimės išgyvenimu. Yra žymiai daugiau priežasčių agresyviam vaiko elgesiui- ne tik smurtinio turinio žaidimų poveikis- tai šeimos gyvenimas ir vertybės, turtinė padėtis ir bendraamžių įtaka. Tačiau kai kuriems jautriems vaikams šie žaidimai yra lemiamas veiksnys agresyviam ar net žiauriam elgesiui. Smurtinio turinio žaidimai gali įtakoti tiek kognityvinę, tiek ir emocinę jautrių vaikų raidą.
Daug tėvų įdeda dideles pastangas išugdyti gerai besijaučiantį ir besielgiantį vaiką, sugebantį prisiimti atsakomybę už savo elgesį. Moralus elgesys yra motyvuojamas aukštesniųjų emocijų- tokių kaip empatija ir kaltė. Jos vadinamos “sąmoningomis emocijomis”, kadangi reikalauja sugebėjimo valdyti savo veiksmus atsižvelgiant į jų poveikį kitiems žmonėms. Šių vaikų emocijų vystymąsi gali įtakoti įsijautimas į smurtinius žaidimus. Pastarieji sustiprina automatinę agresiją, nepalikdami erdvės savirefleksijai (savo elgesio apmąstymui), į kitus žmones orientuotiems, atsakingiems veiksmams. Žaidimuose reikalingi smurtiniai veiksmai, greta kurių nėra vietos moraliniam pajautimui ir sprendimui. Kai kuriems vaikams smurtiniai žaidimai gali sutrikdyti moralinį vystymąsi, nes nesusikuria normalus ryšys tarp smurtinio veiksmo ir moralinio įvertinimo.
,,Didelės rizikos” žaidėjų identifikavimas. Moralinio vystymosi rėmuose galima apibrėžti veiksnius, kurie gali padidinti neigiamą smurtinių žaidimų įtaką. Jaunesnieji vaikai, erzintojai ir jų aukos gali tapti ,,didelės rizikos” žaidėjais dėl nepakankamo moralinio išsivystymo. Tai gali būti ir emocijų reguliavimo sutrikimo priežastimi.

Jaunesnieji vaikai yra labiau pažeidžiami smurtinio turinio žaidimų dėl dar nesusiformavusios moralės. ,,Jaunesniaisiais” reikėtų vadinti jaunesnius nei 11 ar 12 metų vaikus. Moralinių normų vystymasis ir internalizacija tęsiasi iki pradinės mokyklos baigimo. Maždaug 10-12 metų vaikai jau gali vertinti savo elgesį moralinių taisyklių pagrindu, arba palygindami su kitų vaikų elgesiu. Tik tada jie gali pajusti tikrą kaltės jausmą dėl nusižengimo moralinėms vertybėms. Buvo atliktas keletas psichologinių studijų, kurios rodo, kad smurtiniai žaidimai gali sutrikdyti šį procesą. Ketvirtos, penktos ir šeštos klasės japonų vaikų tyrime buvo pastebėta, kad vaikai, dažnai žaidę kompiuteriu, buvo mažiau empatiški. Septintų- aštuntų klasių moksleivių tyrimas parodė, kad tie, kurie rinkosi smurtinius žaidimus, buvo ir daugiau agresyvūs. Šiuose video žaidimuose demonstruojami smurtiniai veiksmai iššaukia vaikų poreikį juos atkartoti realybėje, tačiau neleidžia realistiškai spręsti apie realias jų pasekmes. Jaunesniesiems vaikams, neturintiems atsvarą suteikiančios tėvų, kitų suaugusiųjų ar vaikų įtakos, smurtiniuose video žaidimuose įtvirtinta informacija gali būti internalizuota kaip moraliniai imperatyvai: smurtas yra smagus, smurtas yra priimtinas, smurtas neturi neigiamų pasekmių, smurtas yra būtinas (Funk, 2001).

Erzintojai ir aukos. Dėl didelio paplitimo erzinimas jau seniai tapo suprantamas kaip visai normalus elgesys. Šiomis dienomis susirūpinus aukų savijauta į priekabiavimo reiškinį nukrypo ir specialistų dėmesys. Jau pripažįstama, kad dauguma priekabiautojų ir aukų yra turėję adaptacijos sunkumų. Ir vieni, ir kiti yra ,,didelės rizikos” žaidėjai. Erzintojai dažnai turi negatyvių savybių, kurios gali sustiprėti žaidžiant smurtinius žaidimus. Tai kognityvinių struktūrų turinys, kurių pagrindas yra smurto prilyginimas pajuokavimui, linksmumui ir tinkamam problemų sprendimo būdui, neišvystyta empatija, menkas kaltės jausmas ir nejautrumas aukoms. Aukų atveju labai sunku pakeisti vieną sykį gautą ,,aukos” etiketę. Smurtiniai žaidimai joms tampa erdve, kur galima pasikeisti tapatybę – nors trumpam – susitapatinant su agresyviais veikėjais, kuriuos galima kontroliuoti. Aukoms tai yra galimybė pabėgti nuo nemalonios realybės ir laikinai padidinti savivertę. Smurtiniai žaidimai iš tikrųjų negali paversti stabilaus ir gerai socializuoto vaiko priekabiautoju. Toks žaidimas nepavers tvirto ir savimi pasitikinčio vaiko auka. Tačiau vaikams, kurie yra priekabiautojai ar aukos, smurtiniai žaidimai neduoda nieko gero (Anderson ir Bushman, 2001; iš Funk, 2001).

Viena iš grėsmių, kylančių ,,didelės rizikos” žaidėjams- priklausomybė nuo kompiuterio. Tai viena iš priklausomybės nuo interneto rūšių.

Interneto poveikis vaikams. Priklausomybė
Į virtualią aplinką ,,pabėgti” linkę vaikai rizikuoja ,,įstrigti” jos spąstuose. Nors kompiuteris atveria naujas bendravimo galimybes- akimirksniu galima susisiekti su žmogumi iš kito kontinento- tačiau jis vis dažniau pakeičia tiesioginį bendravimą, ima atstoti draugus. Vis dažniau girdime terminus- priklausomybė nuo interneto, priklausomybė nuo informacijos, tinklo vergai.
Priklausomybė nuo interneto nėra vienareikšmė. Skiriamos net penkios priklausomybės nuo interneto rūšys:
1. Kiberseksuali priklausomybė. Tai priklausomybė nuo pornografinių puslapių, pornografijos svetainių. Žmogus jaučia pasitenkinimą naršydamas šiuos puslapius.
2. Kibernetinių tarpusavio santykių priklausomybė. Draugystės, užsimezgančios pokalbių svetainėse, pakeičia tikrus draugus, tikrus santykius.
3. Kompulsyvus elgesys tinkle. Lošimas, dalyvavimas įvairiuose aukcionuose, pirkimas tinkle.
4. Informacinis perkrovimas. Kompulsyvus naršymas po duomenų bazes.
5. Priklausomybė nuo kompiuterio. Manija žaisti kompiuterinius žaidimus, naršyti po programas. Tai dažniausiai vyrų, vaikų ir paauglių problema.

Anot Laimos Bulotaitės, ,,Informacija- tai XX a. pabaigoje atsiradęs narkotikas”. Priklausomybė nuo interneto- vienas iš užslėptos priklausomybės pavyzdžių. Tai- ne vien laiko klausimas (kiek žmogus praleidžia internete). Vieni laiko save priklausomais nuo interneto, nes juo naudodamiesi dirba 20 valandų per savaitę. O kitiems ir 40 valandų neatrodo problema. Svarbiausia, kokią žalą interneto vartojimas daro žmogaus gyvenimui- kokie konfliktai, problemos kyla šeimoje, tarpusavio santykiuose, darbe, mokykloje.
Nesunku įsivaizduoti penkiolikmetį, kuris, kaip ir dauguma paauglių, nėra patenkintas savo išvaizda. Jis dar neturi merginos, nes nedrįsta susipažinti, kur nors pakviesti. Bijo, kad pasirodys neįdomus, nemadingas, negražus ir pan. Naršydamas po internetą, jis užklysta į pokalbių svetainę, pabando kalbėtis, ir. jaučiasi priimtas. Kažkam paklausus, jis savo ūgį padidina keletu centimetrų, ,,pakeičia” plaukų, akių spalvą.. Apie save pasakoja taip, kaip seniai svajojo atrodyti ir gyventi. Niekas jo neatstumia, o su naujaisiais ,,draugais” galima bendrauti, kiek tik nori. Kuomet tikri, realūs draugai kur nors jį kviečia, paauglys pagalvoja: ,,O kam man tai? Ruoštis, puoštis, nervintis. O jei nepatiksiu, nepriims?” Pažintys internete daug saugesnės. Čia niekas neįžeis- gali atsikirsti nebijodamas gauti pylos, arba paprasčiausiai paspausti klavišą. Taip virtualusis pasaulis užima realaus pasaulio vietą. Vaikas ima gyventi iliuzijų pasaulyje.
Tyrimai rodo, kad interneto vartotojai daug mažiau laiko praleidžia su žmonėmis, palyginti su tais, kurie retai naudojasi internetu. Jie dažniau turi mokymosi sunkumų, suprastėja jų darbinė veikla. Yra ir neigiamų fizinių pasekmių: miego, mitybos sutrikimai, judėjimo stoka. Interneto vartotojai dažniau skundžiasi galvos, nugaros, sprando skausmais. Jiems būdingos ir psichikos sveikatos problemos, pavyzdžiui, depresija, socialinės fobijos, įvairios priklausomybės.
Sunku pasakyti, kiek žmonių yra priklausomi nuo interneto. Remiantis apskaičiavimais, naudojamais kitokių priklausomybių (pvz., alkoholizmo, lošimo) skaičiui nustatyti, daroma tokia išvada- nuo 5 iki 10 procentų besinaudojančių kompiuteriais gali būti potencialiai priklausomi nuo interneto. Specialistai teigia, kad ši priklausomybė gali atsirasti bet kuriame amžiuje ir nepriklauso nei nuo išsilavinimo, nei nuo socialinės ar ekonominės asmens padėties. Remdamasi atliktais tyrimais, psichologė Kimberly Young teigia, kad jauni interneto vartotojai yra labai pažeidžiami. Šis potraukis sukelia problemas šeimoje, moksluose, asmeniniame gyvenime. Aiškindami, kodėl juos taip vilioja internetas, priklausomi asmenys dažnai nurodo anonimiškumą, kompiuterių prieinamumą ir naudojimosi internetu paprastumą. Per internetą daug lengviau gauti kitų žmonių palaikymą, priėmimą, paprasta pajusti seksualinį susijaudinimą ir malonumą, patirti sėkmę žaidžiant. Greta to apklausti interaktyvių pramogų mėgėjai dažniau mini vienišumo jausmą, nerimą, depresiją ir menką savęs vertinimą. Taigi, būtent internetas suteikia jiems galimybę išreikšti save priimtinu jiems būdu, tačiau ir uždaro šiuose spąstuose, nesudarydamas galimybių sugrįžti į realų pasaulį ir jame priimti realų save ir aplinkinius (Bulotaitė, 2004).

Kiti interneto pavojai
Vaikams, besinaudojantiems internetu, didelę grėsmę gali kelti interneto pokalbių svetainės (taip vadinami ,,chat’ai”), kuriose vaikas gali neakivaizdžiai susidurti su nedorais, įžeidinėjančiais kitus žmonėmis. Kitas pavojus slypi ir tame, jog vaikas veltui iššvaistys daug brangaus laiko tose veiklos srityse, kurios neskatina kūrybiškumo, mąstymo ir apskritai nieko gero neduoda vaiko raidai.
Dar vienas naudojimosi internetu pavojus- netinkamos informacijos prieinamumas. Vaikas gali susipažinti su seksualinio pobūdžio, prievartą ar neapykantą skatinančia informacija, kuri ne tik trikdo moralinę vaiko raidą, bet ir gali jį padrąsinti įsitraukti į pavojingą ir neteisėtą veiklą.
Fizinis užpuolimas ― jo tikimybė nėra didelė, tačiau pavojus sukelti grėsmę savo ar šeimos narių saugumui yra realus, kai interneto pokalbiuose ,,sutiktas” nepažįstamasis įgyja vaiko pasitikėjimą ir mėgina juo pasinaudoti (pvz., pedofilai gali naudoti panašią taktiką, siekdami susitikimo su vaiku akis į akį).
Priekabiavimas ir įžeidinėjimai ― vaikas elektroniniu paštu ar pokalbių interneto svetainėse metu gali gauti įžeidžiančias, žeminančias, agresyvias žinutes. Galbūt grėsmės gyvybei tokiais atvejais ir nėra, tačiau šios žinutės gali paveikti vaiko savigarbą.
Teisinės ir finansinės pasekmės ― vaikas gali pasielgti neteisėtai arba taip, kad jo veiksmai turės finansinių pasekmių. Pvz., tėvų kreditinės kortelės duomenų atskleidimas arba kito žmogaus teisių pažeidimas. Todėl reikėtų vaikus mokyti naudojimosi internetu etiketo, kurio esmė elgtis taip, lyg būtum viešoje vietoje (nebūti grubiu, nežeminti kitų, nesielgti egoistiškai).
Slaptažodžiai ― vaiką būtina perspėti, jog jis niekam nepatikėtų jokių slaptažodžių. Vaikas turi žinoti, kad kai kurie interneto priežiūros specialistai turi teisę gauti šią slaptą informaciją, tačiau pastarieji turėtų įrodyti savo veiksmų teisėtumą ir geriau būtų, jog jie tokiais klausimais bendrautų su suaugusiais, o ne vaikais.
Privatumas ― net ir vaikai turi teisę į privatumą. Visa informacija apie vaiką (pvz., jo vardas, amžius, lankoma mokykla, mėgstami užsiėmimai ar kitų šeimos narių veikla) saugoma atitinkamose institucijose. Tad norint ja pasinaudoti, pirmiausia būtina susisiekti su vaiko tėvais.
Narkotinės medžiagos, alkoholis, tabakas ― kai kuriuose tinklalapiuose galima rasti informacijos, kuria pasisakoma už šių medžiagų vartojimą. Interneto pagalba net galima išmokti pasigaminti bombą ar nelegaliai įsigyti ginklą. Tačiau jei vaikas yra linkęs į prievartą ar narkotinių medžiagų vartojimą, negalime kaltinti vien interneto ― būtina atsižvelgti į visą vaiko gyvenimo kontekstą. Tenka susitaikyti su tuo, jog internetas yra milžiniškas, nekontroliuojamos informacijos srautas. Galbūt, šio fakto įsisąmoninimas padėtų vaikams būti daug išrankesniais ir kritiškesniais bet kokios internete pateiktos informacijos atžvilgiu.
Virtualūs lošimo namai ir parduotuvės ― kai kuriuose interneto tinklalapiuose žmonės gali žaisti įvairius žaidimus tiek savo malonumui, tiek iš pinigų. Dalis virtualių lošimo namų veikia nelegaliai. Lošiant internete tenka naudotis kreditine kortele, todėl padidėja tikimybė, jog šiais duomenimis pasinaudos piktavališki žmonės. Be to, internete veikia virtualios parduotuvės. Vaikai dažnai susigundo tiek žaidimais, tiek patraukliai siūlomomis prekėmis. Todėl tėvai turėtų kontroliuoti finansinius vaiko veiksmus virtualioje erdvėje, nes, be jokios abejonės, piniginius nuostolius dažniausiai patiria patys tėvai (Interneto pavojai, 2005).

1.2. Vaikų apsaugos nuo smurto internete bei kompiuteriniuose žaidimuose politikos ypatumai, pagrindinės kryptys ir rezultatai

1.2.1. Europos šalių patirtis vaikų apsaugos nuo smurto internete bei kompiuteriniuose žaidimuose srityje
Švedijos atstovai Europos Sąjungoje, bendradarbiaudami su Europos Komisija, 2001 m. vasarį Stokholme organizavo ekspertų seminarą tema ,,Vaikai ir jaunimas naujųjų masinio visuomenės informavimo priemonių aplinkoje” (,,EU expert seminar: children and young people in the new media landscape”- angl.). Čia susirinko daugiau kaip 200 atstovų iš ES valstybių narių bei kandidačių valdžios, ES institucijų, masinio informavimo priemonių industrijos bei nevyriausybinių organizacijų. Didžiausias dėmesys šiame seminare buvo skirtas nepilnamečių apsaugai nuo žalingo turinio internete, kompiuteriniuose bei video žaidimuose, ir į juos nukreiptai televizijos reklamai. Darbo grupėse buvo aptariama, (1) nuo ko reiktų apsaugoti vaikus ir kodėl, (2) kaip tai turėtų būti atliekama, ir (3) kas yra atsakingas už šios apsaugos įgyvendinimą.
Nepilnamečių apsaugos nuo žalingo turinio internete, kompiuteriniuose bei video žaidimuose darbo grupėje buvo nutarta, kad:
 Visiems vaikams, neatsižvelgiant į amžių, reikalinga apsauga nuo žalingo turinio.
 Aktualios diskusijos dėl 10- 15 metų amžiaus vaikų apsaugos. Sprendžiant šių vaikų apsaugos nuo žalingo turinio klausimą, negalima nepaisyti šalių kultūrinių ir vertybinių skirtumų. Netinkama kalba, nuogo kūno demonstravimas, smurtas ir seksas- neabejotinai svarbūs vaikų apsaugos klausimai- tačiau būtų sudėtinga nustatyti bendrą vertybinį pagrindą ne tik Europai, lyginant ją su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, bet ir pačios Europos viduje.
 Svarbu finansuoti projektus, kurių tikslas- didinti tėvų sąmoningumą, suteikti jiems technines galimybes apsaugoti savo vaikus nuo žalingo turinio internete. Filtravimo programų įdiegimas vertinamas kontroversiškai, tačiau vieningai pripažįstama tėvų sąmoningumo didinimo projektų būtinybė.
 Į vaikų apsaugos nuo žalingo turinio projektus turi būti įtrauktos ne tik valstybinės organizacijos ir paslaugų gavėjai- ne mažiau svarbus ir interneto industrijos dalyvavimas.
 Pabrėžtina savireguliacijos svarba-
 didinant tėvų sąmoningumą, jie skatinami ginti savo vaikus nuo žalingos įtakos specialiom techninėm priemonėm;
 didinant vaikų sąmoningumą, mokant ,,žiniasklaidos raštingumo” mokyklose, kad jie išmoktų laikytis atokiai nuo jiems rodomo beprasmio smurto;
 skatinant pačios žiniasklaidos industrijos sąmoningumą- diegti elgesio taisykles, prižiūrėti jų laikymąsi (pvz., pokalbių svetainių internete administratoriai skatinami prisiimti pareigą supažindinti į pokalbius įsijungiančius asmenis su bendravimo kultūros reikalavimais, draudžiamu turiniu, ir užtikrinti šių reikalavimų laikymąsi). Žodžio laisvės apribojimas čia- būtina vaiko teisių apsaugos prielaida.
 Interneto filtravimo, reitingavimo programų tobulinimas – dar viena galimybė padidinti vaikų apsaugos priemonių arsenalą.
 Trečiųjų šalių- specialistų pateiktos vertinimo sistemos ir kokybės ženklai, derinant juos su filtravimo programomis, gali padėti įgalinti tėvus pasirinkti turinį, kurį jie pageidauja gauti, atsižvelgdami į savo kultūrines ir kalbines vertybes.
 Apsaugai nuo žalingos kompiuterinių ir video žaidimų įtakos tinka savireguliacinė amžiaus įvertinimo sistema, vieninga visoje Europoje (Von Feilitzen, 2001).
Pastarąją Europos kompiuterių ir video žaidimų industrijos priimtą vaikų apsaugos sistemą 2003 metų pavasarį pakeitė nauja interaktyvių žaidimų įvertinimo sistema- PEGI.

Paneuropos žaidimų informacijos (PEGI) sistema (www.pegi.info)
Tai nauja interaktyvių žaidimų įvertinimo sistema, sukurta užtikrinti, jog nepilnamečiai neturės priėjimo prie jų amžiaus grupei netinkamų žaidimų. Ši sistema yra remiama didžiųjų gamintojų – PlayStation, Xbox, Nintendo, o taip pat interaktyvių žaidimų gamintojų bei platintojų visoje Europoje. Šią sistemą išvystė ISFE (Europos dialoginės programinės įrangos federacija). Europos Komisijos manymu, tai yra Europos susivienijimo dėl vaikų apsaugos pavyzdys.
Pradėta 2003 m. pavasarį, PEGI naudojama vietoj ankstesnės nacionalinės amžiaus įvertinimo schemos, taikiusios vieningą sistemą visoje Europoje. Žaidimo kategorija yra nurodoma ant interaktyvių žaidimų viršelio. Prekiautojas pateikia papildomą informaciją.

PEGI susideda iš dviejų elementų. Pirmasis elementas – kategorija, rodanti vieną iš amžiaus grupių 3+, 7+, 12+, 16+, 18+; antrasis elementas – vienas ar daugiau žaidimo aprašymų. Šie simboliai, pavaizduoti žaidimo viršelio užpakalinėje dalyje, nurodo žaidimo turinį. Priklausomai nuo žaidimo turinio, gali būti net šeši tokie aprašymai.
Amžiaus kategorija ir žaidimo aprašymas leidžia tėvams ir prekiautojams žaidimais užtikrinti, kad šie žaidimai yra tinkami to vaiko amžiaus grupei.

Šiuo metu PEGI taikoma produktams, platinamiems 16 šalių:
Austrijoje Belgijoje Danijoje Suomijoje
Prancūzijoje Graikijoje Airijoje Italijoje
Liuksemburge Olandijoje Norvegijoje Portugalijoje
Ispanijoje Švedijoje Šveicarijoje Didžiojoje Britanijoje

Emblemos ir aprašai:
PEGI naudoja du piktogramų tipus: amžiaus kategoriją ir turinio kategoriją.
Išskiriamos 5 amžiaus kategorijos, kurios žymi, nuo kokio amžiaus vaikams žaidimas yra tinkamas:
Pagal PEGI statistiką, per du metus (2003 m. balandžio 1d. – 2005 m. kovo 31 d. laikotarpyje) pagal šią sistemą buvo sureitinguoti 3322 žaidimai:
Amžius +3 +7 +12 +16 +18 Iš viso
Žaidimų skaičius 1579 274 905 462 102 3322
% 47,53 % 8,25 % 27,24 % 13,91 % 3,07 % 100 %

Išskiriamos 6 turinio kategorijos:
Netinkama kalba
Žaidime vartojama netinkama kalba

Diskriminacija
Žaidime išreikšta arba kurstoma diskriminacija

Narkotikai
Žaidime vaizduojamas arba skatinamas narkotikų vartojimas

Baimė
Žaidimas gali būti gąsdinantis, skatinti baimės išgyvenimą

Seksas
Žaidime vaizduojamas nuogas kūnas ir/ arba seksualinis elgesys

Smurtas
Žaidime vaizduojamas smurtas

Reitingavimas
PEGI sistema buvo sukurta jau egzistavusių Europos šalių sistemų pagrindu. Į jos įvertinimo formos sukūrimą ir sistemos organizavimo apibrėžimą buvo įtraukti visuomenės atstovai, tokie, kaip vartotojai, tėvai ir religinės bendruomenės.
Ši žaidimų informacijos sistema buvo sukurta taip, kad atitiktų įvairių kultūrų standartus ir požiūrius dalyvaujančiose šalyse. Valstybės narės yra remiamos daugumos svarbių valstybinių agentūrų ir visų interaktyvia laisvalaikio programine įranga prekiaujančių organizacijų Europoje.
PEGI yra savanoriška sistema, kurioje reitingavimą atlieka pačios žaidimų industrijos nariai. Tai atliekama savarankiško įvertinimo formos pagalba. Išbandęs žaidimą, koduotojas naudoja intranetą, kad atsakytų į daugybę klausimų, po ko žaidimo reitingas pateikiamas automatiškai. Kiekvienai turinio kategorijai nustatomas amžius, remiantis įvertinimo formos atsakymais. Tada jau leidėjų pasiūlytas reitingavimas tikrinamas NICAM pagalba. Visi 16+ ir 18+ reitingai patikrinami prieš reitingo patvirtinimą. Visi 12+ ir 3+ bei 7+ pavyzdžiai patikrinami po reitingo patvirtinimo. Proceso pabaigoje šie produktai yra patvirtinami NICAM, ISFE, ir gauna licenciją naudoti specifinį logotipą bei aprašymą.
PEGI sistemoje yra naudojama specifinė įvertinimo forma (prieinama tik anglų, prancūzų ir ispanų kalbomis). Šią formą naudoja koduotojai, kad nuspręstų kokį rangą suteikti žaidimui.
Žemiau bus pateikta visa PEGI įvertinimo forma- ji puikiausiai iliustruoja šių dienų mokslo išvadas dėl tam tikro turinio (ne)tinkamumo skirtingo amžiaus vaikams (žr. P. 6- 7).

GAMINIO ĮVERTINIMO FORMA

EUROPOS SAVANORIŠKO AMŽIAUS – REITINGO ĮVERTINIMO FORMA

1 SKYRIUS – GAMINIO DETALĖS

GAMINIO PAVADINIMAS
GAMINTOJAS
GAMINIO FORMATAS (-AI) *
APYTIKRĖ IŠLEIDIMO DATA
TRUMPA GAMINIO APŽVALGA

* jei žaidimo turinys ar pristatymas žymiai skiriasi priklausomai nuo formato, pateikite atskiras formas kiekvienam formatui

2 SKYRIUS – SUDERINAMUMAS SU NACIONALINIAIS ĮSTATYMAIS

1. SUPRANTAMA, KAD SAVANORIŠKA AMŽIAUS REITINGAVIMO SISTEMA ISFE NEGALI BŪTI NAUDOJAMA TERITORIJOSE TŲ ŠALIŲ, KUR GAMINIO TURINYS UŽDRAUSTAS NACIONALINIŲ ĮSTATYMŲ. ATSIMINKITE, KAD ATSAKOMYBĖ DĖL VIETINIŲ ĮSTATYMŲ IR APRIBOJMŲ SUDERINAMUMO ATITENKA JUMS.

2. JEI TURINYS UŽDRAUSTAS TIK DALYJE ŠALIŲ, AMŽIAUS – REITINGO LOGOTIPAS TURI BŪTI PATEIKIAMAS KARTU SU PERSPĖJIMU, NURODANČIU, KAD ŽAIDIMAS NEGALI BŪTI PARDUODAMAS/ NUOMOJAMAS TOSE ŠALYSE.

3. ISFE SAVANORIŠKA SISTEMA NEGALI BŪTI NAUDOJAMA TURINIUI, KURIS YRA LEGALAUS KLASIFIKAVIMO ATSKIROSE ŠALYSE OBJEKTAS. TOKIU ATVEJU AMŽIAUS – REITINGO LOGOTIPĄ TURI LYDĖTI ĮSPĖJIMAS, KAD ŽAIDIMAS NEGALI BŪTI PARDUODAMAS/ NUOMOJAMAS TOSE ŠALYSE. ŽEMIAU PATEIKIAMA SANTRAUKA PADĖS JUMS ĮVERTINTI TURINĮ IŠ DIDŽIOSIOS BRITANIJOS ĮSTATYMŲ LEGALIOS KLASIFIKACIJOS POZICIJOS [PARENKAMAS ISFE ADMINISTRATORIUS].

4. GALIAUSIAI ĮSIDĖMĖKITE, KAD GAMINIAI, ŽYMIMI 12+ IR 16+ TURI BŪTI ŽYMIMI 11+ IR 15+ DISTRIBUCIJAI Į SUOMIJĄ. ŽAIDIMAI SU 7+ ĮVERTINIMU TURI BŪTI ŽYMIMI 6+ PORTUGALIJOJE. (TAI GALIMA PADARYTI PERKLIJUOJANT ETIKETES).

2A – JUNGTINĖ KARALYSTĖ

Ar žaidime yra tikroviškai judantys paveikslėliai, kurie vaizduoja bent vieną iš sekančių veiksmų?

Žmonių seksualinis aktyvumas Taip/Ne
Jėgos panaudojimo ar apribojimo aktai, susiję su seksualiniu aktyvumu Taip/Ne
Žmonių ar gyvūnų luošinimas ar kankinimas Taip/Ne
Kiti didelio žiaurumo prieš žmones ar gyvūnus aktai Taip/Ne
Žmonių lytiniai organai Taip/Ne
Žmogaus šlapinimasis ar tuštinimasis Taip/Ne
Įrankiai, potencialiai panaudojami vykdyti nusikaltimus Taip/Ne

Ar žaidime yra tikroviškai judantys vaizdai, kurie vienaip ar kitaip gali paskatinti šiuos veiksmus?

Žmonių seksualinį aktyvumą Taip/Ne
Jėgos panaudojimą ar apribojimą, susijusį su seksualiniu aktyvumu Taip/Ne
Žmonių ar gyvūnų luošinimą ar kankinimą Taip/Ne
Kitus didelio žiaurumo prieš žmones ar gyvūnus aktus Taip/Ne
Nusikaltimo įvykdymą Taip/Ne

SVARBU, KAD Į KLAUSIMUS BŪTŲ ATSAKYTA TEISINGAI. NETEISINGAS ATSAKYMAS GALI REIKŠTI JŪSŲ KOMPANIJOS IR/AR JŪSŲ MAŽMENINIŲ KLIENTŲ KRIMINALINĮ PERSEKIOJIMĄ DIDŽIOJOJE BRITANIJOJE. JEI BENT VIENAS ATSAKYMAS YRA „TAIP“. ŽAIDIMAS TURI BŪTI PATEIKTAS BRITŲ FILMŲ KLASIFIKACIJOS TARYBAI. ISFE SAVANORIŠKAS AMŽIAUS REITINGAVIMAS NEGALI BŪTI TAIKOMAS DIDŽIOJOJE BRITANIJOJE. GAMINĮ REIKIA ŽYMĖTI „NE PARDAVIMUI DIDŽIOJOJE BRITANIJOJE“.

PO 2 SKYRIAUS GALIMA PEREITI PRIE 3 SKYRIAUS, IR REITINGUOTI ŽAIDIMĄ PAGAL SAVANORIŠKĄ AMŽIAUS- REITINGAVIMO SISTEMĄ ŠALYSE, KURIOS NĖRA IŠSKIRTOS.

3 SKYRIUS – SAVANORIŠKAS AMŽIAUS REITINGAVIMAS

3A – Ar žaidime yra kas nors iš šių dalykų?

Baisus smurtas prieš realius žmones ar gyvūnus
Baisus = suluošinimas, kankinimas, masyvus kraujo praliejimas ir kraujo klanas ir kita TAIP/NE
18 smurtas
Vaizdingas, detalus ir ilgalaikis smurtas prieš realius žmones ar gyvūnus. Vaizdingas = kraujas ar kraujo klanas TAIP/NE
18 smurtas
Smurtas prieš pažeidžiamus ir negalinčius apsiginti žmones TAIP/NE
18 smurtas
Seksualinis aktyvumas su matomais lytiniais organais TAIP/NE
18 seksas
Seksualinis smurtas ar grėsmė (įskaitant išžaginimą) TAIP/NE
18 smurtas
Detalus veiksmų, kuriuos galima panaudoti atliekant nusikaltimą, apibūdinimas TAIP/NE
18 smurtas
Nelegalių narkotikų liaupsinimas TAIP/NE
18 narkotikai
Etniniai, religiniai ar nacionalistiniai stereotipai, skatinantys neapykantą TAIP/NE
18 diskriminacija

JEI JŪSŲ ATSAKYMAS Į BENT VIENĄ 3A KLAUSIMĄ YRA ,,TAIP”, ŽAIDIMĄ TURITE PAŽYMĖTI 18+

3B – Ar žaidime yra kas nors iš šių dalykų?

Vaizdingas, detalus ir ilgalaikis smurtas prieš nerealistiškus žmones ar gyvūnus. Vaizdingas = kraujas ar kraujo klanas TAIP/NE
18 smurtas
Vaizdingas ar detalus nerealistiškų žmonių ar gyvūnų mirties ar sužeidimo apibūdinimas TAIP/NE
18 smurtas
Lytinis aktas be matomų lytinių organų TAIP/NE
18 seksas
Erotinis ar seksualus nuogumas = išreiškiantis seksualinį susijaudinimą TAIP/NE
18 seksas
Seksualiniai keiksmažodžiai, nešvankūs posakiai TAIP/NE
18 netinkama kalba
Tabako ir alkoholio vartojimo skatinimas TAIP/NE
18 narkotikai
Nelegalių narkotikų vartojimas TAIP/NE
18 narkotikai
Nusikaltimų liaupsinimas TAIP/NE
18 smurtas

JEI JŪSŲ ATSAKYMAS Į BENT VIENĄ 3B KLAUSIMĄ YRA ,,TAIP”, ŽAIDIMĄ TURITE PAŽYMĖTI 16+

3C – Ar žaidime yra kas nors iš šių dalykų?

Vaizdingas smurtas prieš fantastinius personažus TAIP/NE
12 smurtas
Nevaizdinis smurtas prieš žmones ar gyvūnus TAIP/NE
12 smurtas
Detalūs seksualiniai apibūdinimai ar vaizdai, pvz.: nuogi žmonės seksualiniame kontekste TAIP/NE
12 seksas
Lengvi keiksmai TAIP/NE
12 netinkama kalba

JEI JŪSŲ ATSAKYMAS Į BET KURĮ 3C KLAUSIMĄ YRA ,,TAIP”, ŽAIDIMĄ TURITE PAŽYMĖTI 12+

3D – Ar žaidime yra kas nors iš šių dalykų?

Atsitiktinis smurtas prieš nerealius išgalvotus personažus TAIP/NE
7 smurtas
Paveikslai ar garsai, kurie gali išgąsdinti mažus vaikus TAIP/NE
7 baimė
Nuogumas neseksualiniame kontekste TAIP/NE
7

JEI JŪSŲ ATSAKYMAS Į BET KURĮ 3D KLAUSIMĄ YRA ,,TAIP”, ŽAIDIMĄ TURITE PAŽYMĖTI 7+

3E – Ar žaidime yra šis dalykas?

Nedidelis smurtas komiškame kontekste TAIP/NE
3

JEI JŪSŲ ATSAKYMAS Į VISUS 3A, 3B, 3C IR 3D KLAUSIMUS YRA ,,NE”, ŽAIDIMĄ TURITE PAŽYMĖTI 3+, NEPRIKLAUSOMAI NUO 3E ATSAKYMO

4 SKYRIUS – ŽANRAS

Pažymėkite vieną apibūdinimą, kuris tiksliausiai nusako žaidimo tipą. Jei nei vienas iš žemiau pateiktų apibūdinimų netinka, pažymėkite ,,kita“ ir pateikite savo apibūdinimą.

Iššaudyk juos Karas
Sumušk juos Fantastinis mūšis
Lenktyniavimas Išsiaiškinti paslaptį
Lenta/korta Platforma/scena
Sportas Galvosūkis
Muzika Kiniškas biliardas
Skrydis Labirintas
Strategija Pasakų knyga
Vaidinimas Švietimas
Nuotykiai Informacinis

Kita

5 SKYRIUS – VEIKSMO SERTIFIKATAS

Ši įvertinimo forma turi būti užpildyta tik po viso žaidimo peržiūros asmens, kuris yra įgaliotas atsakyti į pateiktus klausimus. Neteisingi atsakymai gali pažeisti amžiaus reitingavimo sistemos patikimumą, sukelti riziką Jūsų kompanijai teisiniuose santykiuose ir visuomenės skundus. Visada patikrinkite savo atsakymus. ISFE administratorius pasilieka teisę peržiūrėti bet kurį žaidimą su ženklu 16+ ar 18+ ir atsitiktinį pavyzdį iš žaidimų su žemesniu amžiaus reitingu prieš patvirtindamas pateiktą reitingą. ISFE savanoriška amžiaus reitingavimo etiketė negali būti panaudota be ISFE administratoriaus patvirtinimo.

Žaidimas išbrauktas iš DB savanoriško reitingavimo Taip/Ne

Žaidimas išbrauktas iš kai kurių Europos šalių savanoriško reitingavimo. Jei atsakymas į klausimą yra „taip“, prašau nurodyti kuriose, ir dėl kokių priežasčių.
Taip/Ne

Asmens, užpildžiusio šia anketą, vardas ir pavardė

Užimamos pareigos

Telefono numeris

Fakso numeris

Elektroninio pašto adresas

Viena iš Europos šalių, savanoriškai prisijungusių prie šios žaidimų reitingavimo sistemos, yra Švedija.

Švedijos patirtis vaikų apsaugos nuo smurto internete bei kompiuteriniuose žaidimuose srityje
Švedija visame pasaulyje garsėja kaip šalis, pasirinkusi metodą, kuris prieinamas valdžiai, pajėgų stabdyti smurtą- uždraudusi suaugusiems mušti vaikus (Gilligan, 2002).
Švedijos Švietimo, tyrimų ir kultūros ministerijos duomenimis, nepilnamečių apsauga nuo žalingo interneto bei kompiuterinių žaidimų poveikio vykdoma keletu krypčių:
1 . Interneto reguliavimas
Švedijos konstitucija gina žodžio laisvę. Ši apsauga taikoma visai rašytinei, šnekamajai, spausdintai ir kitaip publikuotai medžiagai. Kaip bebūtų, tačiau tam tikros informacijos sklaidai žodžio laisvė netaikoma – tai apima etinės diskriminacijos, rasizmo, valstybės išdavystės ir pan. temas. Taigi, konstitucinė teisė taip pat taikoma ir internetui. Šioje šalyje nėra specifinių įstatymų interneto turinio atžvilgiu.
Švedijoje žmonės turi teisę ir yra skatinami naudoti interneto turinio filtravimo sistemas, tačiau to nereglamentuoja teisės aktai.
Nepilnamečių apsauga nuo žalingo viešosios informacijos poveikio užsiima Masinio Informavimo Priemonių Taryba (Swedish Media Council), kurios pagrindinė priemonė yra žmonių švietimas. Yra artimai bendradarbiaujama su įvairiomis Europos Sąjungos institucijomis tiriant naudojimosi internetu įpročius bei poveikį jauniems žmonėms. Taikomi metodai yra “švelnūs”, kadangi nėra teisinio reglamentavimo. Taigi, stengiamasi padėti tėvams prižiūrėti savo internetu besinaudojančius vaikus, atsižvelgiant į vaikų, tėvų bei su vaikais dirbančiųjų specialistų interesus.
Be to, Masinio Informavimo Priemonių Taryba dirba su interneto paslaugas teikiančiomis kompanijomis, skatindama jų savikontrolę. Manoma, jog labai svarbu, kad interneto paslaugų industrija būtų įtraukta į šį procesą ir būtų suinteresuota savo produktus bei paslaugas padaryti tiek patrauklesnius, tiek ir saugesnius jaunimui ir suaugusiems žmonėms ( čia išskirti dvi klientų grupes yra prestižo reikalas).
2. Kompiuterinių žaidimų reguliavimas
Švedija yra prisijungusi prie anksčiau aptartos PEGI sistemos. Ši amžiaus reitingavimo ir turinio apibrėžimo sistema visiems Europoje platinamiems kompiuteriniams ir video žaidimams yra puiki tėvų informavimo priemonė, suteikianti žinių, ar žaidimas yra tinkamas jų vaikui.

1.2.2. Didžiųjų pasaulio valstybių patirtis vaikų apsaugos nuo smurto internete bei kompiuteriniuose žaidimuose srityje

Kinija
2002 m. spalio 11d. Kinijos įstatyminė bazė buvo papildyta ,,Interneto paslaugas teikiančių įstaigų valdymo nurodymais” (,,Положения об управлении заведениями, предоставляющими интернетовские услуги”- rus.).

Juose numatyta, kad nuo 2002 m. lapkričio 15 dienos interneto kavinėms ir įstaigoms su žaidimų aparatais draudžiama aptarnauti nepilnamečius asmenis. Priklausomai nuo taisyklių pažeidimo, įstaigoms numatytos bausmės: bauda, ūkinės veiklos uždraudimas, licencijos atėmimas. Anot Kinijos Respublikos Kultūros ministerijos atstovo Li Czinche, ,,Didelis interneto kavinių bei panašių įstaigų paplitimas ir efektyvios jų ūkinės veiklos kontrolės nebuvimas sąlygoja daugybę socialinių problemų. Taip, dalis paauglių čia po pamokų praleidžia beveik visą savo laisvalaikį ir lankosi netinkamuose interneto puslapiuose. Tai kelia tėvų susirūpinimą.”.
Šie Nurodymai buvo palankiai sutikti tiek iš tėvų, tiek ir iš pedagogų pusės. Atsakingi Kultūros ministerijos asmenys siūlo moksleiviams naudotis internetu namuose, mokyklose, bibliotekose bei kitose nekomercinėse įstaigose, kur užtikrinama tėvų, mokytojų ar kitų atsakingų asmenų priežiūra (,,В Китае для несовершеннолетних запрещено посещать коммерческие Интернет-кафе”, 2002).
Šių metų vasarą Kinijoje žengtas dar vienas žingsnis- Šanchajuje įkurtas reabilitacijos centras vaikams su kompulsyvaus naudojimosi internetu sutrikimu. Tai svarbu ne tik kaip postvencinė priemonė. Tai būdas įvardinti šią socialinę- medicininę problemą ir, atkreipus visuomenės dėmesį, parengti ją pastebėti apie tai liudijančius pavojaus signalus, kurti struktūras šios problemos sprendimui bei prevencijai (,,Internet games seen as addictive in China”, 2005).

Jungtinės Amerikos Valstijos

2004 m. birželį Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo atliktas nacionalinis naudojimosi internetu mokyklose tyrimas. Jis apėmė 41 valstiją, 200 technologinių sprendimų priėmėjų iš įvairiausių mokyklų. Buvo nustatyta, kad, įgyvendinant federalinį Vaikų apsaugos internete aktą (Child Internet Protection Act (CIPA)- angl.), dar reikalinga tobulinti vaikų apsaugos nuo nusikalstamo interneto turinio sistemą mokyklų kompiuteriuose. 59 proc. mokyklų technologijas prižiūrinčių darbuotojų nurodė vaikams netinkamo turinio pasiekimo incidentus. Kaip didžiausia problema įvardintas kompiuterinių žaidimų žaidimas, lydimas pornografijos, smurto bei neapykantos puslapių lankymo. Tyrimo duomenimis:
• 48 proc. darbuotojų nurodė, kad mokykloje moksleiviai internete praleidžia daugiau nei 2 valandas per savaitę;
• 59 proc.- vaikams netinkamo turinio pasiekimo internete incidentai;
• 45 proc. nurodė vaikus žaidžiant internete;
• 39 proc.- domintis pornografija;
• 25 proc.- pasiekiant smurtinius puslapius;
• 19 proc.- siunčiantis muzikinius failus;
• 13 proc.- naršant po neapykantą skatinančius puslapius;
• 59 proc. nepastebi, kad situacija gerėtų- anot jų, per paskutinius metus ji arba išliko tokia pati, arba net pablogėjo (,,Survey on inappropriate internet access in schools”, 2004).

Šiais metais Amerikos psichologų asociacija (APA) priėmė rezoliuciją mažinti žiaurumą vaikams skirtose interaktyviose pramogose. Toks nutarimas priimtas po išsamaus Kieffer ir Nicoll tyrimo, patvirtinusio, kad žiaurių kompiuterinių žaidimų pažaidę vaikai iš karto po to būna agresyvesni (žr. P. 9).
Kol kas APA pramogų pramonės atstovus paskatino labiau sieti žiaurų elgesį su neigiama žaidimų įtaka bei sukurti naują vertinimo sistemą, kuri labiau atitiktų žaidimų turinį (Dabar JAV veikia 1993 m. pradėta naudoti reitingavimo sistema, skirianti žaidimus į 3 grupes: ,,E” (,,everyone”- angl.) – kiekvienam, ,,T” (,,teen”- angl.) – paaugliams ir ,,M” (,,mature”- angl.) – suaugusiems). Taip pat jie pataria vaikams mokytis žaisti nesusitapatinant su agresyviais herojais– nors tai bus sunku, jei virtualus herojus rankose laikys ginklą (,,Kompiuteriu žaidę vaikai būna agresyvesni”, 2005; ,,Psychological research confirms that violent video games can increase children’s aggression, but that parents moderate the negative effects”, 2004).
Psichologų Walsh ir Gentile atlikti žaidimų reitingavimo sistemos efektyvumo tyrimai atskleidė, kad nepilnamečiams nėra sunku įsigyti suaugusiems skirtų žaidimų. Taigi, žaidimų pramonės atstovai buvo paskatinti užtikrinti, kad prekybininkai nesuteiktų vaikams galimybės įsigyti jų amžiui netinkamų žaidimų. Kai kuriuose miestuose bei valstijose buvo nuspręsta tai užtikrinti įstatymiškai (analogiškai draudimui nepilnamečiams parduoti tabaką).
Šie tyrimai, skirti priežiūrai, ar prekybininkai laikosi numatytos tvarkos, yra tęsiami.
Be to, kai kurie tyrėjai ėmė kurti mokykloms skirtas programas, kurių tikslas- padėti vaikams sumažinti prie kompiuterio praleidžiamo laiko trukmę ir/arba atsisakyti tam tikro tipo programų bei žaidimų. Nors ši praktika dar nėra išvystyta, pastebima, kad tokios programos duoda laukiamų rezultatų, tokių kaip agresyvaus elgesio sumažėjimo mokyklinėse žaidimų aikštelėse.
Priedo, daugelis vaiko teisių apsaugos bei paramos tėvams grupių į savo interneto svetaines įdėjo video žaidimų tyrimų duomenis bei kitą tėvų švietimui skirtą informaciją.

Jungtinėse Amerikos Valstijose vaikų apsauga nuo žalingos interaktyvios aplinkos įtakos rūpinasi ne tik specialistai. Antai 2004 m. lapkritį Niujorke 5 tėvų, bažnyčios ir moterų judėjimai su miesto tarybos nariu priešaky paskelbė dešimties žiauriausių žaidimų sąrašą (,,10 worst violent video game” list- angl.), tikėdamiesi šiuo būdu informuoti tėvus bei senelius, neturinčius supratimo apie ,,krauju permirkusius antisocialaus turinio žaidimus, kuriuos šie potencialiai gali nupirkti kaip kalėdines dovanėles vaikams” ( ,,Ten most violent video games should not be on holiday shopping lists for children”, 2004).

Viešame pareiškime buvo kreiptasi ir į prekybininkus, raginant juos nutraukti tiesioginį žaidimų, kurie netinkami amžiui, pardavimą vaikams. Žaidimų industrija skatinta tobulinti ir pritaikyti visuotiną žaidimų reitingavimo sistemą, suprantamą vaikų tėvams.

Į dešimtuką įtraukti šie žiauriausio smurtinio turinio žaidimai (abėcėlės tvarka):
(1) Doom 3;
(2) Grand Theft Auto: San Andreas;
(3) Gunslinger Girls 2;

(4) Half Life 2;

(5) Halo 2;

(6) Hitman: Blood Money;

(7) Manhunt;

(8) Mortal Kombat: Deception;

(9) Postal 2 ir

(10) Shadow Heart

Šis probleminių žaidimų sąrašas turėtų būti papildytas ir ankstesnėmis žaidimų ,,Grand Theft Auto” ir ,,Hitman” versijomis. Taipogi išreikštas ir susirūpinimas vaikams internete laisvai prieinamu žaidimu ,,Amerikos armija”, kuris yra skirtas skatinti motyvaciją tarnauti Jungtinių Valstijų armijoje, tačiau yra lengvai pasiekiamas ir patiems jauniausiems vaikams, kuriems jis gali būti žalingas.
Penkių visuomeninių JAV organizacijų atstovų manymu: ,,Nei tėvai, nei seneliai neturėtų pasiduoti vaiko spaudimui nupirkti vieną iš išvardintų žaidimų, kurie žaidėją pastato į masinio žudiko, ginklu mojuojančio plėšiko, moters prievartautojo, snaiperio ar policininkų žudiko vietą. Nėra tokio septynmečio ar aštuonmečio, kurį prileidę prie šios pamazgų duobės, galėtume sakyti, jog pasielgėme gerai.” Anot jų, nereikia tikėtis, kad žaidimų gamintojai ir prekybininkai paisys vaiko interesų. ,,Šis greito dolerio bet kokia kaina mentalitetas iš tiesų kelia realią grėsmę vaikams”.

Anot Niujorko miesto tarybos nario, tyrimų padalinio vedėjo, ,,dauguma prekybininkų leidžia vaikams įsigyti pačius žiauriausius, realistiškiausios grafikos, seksualinio turinio žaidimus, nepaisydami reitingavimo ir perspėjimų, užklijuotų ant gaminio pakuotės.(..) Video žaidimų industrijai suteikta savireguliacijos galimybė savęs nepateisina. Kreipimaisi į prekybininkus, skatinantys elgtis atsakingai, ir vaikams nepardavinėti suaugusiems skirtų žaidimų, neveiksmingi. Taigi pats geriausias ginklas prieš netinkamo, potencialiai žalingo vaikams turinio žaidimų platinimą yra puikiai informuoti tėvai.”
Bendruomenės pasidalinta atsakomybė, anot JAV visuomenės judėjimų atstovų, turėtų reikšti žymiai daugiau nei minimalių reitingavimo standartų atitikimą- šis šiuo metu daugiau naudingas industrijai- ne pirkėjui. Prekybininkams reikalinga nauja šio tipo žaidimų platinimo tvarka, ir užtikrintas jos vykdymas. ,,Miesto tarybos atliktas eksperimentas, kurio metu 34 iš 35 prekyviečių vaikams pavyko nusipirkti amžiui netinkamo turinio žaidimų, rodo, kad smurtinių video žaidimų reguliavimo ,,sistema” Amerikoje tiesiog iš viso neveikia” (,,Ten most violent video games should not be on holiday shopping lists for children”, 2004).
Čia aptartas Niujorko bendruomenės mėginimas prisidėti prie vaikams žalingo turinio žaidimų sureguliavimo nėra vienintelis- antai ir Kalifornijos gubernatorius Arnold Schwazenegger šiais metais priėmė įstatymą, ribojantį smurtinių video žaidimų pardavimą nepilnamečiams. Pasak buvusio veiksmo filmų aktoriaus, jis nori būti tikras, kad šie žaidimai nebūtų lengvai pasiekiami dešimtmečiams- nes tai iš tiesų turi poveikį vaikams.

Tačiau tai ne pirmas ir turbūt ne paskutinis panašaus pobūdžio įstatymas Amerikoje. Tokie jau buvo priimti Indianos ir Vašingtono valstijose, kurių teismuose vėliau pavyko sėkmingai šiuos įstatymus atremti (Vore, 2005).
Taigi, peršasi išvada, kad amerikietiška demokratija, įnirtingai ginanti žmogaus laisves, kol kas nėra pajėgi jauniesiems savo piliečiams užtikrinti apsaugą nuo juos lyg drugelius į laužą viliojančių interaktyvių pramogų. O Lietuva, siekianti sukurti efektyvius vaikų apsaugos mechanizmus, turi gerai apsvarstyti, ką iš užsienio šalių praktikos priimti kaip pamoką, o ką atsirinkus įskiepyti, laukiant sėkmingo prigijimo šiandieniame sociokultūriniame, teisiniame mūsų valstybės kontekste.

1.2.3. Lietuvos vaikų apsaugos nuo smurto politikos ypatumai, pagrindinės kryptys
Lietuvoje, kaip ir daugumoje pasaulio valstybių, vaiko teisės ir jo teisėti interesai, jų realizavimo mechanizmai yra įtvirtinami tiek nacionaliniu, tiek ir tarptautiniu lygiu. Teisiniai santykiai, daugiau ar mažiau susiję su vaiko statusu, jo teisių bei interesų užtikrinimu, apsauga nuo žalingų įtakų ir kiti klausimai yra reglamentuojami įstatymais, poįstatyminiais teisės aktais, taip pat tarptautinėmis sutartimis bei susitarimais, tampa svariu valstybės vidaus politikos prioritetu.
Lietuvoje sudaryta nemažai teisinių prielaidų realizuoti tokias vertybes kaip pagarbą vaikui; vaikų lygiateisiškumo pripažinimą; visapusę apsaugą nuo bet kokių jo teisių bei laisvių pažeidimų ar kitų žalingų poveikių, geriausių vaiko interesų prioriteto užtikrinimą ir t.t. Tačiau reali situacija bei atskirų valstybinių institucijų, atsakingų už vaiko teisių apsaugą, darbo praktika parodo nemažai trūkumų, spragų bei spręstinų problemų, įgyvendinant vaiko teisių apsaugos politiką.
Taigi, svarbu atlikti Lietuvoje galiojančios teisinės bazės analizę, išskirti pagrindines nuostatas vaikų apsaugos nuo prievartos srityje bei šių nuostatų įgyvendinimo procedūras.

Vaiko, kaip smurto aukos, teisinio statuso įvertinimas
Pagal tarptautinius ir Lietuvos nacionalinius įstatymus vaiku pripažįstamas asmuo iki 18 metų amžiaus. Taigi vaikas- smurto auka- yra bet kokio pobūdžio smurtinę prievartą patyręs asmuo iki 18 metų amžiaus. Baudžiamuosiuose santykiuose nukentėjusysis vaikas – tai fizinis asmuo iki 18 metų, kuriam nusikalstama veika padaryta fizinė, turtinė ar moralinė žala.
Vaikas, kaip nukentėjusysis asmuo, baudžiamuosiuose įstatymuose apibrėžiamas skirtingais terminais: a) naujagimis – tai asmuo iki 28 parų amžiaus (nors baudžiamojoje teisėje medicininiai naujagimio sąvokos kriterijai neturi lemiamos reikšmės), b) mažametis – tai asmuo iki 14 metų amžiaus, c) nepilnametis – tai asmuo nuo 14 iki 18 metų amžiaus, d) vaikas – tai asmuo iki 18 metų amžiaus.
Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju nepriklausomai nuo jo amžiaus, fizinės ir psichinės būklės, pilietybės ar kitų aplinkybių. Tačiau būtina akcentuoti, kad nusikaltimo auka – vaikas pripažįstamas „nukentėjusiuoju“, t.y. tampa baudžiamojo proceso dalyviu tik formaliai įvertinus veiką kaip nusikalstamą. Nusikaltimo auka – vaikas nukentėjusiojo statusą įgyja esant 2 pagrindams: 1)faktiniam – reikia paties fakto, kad nusikalstama veika (nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu) asmeniui padaryta fizinė, turtinė (materialinė) arba moralinė žala; 2)juridiniam – reikia atitinkamo teisėsaugos institucijos pareigūno arba teisėjo priimto spendimo, kuris įtvirtinamas atitinkamuose procesiniuose dokumentuose, t. y. nutarimuose arba teismo nutartyse. Taigi, tik nuo oficialaus dokumento įforminimo nusikaltimo auka įgauna visas (pagrindines) nukentėjusiojo teises bei pareigas.

Prievartos prieš vaiką teisinis reglamentavimas
Prievartos teisinį įvertinimą įtvirtina nacionaliniai baudžiamieji, administraciniai, kiti įstatymai bei atitinkami poįstatyminiai aktai, Vyriausybės nutarimai.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 str. nustato, kad „žmogaus asmuo neliečiamas“, o tai reiškia, kad žmogus turi būti apsaugotas nuo bet kokio neteisėto fizinio ar psichinio poveikio.
Pagrindinis Lietuvos įstatymas, bendrai reglamentuojantis vaiko teises bei garantuojantis jų apsaugą, yra 1996 m. kovo 14 d. priimtas Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas. Šio įstatymo paskirtis – gerinti vaikų teisinę apsaugą šalyje, nustatant suderintus su Lietuvos Respublikos Konstitucija ir tarptautinės teisės normomis bei principais vaiko teisių ir laisvių gynimo pagrindus. Čia nustatomos pagrindinės vaiko teisės, laisvės bei pareigos, šių teisių ir laisvių apsaugos bei gynimo svarbiausiosios garantijos, taip pat reglamentuotos vaiko elgesio kontrolės bei jo atsakomybės pagrindinės sąlygos, nustatytos tėvų, kitų fizinių ir juridinių asmenų atsakomybės už vaiko teisių pažeidimus bendrosios nuostatos, vaiko teisių apsaugos institucijų sistema ir jų veiklos teisiniai pagrindai.
Pagrindinės tarptautinės teisės normos bei principai, kuriais vadovaujantis priimtas šis ir kiti Lietuvos įstatymai vaiko teisių apsaugos srityje, yra tvirtinti Jungtinių Tautų Organizacijos 1959 metų Vaiko teisių deklaracijoje bei 1989 metų Vaiko teisių konvencijoje, kurią Lietuva ratifikavo 1995 metais.
JT Vaiko teisių konvencijos 19 straipsnis yra skirtas konkrečiai įtvirtinti vaiko apsaugos nuo smurto garantijas. Straipsnyje nurodoma, jog „Valstybės dalyvės, siekdamos apginti vaiką nuo įvairiausio pobūdžio fizinio ar psichologinio smurto, įžeidimų ar piktnaudžiavimo, priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo elgesio, grubaus elgesio ar išnaudojimo, įskaitant seksualinį piktnaudžiavimą, kuriuos jis gali patirti iš tėvų, teisėtų globėjų ar kurio nors kito jį globojančio asmens, imasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo priemonių. Tarp tokių apsaugos priemonių reikiamais atvejais gali būti ir veiksmingos socialinės programos, leidžiančios suteikti paramą vaikui ir jį globojantiems asmenims ir išaiškinti, pranešti, perduoti nagrinėti, tirti, gydyti ir imtis kitų priemonių minėtais žiauraus elgesio su vaiku atvejais, o prireikus iškelti baudžiamąją bylą“.
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 43 straipsnis taip pat atskirai įtvirtina vaiko apsaugos nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos bendrąsias nuostatas. Jis numato, jog:

,,1. Valstybės, vietos savivaldos institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo saugoti vaiką nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos. Sveiko gyvenimo būdo propagavimas ir vaikų teisinis švietimas – svarbios valstybės socialinės politikos ir veiklos kryptys.
2. Už fizinio ar psichinio smurto demonstravimą vaikams, jų įtraukimą į nusikalstamą ar kitą neteisėtą veiklą taikoma įstatymų nustatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.
3. Vaikui, nukentėjusiam nuo nusikaltimo, smurto ar kito blogo elgesio, turi būti suteikta reikalinga pagalba, kad jis galėtų susigrąžinti sveikatą po patirtos fizinės ar psichologinės traumos ir reintegruotis į socialinę aplinką.
4. Fizinis ar juridinis asmuo, sužinojęs apie vaiką, kuriam būtina pagalba, privalo pranešti apie tai policijai, vaiko teisių apsaugos ar kitai kompetentingai institucijai.“

Šio straipsnio antrojoje dalyje įtvirtintų nuostatų įgyvendinimui buvo priimta visa eilė teisės aktų.

Visų pirma, žalingos informacijos, vaikus pasiekiančios per masinio informavimo priemones, reguliavimą nusako nepilnamečių apsaugą reglamentuojantis 18 Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo straipsnis (aktuali redakcija nuo 2004-07-15):
,,1. Viešosios informacijos rengėjai ir (ar) platintojai įstatymų nustatyta tvarka turi užtikrinti, kad nepilnamečiai būtų apsaugoti nuo neigiamą poveikį jų fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi darančios viešosios informacijos, ypač susijusios su pornografija ir (ar) savitiksliu smurto vaizdavimu.
2. Viešosios informacijos, kuri daro neigiamą poveikį nepilnamečių fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi, priskyrimo kriterijus nustato Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas.
3. Programos ir (ar) laidos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka priskirtos viešosios informacijos, kuri ribojama skelbti ar platinti, kategorijai, transliuojamos ir (ar) retransliuojamos tik nuo 23 iki 6 valandos arba turi būti naudojamos apsaugos priemonės, sudarančios sąlygas atsakingiems už nepilnamečių auklėjimą ir priežiūrą asmenims užtikrinti galimybę riboti tokių programų ir (ar) laidų pasiūlą nepilnamečiams. Jeigu tokios programos ir (ar) laidos transliuojamos ar retransliuojamos nuo 23 iki 6 valandos nenaudojant nustatytų apsaugos priemonių, apie jų transliavimą ar retransliavimą turi būti pranešama garso ir (ar) vaizdo priemonėmis viso transliavimo ar retransliavimo metu įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
4. Už viešosios informacijos, darančios neigiamą poveikį nepilnamečių fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi, skelbimą ir platinimą, pažeidžiantį šiame straipsnyje bei kitų įstatymų ir teisės aktų nustatytus reikalavimus, atsakoma šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
5. Viešojo naudojimo kompiuterių tinkluose neskelbtinos informacijos kontrolę ir ribojamos viešosios informacijos platinimo tvarką nustato Vyriausybė.”

2002 m. rugsėjo 10 dieną priimtame Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatyme esti įtvirtinti viešosios informacijos, kuri daro neigiamą poveikį nepilnamečių fiziniam, protiniam ir doroviniam vystymuisi, kriterijai, jos skelbimo ir platinimo tvarka, taip pat šios informacijos rengėjų, platintojų ir jų savininkų, žurnalistų bei jų veiklą reglamentuojančių institucijų teisės, pareigos ir atsakomybė.
4 šio įstatymo straipsnyje nurodoma, kokia viešoji informacija pripažįstama kaip daranti neigiamą poveikį nepilnamečių fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi:
1. ,,Susijusi su fizinio ar psichinio smurto vaizdavimu: kai detaliai vaizduojamas žmonių, gyvūnų žudymas, žalojimas ar kankinimas, taip pat vandalizmas, teigiamai vertinamas smurtas, mėgavimasis prievarta ar žiaurumu;
2. kurioje rodomas mirusio arba žiauriai sužaloto žmogaus kūnas, išskyrus atvejus, kai toks rodymas reikalingas tapatybei nustatyti;
3. erotinio pobūdžio: kai skatinamas lytinis geismas, rodomas lytinis aktas, jo imitacija ar kitoks seksualinis pasitenkinimas, lytiniai organai, seksualiniai reikmenys;
4. sukelianti baimę ar siaubą;
5. kurioje palankiai vertinamas priklausomumas nuo narkotinių, psichotropinių medžiagų, tabako ar alkoholio, skatinamas jų vartojimas, gamyba, platinimas ar įsigijimas;
6. skatinanti savęs žalojimą ar savižudybę;
7. kurioje teigiamai vertinama nusikalstama veika ar idealizuojami nusikaltėliai;
8. susijusi su nusikalstamos veikos modeliavimu;
9. kurioje kurstoma diskriminacija dėl tautybės, rasės, lyties, kilmės, neįgalumo, lytinės orientacijos, religijos ar kitokios priklausomybės;
10. kurioje dažnai vartojami nešvankūs posakiai, žodžiai ar gestai;
11. kuri apibrėžta šio Įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje”.

Viešoji informacija gali būti nepriskirta neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios informacijos kategorijai, jei:
1. ,,Jos turinį sudaro tik informacija apie įvykius, politinius, socialinius, religinius įsitikinimus ar pasaulėžiūrą;
2. ši informacija yra reikšminga moksliniu ar meniniu požiūriu arba reikalinga tyrimams ar mokymui;
3. yra viešas interesas ją skelbti;
4. jos apimtis ir poveikis yra mažareikšmiai.” (Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 6 str.).
Įstatyme pabrėžiama, kad draudžiama skelbti ar platinti viešąją informaciją, kuri gali pakenkti nepilnamečių fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi, ypač pornografiją ir (ar) savitikslį smurto vaizdavimą. ,,4 straipsnio 1 dalies 1–10 punktuose apibrėžtą informaciją draudžiama tiesiogiai skelbti ar platinti nepilnamečiams – jiems siūlyti, perleisti ar kitaip leisti asmeniškai ja naudotis. Tokia viešoji informacija gali būti skelbiama tik vietose, į kurias nepilnamečiai negali patekti, ir (arba) tokiu laiku, kuriuo nepilnamečiai negalėtų ja naudotis, arba kai naudojant technines priemones yra sudaromos sąlygos atsakingiems už vaikų auklėjimą ir priežiūrą asmenims užtikrinti galimybę riboti tokios viešosios informacijos pasiūlą nepilnamečiams” (Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 7 str.1d.).

Šiame įstatyme apibrėžtos nepilnamečiams žalingos viešosios informacijos kategorijai, kuri ribojama skelbti ir platinti, skelbimo ir platinimo tvarką nustato 2004 m. birželio 2 d LR Vyriausybės patvirtintas (1) neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios informacijos, priskirtos viešosios informacijos, kuri ribojama skelbti ir platinti, kategorijai, skelbimo ir platinimo tvarkos ir (2) neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios viešosios informacijos žymėjimo, garso ir vaizdo priemonių sistemos aprašai.
Pirmasis dokumentas nurodo, kad: ,,Spaudos leidinių, taip pat smulkių spaudinių (nesvarbu, kuriuo poligrafiniu būdu pagamintų kortų, reklaminių lankstinukų, atvirukų, paveikslėlių, lipdukų, pakuočių ir t.t.), garso ir vaizdo įrašų bei kompiuterinių žaidimų, kuriuose pateikiama viešoji informacija priskirtina informacijos, kuri ribojama skelbti ir platinti, kategorijai, platinimui ir (ar) skelbimui keliami šie reikalavimai:
1. Jie turi būti siūlomi, parduodami ar ne pardavimo būdu teikiami (nuomojami, skolinami ar kitaip perduodami naudotis) tik pilnamečiams arba asmenims, nors ir neturintiems 18 metų, bet įstatymų nustatyta tvarka sudariusiems santuoką ar teismo tvarka pripažintiems visiškai veiksniais (emancipuotais) ir turintiems šį faktą patvirtinantį dokumentą.
2. Jie turi būti pažymėti pagal Sistemos aprašo reikalavimus.” (Tvarkos aprašo 12 punktas).
Antrasis dokumentas nurodo, kad ,,Pateikiamą elektroninėse visuomenės informavimo priemonėse arba kituose interneto tinklalapiuose informaciją, kuri ribojama skelbti ir platinti, būtina klasifikuoti ir įvertinti pagal neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios viešosios informacijos kriterijus, numatytus Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 4 ir 6 straipsniuose.” (Sistemos aprašo 15 punktas).
Interneto tinklalapiuose pateikiamą viešąją informaciją įvertina interneto tinklalapio valdytojas. Nustatęs, kad pateikiama informacija atitinka bent vieną neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios informacijos kriterijų, interneto tinklalapio valdytojas privalo imtis priemonių- įdiegti tokio interneto tinklalapio įžanginį puslapį (priešlapį) su įspėjamuoju užrašu (lietuvių ir anglų kalbomis): „Šiame tinklalapyje pateikiama informacija gali daryti neigiamą poveikį nepilnamečiams“. Be to, atsižvelgiant į pateikiamos informacijos turinį ir jos galimą neigiamą poveikį nepilnamečiams, turi būti vienas iš šių užrašų (lietuvių ir anglų kalbomis):
„Pateikiama informacija skirta asmenims nuo 7 metų“;
„Pateikiama informacija skirta asmenims nuo 14 metų“;
„Pateikiama informacija skirta asmenims nuo 18 metų”. (Sistemos aprašo 16 ir 17 punktai).
,,Visais kitais būdais viešai skelbiant ar platinant neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančią viešąją informaciją, jos vartotojai, žiūrovai ir klausytojai turi būti informuojami apie neigiamo poveikio informacijos pobūdį ir jos tinkamumą nepilnamečiams.” (Sistemos aprašo 19 punktas).
,,Erotinio ir (ar) smurtinio pobūdžio visuomenės informavimo priemonių kategorijai Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos sprendimu priskirti spaudos leidiniai, taip pat erotinio ir (ar) smurtinio arba kitokio neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančio turinio smulkūs spaudiniai, vaizdo ir garso įrašai bei kompiuteriniai žaidimai, kuriuose yra ribojamos, tačiau nedraudžiamos skelbti ir platinti viešosios informacijos, turi būti platinami specialiuose įdėkluose ar pakuotėse. Ant šių įdėklų ar pakuočių turi būti aiškiai įskaitomas įspėjamasis užrašas: „Informacija gali daryti neigiamą poveikį nepilnamečiams“.” (Sistemos aprašo 20 punktas).

Su tikslu teisiškai reguliuoti elektroninėmis visuomenės informavimo priemonėmis plintančią neteisėtą ir žalingą informaciją, 2003 m. kovo 5 d. LR Vyriausybė patvirtino Viešo naudojimo kompiuterių tinkluose neskelbtinos informacijos kontrolės ir ribojamos viešosios informacijos platinimo tvarką. Ji taikoma ne tik Lietuvos, bet ir užsienio valstybių teisės subjektams, kurie savo veiklą, susijusią su viešosios informacijos platinimu viešo naudojimo kompiuterių tinkluose, sutelkia Lietuvos teritorijoje ir (ar) viešajai informacijai platinti naudojasi Lietuvoje įregistruotų tinklo paslaugų teikėjų, veikiančių informacijos prieglobos paslaugų teikėjų paslaugomis (šios Tvarkos 3 punktas).
2004 m. birželio 15 d. buvo pakeistas 6-asis šios Tvarkos punktas, kuriuo nurodoma, kad ,,Ribojama viešoji informacija gali būti pateikiama elektroninėse visuomenės informavimo priemonėse arba kituose interneto tinklalapiuose tik tinkamai pažymėta, kaip numatyta Neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios viešosios informacijos žymėjimo, garso ir vaizdo priemonių sistemos apraše, (.). Draudžiama informaciją, kuri ribojama skelbti ir platinti, laikyti laisvai prieinamą Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiose tarnybinėse stotyse, skleisti elektroninėse konferencijose, siųsti elektroniniu paštu neapibrėžtam gavėjų skaičiui arba kitaip platinti viešojo naudojimo kompiuterių tinkluose, kai informacija, kuri ribojama skelbti ir platinti, gali tapti laisvai prieinama nepilnamečiams.”

Siekiant realizuoti aukščiau aptartų teisės aktų įtvirtintas nepilnamečių apsaugos nuo žalingos informacijos nuostatas ir tvarką, 2003 m. spalio 14 d. LR Administracinių teisės pažeidimų kodeksas (toliau LR ATPK) buvo papildytas straipsniu, nustatančiu atsakomybę už neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios viešosios informacijos, kurios skelbimas ir platinimas ribojamas arba draudžiamas, skelbimo ir platinimo reikalavimų pažeidimus, taigi:
,,1. Neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios viešosios informacijos, kurios skelbimas ir platinimas ribojamas, skelbimo ir platinimo tvarkos ir (ar) neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios viešosios informacijos žymėjimo, garso ir vaizdo priemonių sistemos reikalavimų pažeidimas arba neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios draudžiamos skelbti viešosios informacijos, susijusios su asmens duomenų paskelbimu, paskelbimas –
užtraukia įspėjimą arba baudą nuo penkių šimtų iki dviejų tūkstančių litų.
2. Tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytus pažeidimus, –
užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių iki septynių tūkstančių litų.
3. Neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios viešosios informacijos, kurios skelbimas ir platinimas ribojamas, skelbimo ir platinimo tvarkos ir (ar) neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios viešosios informacijos žymėjimo, garso ir vaizdo priemonių sistemos reikalavimų pažeidimas arba neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios draudžiamos skelbti viešosios informacijos, susijusios su asmens duomenų paskelbimu, paskelbimas radijo ir televizijos programose –
užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki trijų tūkstančių litų.
4. Tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio trečiojoje dalyje numatytus pažeidimus, –
užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų ( LR ATPK 214(19) str.).

Be to, vaikų apsaugą nuo žalingo erotinio bei smurtinio pobūdžio informacijos įtvirtina ir bendro pobūdžio LR ATPK 214 straipsnis, apibrėžiantis atsakomybę už Kino filmų, videofilmų bei videoprogramų viešo rodymo, tiražavimo ar platinimo, erotinio pobūdžio renginių viešo rodymo ir erotinio bei smurtinio pobūdžio spaudinių platinimo tvarkos pažeidimą.

Apsaugos nuo šiuose straipsniuose neapibrėžtos vaikams žalingos informacijos pareiga ir atsakomybė tenka tėvams- LR ATPK 181 straipsnis numato atsakomybę už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams; LR ATPK 181(1) straipsnis įtvirtina atsakomybę už vaiko globėjo (rūpintojo) pareigų nevykdymą arba vykdymą priešingai vaiko interesams.
Dar vienas bendro pobūdžio LR ATPK 181(3) straipsnis įtvirtina atsakomybę už Vaiko teisių pažeidimą – t.y. (1) „Neteisėtas trukdymas vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar kitokia vaiko teises pažeidžianti veika“ bei (2) „Mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ir kitų institucijų bei įstaigų, kurių žinioje (prižiūrimas) yra vaikas, vadovų, auklėtojų ar kitų jiems prilygstančių asmenų savo pareigų nevykdymas arba netinkamas vykdymas, fizinis ar psichinis vaiko žalojimas ar kitoks vaiko teisių pažeidimas“.

Nacionalinės valdžios institucijos, užtikrinančios vaikų apsaugą nuo smurto

Įgyvendinant vaiko teisių apsaugą bei užtikrinant apsaugos nuo įvairių neigiamų poveikių vaikui garantijas, dalyvauja įvairios institucijos, kurias galima būtų išskirti į dvi kategorijas:
1) vaiko teisių apsaugos institucijos;
2) teisėsaugos institucijos, kurios, tirdamos vaiko teisių pažeidimų atvejus turi dvigubą funkciją:
– nusikalstamos veikos atskleidimas, ištyrimas ir nusikaltusio asmens nubaudimas bei
– vaiko teisių apsauga, kur teisėsaugos institucijos, nustatydamos vaiko teisių pažeidimą, padeda šeimai, visuomenei bei valstybei įgyvendinti vaiko teisių bei geriausių interesų realizavimą bei apsaugą.
Įstatymai nustato, jog vaiko teisių pažeidimų atvejais (įskaitant prievartos aktus) pats vaikas ir kiti asmenys turi teisę kreiptis pagalbos į vaiko teisių apsaugos, teisėsaugos ar kitą instituciją, kuri privalo imtis įstatymų nustatytų priemonių. Tuo tarpu valstybės bei savivaldybių darbuotojai, atsakingi už vaiko auklėjimą ir priežiūrą, privalo nedelsiant informuoti kompetentingas institucijas apie jiems žinomus vaiko teisių pažeidimus.

Vadovaujantis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 58 straipsnio 1dalimi, ,,vaiko teisių apsaugą Lietuvos Respublikoje užtikrina:

1) valstybė ir jos institucijos;

2) vietos savivaldos institucijos;

3) visuomeninės organizacijos, kurių veikla susijusi su vaiko teisių apsauga.”
Pagrindinė vaiko teisių apsaugos valdymo sritis yra priskirta Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, kuri bendrai formuoja ir įgyvendina vaiko teisių apsaugos politiką, kartu su kitomis valstybės ir savivaldybių institucijomis bei įstaigomis užtikrina tinkamą vaiko teisių apsaugą; teisės aktų nustatyta tvarka organizuoja valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų bendradarbiavimą vaiko teisių apsaugos srityje; kaupia, sistemina ir analizuoja valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų pateiktą informaciją vaiko teisių apsaugos klausimais ir kt.
Vaiko teisių apsaugą savivaldybėse garantuoja atitinkamos savivaldybių tarybos, vietos savivaldos vykdomosios institucijos, vaiko teisių apsaugos institucijos (tarnybos), policijos nepilnamečių (jaunimo) reikalų specialistai, taip pat mokyklos ir kitos institucijos, kurios rengia ir įgyvendina vaiko teisių apsaugos, vaikų teisės pažeidimų prevencijos priemones.
Pagrindines funkcijas šioje srityje atlieka vaiko teisių apsaugos institucijos (tarnybos), kurios pagal joms pavestus uždavinius: vykdo vaiko teisių apsaugą; organizuoja prevencinį darbą su tėvais (kitais vaiko atstovais pagal įstatymą); kreipiasi į atitinkamas teisėsaugos institucijas, kad asmenims, keliantiems grėsmę vaiko saugumui ir sveikatai, įstatymų nustatyta tvarka būtų taikomos civilinės, administracinės ar baudžiamosios poveikio priemonės; konsultuoja tėvus, mokytojus, auklėtojus ir pačius vaikus jų teisių apsaugos, globos (rūpybos), įvaikinimo ir teisės pažeidimų prevencijos klausimais; kaupia pranešimus apie smurtą patyrusius vaikus, organizuoja pagalbą smurtą patyrusiems vaikams; vykdo kitas teisės aktų numatytas funkcijas.
Už vaiko teisių apsaugą reglamentuojančių įstatymų bei kitų teisės aktų vykdymo kontrolę ir priežiūrą atsako vaiko teisių apsaugos kontrolierius pagal savo kompetenciją. Vaiko teisių apsaugos kontrolierius: tiria fizinių ir juridinių asmenų skundus dėl valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų ir jų pareigūnų, nevalstybinių institucijų bei kitų fizinių ir juridinių asmenų, įmonių, neturinčių juridinio asmens teisių, veiksmų ar neveikimo, dėl kurių pažeidžiamos ar gali būti pažeistos vaiko teisės ar jo teisėti interesai; prižiūri ir kontroliuoja institucijų, susijusių su vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsauga, veiklą, dėl kurios pažeidžiamos ar gali būti pažeistos vaiko teisės ar jo teisėti interesai; vykdo kitas įstatymo jam numatytas pareigas. Šiais metais vaiko teisių apsaugos kontrolierė, siekdama įvertinti Lietuvos ,,kompiuterinių” įtaką vaikams, subūrė darbo grupę interneto kavinių, salonų veiklai, darančiai žalingą poveikį vaiko fiziniam, protiniam arba doroviniam vystymuisi, įvertinti.
Šiam klausimui neabejingas ir už nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatų įgyvendinimą atsakingas Lietuvos žurnalistų etikos inspektorius, sudaręs specialių žinių turinčių ekspertų grupę.

Inovacijos vaikų apsaugos nuo smurto srityje
Analizuojant pastarųjų metų įstatymų leidžiamosios, vykdomosios valdžios sprendimus ir veiklos kryptis bei pagrindines tendencijas teisiniame vaiko teisių apsaugos srities reglamentavime, paminėtina, jog minėtu laikotarpiu buvo patvirtintos: Vaiko gerovės valstybės politikos koncepcija, Nacionalinė darnaus vystymosi strategija, Nacionalinė nusikaltimų prevencijos ir kontrolės programa, Savižudybių prevencijos 2003-2005 metų programa, Nacionalinė narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės 2004-2008 metų strategija, Savivaldybių Vaiko teisių apsaugos tarnybų veiklos tobulinimo programa, Darbo su socialinės rizikos šeimomis metodinės rekomendacijos, Nacionalinė smurto prieš vaikus prevencijos ir pagalbos vaikams 2005-2007 metų programa ir kt. Kovai su smurtu prieš vaikus buvo vykdomas socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintas neatidėliotinų veiksmų kovai su smurtu prieš vaikus priemonių planas, kuriame daug dėmesio skiriama visuomenės švietimui ir įvairių sričių specialistų informavimui apie pareigą laiku pastebėti smurtą patiriančius vaikus, suteikti jiems reikiamą pagalbą.
2004 metų pabaigoje Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsigijo ir lietuviškai interneto aplinkai pritaikė penkias žalingo interneto turinio filtravimo programas. Šie filtrai ir programos yra susietos su duomenų bazėmis, todėl vienodai efektyviai veikia ir Lietuvos, ir užsienio interneto aplinkoje.
Buvo pasirinktos šiuo metu populiariausios Europoje ir kitose pasaulio šalyse programos: „DansGuardian“, „SquidGuard“, „Content Protect Professional“, „Privoxy“ ir „Parental Filter“. Išskyrus „Content Protect Professional“, visos kitos keturios programos yra nemokamos ir lengvai atsisiunčiamos iš Informacinės visuomenės plėtros komiteto interneto svetainės.
Šiais metais Lietuva pirmoji iš Baltijos šalių prisijungė prie Europos komisijos Informacinės visuomenės direktorato vykdomos ,,Saugesnio interneto” programos, skirtos ,,atkreipti visuomenės dėmesį į nelegalią ir žalingą informaciją internete, susijusią su tokiais Lietuvos įstatymų numatytais pažeidimais kaip pornografija, pedofilija, rasizmas, ksenofobija. Ypač daug dėmesio skiriama vaikams bei paaugliams apsaugoti nuo žalingo interneto turinio.” (www.draugiskasinternetas.lt).
Didžiausias dėmesys čia skiriamas sąmoningumo didinimui (47- 51 % lėšų), kovai su neteisėtu turiniu (25- 30 % lėšų), kovai su nepageidaujamu ir žalingu turiniu (10- 17 % lėšų) ir saugesnės aplinkos skatinimui (8- 12 % lėšų).(Europos Parlamento ir Tarybos 2005 m. gegužės 11 d. sprendimas, patvirtinantis daugiametę Bendrijos programą, skatinančią saugesnį naudojimąsi internetu ir naujomis interneto technologijomis).
Jau įdiegta ,,Karštoji linija“(„Hotline Lithuania“). Telefonu 8 – 656 – 22 222 jau dabar bet kur ir bet kada galima pranešti apie pastebėtą nelegalią informaciją, kuri patikrinama ir perduodama atsakingoms institucijoms.
Visos šios programos bei koncepcijos, be abejo, turi neabejotinos svarbos smurto prieš vaikus teisiniam reglamentavimui, teisinės bazės tobulinimui, tačiau šiuo metu masinio informavimo priemonėmis mus pasiekiančios žinios verčia suabejoti sąlygomis, sudarytomis praktiniam aptartų teisės normų realizavimui. Dėl to svarbu išanalizuoti Lietuvos situaciją stengiantis atrasti, kas gi neleidžia pasiekti norimų rezultatų ir laukiamo veiksmingumo, bei, remiantis sėkminga kitų šalių patirtimi teikti rekomendacijas vaikų apsaugos sistemai tobulinti.

1.2.4. Lietuvos situacijos analizė: vaikų apsaugos nuo žalingos interneto ir kompiuterinių žaidimų įtakos problemos

Rinkos tyrimų bendrovės ,,TNS gallup” duomenimis, internetu naudojasi 63 % Lietuvos vaikų ir paauglių, 43 % jų – 10-14 metų amžiaus. Interneto vartotojais tampa vis jaunesni šalies gyventojai. Aktyviais internautais tampa vaikai nuo 7 iki 10 metų (30 % vaikų). Juos sparčiai vejasi ikimokyklinio amžiaus vaikai (Jazukevičiūtė, 2005; Paukštė, 2005).

Greta straipsnių, kuriuose Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strateginio plano įgyvendintojai džiaugiasi sparčiai kylančiais interneto naudojimo rodikliais, vis dažniau galima aptikti ir pavojaus signalus apie naujos šalyje ligos- priklausomybės nuo interneto (kompiuterio) paplitimą. Be šios grėsmės vaikams, apklausti Lietuvos gyventojai, auginantys/ globojantys vaikus, dar nurodo neigiamą įtaką sveikatai, mokslui bei auklėjimui, susidomėjimą pornografija, susidūrimą su smurtine informacija, skatinimą narkomanijai, pažintis atskleidžiant informaciją bei finansines išlaidas (Jazukevičiūtė, 2005).

Literatūros analizė bei pilotinė su vaikais dirbančių specialistų- informatikos mokytojų, socialinių pedagogų bei nepilnamečių reikalų specialistų (policijos)- apklausa leidžia išryškinti pagrindines nepilnamečių apsaugos nuo žalingos interneto ir kompiuterinių žaidimų įtakos problemas:
Problema – aktualios informacijos apie Lietuvos vaikų naudojimąsi internetu bei kompiuteriniais žaidimais stoka: Pasigendama informacijos apie vaikų naudojimosi interaktyviomis pramogomis paplitimą, įpročius skirtingose amžiaus grupėse, labiausiai juos dominančius dalykus bei jų subjektyvų vertinimą (pačių vaikų akimis).
Sprendimas: anketinės apklausos būdu išsiaiškinti, kiek ir kokio amžiaus vaikų naudojasi internetu, kiek žaidžia kompiuterinius žaidimus, kokiose vietose, kokie žaidimai ir internetinės svetainės populiariausi tarp vaikų.

Problema – ,,Kompiuterinių” darbo reglamentavimas aptarnaujant vaikus. Kuomet vaikas patenka į interneto kavinę, svetainę ar kompiuterių saloną, dažniausiai lieka apeliuoti į šių įstaigų savininkų ir darbuotojų sąžinę. Pastebėta, kad:
– tai yra ,,prieglobsčio” vieta pabėgusiems iš pamokų ar namo nakvoti negrįžtantiems vaikams (yra ir visą parą dirbančių ,,kompiuterinių”, o kai kuriose netgi taikoma užsirakinimo visai nakčiai ,,strategija”, leidžianti išvengti reidus atliekančių pareigūnų dėmesio),
– laikas čia ne ribojamas, atsižvelgiant į sveikatingumo reikalavimus, o priešingai- nuolaidų sistema skatinama tiek lankymosi trukmė, tiek ir dažnumas (kuo ilgiau žaidi, tuo didesnės nuolaidos),
– operatorius (administratorius) ,,nemato”, jei paaugliai atsineša svaigalų,
– vaikams siūlomi suaugusiesiems skirti interaktyvūs žaidimai,
– netgi operatoriui (administratoriui) turint žinių apie kompiuterinio žaidimo netinkamumą vaiko amžiui, jos neperteikiamos vaikui,
– apsauga nuo žalingo interneto puslapių turinio (erotinio, smurtinio, skatinančio svaigalų vartojimą ir t.t.) taipogi paliekama operatoriaus (administratoriaus) geranoriškumui ir iniciatyvai (Jazukevičiūtė, 2005; Lukošiūtė, 2005; Šliževičiūtė, 2005 ir kiti).
Taigi, nėra nustatyti mechanizmai, sudarantys sąlygas minėtoje erdvėje praktiškai realizuoti Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatas, pabrėžiančias, kad draudžiama skelbti ar platinti viešąją informaciją, kuri gali pakenkti nepilnamečių fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi, ypač pornografiją ir (ar) savitikslį smurto vaizdavimą. O ,,4 straipsnio 1 dalies 1–10 punktuose apibrėžtą informaciją draudžiama tiesiogiai skelbti ar platinti nepilnamečiams – jiems siūlyti, perleisti ar kitaip leisti asmeniškai ja naudotis. Tokia viešoji informacija gali būti skelbiama tik vietose, į kurias nepilnamečiai negali patekti, ir (arba) tokiu laiku, kuriuo nepilnamečiai negalėtų ja naudotis, arba kai naudojant technines priemones yra sudaromos sąlygos atsakingiems už vaikų auklėjimą ir priežiūrą asmenims užtikrinti galimybę riboti tokios viešosios informacijos pasiūlą nepilnamečiams” (Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 7 str.1d.).

Nepilnamečių reikalų specialistų (policijos), pedagogų bei vaiko teisių apsaugos tarnybų darbuotojų pastangos užtikrinti vaiko teisę ir pareigą mokytis, išvengti neigiamos socialinės aplinkos esti lyg kova su vėjo malūnais. Turėdami tik poveikio tėvams įrankius ir susidurdami su verslininkišku, o ne pilietišku ,,kompiuterinių” darbuotojų požiūriu į jaunuosius klientus, jie nėra pajėgūs ištraukti juos iš užburto kompiuterinės priklausomybės rato ir suteikti tinkamą socialinę- psichologinę- pedagoginę pagalbą.
Sprendimas: anketinės vaikų apklausos būdu išsiaiškinti, ar ,,kompiuterinėse” vaikams prieinamos viešosios informacijos apimtis ir poveikis yra mažareikšmiai, kad galima būtų palikti tai vien tiktai tėvų atsakomybei. Jei ne- teikti pasiūlymus teisinės bazės tobulinimui.

Problema – visapusiškos informacijos apie kompiuterinių žaidimų turinį, jų poveikį vaikams nepakankamumas. Kompiuteriniai žaidimai Lietuvoje pripažįstami technine sporto šaka, vaikai rengiasi ir dalyvauja Pasaulio kompiuterinių žaidimų čempionatuose (Dialogas, 2005 rugpj. 12). Dažniau galime išgirsti apie juose lavinamą reakciją, konstrukcinio mąstymo sugebėjimus ir pan., negu įtvirtinamas vertybes, skatinamo elgesio modelius ir kitą “šalutinį efektą”.
Pastebėta, kad Lietuvoje be jokių amžiaus apribojimų yra platinami, viešai prieinami visi interaktyvūs žaidimai- kadangi nėra sudaryta prielaidų realizuoti 2004 m. birželio 2 d LR Vyriausybės patvirtintos Neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios informacijos, priskirtos viešosios informacijos, kuri ribojama skelbti ir platinti, kategorijai, skelbimo ir platinimo tvarkos aprašo 12 punktą: ,,Spaudos leidinių, taip pat smulkių spaudinių (nesvarbu, kuriuo poligrafiniu būdu pagamintų kortų, reklaminių lankstinukų, atvirukų, paveikslėlių, lipdukų, pakuočių ir t.t.), garso ir vaizdo įrašų bei kompiuterinių žaidimų, kuriuose pateikiama viešoji informacija priskirtina informacijos, kuri ribojama skelbti ir platinti, kategorijai, platinimui ir (ar) skelbimui keliami šie reikalavimai:
1. Jie turi būti siūlomi, parduodami ar ne pardavimo būdu teikiami (nuomojami, skolinami ar kitaip perduodami naudotis) tik pilnamečiams arba asmenims, nors ir neturintiems 18 metų, bet įstatymų nustatyta tvarka sudariusiems santuoką ar teismo tvarka pripažintiems visiškai veiksniais (emancipuotais) ir turintiems šį faktą patvirtinantį dokumentą.
2. Jie turi būti pažymėti pagal Sistemos aprašo reikalavimus.” (Tvarkos aprašo 12 punktas).
Sprendimas: anketinės vaikų apklausos būdu išsiaiškinti, kokie kompiuteriniai žaidimai populiariausi tarp vaikų, ko vaikai jaučiasi pasimokantys žaisdami kompiuterinius žaidimus, iš kur/ ko gauna informaciją apie naujoves, kiek įprasti jų žaidimų pasirinkimai (ne)atitinka Paneuropos žaidimų informacijos (PEGI) sistemos siūlomas amžiaus rekomendacijoms ir pan. Apklausos rezultatų pagrindu teikti pasiūlymus dėl efektyviausių visuomenės informavimo šiuo klausimu būdų.

Problema – vaikų ugdymo įstaigos neaprūpintos legaliomis interneto turinio filtravimo programomis. Nors pernai metų pabaigoje Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsigijo ir lietuviškai interneto aplinkai pritaikė penkias žalingo interneto turinio filtravimo programas, jos vis dar nepasiekė vaikų ugdymo įstaigų.
Sprendimas: anketinės vaikų apklausos būdu išsiaiškinti, kiek vaikų naudojasi internetu mokyklose, ir numatyti, kokia tvarka reikėtų užtikrinti žalingo interneto turinio filtravimo programų įdiegimą visose Lietuvos vaikų ugdymo įstaigose.

2. TYRIMAS

Šio tyrimo tikslas buvo išanalizuoti vaikų naudojimosi internetu ir kompiuteriniais žaidimais įtaką smurto prieš vaikus didėjimui Lietuvoje bei, atsižvelgiant į kitų šalių patirtį, numatyti galimus veiksmus smurtui internete ir poveikiui vaikams sustabdyti bei suformuluoti veiksmų kryptis.

Jo įgyvendinimui numatyta realizuoti konkrečius dalinius tyrimo uždavinius:

1. Išanalizuoti, kiek Lietuvoje vaikų ir kokio amžiaus naudojasi internetu, kiek žaidžia kompiuterinius žaidimus, kokiose vietose, kokie žaidimai ir internetinės svetainės populiariausi tarp vaikų;
2. Išanalizuoti interneto, kompiuterinių žaidimų įtaką smurto prieš vaikus reiškinio didėjimui, pateikti išvadas dėl jų poveikio vaikui, jo agresyvumui, smurtui tarp bendraamžių;
3. Remiantis kitų šalių patyrimu, apibūdinti galimybes apsaugoti vaikus nuo smurto per informacines technologijas: suformuluoti prioritetines veiksmų kryptis, pateikti rekomendacijas bei pasiūlymus (taip pat pasiūlymus dėl teisės aktų pataisų, prevencinių priemonių ir kt.).

2.1. Metodika

Šiame skyriuje pateikta detali informacija apie kompleksinę tyrimo metodiką. Paaiškinta, kaip ir kokiose imtyse (tikslinėse respondentų grupėse) buvo atliekamos apklausos. Charakterizuota populiacija, kurioje buvo išplatintas konkretus klausimynas, apibūdinta apklausos geografija bei apklaustųjų demografinės charakteristikos. Pateiktas kiekvieno iš 4 klausimynų pavyzdys, apibūdinta požymių struktūra, kuri buvo tiriama vienu ar kitu klausimynu.

Tyrimui atlikti buvo pasirinkti mokyklinio amžiaus (7-18 metų) vaikai, suskirstyti į keturias tikslines grupes: 7-10 metų, 11-14 metų ir 15-18 metų amžiaus bei 15-18 metų amžiaus delinkventinius vaikus, atliekančius bausmę Kauno nepilnamečių pataisos namuose.
Buvo atliekami grupiniai tyrimai, kiekvienam tiriamajam pateikiant amžių atitinkantį klausimyną ir prašant atsakyti į jame užduotus klausimus. Moksleiviai buvo apklausiami jų mokyklos kabinetuose, nuteistieji – pataisos namuose. Klausimynas buvo pildomas toje pat patalpoje esant tyrėjai- ,,šiuo atveju būna didesnis atsakymų procentas”, išsamiau atsakinėjama į klausimus (Martišius, 1999, P.139). Jeigu tiriamiesiems kildavo kokių neaiškumų ir jie bandydavo pasitikslinti klausimą, buvo nurodoma, kad paaiškinimai gali iškreipti rezultatus, taigi prašoma dar kartą perskaityti klausimą ir atsakyti taip, kaip jiems tai suprantama.
Atsižvelgiant į amžių ir tiriamųjų grupių specifiką, buvo sudaryti tyrimo instrumentarijai (klausimynai).

7- 10 m. respondentų apklausa
Siekiant išsiaiškinti, kiek Lietuvoje vaikų ir kokio amžiaus naudojasi internetu, žaidžia kompiuterinius žaidimus, kokiose vietose, kokie žaidimai ir internetinės svetainės populiariausi tarp vaikų, buvo parengtas klausimynas, skirtas 7-10 metų amžiaus grupės vaikams (žr. 1 priedą, P. 122). Nors parengta ir išplatinta 500 šio klausimyno egzempliorių po įvairias Lietuvos vietoves, tačiau sugrįžo tik 307, taigi, grįžtamumo kvota siekia tik 61,4 proc.

Greta tipinio demografinio bloko (lytis, amžius, klasė, gyvenamoji vietovė ir kt.), klausimyną sudarė 4 pagrindiniai diagnostiniai blokai, suformuoti uždaro tipo klausimų pagrindu, bei 7 atviri klausimai. Iš viso, neskaitant demografinio bloko, anketoje buvo 22 uždari klausimai ir 7 atviri klausimai (žr. 1 lentelę)

1 lentelė Tiriamų požymių struktūra V7-10 klausimyne
Diagnostiniai konstruktai Uždari klausimai Atviri klausimai Iš viso
1. Demografinis blokas 2 3 5
2. Kompiuteriai 2 – 2
3. Kompiuteriniai žaidimai 5 3 8
4. Internetas 3 1 4
5. Naudojimasis kompiuteriu 10 – 10
Bendras tirtų požymių skaičius 22 7 29

Pradžioje pateikiami socialinio- demografinio bloko rezultatai. Tyrimo metu buvo apklausti 56 % mergaičių ir 44 % berniukų. Amžiaus išsidėstymas pateikiamas histogramoje 1-ame paveikslėlyje.

1 pav. Amžiaus histograma

Didžiausia tiriamųjų grupė buvo apklausta 9,5-10,5 metų amžiaus intervale. (Histogramos x ašyje pateikiami amžiaus grupavimo intervalai). Amžiaus vidurkis (Mean) yra 9,5 metų ir standartinis nuokrypis 0,89.

Kitame paveiksle pateikiama dažnių lentelė (dažnis, teisingi bei sukauptieji procentai), kurioje klasėje respondentas mokosi.

2 lentelė Klasė, kurioje mokomasi

Didžiausia dalis (47,3 proc.) respondentų buvo apklausta iš ketvirtos klasės moksleivių. Beveik trečdalis (31,9 proc.) buvo apklausta trečių klasių moksleivių. Daugiau kaip dešimtadalis (10,6 proc.) buvo apklausta penktoje klasėje besimokančių moksleiviai sukauptasis 2-4 klasių mokinių procentas yra 96,1 proc.).

2 pav. Gyvenamoji vieta

Daugiau kaip pusė (53 proc.) respondentų nurodė gyvenantys mieste, trečdalis gyvena kaime ir daugiau nei dešimtadalis (14 proc.) nurodė gyvenantys miestelyje.

11- 14 m. respondentų apklausa
Siekiant sužinoti, kiek ir kokio amžiaus Lietuvos jaunimo naudojasi internetu, žaidžia kompiuterinius žaidimus, kokiose vietose, kokie žaidimai ir internetinės svetainės yra populiariausi buvo sukonstruotas klausimynas, skirtas 11-14 metų vaikams (žr. 2 priedą, P. 126). Panaudojant šį klausimyną, buvo apklausta 396 vaikai ir paaugliai, atstovaujantys 44 mokyklas iš įvairių Lietuvos vietovių. Šiuo atveju grįžtamumo kvota siekė 99 proc.
Konkretūs tiriamieji požymiai, kurie surinkti V11-14 klausimynu, yra atspindėti 3 lentelėje
3 lentelė Tiriamų požymių struktūra V11-14 klausimyne
Diagnostiniai konstruktai Uždari klausimai Atviri klausimai Iš viso
1. Demografinis blokas 2 3 5
2. Pomėgiai ir pasirinkimai 28 2 30
3. Naudojimasis kompiuteriu 20 3 23
4. Internetas 2 5 7
5. Kompiuteriniai žaidimai 9 7 16
6. Santykis su kompiuteriu – 6 6
Bendras tirtų požymių skaičius 61 26 87

Šiame kontekste svarbu atskleisti V11-14 klausimyno imties charakteristikas.
Respondentų aibę vertinant lytiškumo aspektu, reikia pasakyti, kad mergaičių apklausta 16 proc. daugiau negu berniukų (atitinkamai 58 proc. ir 42 proc.). Nors įvairiais tyrimais nustatyta, kad kompiuteriais ir ypač kompiuteriniais žaidimais labiau domisi vyriškoji populiacijos dalis, tačiau šiuo atveju greičiausiai išryškėja socialinio aktyvumo aspektas.
Vaikų ir paauglių pasiskirstymas pagal amžių atspindėtas 4 pav., kur matyti, kad 11-14 metų amžiaus intervalas visas gana tolygiai padengtas stebiniais. Šio respondentų amžiaus intervalo vidurkis 12,8 metų, o SD reikšmė siekia 1.

3 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal amžių (N=376)

Kitas su amžiumi tampriai susijęs parametras – klasė. Daugiausiai į tiriamųjų aibę pateko 7 klasės mokinių, kurių yra šiek tiek daugiau nei trečdalis, o mažiausias 5 klasės mokinių poaibis, kuris sudaro apie 15 proc. visos aibės.

4 pav. Respondentų gyvenamoji vieta (N=376)

Kaip galima nesunkiai pastebėti iš 4 pav. pateiktų duomenų, didžiausias 11-14 metų amžiaus tiriamųjų koncentras susidarė mieste ir viršija pusę visų respondentų, kai tuo tarpu kaimiškojo tipo gyvenamosiose vietovėse respondentų skaičius nesiekia ir 15 proc.

15- 18 m. respondentų apklausa
Kiek ir kokio amžiaus Lietuvos jaunimo naudojasi internetu, žaidžia kompiuterinius žaidimus, kokiose vietose, kokie žaidimai ir interneto svetainės yra populiariausi – atsakymams į šiuos klausimus sužinoti buvo parengtas nemenkos apimties V15-18 klausimynas (žr. 3 priedą, P. 132). Šiame klausimyne vėlgi dominuoja uždaro tipo klausimai. Be įprastinio „demografinio bloko“ anketoje dar yra 5 diagnostiniai blokai. Iš viso šiame klausimyne yra įkomponuoti 61 uždaro tipo klausimas apie įvairius veiklos, susijusios su informacinėmis technologijomis konteksto aspektus (žr. 4 lentelę).

4 lentelė Tiriamų požymių struktūra V15-18 klausimyne
Diagnostiniai konstruktai Uždari klausimai Atviri klausimai Iš viso
1. Demografinis blokas 2 3 5
2. Pomėgiai ir pasirinkimai 28 2 30
3. Naudojimasis kompiuteriu 20 3 23
4. Internetas 2 5 7
5. Kompiuteriniai žaidimai 9 7 16
6. Santykis su kompiuteriu – 6 6
Bendras tirtų požymių skaičius 61 26 87

Komentuojamas klausimynas mokiniams – anoniminis. Tai buvo prasminga todėl, kad paauglių klausinėta apie kai kuriuos „delikačius“ dalykus: jų pomėgius, apie kuriuos galbūt net neįtaria suaugusieji, apie savijautą, pažaidus tam tikros rūšies kompiuterinius žaidimus, kurie neretai galbūt stipriai veikia ir paauglio psichiką. Anonimiškumas tokiu atveju didina atsakymų patikimumą ir nuoširdumą.
Šiame kontekste svarbu atspindėti V15-18 klausimyno imties demografines charakteristikas.
Tyrimo geografija – atsitiktinai parinktos Lietuvos vietovės. Imtyje pakankamai dideliais ir proporcingais statistiniais lizdais atspindėti pagrindiniai vietovių tipai, kuriuose gyvena tirti 15-18 metų paaugliai. Tačiau negalima nepaminėti ir to fakto, kad nors pagrindiniai tiriamųjų koncentrai yra miestuose, tačiau statistinių lizdų proporcijų tai neiškreipia.

5 pav. Respondentų gyvenamoji vieta (N=303)
Be abejo, analizuojant tiriamųjų aibę, reikia atsižvelgti ir į lytiškumo aspektus. Kalbant apie konkrečius tiriamuosiu, kuriuos sudaro 15-18 metų jaunuoliai ir jaunuolės paminėtina, kad šios dvi grupės yra labai jau vienodai proporcingos: vaikinų 49 proc., merginų – 51 proc.

6 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal amžių (N=308)
Iš 6 paveikslo matyti, kad visos atitinkamo amžiaus paauglių kohortos grupės yra atspindėtos plačiai ir gana proporcingai. Čia turima galvoje 15-18 metų amžiaus tarpsnis. Tačiau jeigu pažvelgti į respondentų pasiskirstymą pagal klasių, kuriose jie mokosi, grupes, tai čia sutinkami tokie pavieniai atvejai, kada jaunuoliai, kuriems jau sukako 15 ar 16 metų, dar mokosi 1 ar 3 klasėje. Tikėtina, kad tai greičiausiai tokie atvejai turėtų būti vertinami kaip „melo faktai“. O gal tai yra tokie sunkiai apčiuopiami šiuolaikiniai „švietimo realijų ekstremumai“?

15- 18 m. respondentų iš pataisos namų apklausa
Buvo svarbu į šiame tyrime nagrinėjamą santykių su kompiuteriu, kompiuteriniais žaidimais ar internetu problemą pažvelgti ne tik 15-18 metų amžiaus jaunuolių ir merginų, bet ir tokio paties amžiaus sutrikusio arba delinkventinio elgesio jaunimo akimis. Kuo įvairesnės veikėjų grupės, dalyvaujančios nagrinėjamame procese, yra apklausiamos, tuo visapusiškiau mus dominantis socialinis reiškinys yra ištiriamas. Taigi, buvo parengtas atitinkamas klausimymas (žr. 4 priedą, P. 138), kurio turinys yra bemaž identiškas prieš tai nagrinėtam V15-18 klausimynui (žr. 5 lentelę).

5 lentelė Tiriamų požymių struktūra Vdelinkventinė klausimyne
Diagnostiniai konstruktai Uždari klausimai Atviri klausimai Iš viso
1. Demografinis blokas 2 5 7
2. Pomėgiai ir pasirinkimai 28 2 30
3. Naudojimasis kompiuteriu 20 3 23
4. Internetas 2 5 7
5. Kompiuteriniai žaidimai 9 7 16
6. Santykis su kompiuteriu – 6 6
Bendras tirtų požymių skaičius 61 28 89

Svarbus momentas šiame kontekste yra informacijos apie respondentų demografines charakteristikas ir imties tūrį pateikimas, kadangi iš to galima netiesiogiai spręsti apie imties realumą, jos dydžio pakankamumą bei adekvatumą tyrimo tikslams. Priminsime, kad buvo apklausta 78 delinkventinio elgesio jaunimo atstovai, kurių lytis vienareikšmiškai – vaikinai. Parengta 100 klausimynų, tačiau tyrimo atlikimo metu pataisos namuose buvo 96 nuteistieji, iš kurių apklausoje galėjo dalyvauti ir neatsisakė ją atlikti iki galo 78 respondentai.
Vienas iš esmingesnių rodiklių čia yra respondentų amžius. Taigi amžius šioje grupėje svyruoja nuo 15 iki 18 metų, vidurkis 16,9 metų, modalinė reikšmė 17 metų, o standartinis nuokrypis – 0,85 metų. Detalesni amžiaus rezultatai pateikti 7 pav.

7 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal amžių (N=78)

Reikėtų atkrepti dėmesį į tą faktą, kad tokio amžiaus ir elgesio jaunimo grupėje atitikmens tarp dviejų švietimo institucijose įprastų sąsajų – amžiaus ir klasės, kurioje jie mokosi, įžvelgti labai sudėtinga. Čia jau reikia kalbėti ne apie tai, kaip jis mokosi, kelintoje klasėje, kokia jo mokymosi kokybe, kiek jis žinių įgijo per atitinkamą amžiaus tarpsnį, bet apie tai, kiek klasių jis „apskritai sugebėjo baigti“. Todėl šioje grupėje galima sutikti atitikmenis: 17 metų 2 ar 5 klasės mokinys (romų tautybės), 16 metų 6 klasės mokinys ir pan.
8 pav. pateikti respondentų pasiskirstymo pagal gyvenamąją vietą rezultatai.

8 pav. Respondentų gyvenamoji vieta (N=78)

Kaip matyti, didžioji dalis 15-18 metų delinkventinio amžiaus jaunuolių gyvena (-o) mieste, ir atitinkamai vos virš 10 proc. kaimo tipo vietovėse. Atsižvelgiant į tai, galima įtarti, kad būtent gyvenimas miesto sąlygomis skatina neadekvatų, delinkventinį jaunuolių elgesį.

9 pav. Respondentų nusikalstamumo struktūra

Kaip galima pastebėti iš 9 paveikslėlio, dauguma respondentų atlieka laisvės atėmimo bausmę už nusikaltimus su fizinio smurto, psichinės prievartos panaudojimu: 25 asmenys- už plėšimą, 18- už ypatingai sunkių smurtinių nusikaltimų kategorijai priskiriamus nusikaltimus- išžaginimą (1 asmuo), sunkų sveikatos sutrikdymą (2 asmenys) ir nužudymą (15 asmenų).

Apibendrinant reikia pabrėžti, kad demografinės charakteristikos ir gauti rezultatai leidžia teigti, kad tyrimo aibės yra tolygios ir „išpildytos“, ekstremaliai mažų imties poaibių nepastebėta, kas galėtų neleistinai iškrepti tyrimo rezultatus ir neleisti tinkamai ekpraprijuoti validžių atitinkamų tirtų požymių pasireiškimo.

2.2. Rezultatai

2.2.1. Bendros tendencijos
Remiantis atliktu tyrimu su 7- 18 metų moksleiviais iš visos Lietuvos bei Kauno nepilnamečių pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekančiais 15- 18 metų paaugliais, nustatyta, kad:
• Mokykloje, per informatikos pamokas kompiuteriu naudojasi 78,9 proc. moksleivių;
• Per kitų dalykų pamokas mokykloje kompiuteriu iš viso naudojasi 40,8 proc. moksleivių;
• Po pamokų mokykloje kompiuteriu naudojasi 53,9 proc. moksleivių;
• Kompiuteriu namuose naudojasi beveik keturi penktadaliai (78,0 proc.) moksleivių;
• Didžioji dauguma moksleivių nurodo, jog kompiuteriu naudojasi pas draugus (87,4 proc.);
• Mamos ar tėčio darbe kompiuteriu naudojasi trečdalis (33,2 proc.) moksleivių;
• Kompiuterinėje (interneto kavinėje, kompiuterių salone) kompiuteriu naudojasi beveik pusė (49,1 proc.) apklaustųjų.

10- 16 paveikslėliai iliustruoja, kaip skirtingose vietose kompiuteriu besinaudojantys vaikai pasiskirsto pagal amžių.

Mokykloje per informatikos pamokas kompiuteriu naudojasi 78,9 proc. moksleivių. Iš jų didžiausią dalį sudaro 13- 15 metų amžiaus paaugliai (žr. 10 pav.).

10 pav. Naudojimasis kompiuteriu mokykloje, per informatikos pamoką (pagal amžių)

Per kitų dalykų pamokas mokykloje kompiuteriu iš viso naudojasi 40,8 proc. moksleivių. Didžiąją dalį tarp jų vėlgi sudaro 13- 15 metų amžiaus vaikai (žr. 11 pav.).

11 pav. Naudojimasis kompiuteriu mokykloje per kitų dalykų pamokas (pagal amžių)

Po pamokų mokykloje kompiuteriu naudojasi 53,9 proc. moksleivių, kurių taipogi didžiąją dalį sudaro vidutinio mokyklinio amžiaus vaikai (žr. 12 pav.).

12 pav. Naudojimasis kompiuteriu mokykloje po pamokų (pagal amžių)

Kompiuteriu namuose naudojasi beveik keturi penktadaliai (78,0 proc.) moksleivių, tarp kurių yra ir septynmečių (žr. 13 pav.):

13 pav. Naudojimasis kompiuteriu namuose (pagal amžių)

Didžioji dauguma moksleivių nurodo, jog kompiuteriu naudojasi „pas draugus“ (87,4 proc.). Jų pasiskirstymas pagal amžių beveik analogiškas anksčiau aptartiems kompiuterius naudojantiems namuose (žr. 14 pav.):

14 pav. Naudojimasis kompiuteriu pas draugus (pagal amžių)

Mamos ar tėčio darbe kompiuteriu naudojasi trečdalis (33,2 proc.) moksleivių, kurių pasiskirstymas pagal amžių vaizduojamas 15 paveikslėlyje:

15 pav. Naudojimasis kompiuteriu mamos ar tėčio darbe (pagal amžių)

Kompiuterinėje (interneto kavinėje, kompiuterių salone) kompiuteriu naudojasi beveik pusė (49,1 proc.) apklaustųjų, tarp kurių yra didesnė nei anksčiau aptartose vietose pačių mažiausiųjų- septynmečių dalis (žr. 16 pav.):

16 pav. Naudojimasis kompiuteriu kompiuterinėje (pagal amžių)

Internetu naudojasi 73 proc. apklaustų Lietuvos vaikų- jų pasiskirstymą pagal amžių iliustruoja 17 paveikslėlis:

17 pav. Naudojimasis Internetu (pagal amžių)

Tarp dažniausiai lankomų interneto puslapių vaikai nurodo įvairiausių žaidimų, pokalbių bei pažinčių svetainių internetinius adresus. Žemiau pateiktose lentelėse vaizduojamos populiariausių svetainių (ir pagal turinį) dažnis skirtingose amžiaus kategorijose.

Rezultatai rodo, kad pornografijos svetainės yra pasiekiamos ir 11- 14 metų vaikams (žr. 6 lentelę):
6 lentelė Interneto svetainių populiarumas (11-14 metų amžiuje)

Reitingas Interneto svetainė Dažnis
1. Žaidimai (www.jipii.lt) 120
2. Pokalbių svetainės (www.chat.lt, www.skype.com) 60
3. Pažinčių svetainės (www.pazintys.lt, www.ieskok.lt, www.draugas.lt, www.vaikinai.lt) 34
4. Muzika (www.yourmp3c.com, www.lyrics.lt ir pan.) 30
5. www.google.lt 23
6. www.one.lt 18
7. www.miniclip.com 13
8. www.delfi.lt 8
9. Filmai 8
10. www.porno.com 3
11. www.pramogos.com 2
12. www.omni.lt 2
13. www.zvaigzde.lt 2
14. www.nktv.lt 2
15. www.harispoteris.lt, www.batai.visiems.lt, www.karaokemanija.lt, www.gmail.com, www.barbie.lt, , www.nemencine.lt, www.worth100.com, www.popcap.com, www.lt2.lt, www.awnews.ru, www.takas.lt, www.corovision.tv, www.lapoo.nl, www.tingiu.lt, www.kobra.lt, www.autoplius.lt 1

Palygindami lenteles, galime pastebėti, kad 15- 18 metų jaunuoliams būdingas plačiausias interesų ratas.

7 lentelė Interneto svetainių populiarumas (15-18 metų amžiuje)

Reitingas Interneto svetainė Dažnis
1. Žaidimai 85
2. Pažintys (www.pazintys.lt, www.draugas.lt, www.ieskok.lt ir pan.) 58
3. Pokalbių svetainės (mirq, icq, www.chat.lt, www.skype.com) 56
4. Muzika 43
5. Filmai 20
6. www.google.lt 17
7. www.one.lt 17
8. Automobiliai (mašinos, auto plius puslapiuose, auto gidas, auto tuing, svetainėse apie mašinas, tiuninguotų mašinų, www.autotuning.lt, www.autoplius.lt) 13
9. Naujienos, informacija, įdomybės 12
10. www.delfi.lt 12
11. Pornografijos (t.p. www.sex.ru, www.sexmax.com, www.vanile.lt, www.sex.com, www.silveris.net) 12
12. Mokymosi (mokomoji medžiaga, mokslas, www.mokslas.lt, www.egzaminai.lt) 11
13. Referatai (t.p. www.speros.lt, www.tingiu.lt) 7
14. Sporto (www.nba.com, www.eurofootball.lt , www.basketnews.lt) 7
15. www.nemencine.lt 3
16. www.rotten.com 3
17. www.takas.lt 2
18. www.esports.lt, horoskopų svetainėse, meninės gimnastikos, meninės veiklos svetainėse, paauglių svetainė, skelbimai, www.aport.ru, www.ard.lt, www.awplanet.com, www.bfd.lt, www.gmail.com, www.gotfrag.com, www.mail.ru, www.point.lt, www.topsport.lt 1

Galima pastebėti, kad su amžiumi mažėja susidomėjimas kompiuteriniais žaidimais, kyla pažinčių svetainių populiarumas. Tarp nuteistųjų yra žymiai didesnė dalis lankančių pornografinius puslapius (žr. 8 lentelę).

8 lentelė Interneto svetainių populiarumas ( tarp15-18 metų amžiaus pataisos namų auklėtinių)

Reitingas Interneto svetainė Dažnis
1 Pokalbių svetainės (mirq, icq, chat) 12
2 Žaidimai 8
3 Pažinčių svetainės 7
4 www.delfi.lt 5
5 www.google.lt 5
6 Pornografijos (www.sex.lt, www.porno.com, www.sex.bg, playboy) 4
7 www.one.lt 3
8 www.miniclip.com, ww.mu-online.com, www.ku.lt, www.lrytas.lt, www.klase.lt, www.romada.lt, www.yahoo.com, sporto, filmų, muzikos, www.pranclegeon.com, www.volrsex.com, kobra11, baras 1

Tarp labiausiai vaikus nugąsdinusių svetainių dažniausiai įvardintos pornografinės bei žiauraus turinio (itin dažnai minėta www.rotten.com) svetainės. Į klausimą ,,Koks interneto puslapis Tave labiausiai nugąsdino? Kuo?” populiariausi tokie atsakymai, kaip:

Kur nešvankūs žaidimai
Žiaurūs ir nešvankybių puslapiai
Mano pažymiai
Visi pornografiniai
www.darbaz.lt susipažinau, kaip užsienyje išnaudojami žmonės
Neinu i tokius
Apie gaujas, daug visokių blogų dalykų yra
Baisios istorijos
Puslapis, kur buvo visokių nelaimių foto
www.netanatomy.com, ten visokios kaukolës, skeletai
Žaidimų, jie nelabai geri
Apie bombų gamybą
satan.lt, truputį kraupokas
Pamačiusi, kaip kačiuką nukirpo plikai
Cybertop, ten tikros skerdynës
Kur porno, kad ten baisu
Žaidimų puslapis, žmonės šaudo
sala.lt, ten visokie iškrypėliai
Erotika, nes ten labai šlykštu
deathclock.com
www.rote.com ten yra labai daug žiaurių žmogžudysčių
www.rotten.com, jame daug nuotraukų is nelaimių
Apie avarijas, nes buvo nuotrauka su subjaurotu veidu
www.sex.com. todėl, kad per daug iškrypimo

Nors nemenka dalis vaikų nurodė, kad juos gąsdina kompiuterinių žaidimų turinys, didžioji Lietuvos vaikų dalis- daugiau kaip trys ketvirtadaliai- 76 proc.- žaidžia kompiuterinius žaidimus. Pasiskirstymas pagal amžių vaizduojamas 18 paveikslėlyje:

18 pav. Kompiuterinius žaidimus žaidžiantys vaikai (pagal amžių)

Lyginant su rezultatais, atspindinčiais naudojimąsi internetu (žr. 17 pav.), pastebima, kad nuo 14 metų amžiaus mažėja susidomėjimas kompiuteriniais žaidimais, daugiau imama domėtis internetu (14- 18 m. vaikų dalis tarp besinaudojančių internetu yra didesnė nei tarp kompiuterinių žaidimų mėgėjų).

19 paveikslėlyje matome, kad vaikų iki 11 metų amžiaus tarpe yra populiariausi Play Station žaidimai. Vyresniųjų tarpe populiaresni Sega bei žaidimai, žaidžiami personalinio (asmeninio) kompiuterio pagalba:

19 pav. Kuo naudojamasi, žaidžiant kompiuterinius žaidimus (pagal amžių)

Tyrimo duomenys atskleidžia nevienodą laiko, praleidžiamo užsiėmus kompiuteriniais žaidimais, trukmę skirtinguose amžiaus tarpsniuose bei tarp to paties amžiaus vidurinių mokyklų bei pataisos namų ugdytinių. Tai iliustruoja 20- 23 paveikslėliai.

Beveik du penktadaliai (38 proc.) 7- 10 metų amžiaus respondentų per dieną kompiuterinius žaidimus žaidžia valandą laiko, daugiau nei ketvirtadalis (27 proc.) žaidžia apie „pusę valandos“ (žr. 20 pav.):

20 pav. Kiek laiko per dieną žaidžia kompiuterinius žaidimus 7- 10 m vaikai?

Tarp 11- 15 m. amžiaus vaikų daugiau kaip ketvirtadalis (27 proc.) respondentų nurodo, jog kompiuterinių žaidimų nežaidžia. Ketvirtadalis apklaustųjų prie kompiuterio leidžia „maždaug pusę valandos“. Beveik penktadalis (24 proc..) apklaustųjų kompiuterinius žaidimus žaidžia „maždaug valandą“ per dieną. Mažiau nei dešimtadalis respondentų kompiuterinius žaidimus žaidžia daugiau kaip 4 valandas per dieną (žr. 21 pav.).

21 pav. Kiek laiko per dieną žaidžia kompiuterinius žaidimus 11- 14 m. vaikai?
15- 18 m. amžiaus paauglių tarpe beveik trečdalis (30 proc.) respondentų nurodo, jog kompiuterinių žaidimų jau nežaidžia. Mažėja ir įsitraukimo į žaidimus trukmė, lyginant su jaunesniojo amžiaus vaikais:

22 pav. Kiek laiko per dieną žaidžia kompiuterinius žaidimus 15- 18 m. vaikai?

To paties amžiaus (15- 18 metų) delinkventų kompiuterinių žaidimų patirtis yra didesnė- tik mažiau nei dešimtadalis (6 proc.) respondentų nurodo, jog kompiuterinių žaidimų nežaisdavo. Dešimtadalis juos žaisdavo „maždaug pusę valandos“. Ketvirtadalis apklaustųjų kompiuterinius žaidimus žaidžia „maždaug valandą“ per dieną, beveik ketvirtadalis (24 proc.) respondentų kompiuterinius žaidimus žaisdavo 2-3 valandas per dieną ir daugiau nei dešimtadalis (13 proc.) praleisdavo daugiau negu 7 valandas (žr. 23 pav.).

23 pav. Kiek laiko per dieną tekdavo pažaisti kompiuterinius žaidimus 15- 18 m. nuteistiesiems?

Net įvertinant tai, kad neteistų 15- 18 metų jaunuolių statistiką ,,pataiso” apklaustos merginos, kurios apskritai mažiau linkę žaisti kompiuterinius žaidimus, skirtumas tarp šių dviejų grupių akivaizdus.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys paaugliai buvo linkę ne tik žymiai ilgiau nei jų bendraamžiai žaisti kompiuterinius žaidimus- taipogi stebimi skirtumai ir lyginant šių paauglių nurodytos ilgiausios kompiuteriu pražaisto laiko trukmės vidurkius.

Į klausimą: ,,Kiek ilgiausiai yra tekę žaisti?” vienas iš 11-14 metų amžiaus moksleivių atsakė, jog jam ilgiausiai teko žaisti 26 val., 15-18 metų amžiaus – 72 val., o pataisos namų auklėtinis – taipogi 72 val. Tačiau paskaičiavus vidurkį pasirodo, kad 11- 14 m. vaikų vidurkis siekia 5, 15-18 m. moksleivių – 6, o nuteistųjų- apie 17 valandų (žr. 9 lentelę):

9 lentelė Ilgiausia įsitraukimo į kompiuterinį žaidimą trukmė

Respondentai Minimali reikšmė Maksimali reikšmė Vidurkis Standartinis nuokrypis

MINUTĖMIS
11-14 m. 10 1560 303 309
15-18 m. 20 4320 385 485
15-18 m. (pataisos namų) 30 4320 1014 1028

Žaidimų poveikis

Daugiau kaip penktadalis (23,3 proc.) 11-14 amžiaus respondentų nurodo, jog žaidę kokį nors žaidimą, po to visą naktį sapnavo, kad „žaidžia toliau“. Daugiau kaip ketvirtadalis (28,6 proc.) nurodo, jog sapnavo esą to žaidimo herojais. Daugiau kaip dešimtadalis (13,7 proc.) taip pat nurodo, jog gyvenime jautėsi kaip žaidimo herojai. Daugiau kaip ketvirtadalis (27,3 proc.) pažymi, jog yra buvus tokia situacija, kuomet žaidimas tiek įtraukė, kad negalėjo savęs kontroliuoti.

15-18 amžiaus grupėje beveik penktadalis (18 proc.) respondentų nurodo, jog žaidę kokį nors žaidimą po to visą naktį sapnavo, jog žaidžia toliau. Daugiau nei dešimtadalis (11,9 proc.) apklaustųjų nurodo, jog žaidę kokį nors žaidimą visą naktį sapnavo, jog yra to žaidimo herojus. Daugiau nei dešimtadalis (11,5 proc.) nurodo, jog pažaidęs žaidimą jautėsi kaip „žaidimo herojus“. Daugiau kaip ketvirtadalis (28,9 proc.) respondentų nurodo, jog yra buvę, kuomet „žaidimas tiek įtraukė, kad negalėjo savęs kontroliuoti, sustoti žaidus“.

Tie patys atsakymai pataisos namų auklėtinių (15-18 amžiaus grupėje). Beveik trečdalis (32,4 proc.) respondentų nurodo, jog žaidę kokį nors žaidimą po to visą naktį sapnavo, jog žaidžia toliau. Daugiau nei dešimtadalis (13,0 proc.) apklaustųjų nurodo, jog žaidę kokį nors žaidimą visą naktį sapnavo, jog yra to žaidimo herojus. Daugiau nei dešimtadalis (12,2 proc.) nurodo, jog pažaidęs žaidimą „gyvenime jautėsi kaip to žaidimo herojus“. Daugiau kaip du penktadaliai (43,2 proc.) respondentų nurodo, jog yra buvę, kuomet „žaidimas tiek įtraukė, kad negalėjo savęs kontroliuoti, sustoti žaidus“.

Taigi, sapnuose tęsti žaidimus ar atlikti herojaus veiksmus labiausiai buvo linkę jaunesniojo amžiaus bei teisėsaugos akiratin papuolę jaunuoliai. Po žaidimo įsijautimą į herojaus vaidmenį patyrė panaši visų tirtų grupių dalis- nuo 11,5 iki 13,7 proc.

Tačiau prarasti savikontrolę ir įsitraukti į kompiuterinį žaidimą taip, kad negalėtų sustoti žaidę, labiausiai buvo linkę nuteistieji.

Kad geriau suprastume, kokiuos gi vaidmenis interaktyvioje aplinkoje atlikti ir perkelti į realų gyvenimą vaikai yra linkę, pateiksime labiausiai paplitusius vaikų atsakymų į klausimą: ,,Ar yra buvę, kad žaidei kokį nors žaidimą, o po to jauteisi ir elgeisi kaip to žaidimo herojus? Jei taip, tai kaip tada jauteisi ir ką darei?”, pavyzdžius:

Kaip verslininkas
Jog šaudei ir gaudei
Rinkau pinigus
Viskas buvo gerai
Labiau savimi pasitikiu ir lengviau bendrauju
Žudžiau
Šaudžiau ir nugalėjau
Kartais noriu būti panaši į heroję
Kai žaidi dažasvydį, atrodo kad caunter strike herojus
Kartojam judesius
Gerai mušiausi
Buvau vikrus ir gudrus
Kaip kompų žaidimų veikėjas
Bandžiau daryti viską kitaip ir pamiršti žaidimą
Miriau
Kai buvau mažas įsivaizduodavau, kad esu to žaidimo herojus
Nematau šiukšlių
Gerai jaučiuosi, galvoju kad aš visagalis
Vis aka tas herojus
Bandžiau daryti ką nors panašaus iš to žaidimo
Žaidžiau kaip žaidimą
Labai daug bėgau
Kad prausiuosi duše, gaminu valgyti, ar ką kita
Stengiausi būti savimi
Atrodė, kad per visas kliūtis gali peršokti
Sulygindavau situacijas
Valdžiau savo rajoną
Buvo toks pats charakteris
Gyvenime taip nesielgiu, kaip žaidimo herojus
Su mašina važinėjau taip, kaip per žaidimą
Jaučiausi pakylėta ir turinti antgamtinių jėgų
Vienas vairavau mašiną
Jaučiausi provokuojamas, bet nepasidaviau
Išsisukau iš asmeninės situacijos it lapė gudruolė
Kai užpuolė, apsigyniau peiliu
Jaučiausi kitoks, sportavau
Jaučiausi kitoks, laipiojau į medžius
Atrodė kad gyvenimas yra lygiai (levels- angl.)
Gerai jaučiausi, nes tapau nugalėtoju
Vaidinau kietą generolą ir jaučiausi visagalis
Skraidžiau su reaktyviniais batais
Šaudžiau iš pistoleto
Aš taip nesijaučiu, nes taip gali jaustis tik velniai
Įsivaizdavau kad toks esu
Futbolą žaidžiau
Kietai
Bandžiau atkartoti tai, ką dariau kompiuteryje
Apimtas ekstazes krėčiau pokštus
Mušiausi
Kokiuose gi žaidimuose vaikai gali įsijausti į pacituotus jų vaidmenis? Toliau pateiksime populiariausiųjų kompiuterinių žaidimų, kuriuos vaikai įvardino kaip savo mėgiamiausius, dešimtuką (žr. 10 lentelę):

10 lentelė Populiariausių kompiuterinį žaidimų ,,TOP10”

Kriterijai pagal PEGI
Reitingas Žaidimo pavadinimas Procentinis dažnis Amžius

Smurtas

Netinkama kalba

1 Grand Theft Auto III 20,8 18 +
2 The Sims 2 17,2 7 +
3 Counter-Strike 11,8 16 +
4 Need for Speed Underground 2 10,0 3
5 NBA Live 4,1 3
6 Mario* 2,9 3
7 Heroes of Might & Magic 4 1,6 12 +
8 Lineage 2 1,6 12 +
9 Quake 4 1,1 18 + +
10 Harry Potter* 1,1 3

Lentelėje yra nurodyti ir Paneuropos žaidimų informacijos (PEGI) sistemos interneto puslapyje (www.pegi.info) pateikti žaidimų reitingai: amžius, kurio nepasiekusiam vaikui nerekomenduotina žaisti, bei turinio kategorija. Taigi, Lietuvos vaikų tarpe populiariausias yra suaugusiems skirtas žaidimas ,,Grand Theft Auto III”, į trejetuką papuola dar du smurtinio turinio kategorijai priskiriami žaidimai- ,,The Sims 2” bei ,,Counter- Strike”. Devinta- dešimta vieta su žaidimu Harry Potter, skirtu visiems vaikams, dalinasi žaidimas ,,Quake 4”, specialistų įvertintas kaip smurtinio turinio, propaguojantis necenzūrinę kalbą suaugusiems asmenims skirtas žaidimas.

Palyginus vaikų amžių su žaidimų, kuriuos jie nurodė, rekomenduojamu amžiumi pagal PEGI, buvo sužinota, kad didesnė dalis 7- 10 m. bei 11- 14 m. amžiaus vaikų žaidžia jų amžiui netinkamus, žalingo turinio žaidimus (žr. 24 ir 26 pav.).

24 pav. Procentas vaikų, žaidžiančių 7- 10 m. amžiui tinkamus ir netinkamus žaidimus

(su trūkstamomis reikšmėmis)

7- 10 m. amžiui netinkamų, bet vaikų mėgiamų žaidimų turinį atspindi 25 paveikslėlis:

25 pav. 7- 10 m. amžiaus vaikų, kurie žaidžia netinkamus amžiui žaidimus (iš 39 proc.),
žaidimų turinys

Vyresnieji vaikai taipogi yra linkę į savo amžiui netinkamus žaidimus:

26 pav. Procentas vaikų žaidžiančių 11- 14 m. amžiui tinkamus ir netinkamus žaidimus (su trūkstamomis reikšmėmis)

Iš tų 34 procentų didžiajai daliai (96 proc.) vaikų patinka smurtinio, 4 proc.- smurtą bei necenzūrinę kalbą propaguojantys žaidimai:

27 pav. 11- 14 m. amžiaus vaikų, kurie žaidžia netinkamus amžiui žaidimus (iš 34 proc.),
žaidimų turinys
Tyrimo duomenys rodo, kad vyresniųjų vaikų tarpe jau daugiau žaidžiančių savo amžiui tinkamus žaidimus, tačiau tarp netinkamų vėlgi smurtiniai ir necenzūrinę kalbą propaguojantys žaidimai (žr. 28- 29 pav.).

28 pav. Procentas vaikų, žaidžiančių 15- 18 m. amžiui tinkamus ir netinkamus žaidimus
(su trūkstamomis reikšmėmis)

29 pav. 15- 18 m. amžiaus vaikų, kurie žaidžia netinkamus amžiui žaidimus (iš 20 proc.),
žaidimų turinys

Tyrimo duomenimis, pataisos namų auklėtiniai žaidžia adekvačiausius amžiui žaidimus (žr. 30 pav.). Tačiau reiktų atsižvelgti į tai, kad jie nurodė anksčiau (iki laisvės netekimo) žaistus žaidimus, kuomet buvo jaunesnio nei tyrimo metu amžiaus, su kuriuo mes lyginome PEGI rekomenduojamą amžių.

30 pav. Procentas vaikų, žaidžiančių 15- 18 m. amžiui tinkamus ir netinkamus žaidimus
Pataisos namuose bausmę atliekančių nepilnamečių mėgiamiems žaidimams labiau negu to paties amžiaus bendrųjų ugdymo įstaigų moksleiviams yra būdingas necenzūrinės kalbos vartojimas, tai iliustruoja 31 paveikslėlis:

31 pav. 15- 18 m. amžiaus nuteistųjų, kurie žaidžia netinkamus amžiui žaidimus (iš 30 proc.),
žaidimų turinys

Tyrimo duomenys apie tai, kas vaikams padeda pasirinkti kompiuterinius žaidimus, gali atsakyti į klausimą, kas gi lemia netinkamo turinio žaidimų pasirinkimą. Natūralu, kad paaugliai daugiau yra linkę pasikliauti draugų nuomone, įsiklausyti į televizijos laidose pateikiamą informaciją (kaip ,,Kita” dažniausiai buvo nurodyta ,,Naujosios kompiuterijos” televizijos laida), tačiau stebina itin mažas tėvų/ globėjų dalyvavimas (žr. 32 pav.):

32 pav. Kas padeda išsirinkti žaidimą?

Paveikslėlyje atsispindi tai, kad itin didelis skirtumas tarp socialiai adaptuotų bei delinkventiško elgesio paauglių yra priimant suaugusiųjų rekomendacijas: vidurinių mokyklų auklėtiniai yra linkę labiau pasikliauti tėvų, o pataisos namų auklėtiniai- ,,kompiuterinių” darbuotojų pagalba. Šiaip ar taip, tėvų dalyvavimas abiejų respondentų grupių pasirinkime pakankamai nežymus.

Galbūt taip yra todėl, kad, tyrimo duomenimis, didžiosios daugumos vaikų tėvai/ globėjai nemoka, arba tik truputį moka naudotis kompiuteriu (žr. 33 pav.):

33 pav. Kaip mama ar tėtė moka naudotis kompiuteriu (pagal amžiaus grupes 11-14,

15-18 bei pataisos namuose gyvenančių 15-18 m. amžiaus), proc.

Galbūt tėtis ar mama, išgirdęs, ko gi jo vaikais pasimoko iš kompiuterinių žaidimų ir pritaiko savo gyvenime, labiau susidomėtų šia technikos naujove ir, prisėdęs prie kompiuterio kartu su vaiku, rimtai pasidomėtų ta realybe, į kurią žaisdama persikelia jo atžala? Tuo tikslu pateiksime atsakymų į klausimą: ,,Ko esi išmokęs iš kompiuterinių žaidimų, ką pritaikei savo gyvenime?” pavyzdžių:

Statybos, architektūros, gyvenimo
Apie auto ir ginklus
Avarijos, logikų
Kurti strategijas
Greitas loginis mąstymas
Reakcija
Kaip apsiginti
Kad išėjus iš tualeto nusiplauti rankas ir išjungti šviesą
Šaudyti, pažįstu daug ginklų, savigynos
Atsargumo
Apsukrumo
Saugotis
Reikia saugotis blogų žmonių
Kad genda akys
Šaudyti
Žudyti,
Kad iš aukštai šokęs mirsi, kitos gyvybės niekas neduos
Muštis,
Simsus valdai žmogų ir įsivaizduoju, kad mus taip pat valdo
Makiažo darymu
strategijos, vikrumo
Nieko ten gero negali išmokti
Keršto
Važiuoti dviračiu
Žudau ir skerdžiu
Žiaurumų
Gyvenimo strategijos
Reikia tol kovoti kol laimi, kad ir kiek tai kainuotų
Kovoti, suteikti skausmo
Išmokau agresijos
Išmokau susipažinti su antru pasauliu
Priduoda drąsos
Judrumo
Išmokau pažinti ginklus, susipažinti su mašinų dalimis
Blaiviau mąstyti
Apsiginti
Dalykų, kuriuos draudžia įstatymai
Išmokau apmąstyti kiekvieną gyvenimo žingsnį
Niekuo nepasitikėk
Gynybos
Gudrumo
Karo strategijos
Šaudyti šautuvu
Mokslą ir karą
Koviniu techniku
Įgijau patirties muštynėse.

Tolimesniuose skyriuose bus pateikiami detalesni atskirų amžiaus grupių apklausos rezultatai.

2.2.2. 7- 10 metų respondentų ypatumai

Skyrelyje pateikiamos 7-10 metų respondentų tyrimo analizės duomenys. Vertinama, kokius kompiuterinius žaidimus žaidžia, kokiose vietose dažniausiai kompiuteriu naudojasi, ar naudojasi Internetu, kiek laiko prie kompiuterio leidžia šio amžiaus vaikai.

Didžioji dauguma respondentų nurodo žaidžiantys kompiuterinius žaidimus (86,9 proc. nurodo „taip“ ir 13,1 proc. „ne“).
Daugiau kaip dešimtadalis respondentų (12,1 proc.) nurodo, jog žaisdami naudojasi „Play Station“, tačiau didžioji dalis (73,9 proc.) naudojasi personaliniu kompiuteriu.

34 pav. Žaidimams naudojama priemonė

„Kita“ kategorijoje buvo paminėta: „X BOX“, „super ninten“, „paprastu“, „telefone žaidimai“ ir kt.

Penki procentai 11 metų amžiaus respondentų žaidžia kompiuterinius žaidimus daugiau nei 7 valandas. Septynerių metų amžiaus vaikų, žaidžiančių kategorijoje „maždaug pusę valandos“, nepasitaikė iš viso, tad šiame amžiuje respondentai žaidžia „maždaug valandą“ (50 proc.) ir „4-5 valandas“ (50 proc.).
Yra stebima tendencija, kad didėjant amžiui, ilgėja valandų praleidžiamų žaidžiant kompiuteriu laikas. Kategorijose „6-7 valandas“ bei „virš 7 valandų“ jau lieka 10-11 metų respondentai ir jie sudaro mažiau nei po 5 procentus savo amžiaus grupėse:

35 pav. Kiek laiko per dieną žaidžiama kompiuterinius žaidimus (pagal kintamąjį „amžius“)

Stebima tendencija, jog mergaitės nepraleidžia tiek daug laiko prie kompiuterių kaip berniukai. Grafike pavaizduota, jog daugiau kaip du penktadaliai (42 proc.) mergaičių žaidžia kompiuterinius žaidimus „maždaug pusvalandį“ ir toliau jų leidžiamas laikas kompiuteriniams žaidimams mažėja, atitinkamai maždaug 1 valandą laiką leidžia beveik du penktadaliai (38 proc.), 2-3 val. mažiau nei penktadalis (19 proc.) ir 4-5 valandas – 1 proc. mergaičių. Tuo tarpu berniukų laikas prie kompiuterio žaidžiant kompiuterinius žaidimus yra sąlyginai ilgesnis. Dešimtadalis leidžia „maždaug pusę valandos“, beveik du penktadaliai (38 proc.) žaidžia „maždaug 1 valandą“, daugiau kaip ketvirtadalis (28 proc.) – 2-3 valandas, penktadalis- 4-5 valandas. Išskirtinai berniukai žaidžia kompiuterinius žaidimus 6 valandas ir daugiau (žr. 36 pav.).

36 pav. Kiek laiko per dieną žaidžiama kompiuterinius žaidimus (pagal kintamąjį „lytis“)

Pastebimai išsiskiria nuomonės suponuotos į save ir į bendraamžius. Lyginant grafikus, galime pastebėti, jog respondentai bendraamžius įvardijo kaip sąlyginiai „žaidžiančius daugiau“ kompiuterinius žaidimus nei jie patys. Beveik du penktadaliai (36 proc.) tiriamųjų mano, jog pažįstami vaikai prie kompiuterio praleidžia apie 2-3 valandas, 29 proc. mano, kad kiti praleidžia apie 1 valandą, daugiau nei po dešimtadalį respondentų nurodė, jog yra žaidžiama „maždaug pusę valandos“ (12 proc.) ir kategoriją „4-5 valandas“ (13 proc.).

37 pav. „Kiek laiko per dieną kompiuteriu pražaidžia dauguma Tavo pažįstamų vaikų?“
Pagal norą/ būtinumą laimėti kompiuterinius žaidimus respondentai pasiskirstė gana po lygiai – beveik pusė apklaustųjų (47 proc.) pažymėjo atsakymo variantą „taip būtinai“, šiek tiek didesnis procentas (49 proc.) pažymėjo, jog jiems nebūtina kiekvieną kartą laimėti:

38 pav. Ar žaisdamas kompiuterinius žaidimus kiekvieną kartą būtinai nori laimėti?“

Pagal lytiškumą, galima teigti, jog berniukai yra daugiau linkę „būtinai laimėti“ kiekvieną kartą, lyginant su mergaitėmis:

39 pav. ,,Ar žaisdamas kompiuterinius žaidimus kiekvieną kartą būtinai nori laimėti?“ (pagal kintamąjį „lytis“)

Taigi, pagal lytį, mergaitės yra mažiau linkę būtinai „būtinai laimėti“ žaidimą. Iš visų respondenčių atsakymą „ne, nebūtinai“ pažymėjo 54 proc., tuo tarpu berniukų tarpe – 44 procentai.

Daugiau nei pusė apklaustųjų (59 proc.) nori pradėtą žaidimą sužaisti iki galo. Koks tas pasiskirstymas pagal lytį, vaizduojama 40 paveikslėlyje:

40 pav. ,,Ar žaisdamas kompiuterinius žaidimus kiekvieną kartą būtinai nori sužaisti žaidimą iki galo?” (pagal kintamąjį „lytis“)
Kaip rodo apklausa, nėra ryškaus skirtumo, jog kuri nors grupė žymiai labiau būtų linkus „sužaisti žaidimus iki galo“. Beveik du trečdaliai (62 proc.) berniukų nurodo, jog norėtų sužaisti žaidimą iki galo, tuo tarpu 38 proc. pažymėjo atsakymą „ne, nebūtinai“. Mergaitės taip pat yra daugiau yra linkusios laimėti nei nelaimėti (atitinkamai 57 ir 43 proc.).

Respondentai taip pat turėjo nurodyti, kokie žaidimai jiems yra patraukliausi. Įvardindami duotas savybes jie galėjo žymėti 3 pačias svarbiausias, taip pat pateikti ir savo variantą prie kategorijos „kita“. Atsakymų rezultatai pateikiami paveiksle.

Įdomiai išsidėstė vaikų įvertinimai, kokie gi žaidimai jiems atrodo patys įdomiausi:

41 pav. „Kokie kompiuteriniai žaidimai yra patys įdomiausi?“

Duotos ypatybės buvo suranguotos, ir tyrimas rodo, jog įvertinus visus tris pasirinkimus, pirmoje grupėje išsiskirtų tokie žaidimais, kuriuose „galima pašaudyti“ (35,3 proc.), „kuriuose galima ko nors naudingo išmokti“ (31,3 proc.) bei „strateginiai“ (30,0 proc.). Antroje grupėje išskirti galima žaidimus, „kuriuose sunku tapti nugalėtoju“ (25,6 proc.) bei „su kokybiška grafika“ (25,1 proc.). Trečiajai grupei priklauso žaidimai, kuriuose „yra kraujo“ (18,1 proc.) bei „komandiniai“ (15,9 proc.), „kuriuose galiu jaustis atsipalaidavęs“ (15,5 proc.). Po dešimtadalį respondentų pasirinko atsakymų variantus „kuriuose lengva tapti nugalėtoju“ bei „lavinantys“. Nebuvo respondentų nurodžiusių kategoriją „jokie nepatinka“.

Naudojimasis Internetu. Beveik penktadalis (23 proc.) 7- 10 m. amžiaus respondentų nurodė, jog nemoka įsijungti interneto:

11 lentelė „Kiek laiko per dieną Tu praleidi Internete?“
Beveik trečdalis respondentų (32,1 proc.) nurodo, jog internetu nesinaudoja apskritai. Pusę valandos per dieną internetu naudojasi mažiau nei trečdalis (29,6 proc.) respondentų. Daugiau negu 6 valandas naudojasi vienas procentas respondentų (sukauptieji procentai kategorijose „6-7 valandas“ bei „daugiau negu 7 valandas“). Daugiau kaip dešimtadalis respondentų per dieną internete praleidžia 2-3 valandas.

42 pav. „Kiek laiko per dieną Tu praleidi internete?“ (pagal kintamąjį „amžius“)

Paveiksle vaizduojamas laikas, kurį vaikai leidžia internete, pagal amžių. Nėra ryškesnių skirtumų tarp atskirų respondentų pagal amžių. Didesnis procentas (45 proc.) devynmečių nesinaudoja internetu apskritai, ir toliau ilgėjant praleidimo trukmei, jų skaičius mažėja. Tuo tarpu, nebuvo septynmečių, nurodžiusių, jog nesinaudoja internetu. Ilgą laiką prie interneto leidžia devynmečiai ir dešimtmečiai:

43 pav. „Kiek laiko per dieną Tu praleidi Internete?“ (pagal kintamąjį „lytis“)

Pagal lytį taip nėra didesnių skirtumų tarp respondentų kiek laiko jie leidžia internete per dieną. Galima tik pastebėti, kad mergaičių procentas leidžiant laiką internete tolygiai mažėja didėjant nurodytai laiko trukmei. Beveik du penktadaliai mergaičių apskritai nesinaudoja internetu. Tuo tarpu ketvirtadalis berniukų pažymėjo, jog jie nesinaudoja internetu. Išskirtinai berniukai prie interneto praleidžia 6 valandas ir daugiau (kategorijos „6-7 valandas“ bei „daugiau negu 7 valandas“). Beveik penktadalis (18 proc.) per dieną internete praleidžia 2-3 valandas.

44 pav. „Kiek laiko per dieną internete praleidžia dauguma Tavo pažįstamų bendraamžių?“

Respondentai taip pat turėjo vertinti kiek laiko per dieną internete praleidžia bendraamžiai. Kaip matome iš grafiko, daugiau kaip ketvirtadalis respondentų nurodė, jog kiti internete praleidžia „maždaug 1 valandą“, penktadalis nurodo, jog bendraamžiai praleidžia „maždaug pusę valandos“, daugiau kaip penktadalis (23 proc.) pažymėjo jog kiti praleidžia 2-3 valandas per dieną. Daugiau kaip dešimtadalis (14 proc.) respondentų nurodė, jog bendraamžiai apskritai internetu nesinaudoja.

Toliau bus pateikiami rezultatai apie moksleivių galimybes naudotis kompiuteriu įvairiose vietose:

45 pav. „Kaip dažnai gali naudotis kompiuteriu per informatikos pamoką mokykloje?“

Beveik pusė (48 proc.) respondentų nurodo,jog neturi galimybės naudotis kompiuteriu per informatikos pamoką mokykloje. „Kartais“ nurodo penktadalis ir beveik po dešimtadalį (9 proc.) nurodo, jog kompiuteriu per informatikos pamoką mokykloje gali naudotis „dažnai“ ir „labai dažnai“.

46 pav. „Kaip dažnai gali naudotis kompiuteriu per kitų dalykų pamokas mokykloje?“

Didesnis procentas moksleivių nurodo, jog turi mažesnes galimybes naudotis kompiuteriu per kitų dalykų pamokas. Trys penktadaliai pažymėjo atsakymų variantą „niekada“, daugiau kaip ketvirtadalis (29 proc.) nurodo, jog „retai“ naudojasi kompiuteriu mokykloje per kitų dalykų pamokas, „kartais“ naudojasi mažiau nei dešimtadalis (8 proc.) respondentų.

47 pav. „ Kaip dažnai gali naudotis kompiuteriu mokykloje po pamokų?“

Po pamokų galimybe naudotis kompiuteriu gali daugiau nei dešimtadalis (12 proc.) respondentų (kategorijose „dažnai“ bei „labai dažnai“). Daugiau kaip du penktadaliai (42 proc.) neturi galimybės naudotis kompiuteriais po pamokų. „Retai“ ir „kartais“ atsakymų variantai buvo pažymėti daugiau kaip po penktadalį respondentų (atitinkamai 24 proc. ir 21 proc.).

48 pav. „ Kaip dažnai gali naudotis kompiuteriu namuose?“

Namuose galimybės naudotis kompiuteriu neturi daugiau kaip penktadalis (21 proc.) respondentų. „Labai dažnai“ kompiuteriu namuose naudojasi ketvirtadalis, o „dažnai“ beveik trečdalis (29 proc.) apklaustųjų.

49 pav. „ Kaip dažnai gali naudotis kompiuteriu pas draugus?“

Respondentai nėra linkę naudotis kompiuteriu „pas draugus“. „retai“ nurodo du penktadaliai, „kartais“ beveik trečdalis (32 proc.) respondentų. Dažnai pas draugus kompiuteriu naudojasi daugiau kaip dešimtadalis (11 proc.) apklaustųjų, „niekada“ atsakymų variantą nurodė taip pat daugiau kaip dešimtadalis (12 proc.) respondentų.

50 pav. „Kaip dažnai gali naudotis kompiuteriu mamos arba tėčio darbe?“

Daug mažesnes galimybes naudotis kompiuteriu respondentai turi „mamos ar tėčio darbovietėje“. Niekada kategoriją nurodė trys penktadaliai respondentai. O kategorijas „kartais“, „dažnai“ ir „labai dažnai“ pažymėjo mažiau kaip penktadalis respondentų (atitinkamai 7, 6 ir 4 procentai).

51 pav. „ Kaip dažnai gali naudotis kompiuteriu kompiuterinėje (Interneto kavinėje, kompiuterių salone)?“

Interneto kavinėje, kompiuterių salone kompiuteriu taip pat nesinaudojama dažnai. „Niekada“ nurodė beveik pusę (48 proc.) respondentų, mažiau nei penktadalis (19 proc.) nurodo „retai“ bei „kartais“ daugiau nei dešimtadalis (13 proc.). Atsakymų variantus „dažnai“ ir „labai dažnai“ pažymėjo mažiau nei penktadalis respondentų (atitinkamai 14 proc. ir 5 proc.).

52 pav. „ Ar pykstiesi su savo tėvais/globėjais, kad daug laiko leidi prie kompiuterio?“

Daugiau nei trečdalis (35 proc.) nurodo, jog „kartais tenka pyktis su tėvais/globėjais dėl to, kad daug laiko yra leidžiama prie kompiuterio. Trys penktadaliai nurodo, jog su tėvais dėl per didelio laiko leidimo nesipyksta „niekada“.

Daugiau kaip pusė (58 proc.) respondentų nurodo, jog jų laikas prie kompiuterio yra ribojamas. Ir daugiau kaip keturi penktadaliai (81 proc.) respondentų nurodo, jog „turi įdomesnį užsiėmimą nei laiko leidimą prie kompiuterio“, tačiau likusieji, beveik penktadalis (17 proc.) teigia, jog tokio įdomesnio užsiėmimo nei kompiuteris jie neturi.
2.2.3. 11- 14 metų respondentų ypatumai

Skyrelyje pateikiamos amžiaus grupės 11-14 metų respondentų tyrimo analizės duomenys. Vertinama, kokius kompiuterinius žaidimus žaidžia, kokiose vietose dažniausiai kompiuteriu naudojasi, ar naudojasi internetu, kiek laiko prie kompiuterio leidžia šio amžiaus vaikai.

Respondentai turėjo nurodyti veiklos pasirinkimus esant geram ir blogam orui. 53 paveikslėlyje pateikiami atsakymų rezultatai pagal pasirinkimą veikti esant geram orui. Rezultatai grafike surikiuoti pagal kategoriją „labai dažnai“. Kaip rodo apklausa, daugiausia respondentai pasirinktų „klausytis muziką“ bei „eiti į lauką žaisti su draugais“ (atitinkamai kategorijose „labai dažnai“ ir „dažnai“ 67,3 ir 57,9 proc. respondentų).

Nemaža dalis respondentų esant geram orui pasirenka „žiūrėti televizorių“, „eiti į lauką pasivaikščioti“, „važinėtis dviračiu“ (atitinkamai kategorijose „labai dažnai“ ir „dažnai“ 50,1, 47,0 ir 44,9 proc. respondentų).

Mažesnį populiarumą turi tokios veiklos formos kaip „žaisti stalo žaidimus“, „eiti į kavinę su šeima“, „skaityti knygą“, „eiti į kiną“, „bendrauti pokalbių svetainėse“, „eiti į lauką vedžioti šunį“. Daugiau kaip du penktadaliai (63,2 proc.) respondentų „retai“ arba „niekada“ žaidžia stalo žaidimus. Daugiau kaip pusė (53,1 proc.) apklaustųjų nurodo, jog „retai“ arba „niekada“ eina į kavinę su šeima. Beveik du trečdaliai (65,1 proc.) „retai“ ar „niekada“ „bendrauja pokalbių svetainėse“.

53 pav. „Ką pasirinktum veikti, esant geram orui?“

Beveik penktadalis (17,9 proc.) respondentų nurodo, jog „labai dažnai“ žaidžia kompiuterinius žaidimus, „dažnai“ kompiuterinius žaidimus žaidžia beveik ketvirtadalis (24,5 proc.) respondentų. Telefonu laisvu laiku „labai dažnai“ bendrauja 16,4 proc. apklaustųjų, „dažnai“ – beveik penktadalis (19,1 proc.) respondentų.

Į kiną „kartais“ eina daugiau kaip penktadalis (23,1 proc.) respondentų. „Labai dažnai“ kategorijoje važinėtis dviračiu nurodo daugiau kaip dešimtadalis (13,2 proc.) apklaustųjų, „dažnai“ – beveik trečdalis (31,7 proc.) respondentų.

Kokias veiklas renkasi respondentai esant blogam orui, vaizduoja 54 paveikslėlis. Daugiau nei pusė respondentų (53,1 proc.) respondentų nurodė, jog blogu oru jie klausosi muzikos. Tad dvejose kategorijose „labai dažnai“ ir „dažnai“ muzikos klausimasis yra pasirinktas keturių penktadalių (80,6 proc.) apklaustųjų. Daugiau kaip du trečdaliais (69,3 proc.) respondentų nurodo, jog žiuri televizijos laidas („labai dažnai“ ir „dažnai“). Pagal užsiėmimų dažnumą toliau eitų tokios veiklos kaip „žaisti kompiuterinius žaidimus“, „naršymą Internete“, „bendrauti telefonu“ (atitinkamai kategorijose „labai dažnai“ ir „dažnai“ 53,1, 49,9 ir 43,4 proc.).

54 pav. „Ką pasirinktum veikti, esant blogam orui?“

Rečiausiai užsiimamos veiklos esant blogam orui yra „eiti į lauką žaisti su draugais“, „važinėti dviračiu“, „eiti į lauką vedžioti šunį“, „eiti į kavinę su šeima“, „eiti į kiną“ bei „eiti į lauką pasivaikščioti“. Keturi penktadaliai (79,5 proc.) respondentų „retai“ arba „niekada“ eitų į lauką žaisti su draugias esant blogam orui. Šiose pačiose kategorijose daugiau kaip keturi penktadaliai (82,8 proc.) respondentų nurodo „važinėti dviračiu“ bei eiti į lauką pasivaikščioti (83,6 proc.).

Beveik pusė (45 proc.) respondentų nurodo, jog „pakankamai gerai“ moka naudotis kompiuteriu. „Truputį“ atsakymų variantą pasirinko beveik penktadalis (17 proc.) respondentų. 3 procentai apklaustųjų nurodo, jog kompiuteriu naudotis nemoka:

55 pav. Ar moki naudotis (personaliniu) kompiuteriu?

Puikiai personaliniu kompiuteriu naudotis moka beveik trečdalis (29 proc.) respondentų. Respondentai taip pat nurodė, kiek jų tėvai moka naudotis personaliniu kompiuteriu. Atsakymai pateikiami 56 paveikslėlyje:

56 pav. Tavo mama (arba tėtis) moka naudotis kompiuteriu?

Beveik ketvirtadalis (24 proc.) apklaustųjų nurodė, jog tėvai (mama ar tėtis) personaliniu kompiuteriu naudotis nemoka. Puikiai kategoriją pažymėjo daugiau kaip dešimtadalis (13 proc.) apklaustųjų. „Pakankamai gerai“ kompiuteriu naudojasi penktadalis respondentų tėvų, o „truputį“ naudotis moka beveik du penktadaliai (39 proc.) apklaustųjų tėvų.

Paveiksle pateikiama kiek vidutiniškai per dieną moksleiviai leidžia prie kompiuterio. Daugiau kaip ketvirtadalis (27 proc.) apklaustųjų per dieną vidutiniškai praleidžia 1 valandą prie kompiuterio. Daugiau kaip po penktadalį tam skiria „maždaug pusę valandos“ (21 proc.) ar „2-3 valandas“ (21 proc.). Daugiau kaip dešimtadalis (15 proc.) nurodė, jog jie nesinaudoja kompiuteriu. Daugiau kaip dešimtadalis (16 proc.) apklaustųjų prie kompiuterio praleidžia per dieną praleidžia daugiau nei 4 valandas:

57 pav. Kiek valandų per dieną Tau tenka naudotis kompiuteriu?

Respondentai nurodė kur ir kaip dažnai gali naudotis kompiuteriu (žr. 58 pav.):

58 pav. „Kur ir kaip dažnai gali naudotis kompiuteriu?“

Kaip rodo apklausa, dažniausią galimybę naudotis kompiuteriu moksleiviai turi „namuose“ („labai dažnai“ 47,8 proc. ir „dažnai“ 17,4 proc.). Beveik pusė (46,6 proc.) respondentų „labai dažnai“ ir „dažnai“ kompiuteriu naudojasi per informatikos pamoką mokykloje. Tuo tarpu per kitų dalykų pamokas mokykloje moksleiviai beveik neturi galimybės naudotis kompiuteriu. Daugiau kaip keturi penktadaliai (81,6 proc.) respondentų nurodė, jog „niekada“ ir „retai“ naudojasi kompiuteriu mokykloje per kitų dalykų pamokas.

59 pav. „Kam ir kaip dažnai naudoji kompiuterį?“

Respondentai turėjo nurodyti, kam ir kaip dažnai jie naudoja kompiuterį. Kaip rodo apklausa, „labai dažnai“ respondentai žiūri filmus ir klausosi muzikos (34,3 proc.) ar žaidžia žaidimus (30,5 proc.). Daug mažiau kompiuteris naudojamas mokymuisi mokomųjų programų pagalba, kuria ir prižiūri Interneto svetainę, piešia piešinius ar programuoja.

Trečdalis respondentų „labai dažnai“ ir „dažnai“ nurodo kompiuterį naudojantys mokymuisi (rašo referatus, projektus, kitus darbus mokyklai). Daugiau kaip trečdalis (33,6 proc.) nurodo kompiuterį naudojantys ieškant „informacijos asmeniniais klausimais (savo įdomumui)“.

60 pav. Kiek laiko per dieną Tu praleidi Internete?

Daugiau kaip ketvirtadalis (28 proc.) respondentų nurodo, jog nesinaudoja internetu. Daugiau kaip penktadalis (22 proc.) internetu naudojasi 2-3 valandas per dieną. Beveik penktadalis (18 proc.) praleidžia maždaug vieną valandą, ir beveik ketvirtadalis (24 proc.) internete per dieną praleidžia „maždaug pusę valandos“.

61 pav. „Kiek laiko per dieną Tu praleidi internete?“ (pagal kintamąjį „amžius“)

Pasiskirstymas pagal amžių rodo, jog keturiolikmečiai yra linkę leisti daugiau laiko prie interneto nei jaunesni respondentai. Daugiau kaip penktadalis keturiolikmečių nurodo, jog per dieną internete praleidžia maždaug pusę valandos, „maždaug valandą“ per dieną internete leidžia daugiau kaip ketvirtadalis (28 proc.) keturiolikmečių, 2-3 valandas – beveik trečdalis (30 proc.).

62 pav. Kiek laiko per dieną Tu praleidi internete?“ (pagal kintamąjį „lytis“)

Pagal lytį taip nėra didesnių skirtumų tarp respondentų pagal tai, kiek laiko jie leidžia internete per dieną. Ilgesnį laiką internete išskirtinai leidžia vaikinai (4 proc. kategorijose „6-7 valandas“ bei „daugiau negu 7 valandas“).

63 pav. „Kiek laiko per dieną internete praleidžia dauguma Tavo pažįstamų bendraamžių?“

Beveik du ketvirtadaliai (38 proc.) respondentų nurodo, jog jų bendraamžiai per dieną internete praleidžia 2-3 valandas. Beveik penktadalis (18 proc.) nurodo, jog bendraamžiai praleidžia 4-5 valandas internete. Toks pat procentas nurodo, jog kiti leidžia „maždaug vieną valandą“ per dieną internete. Beveik po dešimtadalį respondentų nurodė, jog internetu jų draugai nesinaudoja (9 proc.) ar praleidžia maždaug pusvalandį (8 proc.).

Respondentai taip pat turėjo nurodyti kiek laiko per dieną žaidžia kompiuterinius žaidimus.

64 pav. Kiek laiko per dieną žaidžiama kompiuterinius žaidimus (pagal kintamąjį „lytis“)

Merginos yra linkusios leisti mažiau laiko žaidžiant kompiuterinius žaidimus nei vaikinai. Daugiau penktadalis respondentų kompiuterinius žaidimus žaidžia 2-3 valandas per dieną. Tuo tarpu iš visų merginų žaidžiančių kompiuterinius žaidimus tik mažiau nei dešimtadalis (7 proc.) leidžia tokį pat laiką kompiuteriniams žaidimams.

65 pav. Kiek laiko per dieną žaidžiama kompiuterinius žaidimus (pagal kintamąjį „amžius“)

Daugiau nei 7 valandas per dieną kompiuterinius žaidimus žaidžia 1 proc. dvylikamečių, Vienuolikmečių, trylikamečių bei keturiolikmečių šioje kategorijoje iš viso nėra. Keturiolikmečių leidžiamas laikas žaisti kompiuterinius žaidimus mažėja: „maždaug 1 valandą“ (22 proc.), 2-3 valandas (21 proc.), 4-5 valandas (6 proc.) ir 6-7 valandas (3 proc.).

66 pav. „Jei žaidi kompiuterinius žaidimus, tai kuo naudojiesi?“

Dauguma (67 proc.) respondentų nurodo, jog žaisdami naudojasi personaliniu kompiuteriu. Dešimtadalis naudojasi „Play Station“ bei „Sega“ (atitinkamai 6 ir 4 proc.), beveik penktadalis (17 proc.) respondentų nurodo, jog kompiuterinių žaidimų nežaidžia.

67 pav. „Kiek laiko per dieną kompiuteriu pražaidžia dauguma Tavo pažįstamų bendraamžių?“

Respondentai nurodė, kas jiems dažniausiai padeda išsirinkti žaidimą. Kaip rodo apklausa, didžiajai daliai respondentų žaidimą išsirinkti padeda draugai (60,4 proc.).

Daugiau kaip dešimtadaliui respondentų žaidimus išsirinkti padeda tėvai (13 proc.) ar kompiuterinės darbuotojai (13,9 proc.). Kategoriją „žaidžiu ką žaidžia kiti“ nurodo daugiau kaip penktadalis (23,7 proc.) respondentų:

68 pav. „Kas dažniausiai padeda išsirinkti žaidimą?“

Žaidimų ypatybės, svarbiausios 11- 14 m amžiaus vaikams, išranguotos 69 paveikslėlyje:

69 pav. „Kokie žaidimai patinka labiausiai?“

Duotos ypatybės buvo suranguotos, ir tyrimas rodo, jog įvertinus visus tris pasirinkimus, pirmoje grupėje išsiskirtų tokie žaidimais „su kokybiška grafika“ (32,4 proc.), „strateginiai“ (32,4 proc.). bei kuriuose „galima pašaudyti“ (32,4 proc.). Antroje grupėje išskirti galima žaidimą, „kuriuose sunku tapti nugalėtoju“ (25,3 proc.). Trečiajai grupei priklauso žaidimai, kuriuose „kuriuose galiu jaustis atsipalaidavęs“ (17,8 proc.), „galima ko nors naudingo išmokti“ (16,5 proc.), kuriuose „yra kraujo“ (16,5 proc.), „lavinantys“ (15,2 proc.), „komandiniai“ (14,9 proc.). Mažiau nei dešimtadalis (6,6 proc.) nurodė, jog nepatinka jokie žaidimai.

70 pav. „Ką bendraamžiai dažniausiai padarytų, kad turėtų pinigų kompiuteriniams žaidimams?“

Dauguma respondentų (73,9 proc.) mano, jog bendraamžiai dažniausiai pinigų kompiuteriniams žaidimams gauna iš tėvų. Daugiau kaip pusė mano, jog bendraamžiai „patys užsidirbtų“ norėdami gauti pinigų kompiuteriniams žaidimams. Beveik pusė (47,6 proc.) nurodo, jog tam išleistų visus dienpinigius. Mažiau nei dešimtadalis (6,1 proc.) nurodo, jog pinigus bendraamžiai „slapta pasiimtų iš tėvų“, ar „atimtų iš silpnesniųjų (5,3 proc.).

2.2.4. 15- 18 metų respondentų ypatumai

Skyrelyje pateikiamos 15-18 metų respondentų tyrimo analizės duomenys. Vertinama, kokius kompiuterinius žaidimus žaidžia, kokiose vietose dažniausiai kompiuteriu naudojasi, ar naudojasi Internetu, kiek laiko prie kompiuterio leidžia šio amžiaus vaikai.

Respondentai turėjo nurodyti veiklos pasirinkimus esant geram ir blogam orui. 71 paveiksle pateikiami atsakymų rezultatai pagal pasirinkimą veikti esant geram orui. Rezultatai grafike surikiuoti pagal kategoriją „labai dažnai“. Kaip rodo apklausa, daugiausia respondentai pasirinktų „klausytis muziką“ bei „eiti į lauką pasivaikščioti“ (atitinkamai kategorijose „labai dažnai“ ir „dažnai“ 75,7 ir 50,4 proc. respondentų).

Nemaža dalis respondentų esant geram orui pasirenka „eiti į lauką žaisti su draugais“, „bendrauti telefonu“, „žiūrėti televizijos laidas“, „naršyti Internete“ (atitinkamai kategorijose „labai dažnai“ ir „dažnai“, 44,4, 38,2, 37,0 ir 36,2 proc. respondentų).

Mažesnį populiarumą turi tokios veiklos formos kaip „žaisti stalo žaidimus“, „eiti į kavinę su šeima“, „eiti į kiną“, „skaityti knygą“, „eiti į lauką vedžioti šunį“. Daugiau kaip du penktadaliai (70,3 proc.) respondentų „niekada“ arba „retai“ žaidžia stalo žaidimus. Daugiau kaip pusė (64,9 proc.) apklaustųjų nurodo, jog „niekada“ arba „retai“ eina į kavinę su šeima. Trys penktadaliai (59,9 proc.) „niekada“ arba „retai“ „skaito knygą“.

71 pav. „Ką pasirinktum veikti, esant geram orui?“

Daugiau kaip dešimtadalis (13,0 proc.) respondentų nurodo, jog „labai dažnai“ žaidžia kompiuterinius žaidimus, „dažnai“ kompiuterinius žaidimus žaidžia beveik penktadalis (17,6 proc.) respondentų. Telefonu laisvu laiku „labai dažnai“ bendrauja 17,1 proc. apklaustųjų, „dažnai“ – daugiau kaip penktadalis (21,1 proc.) respondentų.

Į kiną „kartais“ eina beveik ketvirtadalis (24,0 proc.) respondentų. „Labai dažnai“ kategorijoje važinėtis dviračiu nurodo mažiau kaip dešimtadalis (8,3 proc.) apklaustųjų, „dažnai“ – daugiau kaip ketvirtadalis (27,1 proc.) respondentų.

Kokias veiklas renkasi respondentai esant blogam orui, vaizduoja 72 paveikslas. Trys penktadaliai (60,1 proc.) respondentų nurodė, jog blogu oru jie klausosi muzikos. Tad dvejose kategorijose „labai dažnai“ ir „dažnai“ muzikos klausimasis yra pasirinktas daugiau kaip keturių penktadalių (85,0 proc.) apklaustųjų. Daugiau kaip trys penktadaliai (61,9 proc.) respondentų nurodo, jog žiuri televizijos laidas („labai dažnai“ ir „dažnai“). Pagal užsiėmimų dažnumą toliau eitų tokios veiklos kaip „naršyti Internete“, „bendrauti telefonu“, „žaisti kompiuterinius žaidimus“, (atitinkamai kategorijose „labai dažnai“ ir „dažnai“ 56,1, 52,5 ir 49,4 proc.).

72 pav. „Ką pasirinktum veikti, esant blogam orui?“

Rečiausiai užsiimamos veiklos esant blogam orui yra „eiti į lauką žaisti su draugais“, „„eiti į lauką vedžioti šunį“, važinėti dviračiu“, „eiti į kavinę su šeima“, „eiti į kiną“ bei „eiti į lauką pasivaikščioti“. Daugiau kaip keturi penktadaliai (81,1 proc.) respondentų „retai“ arba „niekada“ eitų į lauką žaisti su draugais esant blogam orui. Šiose pačiose kategorijose daugiau kaip keturi penktadaliai (85,5 proc.) respondentų nurodo „važinėti dviračiu“ bei eiti į lauką pasivaikščioti (82,2 proc.).

Daugiau kaip du penktadaliai (43 proc.) respondentų nurodo, jog „pakankamai gerai“ moka naudotis kompiuteriu. „Truputį“ atsakymų variantą pasirinko daugiau kaip penktadalis (22 proc.) respondentų. 2 procentai apklaustųjų nurodo, jog kompiuteriu naudotis nemoka.

73 pav. Ar moki naudotis (personaliniu) kompiuteriu?

Puikiai personaliniu kompiuteriu naudotis moka daugiau kaip ketvirtadalis (27 proc.) respondentų. Respondentai taip pat nurodė, kiek jų tėvai moka naudotis personaliniu kompiuteriu. Atsakymai pateikiami kitame paveiksle.

74 pav. Tavo mama (arba tėtis) moka naudotis kompiuteriu?
Beveik trečdalis (32 proc.) apklaustųjų nurodė, jog tėvai (mama ar tėtis) personaliniu kompiuteriu naudotis nemoka. „Puikiai“ kategoriją pažymėjo mažiau kaip dešimtadalis (6 proc.) apklaustųjų. „Pakankamai gerai“ kompiuteriu naudojasi daugiau nei dešimtadalis (15 proc.) respondentų tėvų, o „truputį“ naudotis moka daugiau kaip du penktadaliai (45 proc.) apklaustųjų tėvų.

75 paveiksle pateikiama kiek vidutiniškai per dieną moksleiviai leidžia prie kompiuterio:

75 pav. Kiek valandų per dieną Tau tenka naudotis kompiuteriu?

Daugiau kaip trečdalis (35 proc.) apklaustųjų per dieną vidutiniškai praleidžia 1 valandą prie kompiuterio. Daugiau kaip dešimtadalis tam skiria „2-3 valandas“ (16 proc.). Daugiau kaip dešimtadalis (15 proc.) nurodė, jog jie nesinaudoja kompiuteriu apskritai. Daugiau kaip ketvirtadalis (27 proc.) apklaustųjų prie kompiuterio per dieną praleidžia „maždaug pusę valandos“.

Respondentai nurodė, kur ir kaip dažnai gali naudotis kompiuteriu (žr. 76 pav.)

76 pav. „Kur ir kaip dažnai gali naudotis kompiuteriu?“
Kaip rodo apklausa, didžiausią galimybę naudotis kompiuteriu moksleiviai turi „namuose“ („labai dažnai“ 51,1 proc. ir „dažnai“ 18,0 proc.). Daugiau kaip trys penktadaliai (62,1 proc.) respondentų „labai dažnai“ ir „dažnai“ kompiuteriu naudojasi per informatikos pamoką mokykloje. Tuo tarpu per kitų dalykų pamokas mokykloje moksleiviai beveik neturi galimybės naudotis kompiuteriu. Daugiau kaip keturi penktadaliai (87,0 proc.) respondentų nurodė, jog „niekada“ ir „retai“ naudojasi kompiuteriu mokykloje per kitų dalykų pamokas.

Respondentai turėjo nurodyti, kam ir kaip dažnai jie naudoja kompiuterį. Kaip rodo apklausa, daugiau kaip du penktadaliai respondentų „labai dažnai“ žiūri filmus ir klausosi muzikos (41,2 proc.), daugiau kaip penktadalis (22,7 proc.) žaidžia žaidimus. Daug mažiau kompiuteris naudojamas mokymuisi mokomųjų programų pagalba, kūrimui ir prižiūrėjimui Interneto svetainei, piešinių piešimui:

77 pav. „Kam ir kaip dažnai naudoji kompiuterį?“

Beveik pusė (46,4 proc.) apklaustųjų „labai dažnai“ ir „dažnai“ nurodo kompiuterį naudojantys mokymuisi (rašo referatus, projektus, kitus darbus mokyklai). Pusė (49,8 proc.) respondentų nurodo kompiuterį naudojantys ieškant „informacijos asmeniniais klausimais (savo įdomumui)“ „dažnai“ bei „labai dažnai“.

Daugiau kaip penktadalis (22 proc.) respondentų nurodo, jog nesinaudoja internetu. Beveik penktadalis (19 proc.) internetu naudojasi 2-3 valandas per dieną. Daugiau kaip penktadalis (22 proc.) praleidžia maždaug vieną valandą, ir beveik ketvirtadalis (24 proc.) internete per dieną praleidžia „maždaug pusę valandos“ (žr. 78 pav.).

78 pav. Kiek laiko per dieną Tu praleidi internete?

Pasiskirstymas pagal amžių nerodo ryškesnių tendencijų laikui internete. Daugiau kaip trečdalis (34 proc.) šešiolikmečių nurodo, jog per dieną internete praleidžia maždaug valandą, daugiau kaip penktadalis (22 proc.) – 2-3 valandas. Lyginant su jaunesnėmis amžiaus grupėmis, galime stebėti, jog nuo 15 metų jau yra asmenų internete per dieną praleidžiančių po 7 valandas ir daugiau.

79 pav. „Kiek laiko per dieną Tu praleidi internete?“ (pagal kintamąjį „amžius“)

80 pav. „Kiek laiko per dieną Tu praleidi internete?“ (pagal kintamąjį „lytis“)

Pagal lytį taip nėra didesnių skirtumų tarp respondentų pagal tai, kiek laiko jie leidžia internete per dieną. Daugiau kaip penktadalis merginų ir penktadalis vaikinų nurodo, jog Internetu apskritai nesinaudoja. O tarkim beveik ketvirtadalis (24 proc.) vaikinų ir daugiau kaip dešimtadalis (15 proc.) merginių per dieną Internete prabūna 2-3 valandas.

81 pav. „Kiek laiko per dieną internete praleidžia dauguma Tavo pažįstamų bendraamžių?“

Beveik du penktadaliai (36 proc.) respondentų nurodo, jog jų bendraamžiai per dieną internete praleidžia 2-3 valandas. Daugiau kaip penktadalis (22 proc.) nurodo, jog bendraamžiai praleidžia 4-5 valandas internete. Beveik penktadalis (18 proc.) nurodo, jog kiti leidžia „maždaug vieną valandą“ per dieną internete. Beveik po dešimtadalį respondentų nurodė, jog internetu jų draugai praleidžia 7 valandas ir daugiau (7 proc.) ir „praleidžia maždaug pusvalandį“ (8 proc.).

Respondentai taip pat turėjo nurodyti, kiek laiko per dieną žaidžia kompiuterinius žaidimus.
Merginos yra linkusios leisti mažiau laiko žaidžiant kompiuterinius žaidimus nei vaikinai. Daugiau kaip dešimtadalis respondentų vaikinų kompiuterinius žaidimus žaidžia 2-3 valandas per dieną. Tuo tarpu iš visų merginų žaidžiančių kompiuterinius žaidimus 2-3 valandas per dieną yra 2 procentai. Beveik pusė merginų (45 proc.) nurodė, jog apskritai nežaidžia kompiuterinių žaidimų, tuo tarpu tik penktadalis vaikinų nurodė nežaidžiantys apskritai.

82 pav. Kiek laiko per dieną žaidžiama kompiuterinius žaidimus (pagal kintamąjį „lytis“)

Daugiau nei 7 valandas per dieną kompiuterinius žaidimus žaidžiančių (šioje amžiaus grupėje) respondentų nebuvo. Nėra ryškesnių skirtumų vertinant laiką skirtą kompiuteriniams žaidimams pagal respondentų amžių. Beveik du penktadaliai (41 proc.) aštuoniolikmečių nurodo, jog jie kompiuterinių žaidimų nežaidžia apskritai, tuo tarpu tokių penkiolikmečių yra tik penktadalis.

83 pav. „Kiek laiko per dieną žaidžiama kompiuterinius žaidimus (pagal kintamąjį „amžius“)“

Dauguma (66 proc.) respondentų nurodo, jog žaisdami naudojasi personaliniu kompiuteriu. Mažiau nei dešimtadalis (7 proc.) naudojasi „Play Station“. Daugiau kaip penktadalis (23 proc.) respondentų nurodo, jog kompiuterinių žaidimų nežaidžia:

84 pav. „Jei žaidi kompiuterinius žaidimus, tai kuo naudojiesi?“

Daugiau kaip du penktadaliai (42 proc.) respondentų nurodė, jog jų bendraamžiai prie kompiuterio praleidžia maždaug vieną valandą per dieną. Beveik po penktadalį apklaustųjų nurodė, jog bendraamžiai žaidžia maždaug pusę valandos ir „2-3 valandas“ (atitinkamai 18 ir 19 proc.). Beveik dešimtadalis (9 proc.) mano, jog jų bendraamžiai nežaidžia:

85 pav. „Kiek laiko per dieną kompiuteriu pražaidžia dauguma Tavo pažįstamų bendraamžių?“

Respondentai nurodė, kas jiems dažniausiai padeda išsirinkti žaidimą. Kaip rodo apklausa, beveik pusei (46 proc.) respondentų žaidimą išsirinkti padeda draugai (žr. 86 pav.)

86 pav. „Kas dažniausiai padeda išsirinkti žaidimą?“

Trims procentams respondentų žaidimus išsirinkti padeda tėvai ar kompiuterinės darbuotojai (3 proc.). Kategoriją „žaidžiu ką žaidžia kiti“ nurodo beveik trečdalis (32 proc.) respondentų.

87 pav. „Kokie žaidimai patinka labiausiai?“

Pagal vaikų nurodytas svarbiausias žaidimų ypatybes buvo išdėstyti prioritetai, ir tyrimas rodo, jog įvertinus visus tris pasirinkimus, pirmoje grupėje išsiskirtų tokie žaidimais „su kokybiška grafika“ (37,3 proc.), „strateginiai“ (32,5 proc.). bei kuriuose „galima pašaudyti“ (32,5 proc.). Antroje grupėje išskirti galima žaidimus: „lavinantys“ (19,2 proc.), „kuriuose sunku tapti nugalėtoju“ (18,5 proc.), „kuriuose galiu jaustis atsipalaidavęs“ (18,5 proc.), „kuriuose yra kraujo“ (17,2 proc.). Toliau eitų „komandiniai“ (14,3 proc.). Mažiau nei po dešimtadalį apklaustųjų nurodė, jog patinka žaidimai, kur lengva tapti nugalėtoju“ (6,8 proc.) ar kuriuose galima „konstruoti“ (6,2 proc.). Daugiau nei dešimtadalis (14 proc.) respondentų nurodė, jog nepatinka jokie žaidimai.

88 pav. „Ką bendraamžiai dažniausiai padarytų, kad turėtų pinigų kompiuteriniams žaidimams?“

Dauguma respondentų (61,0 proc.) mano, jog bendraamžiai dažniausiai pinigų kompiuteriniams žaidimams gauna iš tėvų. Daugiau kaip pusė (53,9 proc.) mano, jog bendraamžiai „patys užsidirbtų“ norėdami gauti pinigų kompiuteriniams žaidimams. Beveik pusė (46,1 proc.) nurodo, jog tam bendraamžiai išleistų visus dienpinigius. Dešimtadalis (10,4 proc.) nurodo, jog pinigus bendraamžiai „slapta pasiimtų iš tėvų“, ar „atimtų iš silpnesniųjų (7,1 proc.).

2.2.5. 15- 18 metų respondentų iš pataisos namų ypatumai

Skyrelyje pateikiamos 15-18 metų respondentų tyrimo analizės duomenys. Vertinama, kokius kompiuterinius žaidimus žaidžia, kokiose vietose dažniausiai kompiuteriu naudojasi, ar naudojasi Internetu, kiek laiko prie kompiuterio leidžia šio amžiaus jaunuoliai.

Respondentai turėjo nurodyti veiklos pasirinkimus esant geram ir blogam orui. 89 paveiksle pateikiami atsakymų rezultatai pagal pasirinkimą veikti esant geram orui. Rezultatai grafike surikiuoti pagal kategoriją „labai dažnai“. Kaip rodo apklausa, daugiausia respondentai pasirinktų „klausytis muziką“, „bendrauti telefonu“ bei „eiti į lauką pasivaikščioti“ (atitinkamai kategorijose „labai dažnai“ ir „dažnai“ 79,3, 65,4 ir 59,8 proc. respondentų).

Nemaža dalis respondentų esant geram orui pasirenka „žaisti kompiuterinius žaidimus“, „žiūrėti televizijos laidas“, „eiti į lauką žaisti su draugais“ (atitinkamai kategorijose „labai dažnai“ ir „dažnai“, 50,7, 42,9 ir 50,0 proc. respondentų).

Mažesnį populiarumą turi tokios veiklos formos kaip „žaisti stalo žaidimus“, „skaityti knygą“, „eiti į kavinę su šeima“, „eiti į lauką vedžioti šunį“, „eiti į kiną“. Daugiau kaip pusė (55,9 proc.) respondentų „niekada“ arba „retai“ žaidžia stalo žaidimus. Daugiau kaip pusė (53,3 proc.) apklaustųjų nurodo, jog „niekada“ arba „retai“ eina į kavinę su šeima. Keturi penktadaliai (80,6 proc.) „niekada“ arba „retai“ „skaito knygą“.

Beveik penktadalis (18,7 proc.) respondentų nurodo, jog „labai dažnai“ žaidžia kompiuterinius žaidimus, „dažnai“ kompiuterinius žaidimus žaidžia beveik trečdalis (32,0 proc.) respondentų. Telefonu laisvu laiku „labai dažnai“ bendrauja 24,4 proc. apklaustųjų, „dažnai“ – daugiau kaip du penktadaliai (41,0 proc.) respondentų.

Į kiną „kartais“ eina beveik trečdalis (32,5 proc.) respondentų. „Labai dažnai“ kategorijoje važinėtis dviračiu nurodo mažiau kaip dešimtadalis (7,8 proc.) apklaustųjų, „dažnai“ – beveik trečdalis kaip ketvirtadalis (31,2 proc.) respondentų.

89 pav. „Ką pasirinktum veikti, esant geram orui?“

Kokias veiklas renkasi respondentai esant blogam orui, vaizduoja 90 paveikslas. Beveik keturi penktadaliai (78,6 proc.) respondentų nurodė, jog blogu oru jie klausosi muzikos(kategorijose „labai dažnai“ ir „dažnai“). Daugiau kaip pusė (53,3 proc.) respondentų nurodo, jog žiuri televizijos laidas („labai dažnai“ ir „dažnai“). Pagal užsiėmimų dažnumą toliau eitų tokios veiklos kaip „naršyti Internete“, „bendrauti pokalbių svetainėse“.

„Bendrauti telefonu“ bei „žaisti kompiuterinius žaidimus“ pasirinko po daugiau kaip tris penktadalius respondentų (atitinkamai kategorijose „labai dažnai“ ir „dažnai“ 60,5 ir 61,6 proc.).

Rečiausiai užsiimamos veiklos esant blogam orui yra „eiti į lauką žaisti su draugais“, „skaityti knygą“, „eiti į lauką vedžioti šunį“, „eiti į kavinę su šeima“, „važinėtis dviračius“ , „eiti į kiną“. Daugiau kaip trys penktadaliai (61,1 proc.) respondentų „retai“ arba „niekada“ eitų į lauką žaisti su draugais esant blogam orui. Šiose pačiose kategorijose daugiau kaip du trečdaliai (67,5 proc.) respondentų nurodo „važinėti dviračiu“ bei eiti į lauką pasivaikščioti (61,8 proc.).

90 pav. „Ką pasirinktum veikti, esant blogam orui?“

Daugiau kaip du penktadaliai (38 proc.) respondentų nurodo, jog „pakankamai gerai“ moka naudotis kompiuteriu. „Truputį“ atsakymų variantą pasirinko daugiau kaip trečdalis (35 proc.) respondentų. 5 procentai apklaustųjų nurodo, jog kompiuteriu naudotis nemoka. Puikiai personaliniu kompiuteriu naudotis moka beveik penktadalis (18 proc.) respondentų:

91 pav. Ar moki naudotis (personaliniu) kompiuteriu?
Respondentai taip pat nurodė, kiek jų tėvai/globėjai moka naudotis personaliniu kompiuteriu.
Atsakymai pateikiami 92 paveiksle:

92 pav. „Ar tėvai/globėjai moka naudotis kompiuteriu?“

Trečdalis apklaustųjų nurodė, jog tėvai/globėjai personaliniu kompiuteriu naudotis nemoka. „Puikiai“ kategoriją pažymėjo daugiau kaip dešimtadalis (13 proc.) apklaustųjų. „Pakankamai gerai“ kompiuteriu naudojasi daugiau nei dešimtadalis (12 proc.) respondentų tėvų, o „truputį“ naudotis moka beveik trečdalis (32 proc.) apklaustųjų tėvų/globėjų.

Kitame paveiksle pateikiama, kiek vidutiniškai per dieną moksleiviai leidžia prie kompiuterio:

93 pav. „Kiek valandų per dieną tekdavo naudotis kompiuteriu?“

Beveik penktadalis (17 proc.) apklaustųjų per dieną vidutiniškai praleisdavo 1 valandą prie kompiuterio. Daugiau kaip ketvirtadalis (28 proc.) tam skirdavo „2-3 valandas“. Daugiau kaip dešimtadalis (15 proc.) nurodė, jog jie nesinaudoja kompiuteriu apskritai. Mažiau nei dešimtadalis (9 proc.) apklaustųjų prie kompiuterio per dieną praleisdavo „maždaug pusę valandos“.

Respondentai nurodė, kur ir kaip dažnai gali naudotis kompiuteriu (žr. 94 pav.)

94 pav. „Kur ir kaip dažnai galėjai naudotis kompiuteriu?“

Kaip rodo apklausa, dažniausią galimybę naudotis kompiuteriu moksleiviai turėjo „namuose“ („labai dažnai“ 33,8 proc. ir „dažnai“ 20,3 proc.). Daugiau kaip du penktadaliai (44,6 proc.) respondentų „labai dažnai“ ir „dažnai“ kompiuteriu naudojosi kompiuterinėje (interneto kavinėje ar kompiuterių salone). Tuo tarpu mokykloje po pamokų galimybės naudotis kompiuteriu neturėjo beveik pusė (45,3 proc.) apklaustųjų. „Niekada“ ir „retai“ kompiuteriu tėvų ar globėjų darbovietėje atsakymų variantą pažymėjo didžioji dauguma (88 proc.) respondentų. Po pamokų apklaustieji taip pat turėjo mažas galimybes mokykloje naudotis kompiuteriu (88 proc. nurodo „niekada“ ir „retai“).

Respondentai turėjo nurodyti, kam ir kaip dažnai jie naudoja kompiuterį. Kaip rodo apklausa, daugiau kaip du penktadaliai respondentų „labai dažnai“ žaisdavo kompiuterinius žaidimus, daugiau kaip trečdalis (36,8 proc.) labai dažnai kompiuterį naudodavo filmams žiūrėti bei klausytis muzikos. Daugiau nei penktadalis (26,3 proc.) apklaustųjų bendraudavo pokalbių svetainėse („dažnai“ bei „labai dažnai“). Daug mažiau kompiuteris naudojamas mokymuisi mokomųjų programų pagalba, kūrimui ir prižiūrėjimui Interneto svetainei, piešinių piešimui, mokymuisi darbui mokyklai (referatų rašymui ir kt. darbams) bei programavimui. Asmeninės informacijos paieškai kompiuteriu naudodavosi „niekada“ ir „retai“ beveik trys trečdaliai (59,2 proc.) apklaustųjų (žr. 95 pav.)

95 pav. „Kam ir kaip dažnai naudodavai kompiuterį?“

Trečdalis respondentų nurodo, jog nesinaudodavo internetu. Beveik penktadalis (16 proc.) internetu naudodavosi 2-3 valandas per dieną. Penktadalis internete praleisdavo maždaug vieną valandą, ir beveik dešimtadalis (9 proc.) internete per dieną praleisdavo „maždaug pusę valandos“.

96 pav. „Kiek laiko per dieną praleisdavai internete?“

Pasiskirstymas pagal amžių nerodo ryškesnių tendencijų laikui internete. Daugiau kaip trečdalis (33 proc.) aštuoniolikmečių nurodo, jog nesinaudodavo internetu apskritai., tuo tarpu iš penkiolikmečių tokių yra tik penktadalis. Daugiau negu septynias valandas internete leisdavo daugiau nei dešimtadalis (11 proc.) dabartinių šešiolikmečių, 6-7 valandas prie kompiuterio leisdavo taip pat daugiau nei dešimtadalis (11 proc.) dabartinių septyniolikmečių.

97 pav. „Kiek laiko per dieną leisdavai internete?“ (pagal kintamąjį „amžius“)

Beveik du penktadaliai (38 proc.) respondentų nurodo, jog jų bendraamžiai per dieną internete praleidžia 2-3 valandas. Daugiau kaip dešimtadalis (14 proc.) nurodo, jog bendraamžiai praleidžia 4-5 valandas internete. Daugiau kaip dešimtadalis (15 proc.) nurodo, jog kiti leidžia „maždaug vieną valandą“ per dieną internete. Beveik po dešimtadalį respondentų nurodė, jog internetu jų draugai praleidžia daugiau negu 7 valandas (8 proc.) ir „praleidžia maždaug pusvalandį“ (7 proc.).

98 pav. „Kiek laiko per dieną internete leidžia dauguma Tavo pažįstamų bendraamžių?“

Respondentai taip pat turėjo nurodyti, kiek laiko per dieną žaisdavo kompiuterinius žaidimus.

99 pav. „Kiek laiko per dieną žaisdavai kompiuterinius žaidimus (pagal kintamąjį „amžius“)“

Daugiau nei 7 valandas per dieną kompiuterinius žaidimus žaidusių respondentų yra visose amžiaus grupėse.nebuvo. Tuo tarpu nežaidusiųjų tarpe yra tik mažiau nei dešimtadalis dabartinių šešiolikmečių bei dešimtadalis septyniolikmečių. Nėra ryškesnių skirtumų vertinant laiką skirtą kompiuteriniams žaidimams pagal respondentų amžių. Beveik du penktadaliai (39 proc.) aštuoniolikmečių nurodo, jog jie kompiuterinius žaidimus žaisdavo 2-3 valandas per dieną, beveik penktadalis (17 proc.) tam skirdavo 4-5 valandas.

100 pav. „Jei žaidei kompiuterinius žaidimus, tai kuo naudojaisi?“

Dauguma (74 proc.) respondentų nurodo, jog žaisdami naudodavosi personaliniu kompiuteriu. Daugiau kaip dešimtadalis (14 proc.) naudojosi „Play Station“. Visos kitos reikšmės sudaro mažiau nei dešimtadalį visų atsakiusiųjų.

Daugiau kaip dešimtadalis (13 proc.) respondentų nurodė, jog jų bendraamžiai prie kompiuterio praleidžia maždaug vieną valandą per dieną. Daugiau kaip dešimtadalis (15 proc.) apklaustųjų nurodė, jog bendraamžiai prie kompiuterio praleidžia „4-5 valandas“ per dieną. Trečdalis nurodo, jog jų bendraamžiai kompiuteriu naudojasi 2-3 valandas per dieną.

101 pav. „Kiek laiko per dieną kompiuteriu pražaidžia dauguma bendraamžių?“

Respondentai nurodė, kas jiems dažniausiai padeda išsirinkti žaidimą. Kaip rodo apklausa, trims penktadaliams (60,7 proc.) respondentų žaidimą išsirinkti padėdavo draugai.

102 pav. „Kas dažniausiai padėdavo išsirinkti žaidimą?“

Vienam procentui respondentų žaidimus išsirinkti padėjo tėvai/globėjai. Kompiuterinės darbuotojai žaidimus padėdavo išsirinkti daugiau kaip ketvirtadaliui (28,7 proc.) apklaustųjų. Kategoriją „žaisdavau ką žaidžia kiti“ nurodo daugiau kaip dešimtadalis (11,4 proc.) respondentų. Prie „kita“ paminėta: „pats“, „kiti“, „Internetas“.

103 pav. „Kokie žaidimai patinka labiausiai?“
Įvertinus visus tris pasirinkimus, tarp labiausiai nuteistiesiems patinkančių žaidimų ypatybių pirmoje grupėje išsiskirtų tokie žaidimai, kuriuose „galima pašaudyti“ (62,8 proc.) bei „strateginiai“ (50,0 proc.). Antroje grupėje išskirti galima žaidimus: „su kokybiška grafika“ (35,9 proc.), „kuriuose yra kraujo“ (30,8 proc.) bei „kuriuose sunku tapti nugalėtoju“ (28,2 proc.).
Mažiau nei po dešimtadalį apklaustųjų nurodė, jog patinka „lavinantys“ žaidimai (9 proc.), kur „galiu jaustis atsipalaidavęs (9,0 proc.), „galima ko nors naudingo išmokti“ (6,4 proc.), kur „galima konstruoti“ (5,1 proc.). 3,8 procentai respondentų nurodė, jog nepatinka jokie žaidimai.

Atsakydami, kokį gi pinigų kompiuteriniams žaidimams gavimo būdą taikytų jų bendraamžiai, daugiau kaip du penktadaliai (42,3 proc.) mano, jog bendraamžiai dažniausiai pinigų kompiuteriniams žaidimams „užsidirbtų“. Beveik penktadalis (38,5 proc.) mano, jog bendraamžiai pinigų kompiuteriniams žaidimams „visad gauna iš tėvų/globėjų“. Toks pat procentas apklaustųjų nurodė, jog bendraamžiai „išleistų visus dienpinigius“. Beveik trečdalis (30,8 proc.) nurodo, jog bendraamžiai atimtų iš silpnesniųjų, o daugiau kaip ketvirtadalis (28,2 proc.) pinigų slapta pasiimtų iš tėvų/globėjų (žr. 104 pav.):

104 pav. „Ką bendraamžiai dažniausiai padarytų, kad turėtų pinigų kompiuteriniams žaidimams?“
2.3. Rezultatų aptarimas

Vienas iš šio interneto, kompiuterinių žaidimų įtakos smurtui prieš vaikus tyrimo uždavinių buvo išsiaiškinti, kiek Lietuvoje vaikų ir kokio amžiaus naudojasi internetu, kiek žaidžia kompiuterinius žaidimus, kokiose vietose, kokie žaidimai ir internetinės svetainės populiariausi tarp vaikų.
Tyrime gautų rezultatų analizė atskleidė, kad daugiausiai (87,4 proc.) vaikų kompiuteriu naudojasi pas draugus, kiek mažiau- 78,9 proc.- mokykloje per informatikos pamokas, 78,0 proc.- savo namuose, 53,9 proc.- mokykloje po pamokų, 49,1 proc.- kompiuterinėse (interneto kavinėse, kompiuterių salonuose), 40,8 proc.- per kitų dalykų pamokas, 33,2 proc.- tėvų darbovietėse.
Taigi, numatyti, kokia tvarka reikėtų užtikrinti žalingo interneto turinio filtravimo programų įdiegimą visose Lietuvos vaikų ugdymo įstaigose, yra būtina.
Mažareikšmiu taipogi nereikėtų laikyti vaikų susidūrimo su viešąja informacija bei specifinėmis komercinėmis sąlygomis ,,kompiuterinėse” (interneto kavinėse, kompiuterių salonuose). Dėl to reikalinga numatyti tinkamus šia veikla užsiimančių organizacijų ūkinės veiklos kontrolės mechanizmus.
Nustatyta, kad internetu naudojasi 73 proc. apklaustų Lietuvos vaikų. Jis pasiekiamas visose apklaustose amžiaus grupėse- nuo septynmečių iki aštuoniolikmečių. Interneto įsijungti nemoka tik 23 procentai apklaustų jauniausiųjų (7- 10 m. amžiaus) vaikų. Tarp dažniausiai lankomų interneto puslapių vaikai nurodo įvairiausių žaidimų, pokalbių bei pažinčių svetainių internetinius adresus.
Stebima tendencija, kad nuo 14 metų amžiaus mažėja susidomėjimas kompiuteriniais žaidimais, ir daugiau domimasi interneto pažinčių svetainėmis. Pornografiniai puslapiai populiariausi 15- 18 m. amžiaus delinkventinio jaunimo tarpe, tačiau jie pasiekiami ir 11- 15 metų vaikams. Seksualinio bei žiauraus turinio (apie katastrofas, sužalojimus) interneto puslapiai vaikų įvardijami kaip labiausiai juos gąsdinantys.
Nors nemenka dalis vaikų nurodo, kad juos gąsdina kompiuterinių žaidimų turinys, daugiau kaip trys ketvirtadaliai Lietuvos vaikų- 76 proc.- juos žaidžia.
Populiariausi Lietuvos vaikų tarpe žaidimai pagal PEGI reitingavimo sistemą priskirtini smurtinio turinio kategorijai. Pats populiariausias mūsų vaikų žaidimas- ,,Grand Theft Auto III”- Paneuropos žaidimų informacijos sistemos rekomenduojamas tik suaugusiems. Jis įtrauktas ir į prieš metus Jungtinėse Amerikos Valstijose paskelbtų žiauriausio smurtinio turinio žaidimų dešimtuką. Deja, priėjimas prie šio, kaip ir kitų smurtinių žaidimų, yra lengvas netgi jauniausiems mūsų apklaustiems vaikams- tarp savo mėgiamiausiųjų jį nurodo netgi septynmečiai. Taigi, būtina pasinaudoti užsienio valstybių patirtimi, ir parinkti efektyviausius visuomenės informavimo šiuo klausimu būdus.
Net 35 proc. 7- 10 m. vaikų kompiuteriniams žaidimams per dieną skiria daugiau negu 2 valandas, šį laiko limitą peržengia 24 proc. 11- 14 m. bei 10 proc. 15- 18 m. paauglių. Įdomiausia yra tai, kad daugiausiai- net 59 proc. delinkventų iš Kauno pataisos namų teigia kompiuteriniams žaidimams skyrę daugiau negu 2 valandas per dieną. Pastarojoje respondentų grupėje nustatytas ir (1) didžiausias polinkis praradus savikontrolę įsitraukti į kompiuterinį žaidimą taip, kad negalėtų sustoti žaidę, ir (2) didžiausias ,,ilgiausios kompiuteriu pražaisto laiko trukmės” vidurkis. Šių rezultatų pagrindu galima spėti esant ryšiui tarp ilgesnio laiko, praleisto žaidžiant smurtinio turinio žaidimus, didesnio įsitraukimo į juos bei smurto panaudojimo atliekant nusikalstamas veikas.
Taigi, vaiko amžiuje, kuris turėtų būti skirtas sveiko gyvenimo būdo, betarpiško bendravimo su aplinkiniais ir taikių konfliktų sprendimo būdų mokymuisi, didžiulę dalį užima smurtinio turinio žaidimai.
Vaikų apklausos apie veiklos ,,geru” bei ,,blogu” oru pasirinkimą rezultatai atskleidžia tai, kad šie linkę atiduoti pirmenybę interaktyviai aplinkai- pasinerti į kompiuterinius žaidimus, televizijos laidas, bendravimą telefonu ar pokalbių svetainėse internete- ir šiuo būdu izoliuotis nuo realybės- išvykų su šeima, pasivaikščiojimų lauke su šunimi, ,,gyvų” susitikimų su draugais. Perfrazuojant Keilhaker žodžius, galima pasakyti: ,,Kuo daugiau laiko vaikas skiria kompiuteriui (televizoriui- orig.), tuo aiškiau matyti, koks jis apleistas” (Fürst, 1998).
Tyrimo rezultatai rodo, kad rinkdamiesi kompiuterinius žaidimus paaugliai daugiau yra linkę pasikliauti draugų nuomone, įsiklausyti į televizijos laidose pateikiamą informaciją. Tėvų ar globėjų dalyvavimas šiame procese esti nereikšmingas. Tikėtina, kad taip yra ne tik dėl paaugliams būdingo konformizmo, bet ir dėl menko tėvų kompiuterinio raštingumo. Tyrimo duomenimis, didžiosios daugumos vaikų tėvai/ globėjai nemoka, arba tik truputį moka naudotis kompiuteriu. Tačiau bene svarbiausias dalykas yra tai, kad vaikus auginantys tėvai jau yra pripratę prie smurto demonstravimo masinės informacijos priemonėse, jo pateikimo kaip pramogos- ne tragedijos- ir nėra linkę įsigilinti į smurto kupiną ,,dietą”, kurią vaikams pateikia tiek žiniasklaida, tiek ir interaktyvių pramogų pramonė. Taigi, reikalinga įtaigi edukacinė veikla, kad suaktyvinti pačius artimiausius- taigi galinčius nuveikti daugiausiai savo atžalos apsaugojimo nuo žalingo interneto bei kompiuterinių žaidimų poveikio labui- vaikų tėvus.

IŠVADOS

1. Lietuvos vaikai žaidžia jų amžiui netinkamus, smurtinio turinio žaidimus, turi galimybes pasiekti gąsdinančias, pornografinio turinio interneto svetaines.

2. Tikėtina, kad ilgesnis laikas, praleistas žaidžiant smurtinio turinio žaidimus bei didesnis įsitraukimas į juos sąlygoja smurtinio elgesio modelių, agresiją pateisinančių įsitikinimų įsitvirtinimą, ir yra susijęs su smurto panaudojimu atliekant nusikalstamas veikas.

3. Visiems vaikams, neišskiriant amžiaus grupių, reikia apsaugos nuo žalingo interneto bei kompiuterinių žaidimų turinio.

REKOMENDACIJOS BEI PASIŪLYMAI

1. Siekiant sukurti efektyvius Lietuvai vaikų apsaugos nuo smurto internete, kompiuteriniuose žaidimuose mechanizmus, visų pirma svarbu užtikrinti dalyvavimą ne tik (1) valstybinių, bet ir (2) interneto paslaugų teikimo, kompiuterinių žaidimų platinimo organizacijų bei (3) paslaugų gavėjų- tėvų ir jų vaikų. Pirma spraga, kurią reikėtų užpildyti, siekiant apriboti lengvą vaikų priėjimą prie jų amžiuje žalingos informacijos- tai sudaryti prielaidas realizuoti 2004 m. birželio 2 d LR Vyriausybės patvirtintos Neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios informacijos, priskirtos viešosios informacijos, kuri ribojama skelbti ir platinti, kategorijai, skelbimo ir platinimo tvarkos nuostatas dėl kompiuterinių žaidimų, kuriuose pateikiama viešoji informacija priskirtina informacijos, kuri ribojama skelbti ir platinti, kategorijai, platinimui ir (ar) skelbimui. Šiuo tikslu reikalinga numatyti priemones paskatinti interaktyvių žaidimų pramonės atstovus, platintojus jungtis prie Paneuropos žaidimų informacijos (PEGI) sistemos ir reitinguoti žaidimus. Šiai funkcijai atlikti reiktų įsteigti asociaciją, skirtą koordinuoti žaidimų platintojų Lietuvoje ir PEGI savininkų (ISFE) bei administratorių (NICAM) veiklą. Smulkesnė informacija apie procedūrą, vykdytojus, licencijavimo tvarką ir kaštus pateikiama 5 priede (žr. P. 144). PEGI reitingavimo sistemos įvedimas leistų realizuoti anksčiau minėtas Vyriausybės nuostatas. Pavyzdžiui, pradėjus kompiuterinių žaidimų žymėjimą, populiariausias vaikų tarpe žaidimas ,,Grand Theft Auto III” būtų pažymėtas smurtinio turinio bei tinkamumo vyresniems negu 18 m. asmenims logotipais. Taigi, pagal galiojančios įstatymus platintojas būtų įpareigotas riboti šio produkto platinimą, atsižvelgiant į pirkėjo ar nuomotojo (jei žaidimas žaidžiamas kompiuterinėje) amžių.

2. Minėtos reitingavimo sistemos prasmė- ne tik apriboti galimybes vaikui įsigyti jo amžiui netinkamo turinio žaidimą, bet visų svarbiausia- informuoti tėvus, kokios įtakos vienokiai ar kitokiai turinio, amžiaus kategorijai priskiriamas žaidimas gali turėti jį žaidžiančio vaiko vystymuisi. Tuo tikslu dar prieš įdiegiant reitingavimo sistemą jau reiktų atlikti edukacinę veiklą- užtikrinti profesionalų ir savalaikį tėvų bei pedagogų švietimą vaikų apsaugos nuo žalingo turinio informacijos klausimais. Tam, kad reitingavimo sistema ,,prigytų”, tėvai privalo žinoti, kam ji reikalinga. Manytume, kad tuo tikslu galėtų būti pasitelktos į tikslines grupes- vaikų tėvelius- orientuotos žiniasklaidos priemonės: televizijos laidos, mamų klubai internete ir panašiai. Profesionaliam švietimui galima būtų pasitelkti valstybinių Pedagoginių- psichologinių tarnybų bei įvairių nevyriausybinių organizacijų specialistus, galinčius parengti ir įgyvendinti tėvų mokymo projektus.

3. Kadangi pasaulyje stebimas video ir kompiuterinių žaidimų, interneto paslaugų populiarumo vaikų ir jaunimo tarpe augimas, tikslinga būtų pradėti vykdyti tęstinį vaikų naudojimosi internetu bei užsiėmimo kompiuteriniais žaidimais monitoringą. Tikslinga būtų sekti (1) vaikų naudojimosi internetu bei kompiuteriniais žaidimais ypatumus, (2) šaltinius, kuriais vaikus pasiekia žalingo turinio informacija, (2) kaip funkcionuoja vykdomos prevencinės priemonės.

4. Tiek tyrimo, tiek ir tiesioginės vaikų apsaugos nuo smurto iš interneto tikslu būtų naudinga atlikti Lietuvoje funkcionuojančių interneto pokalbių svetainių (pvz., mirq, icq, www.chat.lt) administratorių apklausą. Tai papildytų šiame tyrime surinktą informaciją. Svarbu būtų sužinoti, kiek yra paplitęs žodinis smurtas- grasinimai, įžeidinėjimai ir pan. šioje interaktyvioje erdvėje, ar (kaip) su tuo elgiamasi- ar taikomos kokios techninės, kitokio poveikio priemonės, sankcijos; ar egzistuoja bendravimo tinkle taisyklės, (kaip) į pokalbius įsijungiantys asmenys supažindinami su bendravimo kultūros reikalavimais, draudžiamu/ ribojamu turiniu. Įdomu, kiek šie virtualios aplinkos tvarkdariai yra pažįstami su jų erdvėje galiojančiais įstatymais, ar disponuoja priemonėmis užtikrinti jų laikymąsi.

5. Siekiant užtikrinti, kad visose mokyklose būtų įdiegtos interneto turinio filtravimo programos, ir užtikrinta galimybė atrasti bei taisyti jų netobulumus (koks filtras bebūtų, jis vis tik ne viską filtruoja), būtų tikslinga bendradarbiaujant su Švietimo ir mokslo ministerija įpareigoti mokyklų informatikos kabinetus prižiūrinčius darbuotojus parsisiųsti labiausiai jų techninę bazę atitinkančias Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsigytas ir lietuviškai interneto aplinkai pritaikytas žalingo interneto turinio filtravimo programas (žr. P. 38). Keleto iš jų pagalba galima ne tik apsaugoti vaikus nuo žalingo interneto turinio, bet ir atlikti savotiškus tyrimus. Įjungus faktų registravimo funkciją, yra registruojami visi interneto puslapiai, kuriais domisi moksleiviai. Šiuos apibendrinus visos Lietuvos mastu galima būtų gauti įdomios informacijos apie vaikus dominantį interneto turinį.

6. Populiarinant minėtų turinio filtravimo programų paplitimą, tikslinga būtų siekti bendradarbiavimo su interneto paslaugas teikiančiomis organizacijomis. Jų pagalba galima pasiekti naujus vartotojus ir suteikti informaciją, ar netgi identifikavus poreikį, įdiegti nemokamas filtravimo programas. Šiuo būdu galima surinkti ir informaciją apie Lietuvos gyventojų nuostatas į tokio pobūdžio apsaugą nuo žalingo turinio informacijos, pasiekiančios vaikus iš interneto.

7. Tam, kad ir vaikai neliktų pasyviame vaidmenyje, reikalinga skatinti jų sąmoningumą didinti skirtų edukacinių projektų finansavimą. Įvairios priemonės, skirtos didinti vaikų susidomėjimą kompiuterinės priklausomybės, interaktyvios aplinkos poveikio vaikams klausimais, padėtų rengti vaikus, mokančius ,,atsijoti pelus nuo grūdų”.

8. Visą informaciją, kurią galima surinkti minėtų organizacijų, asmenų įgalinimo saugotis nuo žalingo interneto bei kompiuterinių žaidimų turinio procese, būtų naudinga sisteminti, ir padaryti pasiekiamą tiek tėvams, tiek pedagogams, tiek ir vaikams- pavyzdžiui, populiariausiose jų lankomose interneto svetainėse.

9. Sprendžiant šiuo metu itin aktualią problemą dėl interneto bei kompiuterinių žaidimų paslaugų teikimo vaikams ,,kompiuterinėse” tvarkos, rekomenduotina apsvarstyti keletą variantų: (1) radikalų- pasielgti kaip 2002 m. buvo pasielgta Kinijoje- uždrausti šių įstaigų paslaugų teikimą nepilnamečiams asmenims, numatant administracinio poveikio priemones, arba (2) parengti šių paslaugų teikimo tvarką paaugliams, kuri numatytų minėtų įstaigų operatorių, tiesiogiai prižiūrinčių ,,kompiuterines”, atsakomybę už nepilnamečių apsaugą nuo žalingo interneto bei kompiuterinių žaidimų turinio jų įstaigoje. Įstatymiškai įtvirtintoje paslaugų teikimo nepilnamečiams tvarkoje turėtų būti apibrėžti vaikų apsaugos mechanizmai- turinio filtravimas ar priežiūra, laiko reglamentas (atsižvelgimas ne tik į savivaldybių tarybų patvirtintus nepilnamečių lankymosi viešosiose vietose apribojimus, bet ir į pamokų laiką, užsiėmimo prie kompiuterio trukmės sanitarines normas). Įdiegus PEGI sistemą, viešosiose vietose nepilnamečiams neturėtų būti suteikiamos galimybės žaisti smurtinio turinio, amžiaus neatitinkančius žaidimus. Už įstatyme įtvirtintos tvarkos pažeidimus turėtų būti numatyta administracinė atsakomybė visų pirma šių įstaigų operatoriams, o po to jau vadovams (jei šie nesiėmė priemonių užtikrinti tvarkos laikymąsi, ir pažeidimas pakartotas). Šio įstatymo projekto parengimą reiktų pavesti kvalifikuotiems teisininkams.

10. Pasiūlytų prevencinių ir pagalbos priemonių efektyvumą galima užtikrinti tinkamai planuojant ir periodiškai vertinant tikslų pasiekimo mechanizmą. Prieš pritaikant masinio pobūdžio priemones, rekomenduotina atlikti pilotinį (žvalgomąjį) jų pritaikymą, ir patikrinti, ar priemonė tinkama ir pasiekiama būtent numatytiems priemonės ,,gavėjams”, ar pasiektas rezultatas atitinka lauktą (Devine, 1999). Loginė struktūra, pagal kurią atliekama tikslų pasiekimo stebėsena galėtų atrodyti, pavyzdžiui, taip:

Sąlygos

Veikla

Rezultatas po trumpo laiko

Perspektyvinis rezultatas
Poreikių įvertinimas (Kokių problemų sprendimui skirta priemonė?)

→ Proceso įvertinimas
(Ką vykdytojas rengiasi atlikti?)

→ Rezultato įvertinimas
(Ar pasiekti tikslai?)

→ Poveikio įvertinimas
(Ar pasiekti ilgalaikiai tikslai?)

• Informacijos

nepakankamumas

• Informavimas

Interneto

pagalba

• Lankstinukai prekybos centruose • Atsiliepimai

• Padidėjęs susidomėjimas

• Sumažėjusi vaikų, žaidžiančių jų amžiui netinkamus žaidimus, dalis populiacijoje

LITERATŪROS SĄRAŠAS

 Lietuvos Respublikos Konstitucija;
 LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso 172(8), 172(16), 172(22), 173(11), 214(7), 224, 247(3), 259(1) straipsnių pakeitimo bei papildymo ir kodekso papildymo 173(19), 214(19), 214(20), 214(21), 214(22), 247(8), 247(9) straipsniais įstatymas, 2003 spalio14 d. Nr. IX-1758// Valstybės žinios. 2003, Nr. 102-4581 (2003-10-31);
 LR nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas, 2002 m. rugsėjo 10 d. Nr. IX-1067 // Valstybės žinios. 2002, Nr. 91-3890 (Nr. 93-atitaisymas);
 LR vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymas, 2000 m. gegužės 25 d. Nr. VIII-1708// Valstybės žinios. 2000, Nr. 50-1432;
 LR vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, 1996 m. kovo 14 d. Nr. I-1234 // Valstybės žinios. 1996, Nr. 33-807;
 LR visuomenės informavimo įstatymas, 1996 m. liepos 2 d. Nr. I-1418// Valstybės Žinios. 1996, Nr. 71-1706; 2000, Nr. 75-2272 [aktuali redakcija nuo 2004-07-15, http://www3.lrs.lt];
 LR Vyriausybės 2002 m. gruodžio 17 d. nutarimas Dėl bendrųjų vaiko teisių apsaugos tarnybų nuostatų patvirtinimo// Valstybės Žinios. 2002, Nr. 120-5415;
 LR Vyriausybės 2003 m. vasario 6 d. nutarimas Dėl vaiko teisių apsaugos valdymo srities priskyrimo socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ir kitų ministerijų kompetencijos nustatymo// Valstybės Žinios. 2003, Nr. 15-611;
 LR Vyriausybės 2003 m. kovo 5 d. nutarimas Nr. 290 Dėl Viešo naudojimo kompiuterių tinkluose neskelbtinos informacijos kontrolės ir ribojamos viešosios informacijos platinimo tvarkos patvirtinimo// Valstybės Žinios. 2003, Nr. 24-1002
 LR Vyriausybės 2004 m. birželio 2 d. nutarimas Nr. 681 Dėl neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios informacijos, priskirtos viešosios informacijos, kuri ribojama skelbti ir platinti, kategorijai, skelbimo ir platinimo tvarkos aprašo ir neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios viešosios informacijos žymėjimo, garso ir vaizdo priemonių sistemos aprašo patvirtinimo// Valstybės žinios. 2004, Nr. 89-3281;
 LR Vyriausybės 2004 m. birželio 15 d. nutarimas Nr. 750 Dėl LR Vyriausybės 2003 m. kovo 5 d. nutarimo Nr. 290 ,,Dėl Viešo naudojimo kompiuterių tinkluose neskelbtinos informacijos kontrolės ir ribojamos viešosios informacijos platinimo tvarkos patvirtinimo” pakeitimo// Valstybės Žinios. 2004, Nr. 96-3530;
 Europos Parlamento ir Tarybos 1999 m. sausio 25 d. sprendimas Nr. 1999/276/EB, patvirtinantis ilgalaikį Bendrijos veiksmų planą, kaip skatinti saugiau naudotis internetu kovojant su neteisėtu ir žalingu tarptautinių tinklų turiniu// Europos Sąjungos oficialusis leidinys
 Europos Parlamento ir Tarybos 2005 m. gegužės 11 d. sprendimas Nr. 854/2005/EB, patvirtinantis daugiametę Bendrijos programą, skatinančią saugesnį naudojimąsi internetu ir naujomis interneto technologijomis// Europos Sąjungos oficialusis leidinys. 2005-06-11, L 149, 1-13;
 Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija. Ratifikuota nuo 1995 07 03// Valstybės žinios. 1995, Nr. 60-1501.

 Bluvšteinas J. (red.) Kriminologija.- Vilnius: Pradai, 1994;
 Bulotaitė L. Narkotikai ir narkomanija. Iliuzijos ir realybė.- Vilnius: Tyto alba, 2004;
 Carlo G. Why are girls less physically aggressive than boys? Personality and parenting mediators of physical aggression // Sex Roles:A Journal of Research, 1999, Nr. 5.
 Combating Violence and Delinquency: The National Juvenile Justice Action Plan Full Report. 1996.[ www.ojjdp.ncjrs.org/pubs/delinqsum.html , peržiūrėta 2000-11-02]
 Decades of psychological research confirms that media violence can increase aggression// Violence in the Media – Psychologists Help Protect Children
from Harmful Effects, 2004 [http://www.psychologymatters.org/mediaviolence.html, peržiūrėta 2005-09-03];
 Devine P. Using logic models in substance abuse tratment evaluations// Integrated evaluation methods,1999 july;
 Dobbin S.A., Gatowski S.I. Juvenile violence: a guide to research. [http://ncjfcj.unr.edu/homepage/g1.html , peržiūrėta 2000-11-03]
 Dembinskas A. (red.) Psichiatrija.- Vilnius: UAB “Vaistų žinios”, 2003;
 Freedman J. Evaluating the research on violent video games// [http://culturalpolicy.uchicago.edu/conf2001/papers/freedman.html peržiūrėta 2005-08-30];
 Funk J. B. Children and violent video games: are there “high risk” players?// [http://culturalpolicy.uchicago.edu/conf2001/papers/funk1.html, peržiūrėta 2005-08-30];
 Fürst M. Psichologija.-Vilnius: LUMEN leidykla, 1998;
 Gale J. Tėvams apie paauglių lytinį brendimą. Kaunas: pasirengimo IV pasaulinei konferencijai moterų klausimais Lietuvos komitetas ir leidykla “Pelėdų slėnis”, 1996;
 Gilligan J. Smurto prevencija.- Vilnius: Eugrimas, 2002;
 Guerra N. C. & Slaby R. G. Cognitive mediators of aggression in adolescent offenders: 2. Intervention// Developmental Psychology, 1990, 26, P. 269- 277;
 Jacobs K. Pornography in small places and other spaces// Cultural Studies, 2004 sausis, Nr. 18 (1), P. 67- 83;
 Jazukevičiūtė D. Internetinis nuopolis// Veidas, 2005 rugs. 8, P. 32- 37;
 Justickis V. Kriminologija: Vadovėlis. 1d. – Vilnius: Lietuvos teisės universiteto Leidybos centras, 2001;
 Internet games seen as addictive in China// Education week, 2005 birž. 22, Nr.24 (44), P. 14- 24;
 Interneto pavojai [www.children.lt/straipsnis.php?ID=23, peržiūrėta 2005-09-26];
 Kompiuteriu žaidę vaikai būna agresyvesni, 2005 rugpj. 22 [ origin. www.nature.com, www.DELFI.lt, peržiūrėta 2005-08-23];
 Lochman, J. E., White, K. J. & Wayland, K. K. Cognitive- behavioral assessment and treatment with aggressive children // Kendal, P. C. Child and adolescent therapy: Cognitive- behavioral procedures. – New York, 1991, P. 25- 65;
 Lukošiūtė S. Nauja vaikų ir paauglių liga- virtualus supermenas. Bendravimo su tėvais ir bendraamžiais stoką vaikai kompensuoja interneto svetainėse;
 Martišius V. Psichologijos metodai. – Vilnius: Egalda, 1999;
 Paukštė H. Nauja liga- priklausomybė nuo kompiuterio ir interneto, 2005 rugpj. 29, [www.delfi.lt/archive/index.php?id=7369109, peržiūrėta 2005-09-03];
 Platt J.T,.Prout M.P. Cognitive-behavioral theory and interventions for crime and delinquency. (Behavioral approaches to crime and delinquency: a handbook of application, research and concepts / Ed. by. E.K.Morris, C.J. Braukmann. N.Y. and London: Plenum Press, 1987, P. 477-497;
 Psychological research confirms that violent video games can increase children’s aggression, but that parents moderate the negative effects// Violent Video Games – Psychologists Help Protect Children from Harmful Effects, 2004 [http://www.psychologymatters.org/videogames.html, peržiūrėta 2005-09-03];
 Survey on inappropriate Internet access in schools// Media & Methods, 2004 spalis- lapkritis [www.media-methods.com, puslapis peržiūrėtas 2005-08-15];
 Šliževičiūtė E. Moksleiviai tampa priklausomi nuo kompiuterio// Mokyklos frontas. 2005 rugs. 21, P.1,3;
 Ten most violent video games should not be on holiday shopping lists for children. Retailers and industry urged to clean up sales, ratings// New York city, 2004 lapkr. 23, [http://www.iccr.org/news/press_releases/pr_videogames112304.htm, peržiūrėta 2005-08-20];
 Valickas G. Psichologinės asocialaus elgesio ištakos.- Vilnius: LTA, 1997;
 Van der Burg W. The expressive and communicative functions of law, especially with regard to moral issues // Law and Philosophy, 2001, Nr. 20 (1), P. 31- 59;
 Von Feilitzen C. (red.) EU expert seminar: children and young people in the new media landscape. Protection of minors from harmful content- on the internet and in video and computer games// News from international clearinghouse on children and violence in the screen (ICCVOS), 2001, P.21;
 Vore B. Violent video games restricted from minors in California// 2005 liep. 10 [http://www.gameinformer.com/NR/exeres/8CB9DBD2-7EBB-4DFD-8813-6D9E7BD3D23C.htm, peržiūrėta 2005-09-21];
 Walsh D., Gentile D., Gieske J., Walsh M., Chasco E. Eighth Annual MediaWise Video Game Report Card// National Institute on Media and the Family

2003 gruodž. 8 [http://www.mediafamily.org/research/report_vgrc_2003-2.shtml, peržiūrėta 2005-10-02];
 Williams D., Skoric M. Internet fantasy violence: a test of aggression in an online game// Communication Monographs, 2005 birž., Nr. 72 (2). P. 217- 233; [http:// puslapis peržiūrėtas 2005.09.09.];
 Žukauskienė R. Raidos psichologija.- Vilnius: “Margi raštai”, 1996;
 Forma F 50 N – Informatikos ir ryšių departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Duomenys apie nukentėjusius nepilnamečius per 2004 m;
 Бэрон Р., Ричардсон Д. Агрессия.- СПб.: Питер, 2000;
 Минбалеев А.В. Проблемы правового регулирования информационной безопасности несовершеннолетних в процессе использования ими Интернет-ресурсов// Круглый стол «Дети и Интернет», 2005 rugs. 21;
 В Китае для несовершеннолетних запрещено посещать коммерческие Интернет-кафе// Жэньминь Жибао он-лайн, rusų kalba [http://russian.peopledaily.com.cn/200211/18/rus20021118_68427.html, peržiūrėta 2005-08-20];
 Зиновьева Н. О., Михайлова Н. Ф. Психология и психотерапия насилия. Ребенок в кризисной ситуации.- СПб.: Речь, 2003;
 www.draugiskasinternetas.lt, peržiūrėta 2005-10-01;
 www.pegi.info, peržiūrėta 2005-09-05.

SANTRAUKA

Šiame darbe buvo nagrinėjamas Lietuvos vaikų apsaugos nuo smurto internete, kompiuteriniuose žaidimuose klausimas. Buvo atliktas 7- 18 m. amžiaus vaikų, besimokančių vidurinėse mokyklose, bei 15- 18 m. amžiaus laisvės atėmimo bausmę atliekančių delinkventų naudojimosi internetu, kompiuterinių žaidimų paplitimo, įpročių skirtingose amžiaus grupėse, labiausiai juos dominančio turinio tyrimas. Jo rezultatai išnagrinėti užsienio šalių praktikos kontekste.
Tyrimo rezultatai parodė, kad Lietuvos vaikai žaidžia jų amžiui netinkamus, smurtinio turinio žaidimus, turi galimybes pasiekti gąsdinančias, pornografinio turinio interneto svetaines. Tikėtina, kad ilgesnis laikas, praleistas žaidžiant smurtinio turinio žaidimus bei didesnis įsitraukimas į juos sąlygoja smurtinio elgesio modelių, agresiją pateisinančių įsitikinimų įsitvirtinimą, ir yra susijęs su smurto panaudojimu atliekant nusikalstamas veikas.Taigi, visiems vaikams, neišskiriant amžiaus grupių, reikia apsaugos nuo žalingo interneto bei kompiuterinių žaidimų turinio.
Šio tyrimo rezultatai leidžia teikti rekomendacijų, pasiūlymų dėl aktualiausių Lietuvai vaikų apsaugos nuo smurto problemų sprendimo būdų, nurodo naujas tyrimų kryptis tolimesniam šio reiškinio pažinimui.

SUMMARY

This study of The Harmful Effect Of The Internet And Computer Games On Minors addressed problems of dealing with internet violence in Lithuania. Based on the results of the investigation with the 7 to 18 year old children and 15 to 18 year old delinquents, this paper presents findings on children’ being in the habit of internet, interactive games, the most popular internet sites and games.
This survey clearly shows that violence rated games are very popular with children in Lithuania, that frightening and pornographic internet sites are easily accessible. It’s likely, that there is link between exposure to long period gaming, stronger involvement and violent offences. Thus all children, regardless of age, need protection from harmful content.

The considerations raised in this paper suggest new directions for future research.

PRIEDAI

Leave a Comment