SOCIALINIAI IR ETINIAI ASPEKTAI

Informacijos technologija

SOCIALINIAI IR ETINIAI ASPEKTAI

20. Informacinė visuomenė ir informacinės technologijos 2
20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos 2
20.2. Penki požiūriai į informacinę visuomenę 3
20.3. Svarbiausi informacinės visuomenės bruožai 4
20.4. Informacinė visuomenė ir socialiniai pokyčiai 4
20.5. Nelygių galimybių problema 5
20.6. Informacinės visuomenės plėtra Lietuvoje 5
Pratimai ir užduotys 6
21. Naudojimosi kompiuteriu etika 6
21.1. Darbo kompiuteriu ir interneto etiketas 6
21.2. Asmeninis elektroninis susirašinėjimas 7
21.3. Etiketas bendraujant vienu metu keliems žmonėms 8
21.4. Dešimt internete etiketo taisyklių 9
Pratimai ir užduotys 9
22. Informacijos apsauga 10
22.1. Kompiuterių virusai 10
22.2. Antivirusinės programos 11
22.3. Bendrosios informacijos apsaugos priemonės 12
Klausimai ir užduotys 12
23. Programinės įrangos ir duomenų teisinė apsauga 13
23.1. Kompiuterių programų ir duomenų bazių autorių teisės 13
23.2. Programinės įrangos rūšys autorių teisių įstatymo požiūriu 13
23.3. Neteisėtas programų naudojimas ir teisinė atsakomybė 14
23.4. Duomenų apsaugos problemos 14
23.5. Duomenų appsaugos aktai 15
23.6. Asmens duomenų apsauga Lietuvoje 15
Klausimai ir užduotys 16
24. Darbas kompiuteriu ir sveikata 17
24.1. Elektromagnetinė spinduliuote 17
24.2. Ergonominiai vaizduoklio parametrai 17
24.3. Sveikatai kenksmingi darbo su kompiuteriu veiksniai 18
24.4. Tai reikėtų žinoti dirbant kompiuteriu 19
Klausimai ir užduotys 20
25. Kompiuteris kasdieniniame gyvenime 20
25.1. Kompiuteriai, mokymas bei mokslas 20
25.2. Bibliotekos ir muziejai 21
25.3. Kompiuterizuotoji raštvedyba ir buhalterinė apskaita 21
25.4. Kompiuterinė leidyba ir elektroninė spauda 21
25.5. Kompiuteriai ir muzika 21
25.6. Elektroninė bankininkystė 21
25.7. Prekyba internete 22
25.8. Robotai 22
25.9. Kompiuteriai neįgaliesiems 22
Pratimai ir užduotys 23Pratimai ir užduotys
1. Pagrįskite pavyzdžiais, ką jūs suprantate, kai sakoma, kad informacinė visuomenė yra a) atvira, b) išsilavinusi, c) besimokanti.
2. Raskite medžiagos (internete, žurnaluose, knygose) apie mūsų šalies gyventojų raštingumą įvairiais aspektais ir įvairiais laikotarpiais. Reezultatus pateikite diagramomis. Pabandykite surasti medžiagos apie kitas Europos valstybes ir palyginkite.
3. Kuo iš esmės skiriasi Y.Masudos suformuluoti informacinės visuomenės kūrimo etapai? Kuriame etape yra Lietuva? Pateikite pavyzdžiu.
4. Kuriuos iš Y.Masudos suformuluotu švietimo pokyčių jus labiausiai jaučiate mūsų visuomenėje šiandien? Ką

ą dažniausiai pabrėžia žiniasklaida?
5. Eilinis Europos informacinės visuomenės forumas vyko 2002 m. birželio mėn. Liublianoje (Slovėnija). Raskite medžiagos apie ši forumą.
6. Aptarkite, kuo skiriasi ir kuo panašūs kiekvienas iš penkių požiūrių į informacinę visuomenę. Kiekvienam požiūriui nustatykite tris teigiamus ir tris neigiamus aspektus.
7. Kaip keičiasi profesijos informacinės visuomenės sąlygomis? Gal pavyks rasti duomenų apie profesijų kitimą Lietuvoje.
8. Išvardykite pagrindinius informacinės visuomenės bruožus – kiekvieno piliečio galimybes. Kokius iš jų jūs labiausiai pastebite savo aplinkoje?
9. Susiraskite ir išnagrinėkite „Nacionalinę informacinės visuomenės plėtros koncepciją“. Išrašykite pagrindinius teiginius apie švietimo problemas, mokymąsi mokykloje.
10. Prisiminkite ir apibūdinkite, kas yra informacinės technologijos. Kokia jų reikšmė mūsų gyvenime?21. Naudojimosi kompiuteriu etika
Kompiuteris vis labiau tampa mūsų kasdieninio gyvenimo – darbo, buities, laisvalaikio pramogų dalimi. Informacinės technologijos daro įtaką mūsų gyvensenai, kultūrai, netgi mąstymo būdui. Todėl kyla įvvairių etikos problemų, susijusių su šiuolaikinių technologijų taikymu. Tad aptarsime bendras naudojimosi kompiuteriu bei internete etikos problemas.21.1. Darbo kompiuteriu ir interneto etiketas
Žmogus – sociali būtybė, susikūrusi tam tikras elgesio visuomenėje normas. Per netrumpą žmonijos raidos laikotarpį susiklostė tam tikri žmonių papročiai, tradicijos, elgesio taisyklės. Tai nusakoma etiketu ir etika.
Etiketas (pranc. etiquette – etiketė, kortelė) – tinkamo, deramo, privalomo elgesio viešumoje taisyklių visuma. Šios taisyklės dažniausiai negrindžiamos teoriniais paaiškinimais. Tiesiog taip daroma, ir viskas.
Etika (gr. ethos – paprotys) – moralės normų visuma, kuri grindžiama teoriškai ir ku
urią palaiko individai. Etika nagrinėja moralės principus, stengiamasi juos pagrįsti, paaiškinti, atskleisti gėrį ir blogį.
Per etikos pamokas jūs nagrinėjote įvairiausias gyvenimo situacijas, poelgius, aptarinėjote jausmus, pojūčius, poelgius, mintis. Tačiau kažin ar pakankamai dėmesio skyrėte žmogaus santykiams su kompiuteriu, informacinių technologijų poveikiui asmenybės saviugdai nagrinėti. Tad šiek tiek atsitraukime nuo technologijos ir pažvelkime į žmogiškąsias problemas.
Dažniausiai išskiriamos dvi darbo su kompiuteriu etiketo dalys – naudojimosi kompiuteriu etika ir tinklo (interneto) etiketas.
Kompiuterinė etika – tai informacinių technologijų socialinės įtakos visuomenei atspindys, kurio plotmėje klostosi moralinės normos ir aktyvi veiklos politika, apimanti visus -ir kompiuterinės technikos projektuotojus, ir vartotojus. Šitokią sampratą siūlo D. Mūras (James Moore).
Kalbant apie kompiuterinę etiką, būtina atsižvelgti į nuosavybės teisę, atsakomybę ir valdymą, technologinių sistemų ir išteklių deramumą, kiekybinį ir kokybinį informacinių technologijų poveikį.
Darbo kompiuteriu etiketas – tai elgesio normų naudojantis informacinėmis technologijomis visuma.
Yra paskelbtas tarptautinis kompiuterinės etikos bei darbo kompiuteriu etiketo kodeksas Štai jo esminiai postulatai:
1. Nenaudosiu kompiuterio siekdamas pakenkti kitiems žmonėms.
2. Netrukdysiu dirbti kitiems tinklo vartotojams.
3. Nesinaudosiu informacija, kuri nėra skirta laisvam vartojimui.
4. Nenaudosiu kompiuterio neteisėtiems veiksmams atlikti.
5. Nenaudosiu kompiuterio klaidingai informacijai skleisti.
6. Nenaudosiu vogtos programinės įrangos.
7. Nevartosiu programinės įrangos bei tinklo išteklių be atitinkamo, paprastai numatyto atlygio.
8. Nesisavinsiu svetimos intelektinės nuosavybės.
9. Galvosiu apie savo sukurtų sistemų ir programų galimus socialinius padarinius.
10. Naudosiu kompiuterį taip, kad užtikrinčiau pakantumą ir pagarbą kitoms šalims be
ei kitiems žmonėms.
Vis daugiau reikalų tenka tvarkyti naudojantis kompiuterių tinklu, vis dažniau šiuo būdu tenka bendrauti su įvairių institucijų žmonėmis. Tam ir buvo sukurtas tinklo, arba interneto eketas (anglų kalba paprastai vadinamas Netetiąuette, arba dar trumpiau – Netiąuette).
Interneto etiketas – tai visų interneto vartotojų elgesio taisyklių visuma.
Interneto etiketą būtų galima palyginti su garbės kodeksu. Jį kuria daugelis žmonių, tai vienos institucijos ar organizacijos reikalas. Interneto etiketas nėra privalomas, tačiau laikytis jo taisyklių yra natūralu kultūringam žmogui.
Interneto etiketo sąvoka pavartota beveik nuo pat kompiuterių tinklų atsiradimo, bet tik pastarąjį penkmetį intensyviau tuo rūpinamasi. 1995 m. Tarptautinės interneto inžinerijos organizacija (www.ietf.org) parengė dokumentą, vadinamąjį RFC 1855 (Reąuestfor imments: 1855), kuriame išsamiai išdėstyti svarbiausi kompiuterių, interneto, elektroninio pašto etikos ir etiketo klausimai.
Visą šį dokumentą galima rasti internete adresu:
http://marketing.tenagra.com/rfc.1855.html.
Su šio dokumento ištraukomis supažindinama ir lietuviškuose tinklalapiuose:
http://www.labas.com/internet/netiquette/netiql.html
http://perkūnas.vtu.lt/kompiuteriai/rfc1855.html.
Toliau išsamiau supažindinsime su kai kuriais interneto etiketo klausimais.21.2. Asmeninis elektroninis susirašinėjimas
Vienas populiariausių internetinio bendravimo būdų yra susirašinėjimas. Elektroninius laiškus, kaip ir paprastus, rašome laikydamiesi tam tikrų elektroninių laiškų rašymo taisyklių. Jos daug kuo panašios į tradicinio susirašinėjimo taisykles, tačiau yra ir specifinių, būdingų tik elektroniniam susirašinėjimui, ypatumų.
Svarbiausia, ką reikia atsiminti, – internete dera laikytis tų pačių mandagumo taisyklių kaip ir kasdieniame gyvenime, tik dar atidžiau, nes bendraudami internetu nematome žmogaus, negalime reaguoti į jo veido išraišką, žvilgsnį, ne
eperduodame informacijos gestais, mimika, balso tembru ir pan.
Pateiksime keletą svarbiausių bendravimo elektroniniu paštu bei pokalbiais etiketo taisyklių. Dauguma šio skyrelio patarimų galioja ir apskritai naudojantis internetu.
1. Jei internetu naudojatės ne asmeniškai, tai būtinai sužinokite, kokios yra elektroninio pašto naudojimosi taisyklės jūsų įstaigoje, pavyzdžiui, mokykloje, ir jų laikykitės.
2. Nepamirškite, kad elektroninis paštas nėra saugus. Todėl geriau nerašyti to, ko nerašytumėte, pavyzdžiui, atvirlaiškiu. Yra specialių būdų informacijos saugumui užtikrinti; ji koduojama, šifruojama, apsaugoma slaptažodžiu. Tai nesunku išsiaiškinti.
3. Nesiųskite grandininių laiškų, neskleiskite reklaminės informacijos, taip pat ir pranešimų apie galimus virusus. Prieš siųsdami tokią informaciją turėtumėte įsitikinti, ar ji teisinga ir ar tikrai bus naudinga tam, kuriam siunčiate.
4. Nesiųskite (nepridėkite) didelių bylų. Atminkite, kad už laiško siuntimą maždaug po lygiai moka ir siuntėjas, ir gavėjas (arba jų institucijos). Tuo elektroninis paštas skiriasi nuo kitų ryšio priemonių (telefono, radijo, televizijos). Siųsdami laišką jūs naudojate ir gavėjo išteklius. Tai svarbus ekonominis veiksnys. Jei būtinai turite siųsti dideles bylas, derėtų pirma pranešti apie tai ir išsiaiškinti su laiško gavėju, ar geriau siųsti jam didele bylą iš karto, ar skaidyti į dalis, galbūt įrašyti į kompaktinę plokštelę ir išsiųsti paprastu paštu.
5. Rašydami laišką būtinai nurodykite jo temą (Subject), kuri kuo tiksliau atspindėtų laiško turinį arba pabrėžtų tai, kas svarbiausia. Šitaip jūs pagelbėsite laiško gavėjui: gavęs laišką jis iš karto supras, apie ką bus kalbama, o svarbiausia – jei laiškas reikšmingas ir jis bus saugomas, tai gavėjui bus lengviau atsiminti ir surasti.
6. Stenkitės būti paslaugus laiško gavėjui. Nepamirškite pabaigoje parašyti savo vardo ir kitos papildomos informacijos, kuri gali būti reikalinga respondentui, pavyzdžiui, pavardės, organizacijos, kuriai priklausote. Daugelyje elektroninio pašto programų numatyta laiško pabaigoje pridėti vadinamąją vizitinę kortelę (angį. signature), kurioje pateikiama trumpa informacija apie laiško siuntėją (3-4 neilgos eilutės).
7. Jei kasdien gaunate daug laiškų, tai iš pradžių peržvelkite jų temas, atrinkite skubiausius ir tik tada pradėkite atsakinėti į laiškus. Jei kuris nors laiškas yra itin skubus, tuoj pat nusiųskite trumpą pranešimą, kad jį gavote ir kad vėliau parašysite išsamesnį atsakymą.
8. Neskubėkite kreiptis su klausimais, prašymais tiesiogiai į programų kūrėjus, interneto sistemų administratorius, firmų vadovus. Šie žmonės paprastai yra labai užsiėmę ir nevertėtų jų trukdyti įvairiausiais klausimais. Geriau pagalvoti, ar negalėtų padėti draugai, kolegos ir pan.
9. Venkite ilgų laiško eilučių. Žinokite, kad gavėjui gali būti nepatogu skaityti ilgesnę nei 65-70 ženklų eilutę. Kai kurios elektroninio pašto programos automatiškai skaido laiškus į tokio ilgio eilutes, tačiau jei matote, kad eilutė neskaidoma, patys laiku paspauskite įvesties klavišą.
10. Nesiųskite užgaulių (angį. flames) laiškų, net jei patys gausite tokių laiškų ir būsite provokuojamas. Reikėtų stengtis tiesiog nereaguoti į tokius laiškus arba bent atidėti atsakymą rytdienai – išlaukti, kol emocijos atlėgs.
11. Bendravimo elektroniniais laiškais stilius priklauso nuo jūsų santykių su gavėju ir aptariamų klausinių pobūdžio. Bendraudami su artimais žmo.nėmis galite vartoti santrumpas, žargoną, šypsenėles, atspindinčias rašančiojo nuotaiką ar jausmus. Tačiau visai nedera daryti rašant oficialiems asmenims ar tiems, su kuriais retai bendraujate.
12. Atsakydami j laišką, nepamirškite pacituoti klausimą ar laiško, į kurį atsakote dalį. Nepamirškite, kad žmonės gali daug susirašinėti ir kartais sunkiai susivokti, į kokį jų klausimą šiuo laišku atsakoma. Kita vertus, nereikia ir persistengti su citatomis Ne etiška persiųsti visą laišką, o po juo parašyti trumpą atsakymą. Geras tonas – ištrinti nesvarbią laiško, į kurį atsakoma, informaciją ir palikti tik klausimus, į kuriuos atsakinėjate. Šiuo atveju svarbu, kad cituojamas klausimas vizualiai skirtųsi nuo rašomo atsakymo. Daugelis pašto programų automatiškai įterpia prieš kiekvieną cituojamą eilutę specialų ženklą (pavyzdžiui, >).
13. Jei persiunčiate gautą laišką kitiems, neturite teisės keisti jo teksto (galite tik sutrumpinti įterpdami daugtaškius, pacituoti sakinius ar pan.). Jei laiškas buvo parašytas asmeniškai jums, tai prieš persiųsdami turėtumėte atsiklausti autoriaus leidimo.
14. Būkite atsargūs su adresais. Kai kurie adresai atrodo kaip vieno asmens, o iš tikrųjų tai yra kelių žmonių bendras adresas. Taip pat prieš atsakydami į laišką patikrinkite laiško antraštės kopijos siuntimo Cc laukelį: gal jūs nesate pagrindinis laiško gavėjas, o tik norima jus informuoti. Tuomet ir reaguoti reikia atitinkamai.
15. Visuomet prisiminkite, kad gavėjas yra žmogus, kurio kultūra, kalba ir humoro jausmas galbūt skiriasi nuo jūsų, ypač jei bendraujate su kitos šalies atstovais.
16. Nerašykite laiškų vien didžiosiomis raidėmis. Tokie laiškai internete suprantami kaip įsakmūs, reikalaujantys, net rėksmingi. Tik jei norite pabrėžti, atkreipti dėmesį į kurį nors žodį, galite parašyti jį didžiosiomis raidėmis. Taip pat patogu pabraukti norimą išskirti žodį ar frazę. Kabučių ir apostrofų lietuviškuose tekstuose geriau nevartoti, nes jie perduodami naudojantis skirtingomis kodų lentelėmis ir gali būti iškraipyti.
17. Dalyvaudami pokalbiuose vartokite didžiąsias ir mažąsias raides, taisyklingą skyrybą – taip pat kaip ir rašydami paprastą laišką – stenkitės, kad pašnekovas lengvai suvoktu jūsų mintį, idėjas.
18. Dalyvaudami elektroniniuose pokalbiuose, kaip ir rašydami laiškus, pagalvokite apie pašnekovą: kad jam būtų patogu skaityti, nerašykite ilgų eilučių (ilgesnių kaip ženklų), nerašykite vienu ypu ilgų tekstų (daugiau kaip 10-12 eilučių), neperženkite nurodytos linijos ribos, nerašykite iki pat ekrano krašto ir pan.
19. Naudokite tuščią eilutę (įvesties klavišo paspaudimas) kaip ženklą, kad jūs jau baigė ir kitas žmogus gali pradėti rašyti.
20. Baigdami pokalbį, visada atsisveikinkite ir palaukite, kol pašnekovas atsisveikins.
21. Atminkite, kad bendravimas priklauso ne tik nuo jūsų valios, bet ir nuo įvairių techninių galimybių, pavyzdžiui, tinklo pralaidumo. Todėl būkite tolerantiškas ir atlaidus, jei negaunate atsakymo. Nemanykite, kad viskas visuomet veikia be priekaištu priklauso tik nuo pašnekovo norų.21.3. Etiketas bendraujant vienu metu keliems žmonėms
Bendraujant su keliais žmonėmis galioja tos pačios taisyklės, kaip ir bendraujant dviese, reikia būti dar atidesniam, nes tada bendrauja skirtingų žmonių grupė, su skirtinga pasaulėjauta, jausmais, charakteriais. Todėl reikia dar labiau apgalvoti savo dėstomas mintis. Bendravimas keliese apima keletą interneto paslaugų: elektroninio pašto konferencijas diskusijas), naujienų grupes, žiniatinklio forumus. Mokykloje jums nedažnai tenka dalyvauti diskusijose internetu, galbūt prieinamiau užsisakyti naujienų grupes kuriuo nors Jausimu ir jas peržvelgti bent porą kartų per savaitę. Todėl šia tema pateiksime tik pačius Galingiausius patarimus.
1. Turėkite omeny, kad jūsų mintis gali perskaityti bet kas – ir draugai, ir nepažįstami ar vyresni žmonės. Todėl visada apgalvokite, ar norite visiems skelbti viešai tai, ką manote. Be to, neretai konferencijų bei naujienų grupių informacija komplektuojama ir saugoma, todėl jūsų mintys gali būti ilgą laiką visiems prieinamos.
2. Žinutės ir straipsniai turi būti glausti ir taiklūs. Prieš rašydami pirmą kartą, perskaitykite, ką kalba kiti, sužinokite kiek įmanoma išsamesnę informaciją.
3. Nekaltinkite sistemos administratoriaus dėl netinkamo kitų diskusijos (naujienų grupės, forumo) dalyvių elgesio. Nepradėkite patys daryti tvarkos.
4. Supraskite, kad kiekvienas kalba tik už save, o ne už savo įstaigą ar organizaciją.
5. Prieš prašydami pagalbos techniniais kompiuterių klausimais pirmiausia paieškokite atsakymo instrukcijose ar programos pagalbos žinyne. Tik jei nerandate atsakymo j jums rūpimą klausimą, pasiteiraukite, kur galima apie tai rasti informacijos. Nesitikėkite, kad kas nors jums skirs pusdienį laiko ir, pavyzdžiui, išsamiai aiškins, kaip įsidiegti kurią nors programą ar susikurti tinklalapį. Tai galite sužinoti iš daugybės kitų šaltinių.
6. Nepamirškite prie savo laiško pridėti vizitinę kortelę. Tada visi matys, kas siuntė šį laišką ir žinos, kaip su jumis susisiekti.
7. Atsakydami į klausimą ar komentuodami kieno nors mintį, būtinai pacituokite pirminį tekstą, kad būtų aišku, apie ką kalbama. Tai būtina, nes visada pasitaiko vėliau prisijungusių vartotojų, kurie gali būti negavę klausimo, be to, pašto stotys įvairiais būdais keičiasi informacija ir gali nutikti taip, kad pirma bus gautas atsakymas, o tik po to klausimas. Tačiau neįterpinėkite viso originalo – jūsų teksto turėtų būti daugiau negu cituojamo.
8. Jei norite pareikšti savo pastabas kuriam nors diskusijos dalyviui, nusiųskite laišką jam asmeniškai. Jei su tuo žmogumi diskutuojate tema, kuri gali būti įdomi ir visai konferencijai, pageidautina vėliau visiems pasiųsti apibendrintą asmeninių diskusijų santrauką.
9. Nesivelkite į barnius. Nei rašykite, nei atsakinėkite į įžeidžiančius ar pikto tono laiškus. Yra galimybė pasinaudoti specialia programine įranga, kuri atrinktų ir jūsų netoleruojamų laiškų (pavyzdžiui, iš tam tikrų religinių bendruomenių).
10. Kai kurias naujienų grupes ar elektroninio pašto diskusijas prižiūri vedantieji (moderatoriai). Tokiu atveju jūsų laiškas galbūt pasirodys ne iš karto, gal tik kitą dieną, o gal ir iš viso bus atmestas. Jeigu taip atsitiko – nepykite ir neprieštaraukite, turite paklusti diskusiją vedančiojo valiai.
11. Neretai net ir lietuviškuose laiškuose vartojamos daugeliui angliškai kalbančių suprantamos santrumpos. Pateikiame keletą dažniausiai vartojamų.
AFAIK
AKA
ASAP
BTW
CU
CUL
FAQ
FYI
IMO, IMHO
ROTFL
RTFM
SYSOP (Aš Far As I Know) Mano žiniomis (Kiek teko girdėti.)
(Also know as) Vadinamasis.
(As soon as possible) Kaip įmanoma greičiau
(By the way) Tarp kitko
(See you) Viso gero
(See you later) Iki pasimatymo
(Freguently asked questions) Dažniausiai užduodami klausimai
(For your Information) Jūsų žiniai
(In my (humble) opinion) Mano nuomone
(Rolling on the floor laughing) Juokiuosi susiėmęs už pilvo
(Read the fucking manual!) Skaityk nelemtą instrukciją!
(System operator) Sistemos administratorius21.4. Dešimt internete etiketo taisyklių
Amerikietė Princetono universiteto dėstytoja V. Šija (Virginia Shea) parašė knygą „Netiąuette” (jos fragmentus galima pasiskaityti ir internete: http://www.albion.com/netiguette/introduction.html). Šioje knygoje ji suformulavo ir aptarė dešimt bendriausių kompiuterių tinklo etiketo taisyklių. Kiekviena jų knygoje išsamiai aptarta, mes tik pateiksime pačias taisykles. Patartina jas aptarti per etikos pamokas.
1. Gerbk žmogų.
2. Naudodamasis internetu laikykis tų pačių etikos taisyklių kaip ir įprastame gyvenime.
3. Žinok, kurioje interneto vietoje esi.
4. Taupyk kitų žmonių laiką.
5. Sukurk gerą savo įvaizdį internete.
6. Dalykis savo žiniomis.
7. Valdyk savo jausmus.
8. Gerbk kitų žmonių privatumą.
9. Nepiktnaudžiauk savo padėtimi.
10. Atlaidžiai žiūrėk į kitų žmonių klaidas.
Kaip matote, šios taisyklės yra labai artimos kiekvienam moralės normų besilaikančiam žmogui, jos tokios paprastos, kad atrodo, nieko naujo jomis ir nepasakoma. Tačiau ar tikrai taip yra? Įsiklausykite atidžiai į jas, pagalvokite, kas po kiekviena šia lakoniška etikos norma slypi.Pratimai ir užduotys
1. Pagalvokite ir išvardykite keletą socialinių ir etinių problemų, atsiradusių naudoja kompiuterius jūsų mokykloje.
2. Išsamiai aptarkite kiekvieną kompiuterinio etiketo postulatą. Pateikite paaiškinančių pavyzdžių.
3. Apibūdinkite, kas yra tinklo arba interneto etiketas. Padiskutuokite, kam jis reikalingas. Ar susipažinote su kompiuterių etiketu per etikos pamokas? Jei ne, pabandyki pasamprotauti, kokios galėjo būti to priežastys.
4. Pagalvokite ir pabandykite pagrįsti, kuo tinklo (interneto) etiketas panašus ir kuo skiriasi, kai bendraujama dviese ir kai keliese.
5. Ką žinote apie dokumentą RFC 1855? Gal galite jį atsisiųsti iš interneto ir paprašyti anglų kalbos mokytojų panagrinėti drauge, aptarti turinį?
6. Kurios iš tinklo etiketo taisyklių jums atrodo svarbiausios? Išrašykite jas, paskelbkit klasėje ir pagrįskite savo apsisprendimą.
7. Pabandykite atsisiųsti V.Shea knygos „Netiąuette” fragmentus, pasiskirstykite klasėje po vieną taisyklę, atidžiai išnagrinėkite ir po to aptarkite. Pateikite pavyzdžių konkrečiai pagrindžiančių kiekvieną etiketo taisyklę.
8. V. Shea yra pateikusi internete trumpą tinklo etiketo testą (Netiguette Quiz):
http://www.albion.com/netiquette/netiquiz.html.
Jei turite galimybių, pabandykite jį atlikti.
11. Pateikta keletas elektroninių laiškų fragmentų:
a) Šią savaitę vietoj matematikos pamokų bus informatika. Visi turime ateiti į kompiuterių klasę. Susipažinsime su kompiuterinėmis matematikos programomis.
b) Pranešu, kad pasikeitė mano darbo telefonas. Dabar skambinkite 2209392. Beje, jei norite paskambinti būdami institute, tai galite naudotis vidiniu numeriu.
c) Gal žinote, kuriame žurnale buvo rašoma apie kompiuterinį etiketą? Jei žinote, tai gal galite nurodyti tiksliau metus bei numerį?
d) Nupirkau bilietus į Taliną balandžio 17 dienai. Išvykstame vakare, 21:45. Prašyčiau visus būti stotyje 21:30. Nevėluokite. Nepamirškite pasiimti paso.
Sugalvokite kiekvienam laiškui tinkamą temą (kuri būtų rašoma Subject eilutėje).
12. Parinkite daugiau interneto pokalbiuose vartojamų angliškųjų santrumpų. Jei jūs mokotės ne anglų kalbos, o kurios nors kitos – išsiaiškinkite, kokias santrumpas interneto pokalbiuose vartoja ta kalba bendraujantys žmonės. Pagalvokite ir aptarkite, kokias santrumpas vartojate savo pokalbiuose su draugais.22. Informacijos apsauga
Informacinėje visuomenėje informacija tampa svarbiu produktu, preke. Todėl neišvengiamai kyla teisinių informacijos naudojimo aspektų. Apie juos jau kalbėjome mokydamiesi informacinių technologijų kurso pagrindinėje mokykloje.
Vienas iš svarbesnių informacijos naudojimo teisinių aspektų – informacijos apsauga. Informacijos apsauga aprėpia du skirtingus dalykus:
1) kaip apsaugoti informaciją nuo klaidų bei iškraipymų ar praradimo pakenkus kompiuterio techninę įrangą – jam sugedus po įsilaužimo, taip pat suveikus kenkėjiškoms kompiuterių programoms – virusams;
2) kaip apsaugoti informaciją nuo neteisėto jos naudojimo arba piktavališko iškraipymo bei sunaikinimo.
Šiame skyriuje aptarsime tik pirmąjį aspektą, antrasis, daugiausia susijęs su duomenų apsauga ir autorių teisėmis, bus aptariamas tolesniame skyriuje.22.1. Kompiuterių virusai
Apie kompiuterių virusus bei jų sutrikdytą kompiuterio darbą esame girdėję bene kiekvienas. Anksčiau kompiuterių virusai būdavo perduodami drauge su informacija naudojantis diskeliais, dabar – siunčiant elektroninius laiškus bei naudojantis internetu. Todėl svarbu žinoti saugaus darbo su elektroniniu paštu pagrindinį principą – neatvėrinėti jokių vykdomųjų (turinčių prievardžius *.exe, *.com, *.bat) bei neįsirašinėti ar nebandyti atverti kai kurių specialios paskirties bylų (pavyzdžiui, *.dll, *.ovl, *.scr ir pan.), gautų iš nepažįstamų asmenų. Tas pats pasakytina ir bylas, kurių prievardžiai jums nežinomi – geriau nebandyti tų bylų atverti, o pirma išsiaiškinti, ar tai ne virusas.
Tikslaus kompiuterių viruso apibrėžimo nėra ir vargu ar gali būti. Pateikiamuose kompiuterių virusų apibrėžimuose dažniausiai įvardijamos pagrindinės jų savybės. Pavyzdžiui, galimas toks viruso apibrėžimas: tai kenkėjiška programa ar programos dalis, gebanti savaime daugintis, įsirašyti į kitas programas, kelties ar disko padalijimo sektorius, kompiuterinius dokumentus, kuriuose gali būti naudojamos makrokomandos, bei trikdanti kompiuterio (ar programos) darbą ir netgi galinti iškreipti ar sunaikinti kompiuteryje laikomus duomenis.
Programuotojo požiūriu virusas – tai kompiuterio programa, kuri pažeidžia kitas kompiuteryje esančias programas. Paprastai kompiuterių virusas tai padaro įterpdamas į šias programas savo programos kodą. Virusas dauginasi ir prisijungęs prie kurių nors programų ar bylų – šitaip pasislėpęs keliauja iš vienos vietos į kitą, nuo vieno kompiuterio prie kito.
Terminą „kompiuterių virusas“ pirmą kartą pavartojo amerikiečių mokslininkas F. Kojenas (Fred Coheri) 1984 m. vienoje iš tarptautinių konferencijų. Šis terminas įsigalėjo dėl to, kad kompiuterių virusai labai panašūs į jų biologinį prototipą. Biologinis virusas sutrikdo informaciją, slypinčią gyvosios ląstelės genetiniame kode, ir perima ląstelės gyvybinių procesų valdymą. Tokiu būdu virusas susikuria galimybę laisvai ir nežabotai daugintis.
Labai panašiai veikia ir kompiuterių virusas – jis sutrikdo informaciją, esančią programoje, ir ima valdyti kompiuterine sistemą, pakeisdamas kai kuriuos programos fragmentus. Šitaip jis gali nevaržomai dauginti savo kodą, skverbtis į kitas programas bei kitaip trikdyti kompiuterio darbą.
Žinoma daugybė kompiuterių virusų tipų. Apie juos galima rasti daug informacijos internete. Naujai pasirodžiusius virusus aprašo įvairūs leidiniai, ypač elektroniniai (pavyzdžiui, lietuvių kalba leidžiamas „Veidrodis”).
Specialistai virusus klasifikuoja atsižvelgdami į įvairius požymius: pagal veikimo terpę, operacines sistemas, kuriose jie veikia, veikimo būdą, kenksmingumo lygį, plitimo pobūdį ir pan. Pabandysime apibūdinti virusus ar jiems priskiriamas programas pagal veikimo bei dauginimo(si) būdą. Tai nelaikytina klasifikacija – kai kurie virusai gali būti priskiriami kelioms grupėms.
Kelties sektoriaus virusai (Boot Viruses) įsirašo į diskelio arba standžioje disko kelties sektorių. Įjungus kompiuterį (arba perleidus operacinę sistemą) ir atlikus būtinus techninės įrangos testus (atmintinės, standžiųjų diskų, kt. įtaisų) pirmiausia kreipiamasi į disko kelties sektorių bei perduodamas valdymas ten įrašytai programai. Taigi jei ten įrašyta viruso programa – kompiuterio valdymas perduodamas jai.
Bylų virusai (File Viruses) pasinaudoja praktiškai visų operacinių sistemų vykdomosiomis bylomis (t. y. programomis, kurias kompiuteris gali vykdyti iš karto naudodamasis tik operacinės sistemos priemonėmis), įskaitant ir specialiąsias sistemines bylas (pavyzdžiui, MS-DOS operacinėje sistemoje – IO.SYS ir MSDOS.SYS). Jie modifikuoja tas bylas ir į jas įsirašo. Paleidus vykdyti tokias programas, tuo pačiu paleidžiamas ir virusas. Atskirais atvejais virusas gali įsirašyti ir į duomenų bylas – bet tai jau atskirai nagrinėjami virusai (pavyzdžiui, makrokomandiniai) arba viruso agresijos požymis.
Makrokomandiniai virusai (Macro Viruses) – tai programos,. parašytos makroprogramavimo kalbomis, integruotomis į kurias nors taikomąsias programas (tekstų rengykles, skaičiuokles ir pan.), pavyzdžiui, Microsoft Word, Excel ar Access programų makrokomandos. Šie virusai pasinaudoja integruotųjų makroprogramavimo sistemų savybėmis ir įsirašo į minėtomis programomis tvarkomus dokumentus.
Įvairiaformiai virusai (Polymorphic Viruses) išsiskiria tuo, kad juos aptikti yra gana sudėtinga – jie neturi nuolatinio pavidalo, įsirašymo vietų ir pan. Viruso tekstas užkoduojamas naudojant kintamą šifro raktą, atsitiktinai sudarytą paties viruso dešifravimo komandų rinkinį.
„Partizaninių” virusų (Stealth Viruses) pagrindinis požymis – gebėjimas nuslėpti savo buvimą sistemoje. Šiuo metu aptinkama beveik visų tipų „partizaninių” virusų.
Rezidentiniais virusais (Memory Resident Viruses (TSR)) vadinami virusai, kurie nuolat laikomi kompiuterio operatyviojoje atmintinėje. Šių virusų veikimas nenutrūksta net ir išjungus užkrėstą programą. Būdami operatyviojoje atmintinėje jie užkrečia visas paleidžiamas programas, kuriamas naujas ar tvarkomas jau esamas bylas ir t.t. Tas pats pasakytina ir apie kelties sektoriaus virusus – net ir disko ar diskelio formatavimas neišgelbsti nuo viruso, jei jis tuo metu buvo kompiuterio operatyviojoje atmintinėje
„Žalingos programos” (Harmful Programs) apima įvairaus pobūdžio virusus. Tai ir „Trojos arkliai” (dar vadinami „loginėmis bombomis” – programos, kurių viduje yra paslėptas virusas), programišių (angį. hacker) sukurtos slapto nuotolinio kompiuterių administravimo programos (angį. backdoor), „slaptažodžių vagilės” – specialios programos, siekiančios atskleisti slaptą prisijungimo prie internete ar kitų riboto (ar mokamo) priėjimo išteklių informaciją (vardus bei slaptažodžius), kitus virusus bei įvairiaformius virusus generuojančios programos.
Tinklų virusais (Network Viruses) vadinami virusai, dauginimuisi pasinaudojantys tinklų bei duomenų perdavimo tinklais protokolų savybėmis. Svarbiausia tinklo viruso savybė – skleisti savo programą į kitus serverius bei j tinklą įjungtus kompiuterius. Be to, kai kurie iš jų sugeba ir save paleisti (ar išprovokuoti vartotoją, kad jis pats paleistų viruso programą) kitame kompiuteryje. Kai kurie tinklo virusai puikiai pasinaudoja elektroninio pašto (pavyzdžiui, Microsoft Mail) programų savybėmis, – taip sukuriami nauji laiškai su priedu – virusu – ir išsiuntinėjami visais pašto programos adresinėje esančiais adresais. Jei laiško gavėjo programa automatiškai atveria tokį laišką – virusas „įsikraustė” į jo kompiuterį ir plinta toliau. Tiesioginių internete pokalbių (IRC) virusai-kirminai pasinaudoja specialia šių programų savybe kreiptis tiesiogiai į kurį nors diskusijos dalyvį (vadinamasis privatusis pokalbis). Šių programų savybė perduoti bylas kitiems pokalbio dalyviams ir panaudojama virusui-kirminui „įšliuožti” į nieko bloga nenujaučiančio pokalbio dalyvio kompiuterį. Beje, tinklo virusais nereikėtų laikyti visų tinklais platinamų virusų – tinklais perduoti galima praktiškai visus virusus.
„Kirminais” vadinamos programos, dauginančios savo kopijas (kopijuojasi iš vieno disko į kitą, išsiuntinėdama savo kopijas elektroniniu paštu ar kitomis informacijos skleidimo priemonėmis ir pan.). Kirminai pažeidžia bei kompromituoja kompiuterio duomenų apsaugos sistemas.
Pagal kenksmingumo lygį kompiuterių virusai skirstomi į 1) nepavojingus (kai kompiuterio darbui tiesiogiai nekenkia, tačiau išveda įvairius pranešimus, erzina garsais ir pan.), 2) pavojingus (kai iš dalies sutrikdomas kompiuterio darbas) ir 3) labai pavojingus (kai naikinami kompiuteryje esantys duomenys, programos).
Kompiuterius vis dažniau atakuoja virusai. Tarptautinės kompiuterių saugumo asociacijos (ICSA) duomenimis, nuo 1997 m. kompiuteriai kasmet užkrečiami dvigubai didesniu virusų skaičiumi. Didžiausią poveikį daro virusai, platinami elektroniniu paštu – tokių būna daugiau nei pusė visų. Nemažai virusų „pasigaunama” parsiųsdinant bylas iš interneto.
Internet.u plintančius virusus taip pat galima suskirstyti į kelias grupes. Pirmąją sudaro virusai, keliaujantys kartu su bylomis. Antroji grupė – netikrieji virusai. Trečiajai grupei priklauso kenkėjiškos Java, JavaScript, ActiveX ir kitos kliento kompiuteryje vykdomos programėlės (angį. applets).
Pirmosios grupės virusai patys plisti internete negali. Išplatinti tokį virusą gali tik vartotojas, užkrėstą bylą pateikdamas internete.
Antrosios grupės kompiuterių virusai įdomūs tuo, kad dažniausiai jie neegzistuoja ir net negali egzistuoti. Kenkia ne virusai, o pranešimai (o tikriau – gandai) apie juos. Intensyvėjant darbui internete kai kurie draugai nori perspėti apie pasirodžiusius naujus virusus ir siunčia įspėjamuosius elektroninius laiškus. Dar kiti sumano papokštauti ir siunčia laiškus be jokio reikalo. Paprastai tokių laiškų pabaigoje būna prašoma persiųsti juos kitiems asmenims. Įsivaizduokite, kaip būtų apkrautas kompiuterių tinklas, jeigu visi vykdytų šiuos prašymus!22.2. Antivirusinės programos
Kovai su kompiuterių virusais vartojamos specialios, vadinamosios antivirusines programos. Jas galima suskirstyti į tokias grupes: 1) programos-detektoriai, kurios aptinka virusą ir apie tai informuoja vartotoją; 2) programos-gydytojai, kurios ne tik aptinka virusą, bet ir išgydo užkrėstas bylas; 3) programos-filtrai, dar vadinamos rezidentinėmis antivirusinėmis programomis, kurios praneša apie pašalinį kreipimąsi j informacinę sistemą, ir vartotojas turi nuspręsti: leisti kreiptis, ar ne. Yra ir kitokių skirstymų atsižvelgiant į pasirinktus kriterijus.
Trumpai supažindinsime su viena iš antivirusinių programų, kuri išversta į lietuvių kalbą ir naudojama mokyklose. Tai antivirusinę programa Dr.Web. Programą galima parsisiųsdinti iš interneto svetainės: http://aldona.mii.lt/pms/lok/drweb.
Antivirusinę programa Dr.Web, skirta Windows operacinei sistemai, – tai detektoriaus, arba peržvalgos, ir rezidentinės budinčios programų kombinacija, kuri įdiegta integruojasi į operacinę sistemą. Budinčioji programa vadinama SpIDer Guard. Ji aktyvi visą darbo kompiuteriu laiką: perima kreipinius į bylas ir diskų sistemines sritis, greitai patikrina, ar nėra virusų pavojaus. Programa randa ir nukenksmina visų tipų virusus (kelties, bylų, makrokomandų, hiperteksto ir kt.), tikrina pašto paketus ir pakuotąsias bylas, stebi pagrindinę atmintinę ir šalina iš jos virusus. Skirtingai nuo peržvalgos programos budinti programa SpIDer Guard viską tikrina automatiškai, t. y. be vartotojo nurodymo.
Dr.Web programa su grafine sąsaja turi specialią programėlę, vadinamą Dr.Web planuokle arba tiesiog planuokle. Tai paprastas kalendorius, leidžiantis suplanuoti, kada automatiškai paleisti bei atnaujinti antivirusinę programą.
Atkreipiame dėmesį, kad norint sėkmingai įdiegti antivirusinę programą, kompiuteryje neturi būti kitų antivirusinių programų. Mėginant vienu metu naudoti kelias antivirusines programas paprastai kyla įvairių problemų.
Paleidus antivirusinę programą Dr.Web, ji iš karto patikrina kompiuterio atmintinę, ir tuomet jos lango apatinėje juostoje galima pamatyti tikrinimo rezultatus: užkrėstų ir iš viso patikrintų bylų skaičius. Galima patikrinti visus kompiuterio diskus arba galima nurodyti tikrinti konkretų disko aplanką bei jo dalį.
Ką ir kaip turi atlikti antivirusinė programa, nurodome keisdami jos nuostatas. Dr.Wieb nuostatų lange yra devynios kortelės.
Pagrindinės nuostatos, ką ir kaip tikrinti, nurodomos kortelėje Tikrinimas ir Bylų tipai. Kokius veiksmus atlikti su užkrėstomis bylomis (pavyzdžiui, pašalinti ar stengtis gydyti, o gal kur nors perkelti ir palikti tyrinėjimui) nurodoma kortelėje Veiksmai.
Antivirusinė programa padeda apsaugoti kompiuterį nuo virusų, tačiau šimtaprocentinės garantijos nėra. Nėra tokių antivirusinių programų. Bet kurios antivirusinės programos algoritmui galima sukurti kontralgoritmą, t. y. virusą, kurio neaptiktų ši programa. Visa laimė, kad teisingas ir atvirkščias teiginys: bet kuriam viruso algoritmui visada galima sukurti antivirusinį algoritmą.
Dažniausiai naudojamos universaliosios antivirusinės programos, kurios ir atpažįsta virusą, ir stengiasi išgydyti juo užkrėstas bylas. Taip patogiau vartotojui.22.3. Bendrosios informacijos apsaugos priemonės
Informacijos apsauga dirbant įvairiose institucijose su daugybe duomenų yra rimta užduotis. Paprastai tuo užsiima specialistai, kurie turi įvairiausių priemonių duomenims apsaugoti. Čia pakaks užsiminti apie paprasčiausią informacijos apsaugą – kai dirbama kompiuteriu mokykloje arba namuose. Pateiksime keletą bendriausių patarimų.
Kartais kurią nors bylą netyčia ištriname. Šiokią tokia apsaugą nuo netyčinio informacijos ištrynimo dažniausiai atlieka operacinė sistema. Pavyzdžiui, Windows operacinė sistema pirmiausia šalinamas bylas perkelia į šiukšlinę prieš tai pasitikslinusi, ar tikrai norime ją ten perkelti. Iš šiukšlinės dar galima be didesnių pastangų prireikus „atsiimti” reikalingas bylas. Valant šiukšlinę (t.y. šalinant bylas iš jos) taip pat paklausiama, ar tikrai norima sunaikinti ten esančias bylas. Šiuo atveju reikia nepamiršti, kad atkurti tų bylų jau gali ir nebepavykti; be to reikalingos specialios programos pašalintoms byloms atkurti.
Labai didelės bylos netelpa į šiukšlinę, tad jos šalinamos iš karto. Šiuo atveju operacinė sistema dar kartą pasitikslins, ar tikrai norima pašalinti šiukšlinėn netelpančią bylą.
Šiukšlinės talpa dažniausiai yra apie 10% viso standžioje disko talpos. Jos dydį galima keisti išsikvietus šiukšlinės nuostatų skydelį. Skydelis iškviečiamas spragtelėjus dešiniuoju pelės klavišu į šiukšlinę ir iš kontekstinio meniu pasirinkus Nuostatų (Properties) komandą. Šiame skydelyje galima parinkti ne tik talpą, bet ir kitas šiukšlinės nuostatas.
Baigiant kalbą apie šiukšlinę belieka įspėti, kad diskeliai neturi šiukšlinės – bylos šalinamos iš karto. Tad šalindami bylas iš diskelių būkite atidūs.
Patyrę kompiuterininkai žino, kad būtina turėti atsargines svarbių bylų kopijas. Patikimiausia reikalingą informaciją susirašyti į kompaktines plokšteles.
Atkreipiame dėmesį į tai, kad paprastai net iš šiukšlinės pašalinta byla ne visuomet sunaikinama. Nors ir menka, tačiau visuomet yra tikimybė, kad naudojantis specialiomis programomis pašalintas bylas pavyks atstatyti.
Reikia gerai pagalvoti apie informacijos, perduodamos elektroniniu paštu, saugumą. Todėl nereikia siųsti slaptos informacijos kompiuterių tinklais. Žinoma, galima laiškus koduoti bei šifruoti, tačiau tam reikia papildomų pastangų ir žinių.Klausimai ir užduotys
1. Pagalvokite, ar jums kur nors ir kada nors teko susidurti su informacijos apsaugos problema. Kas tai buvo?
2. Parašykite referatą kompiuterių virusų tema. Parsisiųsdinkite medžiagos iš interneto, aptarkite ją klasėje, parenkite planą, tada rašykite.
3. Informacinių technologijų vadovėlio IX-X kl. pirmoje dalyje pateikiama keletas patarimų, kaip apsisaugoti nuo virusų. Susiraskite tuos patarimus ir aptarkite juos. Kiekvieną paaiškinkite.
4. Kokia antivirusinė programa yra jūsų mokyklos (namų) kompiuteryje? Išsiaiškinkite ir išrašykite, kokios jos galimybės bei pagrindinės funkcijos.
5. Iš kokių programų susideda antivirusinė Dr.Web programa? Ką kiekviena jų atlieka?
6. Kam skirta Dr.Web programos planuoklė? Ši programa nedidelė, todėl verta išsiaiškinkite kiekvieną jos meniu punktą.
7. Parenkite trumpą Dr.Web pagrindinių veiksmų ir nuostatų žinynėlį. Tam pasinaudokite Dr. Web kompiuteriniu žinynu.
8. Kokias žinote kitas antivirusines programas? Parenkite trumpą jų sąrašą, prie kiekvienos nurodykite pagrindines charakteristikas.
9. Išsiaiškinkite, kur yra antivirusines programos žurnalo byla, kam ji reikalinga.
10. Kam reikalinga šiukšlinė? Patikrinkite, ar ji yra Jūsų kompiuteryje.
11. Patyrinėkite savo mokyklos kompiuterių šiukšline. Ar nepamirštama jos išvalyti?
12. Kokios yra šiukšlinės nuostatos? Kaip jas galima keisti?23. Programinės įrangos ir duomenų teisinė apsauga
Kiekvieno visuomenės nario intelektinis darbas turi būti įvertintas ir apsaugotas kaip bet kuri kita veikla. Rašytojų, dailininkų, kompozitorių kūrybines teises gina autorių teisių įstatymas. Kompiuterių programos ir duomenų bazių rinkiniai taip pat priskirtini autoriniams kūriniams ir juos gina įstatymas. Šiame skyriuje aptarsime pagrindines teisines sąvokas, susijusias su kompiuterinių programų ir duomenų bazių apsauga. Norėtume atkreipti skaitytojų dėmesį: įstatymai dažnai keičiami, atsiranda nauji, įsigalioja pataisos, ši vadovėlio dalis itin greit sensta. Būkite budrūs ir nuolatos pasitikrinkite, ar kuriuo nors klausimu nepasirodė naujas įstatymas arba jo pataisos. Naujausius galiojančius įstatymus galima rasti Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų duomenų bazėje.23.1. Kompiuterių programų ir duomenų bazių autorių teisės
Intelektinis darbas turi būti apsaugotas. Reikėtų skirti du aspektus: pirma, visuomet turi būti tiksliai nurodytas panaudoto kūrinio autorius, pavadinimas, antra, kūrėjui už kūrinį turi būti atlyginama. Visus šiuos dalykus reguliuoja autorių teisės (angį. copyright) įstatymai. Autorių teisės apima įvairiausių rūšių kūrinius: knygas, spektaklius, šokius, muziką, garso įrašus, paveikslus, fotografijas, skulptūrą, architektūrą, kino filmus, kompiuterių programas, duomenų bazes ir kt.
Kompiuterių programų ir duomenų bazių teisinė priežiūra Lietuvoje pradėta 1992 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybei priėmus nutarimą „Dėl kompiuterinių programų ir duomenų bazių teisinės apsaugos”. 1996 m. buvo priimtas „Kompiuterinių programų ir duomenų bazių teisinės apsaugos įstatymas”. Kadangi kompiuterių programoms pagal Berno konvenciją dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos (Lietuvoje ji ratifikuota 1996 m. gegužės 28 d.) suteikiama tokia pat teisinė apsauga kaip ir literatūros kūriniams, o duomenų bazėms – kaip kūrinių rinkiniams, nuo 1999 m. kompiuterių programų bei duomenų bazių autorines teises bei jų naudojimą reglamentuoja „Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas”. Naujausia šio įstatymo redakcija priimta 2003 m. kovo 5 d.
Taigi bet kokio pavidalo ir bet kuria kalba sudarytos kompiuterių programos, įskaitant pradinę projektinę medžiagą, laikomos autorių teisės objektu.
Autorių teisių įstatymas taikomas: 1) autoriams ir subjektams, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai arba nuolat gyvenantys Lietuvoje fiziniai bei juridiniai asmenys; 2) autoriams, nepaisant jų pilietybės ir gyvenamosios vietos.
Autorių teisių įstatyme išdėstytos pagrindinės sąvokos, aiškiai apibrėžiami teisinės apsaugos objektai, pateikiamas autoriaus asmeninių turtinių ir neturtinių teisių turinys, nustatomas autoriaus teisės galiojimo laikas bei išsamiai aptariamos sąlygos teisėtam kompiuterių programų ar duomenų bazių naudojimui.
Lietuvos Respublikos autorių teisių apsauga taikoma bet kuria programavimo kalba ir bet kokio pavidalo kompiuterių programoms ir duomenų bazėms, įskaitant pirminį tekstą ir objektinį kodą, taip pat statinėms bei interaktyviosioms interneto svetainėms.
Kompiuterio programa apibūdinama kaip žodžiais, kodais, schemomis ar kitu pavidalu pateikiamų instrukcijų, kurios sudaro galimybę kompiuteriui atlikti tam tikrą užduotį ar pasiekti tam tikrą rezultatą, visuma, jei tos instrukcijos pateikiamos tokiomis priemonėmis, kurias kompiuteris gali perskaityti; ši sąvoka apima ir parengiamąją projektinę tokių instrukcijų medžiagą, jeigu pagal ją įmanoma sukurti minėtą instrukcijų visumą.
Duomenų bazė nusakoma kaip susistemintas ar metodiškai sutvarkytas kūrinių, duomenų arba kitokios medžiagos rinkinys, kuriuo galima individualiai naudotis elektroniniu ar kitu būdu, išskyrus kompiuterių programas, naudojamas tokių duomenų bazėms kurti ar valdyti. Kompiuterių programos autorius yra fizinis asmuo ar fizinių asmenų grupė, sukūrę programą. Kompiuterių programa saugoma, jeigu ji yra originali. Nustatant kompiuterių programos originalumą, netaikomi jokie kokybės ar meninės vertės kriterijai.
Autorius gali informuoti visuomenę apie savo teises naudodamas autorių teisių apsaugos ženklą, kurį sudaro trys elementai: © arba (C) ženklas, autoriaus vardas ir kūrinio pirmojo išleidimo metai.
Kūrinio autorius turi turtines ir neturtines teises. Turtinės teisės leidžia atlikti su kūriniu šiuos veiksmus: atgaminti, išleisti, versti, perdirbti, platinti, viešai rodyti ar atlikti, transliuoti, retransliuoti, skelbti (įskaitant ir publikavimą internete).
Kūrinio autorius visuomet turi šias neturtines teises:
1) teisę reikalauti pripažinti kūrinio autorystę, aiškiai nurodant autoriaus vardą ant visų kūrinio egzempliorių (autorystės teisė);
2) teisę reikalauti, kad bet kokiu būdu naudojant kūrinį būtų nurodomas arba nebūtų nurodomas autoriaus vardas, arba būtų nurodomas autoriaus slapyvardis (teisė į autoriaus vardą);
3) teisę prieštarauti dėl kūrinio ar j.o pavadinimo bet kokio iškraipymo ar kitokio pakeitimo, taip pat dėl bet kokio kito kėsinimosi į kūrinį, galinčio pažeisti autoriaus garbę ar reputaciją (teisė į kūrinio neliečiamumą).
Autoriaus turtinės teisės galioja visą gyvenimą ir dar 70 metų po autoriaus mirties. Autoriaus asmeninės neturtinės teisės saugomos neterminuotai ir neperduodamos kitiems asmenims.23.2. Programinės įrangos rūšys autorių teisių įstatymo požiūriu
Programinę įrangą pagal jos įsigijimo ir platinimo pobūdį galima suskirstyti į tris pagrindines grupes:
1) verslo programinė įranga;
2) laikinai (tam tikrą laikotarpį) nemokama programinė įranga (angį. shareware);
3) nemokama programinė įranga (angį. freeware).
Verslo programų įsigijimą ir naudojimą reglamentuoja autorių teisių apsaugos įstatymai.
Laikinai nemokamomis programomis vadinamos tokios, už kurias autorius nori gauti nedidelį, dažniausiai simbolinį, atlyginimą. Tokių programų platinimas dažnai grindžiamas vartotojų garbingu elgesiu: už jas galima ir nemokėti, tačiau prašoma atsilyginti, jei naudojama nuolatos.
Nemokama programine įranga gali naudotis kiekvienas. Tačiau išlieka autoriaus teisės: tokių programų negalima pardavinėti. Yra dar viena panaši programinės įrangos rūšis – vadinamosios atvirojo teksto (arba kodo) programos (angį. Open source sofhvare). Jų skirtumas nuo nemokamųjų tik toks, kad jas gali modifikuoti bet kas, jos pateikiamos drauge su pradiniais tekstais.
Dauguma verslo programų parduodamos pagal tam tikrą licenciją. Licencija paprastai nustato: 1) kompiuterių, kuriuose gali būti įdiegta programa, skaičių ir 2) vartotojų skaičių.23.3. Neteisėtas programų naudojimas ir teisinė atsakomybė
Programos kopijavimas be autoriaus (ar kompanijos) leidimo visame pasaulyje vadinamas piratavimu, o šitaip įdiegtos programos – nelegaliomis.
Labiausiai paplitusios keturios piratavimo formos: 1) falsifikatų gamyba, 2) elektroninės skelbimų lentos, 3) kompiuterių pardavėjų bei paslaugų teikėjų nelegalus programų įdiegimas vartotojams, 4) pačių vartotojų savarankiškas neteisėtai įsigytų programų įdiegimas.
Ilgą laiką pas mus gyvavęs nepakankamas intelektinės nuosavybės suvokimas nuvertino žmogaus intelektinės veiklos kūrinius, neturinčius materialios išraiškos. Dažnai kompanijos, numatydamos biudžetus kompiuterinei technikai įsigyti, pamiršta, kad programinė įranga yra tokia pat prekė, kaip ir kompiuteris, ir kad ją būtina pirkti. Gavę kompiuterius be programinės įrangos darbuotojai įvairiais būdais ieško reikalingų programų ir dažniausiai neteisėtai jas įdiegia.
Pagal 2003 m. kovo 5 d. priimtą „Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymą” neteisėta kopija laikoma programos (ar kito kūrinio) kopija, pagaminta arba importuota į Lietuvos Respubliką be teisių subjektų ar jų tinkamai įgalioto asmens leidimo, taip pat programos kopija, kurioje be teisių subjektų leidimo panaikinta arba pakeista informacija apie teisių valdymą.
Pažeidus „Autorių teisių įstatymo” nuostatas gresia teisinė atsakomybė bei turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas, kuris gali gerokai pranokti realią programų vertę. Gali tekti atlyginti programų vertę, neteisėtai gautą naudą (net ir numanomą, kurios pažeidėjas galėjo ir negauti) bei neturtinę žalą, kurios dydį pinigais nustato teismas. Atskiru atveju vietoj nuostolių atlyginimo autorių teisių ar gretutinių teisių subjektas gali reikalauti kompensacijos nuo 10 iki 1000 minimalių gyvenimo lygių (MGL). Be to, dar laukia baudos pagal „Administracinių teisės pažeidimų kodeksą” netgi baudžiamoji atsakomybė pagal Baudžiamąjį kodeksą, jeigu neteisėtai įdiegtų programų kaina viršija 100 MGL.
Autorių teises ginančių organizacijų šiuo metu yra nemažai. Jos netgi specializavosi -vienos sprendžia muzikos kūrinių teisines problemas, kitos – literatūros kūrinių, trečios – kompiuterių programų ir pan. Viena didžiausių asociacijų, sprendžiančių programinės įrangos autorių teisių problemas yra tarptautinė organizacija SIIA (Software Information Industry Association – Programinės įrangos pramonės ir informacijos asociacija). Ji gina daugiau kaip 1200 programinės įrangos gamintojų teises, vykdo švietėjišką veiklą padeda bendrovėms įteisinti turimą programinę įrangą. Keletas didžiųjų programinės įrangos gamintojų („Microsoft”, „Adobe”, „Apple”, „Symantec” ir kt.) yra įkūrę „Verslo programinės įrangos asociaciją” (angį. BSA, Business Software Alliance), kurios pagrindiniai tikslai – inicijuoti įmonėse naudojamos programinės įrangos patikrinimus ir atstovauti savo narių interesams teismuose. Lietuvoje daugelio programinės įrangos gamintojų teises gina Infobalt asociacijos „Autorinių teisių agentūra”.23.4. Duomenų apsaugos problemos
Duomenys – konkreti informacijos išraiška. Didėjant kompiuterinės informacijos srautams didėja ir duomenų pažeidimo, jų neteisėto naudojimo grėsmė.
Kalbant apie duomenis pirmiausia reikėtų išskirti dvi problemas: 1) sukauptų duomenų apsaugą ir 2) duomenų bazių apsaugą. Duomenų bazių apsauga glaudžiai susijusi su kompiuterių programų apsauga; apie tai jau buvo kalbėta. Toliau aptarsime duomenų apsaugą apskritai, taip pat pasigilinsime į asmens duomenų apsaugą.
Duomenų apsauga vykdoma atsižvelgiant į du veiksnius. Pirma, duomenys turi būti patikimi ir tinkamai tvarkomi, kad nebūtų iškraipyti. Antra, duomenys turi būti apsaugoti nuo neteisėto jų naudojimo.
Už duomenų teisingumą atsako juos kaupiančios ir apdorojančios institucijos.
Mokykla taip pat turi sukaupusi įvairių duomenų, kurių didžiausią dalį sudaro duomenys apie kiekvieną moksleivį. Norint tinkamai surinkti ir pateikti duomenis, reikėtų kiekvieną moksleivį supažindinti su jo duomenų įrašais: atidžiai perskaitęs ir ištaisęs klaidas, jei tokių yra, moksleivis turėtų pasirašyti. Šitaip duomenų autorius garantuotų, kad duomenys teisingi.
Kur kas daugiau problemų kyla norint apsaugoti duomenis nuo neteisėto jų naudojimo. Neretai asmuo nenori, kad būtų skelbiama kokia nors informacija apie jį (tai visiška jo teisė), pavyzdžiui, mobiliojo telefono numeris ar elektroninio pašto adresas. Todėl reikia itin atidžiai sekti skelbiamų duomenų teisėtumą, kitaip sakant, žiūrėti, ar asmuo bei organizacija, apie kurį skelbiami duomenys, neprieštarauja duomenų viešinimui, ar nekelia ypatingų sąlygų ir pan.
Yra slaptų duomenų, kurių saugumas turi būti itin griežtai užtikrintas. Tokiems duomenims paprastai taikomos įvairios šifravimo ir kodavimo priemonės.
Siūloma, keletas būdų duomenims apsaugoti.
Duomenų apsaugos priemonės
Administracinės

Fizinės

Techninės

Programinės

Įgaliojimai duomenų tvarkymo įstaigoms bei tvarkytojams ir jų teisės Kompiuteris, kuriame yra duomenys, laikomas atskiroje saugomoje patalpoje Tarnybinės ar tinklo stoties standžioje disko apsauga Slaptažodžiai

Atsarginės kopijos

Patikimas elektros srovės
tiekimas Vartotojų teisių apibrėžimo priemonės
Kontrolės priemonės Signalizacija

Tinklo apsaugos priemonės:
Informavimo apie pažeidimus sistemos sukūrimas Tinklo magistralės apsauga ugniasienė, šifravimo funkcijos Antivirusinės programos
Informacinių sistemų veiklos atgaivinimo ir iškreiptų duomenų atkūrimo tvarkos nustatymas Įėjimo į patalpas registravimas Speciali kompiuterių apsauga: BIOS lygio slaptažodžiai, nešiojamų informacijos įrenginių pašalinimas, atskyrimas nuo visuotinio tinklo

Įvykių registravimas

Kompiuterių įrangos judėjimo kontrolė Šifravimas

Tinklo apsaugos priemonės23.5. Duomenų apsaugos aktai
Duomenų apsauga valstybėse reglamentuojama duomenų apsaugos aktais. Duomenų apsaugos aktais paprastai suderinami šie klausimai:
– duomenų rinkimo, kaupimo tvarka;
– duomenų sklaida, t. y. platinimas;
– informacinių sistemų apsauga;
– asmens duomenų apsauga;
– valstybės registrų apsauga.
Pirmasis Europoje Duomenų apsaugos aktas buvo patvirtintas 1984 m., o 1998 m. patvirtinta naujoji Akto redakcija, kurioje toliau išplėtoti duomenų apsaugos principai. Šių aktų paskirtis – užtikrinti asmens teises.
Laikantis duomenų apsaugos akto kiekviena organizacija, renkanti duomenis apie asmenis, turi būti įregistruota. Gali kilti klausimas: o kaip su adresų knygelėmis, kurias susikuria kiekvienas elektroninio pašto vartotojas? Šie duomenys naudojami kitokiais tikslais: adresų knygelės kuriamos duomenys naudojami asmeninėms reikmėms, o ne kieno nors pavedimu.
Informacijos apsaugos akte nurodoma, kad duomenis laikanti institucija turi imtis tinkamų priemonių, neleidžiančių pašaliniams susipažinti su šia informacija. Kai surinkti duomenys nereikalingi, jie turi būti sunaikinti.
Pagrindiniai Europos duomenų apsaugos aktai yra šie:
– Dėl asmeninių duomenų apsaugos ir dėl neribojamos tokių duomenų sklaidos (1995).
– Dėl bendrųjų informacinių technologijų saugumo vertinimo kriterijų (1995).
– Dėl teisinės duomenų bazių apsaugos (1996).23.6. Asmens duomenų apsauga Lietuvoje
Pagrindinis asmens duomenų apsaugą Lietuvoje reglamentuojantis dokumentas – Lietuvos Respublikos Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas – buvo priimtas l996 m birželio ll d. Naujausia jo redakcija priimta 2003 m. sausio 21 d. ir su šiais pakeitimais įsigaliojo nuo 2003 m. liepos l d.
Pagal „Asmens duomenų apsaugos įstatymą” asmens duomenimis laikoma bet kuri informacija, susijusi su fiziniu asmeniu – duomenų subjektu, kurio tapatybė yra žinoma arba gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyta naudojantis tokiais duomenimis kaip asmens kodas, vienas arba keli asmeniui būdingi fizinio, fiziologinio, psichologinio, ekonominio kultūrinio ar socialinio pobūdžio požymiai.
Šiuo įstatymu reglamentuojami santykiai, susiklosiantys tvarkant asmens duomenis automatiniu būdu, taip pat neautomatiniu būdu tvarkant susistemintus asmens duomenų rinkinius: sąrašus, kartotekas, bylas, sąvadus ir kita. Įstatymas nustato fizinių asmenų kaip duomenų subjektų teises, šių teisių apsaugos tvarką, juridinių ir fizinių asmenų teises, pareigas ir atsakomybe tvarkant asmens duomenis. Įstatymu numatyti ir pagrindiniai duomenų apsaugos principai. Asmens duomenys turi būti:
– renkami apibrėžtais ir teisėtais tikslais, nustatytais prieš renkant asmens duomenis, ir paskui tvarkomi su šiais tikslais suderintais būdais;
– tvarkomi tiksliai, sąžiningai ir teisėtai;
– tikslūs ir, jei reikia dėl asmens duomenų tvarkymo, nuolat atnaujinami; netikslūs ar neišsamūs duomenys turi būti ištaisyti, papildyti, sunaikinti arba sustabdytas jų tvarkymas;
– tapatūs, tinkami ir tik tokios apimties, kuri būtina jiems rinkti ir toliau tvarkyti;
– saugomi tokia forma, kad duomenų subjektų tapatybę būtų galima nustatyti ne ilgiau, negu to reikia tiems tikslams, dėl kurių šie duomenys buvo surinkti ir tvarkomi.
Asmens duomenys, surinkti kitais tikslais, gali būti tvarkomi statistikos, istoriniais ar mokslinio tyrimo tikslais tik įstatymų nustatytais atvejais, kai įstatymuose nustatytos tinkamos duomenų apsaugos priemonės. Asmens duomenys saugomi ne ilgiau nei to reikalauja duomenų tvarkymo tikslai. Kai asmens duomenys jau nereikalingi jų tvarkymo tikslams, jie turi būti sunaikinami, arba atskirais, įstatymuose numatytais atvejais, perduoti valstybiniams archyvams. Duomenų valdytojas privalo užtikrinti, kad būtų įgyvendinti visi minėti duomenų tvarkymo principai.
Asmens duomenys gali būti tvarkomi tik tuomet, jei:
– asmuo (duomenų subjektas) duoda sutikimą;
– sudaroma arba vykdoma sutartis, kai viena iš šalių yra duomenų subjektas;
– pagal įstatymus duomenų valdytojas yra įpareigotas tvarkyti asmens duomenis;
– siekiama apsaugoti duomenų subjekto esminius interesus;
– įgyvendinami oficialūs įgaliojimai, suteikti valstybės bei savivaldybių institucijoms arba trečiajam asmeniui, kuriam teikiami asmens duomenys;
– reikia tvarkyti dėl teisėto intereso, kurio siekia duomenų valdytojas arba trečiasis asmuo, kuriam teikiami asmens duomenys, ir jei duomenų subjekto interesai nėra svarbesni.
Asmens duomenų apsaugos įstatymas netaikomas, jeigu asmens duomenis tvarko fizinis asmuo ir tik savo asmeniniams poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti.
Duomenų apsaugą Lietuvoje reguliuoja Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija. Ji prižiūri apsaugą visose duomenų tvarkymo įstaigose.Klausimai ir užduotys
1. Aptarkite knygų ir kompiuterių programinės įrangos autorių teises, jų apsaugą. Ką galima ir ko negalima daryti?
2. Išvardijame populiarias programas bei operacines sistemas: Microsoft Word, Open Office, Pegasus Mail, Opera, Netscape Communicator, Corel Draw!, Page Maker, Front Page, Microsoft Windows, Outlook Ekspress, Microsoft Excel, Windows Commander, Komenskio Logo, Delphi, Red Hat Lima, Free Pascal, Turbo Pascal, Visual Basic.
Suskirstykite jas į keturias grupes (verslo, laikinai nemokama, nemokama ir atvirojo teksto).
3. Raskite internete LR Seimo teisės aktų duomenų bazėje arba laikraštyje „Valstybės žinios” galiojantį „Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymą” ir paanalizuokite jį:
a) išrinkite straipsnius, reglamentuojančius kompiuterių programų bei duomenų bazių teisinę apsaugą;
b) paaiškinkite, ką reiškia sąvoka „atgaminimas”, kada kūrinio atgaminimas yra teisėtas, o kada – ne;
c) paaiškinkite, ką reiškia „licencija”, „licencijavimas”, bei kuriems kūriniams ir kada jie taikomi;
d) paaiškinkite, kas įvardijama terminu „sui generis”;
e) išsiaiškinkite, kuomet leidžiama daryti programų ar duomenų bazių kopijas (jei tokie atvejai numatyti įstatyme);
f) išsiaiškinkite, ar kompiuterio programos turtinės bei neturtinės teisės gali priklausyti įmonei (kaip žinia, pagal įstatymą – autorius yra fizinis asmuo). Atsakymą pagrįskite.
4. Raskite internete LR Seimo teisės aktų duomenų bazėje arba laikraštyje „Valstybės žinios” šiuo metu galiojantį:
a) „Administracinės teisės pažeidimų kodeksą”;
b) „Baudžiamąjį kodeksą” ir išsiaiškinkite:
a) kokios nuobaudos gresia kompiuterių programų bei duomenų bazių autorių teisių pažeidėjams;
b) kuriais atvejais gali būti konfiskuojama kompiuterių įranga.
6. Apibūdinkite, kas yra duomenų apsauga ir kam ji reikalinga.
7. Pasiaiškinkite, kokių priemonių imasi jūsų mokyklos administracija savo duomenim apsaugoti.
8. Išvardytos pagrindinės duomenų apsaugos priemonės (lentelė). Remdamiesi lentele apibūdinkite pagrindinius duomenų pažeidimus.
9. Kokia duomenų apsaugos aktų paskirtis?
10. Kokius žinote duomenų apsaugos aktus?
11. Suraskite keletą nutarimų duomenų apsaugos klausimais Lietuvoje (internete ar „Vyriausybės žiniose”) ir užrašykite jų keliamus uždavinius.
12. Kada priimtas asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas? Ką jis reglamentuoja?
13. Pateiktas Lietuvos Respublikos Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo fragmentas:
24 straipsnis. Duomenų saugumas
1. Duomenų valdytojas ir duomenų tvarkytojas privalo įgyvendinti tinkamas organizacines ir technines priemones, skirtas apsaugoti asmens duomenims nuo atsitiktinio ar neteisėto sunaikinimo, pakeitimo, atskleidimo, taip pat nuo bet kokio kito neteisėto tvarkymo. Minėtos priemonės turi užtikrinti tokį saugumo lygį, kuris atitiktų saugotinų asmens duomenų pobūdį ir jų tvarkymo keliamą riziką, ir turi būti išdėstytos rašytiniame ar jam prilygintos formos dokumente (duomenų valdytojo patvirtintose asmens duomenų tvarkymo taisyklėse, duomenų valdytojo ir duomenų tvarkytojo sudarytoje sutartyje ir pan.).
2. Duomenų valdytojas pats tvarko asmens duomenis ir (ar) įgalioja duomenų tvarkytoją. Jei duomenų valdytojas įgalioja duomenų tvarkytoją tvarkyti asmens duomenis, jis privalo parinkti tokį duomenų tvarkytoją, kuris garantuotų reikiamas technines ir organizacines duomenų apsaugos priemones ir užtikrintų, kad tokių priemonių būtų laikomasi.
3. Duomenų valdytojas, įgaliodamas duomenų tvarkytoją tvarkyti asmens duomenis, nustato, kad duomenys turi būti tvarkomi tik pagal duomenų valdytojo nurodymus.
4. Duomenų valdytojo ir duomenų tvarkytojo, nesančio duomenų valdytoju, santykiai turi būti reglamentuojami rašytine sutartimi, išskyrus atvejus, kai tokius santykius nustato įstatymai ar kiti teisės aktai.
5. Duomenų valdytojo, duomenų tvarkytojo ir jų atstovų darbuotojai, kurie tvarko asmens duomenis, privalo saugoti asmens duomenų paslaptį, jei šie asmens duomenys neskirti skelbti viešai. Ši pareiga galioja pasitra.ukus iš valstybės tarnybos, perėjus dirbti į pareigas arba pasibaigus darbo ar sutartiniams santykiams.
Kokios problemos nagrinėjamos šiame fragmente?24. Darbas kompiuteriu ir sveikata
Kompiuterių kasmet daugėja – 2000 m. Lietuvoje jų priskaičiuojama jau daugiai ketvirtis milijono. Manoma, kad per metus mūsų šalyje nuperkama 30-40 tūkstančių kompiuterių. Dažniausiai jais naudojamasi kolektyviai (mokyklose, įstaigose ar namuose), taigi galima teigti, kad pusė milijono Lietuvos gyventojų didelę laiko dalį praleidžia prie kompiuterių. Todėl verta pagalvoti apie kompiuterio įtaką žmogaus sveikatai, mokytis dirbti su kompiuteriu nekenkiant sau.24.1. Elektromagnetinė spinduliuote
Elektromagnetinės spinduliuotės įtaka žmonių sveikatai labiau susidomėta XX a. aštuntajame dešimtmetyje, kai ėmė daugėti asmeninių kompiuterių. Pastaruoju metu vis dažniau galima išgirsti ir naują terminą – elektrosmogas. Elektrosmogas – tai aplinkos tarša elektromagnetiniais laukais. Žmogų veikia elektromagnetiniai laukai, keliami aukštos įtampos elektros tiekimo linijų, elektrifikuotų geležinkelių, žemos įtampos elektros tinklų, televizijos ir radijo aparatų, kompiuterių, mobiliųjų telefonų. Skirtingai nuo regimo ar juntamo smogo, elektrosmogo mes nejaučiame, tačiau jis taip pat kenkia sveikatai.
Apie elektromagnetinę kompiuterių spinduliuote – elektrosmogą – yra daugybė mokslininkų apibendrintų tyrimų rezultatų, straipsnių, įvertinimų. Aptarsime tik esminius dalykus, kad suvoktume problemos mastą.
Elektromagnetinius laukus spinduliuoja kompiuterių vaizduokliai. Jie maitinami 50 Hz kintamąja įtampa. Tokio dažnio elektromagnetinių laukų yra visur – juos spinduliuoja butuose įrengta elektros instaliacija, įvairūs elektros prietaisai. Jų spinduliuojamos bangos ilgis labai didelis: 50 Hz atitinka 6000 kilometrų.
Elektromagnetinių laukų stipris gerokai susilpnėja tolstant nuo vaizduoklio ekrano. Analogišką elektromagnetinį lauką skleidžia ir televizorius, tik jį paprastai žiūrime iš didesnio atstumo, todėl ir poveikis mažesnis.
Elektromagnetinius laukus kuria ir išoriniai kompiuterio įrenginiai: magnetiniai diskai, maitinimo šaltiniai, spausdintuvai. Šių įrenginių keliami laukai gali būti iki dešimties kartų stipresni už vaizduoklio skleidžiamus laukus.
Elektromagnetinė spinduliuote mažinama naudojant kokybišką technine kompiuterių įrangą bei tinkamai sutvarkius darbo vietą (pavyzdžiui, rečiau naudojamą įrangą iškėlus toliau nuo darbo vietos).
Jungiant kompiuterį į tinklą reikia žiūrėti, kad prijungimo vieta būtų kuo toliau nuo dirbančiojo. Pagrindiniai elektromagnetinės spinduliuotės ir elektrostatinio lauko šaltiniai – vaizduoklis ir sisteminis blokas – turi būti išdėlioti kiek galima toliau vienas nuo kito. Geriausia sisteminį bloką laikyti padėtą ne ant stalo, o ant grindų greta stalo).
Būtinai reikėtų įžeminti sisteminį bloką ir maitinimo šaltinį. Dirbantysis turėtų sėdėti kiek galima toliau nuo tinklo kištukinių lizdų ir maitinimo lizdų. Nerekomenduojama naudoti dvilaidžius ilgintuvus ir įrenginius su trijų kontaktų kištukais, kurių įžeminimo kontaktas nesujungtas su žeme.
Taip pat reikėtų žinoti, kad įelektrintos ore esančios dulkės įsiskverbia į priešais vaizduoklį sėdinčiojo veido odą. Todėl būtina patalpas kuo dažniau valyti, drėkinti, baigus darbą nusiprausti šaltu vandeniu.
Vaizduoklio elektromagnetinės spinduliuotės neįmanoma įvertinti neturint specialių matavimo prietaisų. Kompiuterių įrangos gamintojai ant užpakalinės sienelės paprastai pažymi techninius rodiklius. Ženklas su užrašu MPR II reiškia, kad vaizduoklis atitinka standarto reikalavimus pagal elektrostatinio ekrano paviršiaus potencialą, kintamojo elektrinio lauko stiprį dviejuose dažnių diapazonuose ir kintamojo magnetinio lauko srauto tankį dviejuose dažnių diapazonuose.
Ženklas su užrašu „TCO” reiškia, kad vaizduoklis atitinka griežtesnius nei numato MPR II standartas reikalavimus elektromagnetinės spinduliuotės požiūriu. Be pagrindinės kompiuterio darbo veiksenos, toks vaizduoklis gali dirbti dar dviem energijos taupymo veiksenomis. Nesinaudojant vaizduokliu, po kurio laiko ekranas užtemsta ir įsijungia pirmoji veiksena, kai vartojamoji galia  30 W, o nesinaudojant vaizduokliu dar ilgesnį laiką, įsijungia antroji veiksena (išjungiama aukšta įtampa, ekranas tamsus), kai vartojamoji galia  8 W. Paspaudus bet kurį klaviatūros klavišą ar pajudinus pelę, vėl grįžtama į pagrindinę veikseną.
Yra ir daugiau analogiškų sumažintą elektromagnetinę spinduliuote žyminčių ženklų.24.2. Ergonominiai vaizduoklio parametrai
Vaizduoklis paprastai įjungiamas ilgam. Todėl geriau brangiau sumokėti, bet įsigyti patogų darbui prietaisą.
Reikia žinoti, kad vaizduoklis ir grafinė plokštė, esanti sisteminiame bloke, dirba „ranka rankon”, ir darniai grafinei sistemai sukurti vienodai svarbūs abiejų parametrai. Jeigu grafinė plokštė neužtikrina vaizdo regeneracijos dažnio (75 Hz rekomenduojamas, 70 Hz minimalus), tai ir geriausio vaizduoklio vaizdas virpės. Taip pat kaip ir geriausios grafinės plokštės nepadės, jei naudositės senu, pigiu, mažo ekrano vaizduokliu.
Neigiamą poveikį regos organams daro menkas vaizdo ryškumas, kontrastiškumas. Prieš perkant vaizduoklį, patartina patikrinti vaizdą ekrane naudojantis testine programa, kurią galite rasti internete adresu:

ftp://listsoft.ru/pub/30717nokia.exe, nes serijiniu būdu gaminamų vaizduokliu kokybė labai nevienoda ir galima nusipirkti vaizduoklį su žemesnės nei vidutinės kokybės parametrais.
Įsigyjant naują kompiuterį būtina pasirinkti vaizduoklį, kuris turėtų geras pagrindines technines charakteristikas. Trumpai aprašysime pagrindines.
Ekrano matmenys – tai įstrižainės matmenys coliais (centimetrais) nuo vieno ekrane kampo iki kito. Gaminami kineskopiniai vaizduokliai su ekrano įstrižaine 14″ (36 cm) 15″ (38 cm), 17″ (43 cm), 19″ (48 cm), 21″ (53 cm). Vaizduoklio įstrižainė turėtų būti ne mažesnė kaip 17 colių. Tokio vaizduoklio matomos ekrano dalies plotas beveik du kartu; didesnis nei pigesnio 14 colių vaizduoklio. Mažesnių matmenų vaizduoklius tikslingi naudoti tik numatant juos naudoti kompiuteriniams žaidimams su prastos kokybės grafine veiksena (skiriamoji geba 320 x 200, 640 x 480).
Skiriamoji geba – tai taškų eilutėje ir eilučių kadre skaičius. Skiriamoji geba priklausą nuo ekrano ploto ir kaukės, kuri išryškina vaizdo elementus (taškus). Vaizduokliu skiria moji geba būna 320 x 200, 640 x 480, 800 x 600, 1024 x 786, 1280 x 1024, 1600 x 1200.
Vienas iš svarbiausių ekrano parametrų, lemiančių vaizdo aiškumą, yra atstumas milimetrais tarp artimiausių vaizdo taškų. Kuo didesnė skiriamoji geba, tuo mažesni taškelio matmenys.
Geriausia, kai taškas mažesnis nei 0,28 mm. Daugumai raštinės darbų pakanka 800×600 skiriamosios gebos vaizduoklių. Optimali skiriamoji geba susijusi su ekrano matmenimis pavyzdžiui, esant 15 colių vaizduoklio 1024 x 786 skiriamajai gebai, gali padidėti akių įtampa, o su 17 colių vaizduokliu to nepatiriama. Vaizdo taškelio matmenis sąlygoja metalinė kaukė.
Yra tokie kineskopų tipai: 1) su apvalių skylučių kauke; 2) su pailgų skylučių kauke; 3) su vertikalių skylučių kauke (Trinitron).
Apvalių skylučių kaukė geriausiai sudaro vaizdo taškelį sudarančias raudonai (R), žali (G) ir mėlynai (B) švytinčias triadas, tačiau vaizdas gaunamas mažo šviesumo, nes skylutės sudaro tik apie penktadalį viso ploto. Trinitron tipo kineskopo kaukę sudaro vertikali ir horizontalių vielučių tinklelis. Tokie vaizduokliai pasižymi šviesumu, tačiau jų vaizdą sukuriantys grūdeliai ne tokie ryškūs kaip kitų kineskopų ir jautresni vibracijoms. Kineskopai su pailgų skylučių kauke yra mechaniškai atsparesni už Trinitron tipo kineskopus, o jų kaukės skaidrumas užima tarpinę padėtį tarp Trinitron tipo ir apvalių skylučių kauk kineskopų.
Kadrų skleidimo dažnis rodo, kiek kartų per sekundę (Hz) perpiešiamas vaizdas ekrane, kai pradedama piešti nuo kairiojo viršutinio ekrano kampo horizontaliomis eilutėmis, besileidžiančiomis žemyn. Kadrų skleidimo dažnis lemia vaizdo mirgėjimą. Kuo didesnė vaizduoklio skiriamoji geba, tuo labiau mirga vaizdas. Esant didesniam skleidimo dažniui, vaizdas mirga mažiau, todėl rekomenduojama pasirinkti vaizduoklį, kurio kadrų skleidimo dažnis ne mažesnis kaip 75 Hz.
Praleidžiamų dažnių juostos plotis – tai dažnis, kurio vertė lygi skiriamajai gebai, padaugintai iš kadrų skleidimo dažnio. Pavyzdžiui, vaizduokliui dirbant 1024 x 764 skiriamąja geba ir kadrų skleidimo dažniu 75 Hz, praleidžiamų dažnių juostos plotis bus apie 58 MHz. Žinant dažnių juostos plotį, nesunku pasirink.ti grafine plokštę, kuri turi turėti ne mažesnį vaizdo signalo dažnių juostos plotį.
Atspindį mažinanti ekrano danga paprastai pablogina ekrano šviesumą, užtat atspindžiai nevargina akių. Reikėtų rinktis tokį vaizduoklį, kuris silpnai atspindėtų šviesą. Šviesos atspindžiai vertinami pasukus vaizduoklio ekraną į šviesos šaltinį (langą, šviesų objektą, lempą). Turi būti matomas silpnas, geriau vos matomas, šviesos šaltinio atspindys ekrane.
Darbo vietose reikia sureguliuoti optinius ekrano parametrus: vaizdo matmenis, ryškumą, spalvas. Tam vaizduokliuose yra valdymo įtaisai – rankenėlės ar mygtukai valdymo pulte. Dauguma šiuolaikinių vaizduoklių automatiškai prisitaiko prie grafinio atvaizdo standartų, naudojant skirtingus eilučių ar kadrų skleidimo dažnius. Optikos parametrams reguliuoti vaizduoklio pulte yra mygtukas parametrams pasirinkti. Vaizdas neturi užpildyti viso ekrano. Užpildžius visą ekraną, labai padidėja vaizdo iškraipymai ekrano pakraščiuose.24.3. Sveikatai kenksmingi darbo su kompiuteriu veiksniai
Reikia stengtis dirbti kompiuteriu kiek galima mažiau kenkiant savo sveikatai. Štai dar keletas sveikatai pavojingų veiksnių:
1. Regos sistemos perkrovos.
2. Netinkama sėdėsena.
3. Psichologinė įtampa.
Šiuolaikinių vaizduoklių ekranai yra daug geresnės kokybės nei televizoriaus, tačiau į vaizduoklio ekraną žiūrima iš arti, todėl jo neigiamas poveikis gali būti didesnis. Įtemptai dirbant po kurio laiko žmogui gali imti skaudėti ar svaigti galva. Pervarginus regos sistemą gali nusilpti regėjimas, neretai išsivysto trumparegystė.
Mažiausiai akis vargina dideli spalvoti vaizdai, lydimi muzikos ar diktoriaus teksto. Blogiau, kai tenka ekrane ilgai skaityti tekstą. Dar blogiau žaidžiant kompiuterinius žaidimus – smulkūs judantys elementai labai vargina akis.
Labai kenkia akims darbas kompiuteriu prieblandoje. Dieną kompiuteris turi būti gerai apšviestas, geriausia, kad šviesa sklistų iš kairės pusės ir neatsispindėtų nuo ekrano. Vakare reikia naudoti dirbtinio apšvietimo nukreiptos šviesos šaltinius.
Keletas rekomendacijų regos sistemos pervargimui mažinti:
– Trumpinti darbo su kompiuteriu trukmę. Idealus atsipalaidavimas per pertraukėles tarp kompiuterinių užsiėmimų – tai fizinis aktyvumas, t.y. pasivaikščiojimas, žaidimai lauke ir pan.
– Kai kurie specialistai rekomenduoja nesudėtingus pratimus akims: stebėti matymo zonoje judančius objektus, sukoncentruoti žvilgsnį į nutolusius daiktus.
– Įvairinti darbo kompiuteriu pobūdį: tekstų rašymą kaitalioti su kompiuteriniais žaidimais, kuriuose yra judančių objektų, skaičiavimus – su paieška internete ir pan. Taip kaitaliojant akies raumuo dažniau atpalaiduojamas ir mažiau nuvargsta nei žiūrint į vientisą tekstą.
– Labai svarbu imtis priemonių atspindžiams nuo ekrano sumažinti. Tam reikia užtraukti užuolaidas, atitinkamai pasukti vaizduoklio ekraną, naudoti ekrano filtrus, išjungti viršutinį apšvietimą.
Kitas neigiamas veiksnys žmogui, dirbančiam kompiuteriu, yra nepatogi sėdėsena. Iš arti stebint ekraną ir spaudant rankomis klaviatūros klavišus, kūnas gerokai įsitempia ir dėl to gali kilti negalavimų:
– pasunkėjęs kvėpavimas. Sėdint prie kompiuterio negali laisvai judėti krūtinės ląsta ir dėl to kartais prasideda kosulio priepuoliai, astma;
– osteochondrozė. Ilgai sėdint nuleistais pečiais gali iškrypti stuburas, pakisti kaulų ir raumenų sistemos patvarumas;
– dėl plaštakos sąnarių įtempimo ranka atliekant daugybę judesių, jie labai pavargsta ir ilgainiui gali prasidėti chroniški uždegimai;
– ergonomikos specialistai nustatė, kad nėra tokios idealios padėties, kurioje žmogus nepavargdamas galėtų dirbti visą darbo dieną. Todėl labai svarbu įrengti kiek galima patogesnę darbo vietą su bent dviem galimomis sėdimomis padėtimis.
Norint pasirūpinti tinkama sėdėsena, pirmiausia reikia atidžiai parinkti baldus, ypač vaikams. Sukamoji kėdė turėtų būti su ratukais, reguliuojamu atlošu, reguliuojamo aukščio. Vaikai mėgsta pasisukioti tokiose kėdėse, o tai naudinga krūtinės ląstai ir stuburui. Vaiko kojos turėtų remtis į stabilią atramą.
Stalas turėtų būti su ištraukiama lenta klaviatūrai. Rašant, piešiant, naudojantis pele, reikalingas aukštesnis stalas, o suvedant tekstą klaviatūra, jis turi būti 7-10 cm žemesnis. Tam naudojant ištraukiamą lentą, kūno padėtis esti geresnė.
Trečias kenksmingas veiksnys – psichinė įtampa. Dirbant su kompiuteriu tenka ne mažiau susikaupti, būti atidžiam nei vairuojant automobilį. Gerokai psichiką apkrauna kompiuteriniai žaidimai. Įdomūs žaidimai reikalauja didelio susikaupimo ir įtampos, nebūdingos įprastinei situacijai. Kai kurie futurologai prognozuoja, kad ateityje žmogus gali tapti tikru kompiuterių vergu, nesugebėti savarankiškai mąstyti, užsidaryti ir įsikalinti virtualioje internete aplinkoje.
Kompiuteris – tai intelektinio darbo įrankis, juo dirbant reikia sutelkti dėmesį bei protą. Techninė ir programinė kompiuterių įranga nuolat tobulėja, todėl kartais imama abejoti savo gebėjimu gyventi ir dirbti sparčiai besikeičiančioje aplinkoje.
Į.domių duomenų paskelbė naujos darbo formos – nuotolinio darbo – tyrėjai. Jų teigimu, nuotolinis darbas gali sumažinti psichologinę apkrovą. Dirbant nuotoliniu būdu:
– ugdomas savarankiškumas, todėl apie 50% apklaustųjų pripažįsta, kad darbas namų aplinkoje labai sumažina stresines situacijas, nors tenka derinti darbo ir namų ūkio problemas. Beveik 80% apklaustųjų pabrėžia, jog atskirai dirbdami jie darbingesni;
– nėra darbo laiko klausimo – darbuotojas užduotis neretai gali vykdyti bet kuriuo laiku, pats savo darbo dieną išskaidyti pagal darbingumą skirtingu paros metu;
– taip dirbant daugiau laiko gali būti skiriama darbinei veiklai – kai nereikia vykti j darbą, sutaupoma laiko, ryšys per kompiuterį laiko požiūriu yra efektyvesnis negu tiesioginis.
Nuotolinis darbas yra produktyvesnis ir mažiau būna nusiskundimų dėl sveikatos, tačiau gali atsirasti naujas psichologinis veiksnys – socialinio izoliuotumo grėsmė. Nuotolinis darbas gali tapti savotišku namų areštu, todėl šį ir kitus naujus darbo organizavimo būdus reikia taikyti atsargiai ir derinant su įprastiniais darbo organizavimo būdais.
Psichologinę įtampą galima sumažinti laikantis tam tikrų darbo taisyklių: darant pertraukas, atliekant fizinius pratimus ir pan.
Kauno technologijos universiteto mokslininkų parengtoje kompaktinėje plokštelėje „Kompiuteris ir sveikata” (jos medžiagą galima rasti ir interneto svetainėje: http://www.kompirsveikata.lt) yra daug patarimų, kaip sveikai organizuoti darbą kompiuteriu. Pateikiame psichologinę įtampą mažinančių pratimų kompleksą:
1. Atsisėskite ant kėdės – nugarą laikykite tiesiai, į atlošą nesiremkite, kojas tvirtai įremkite į grindis. Pakelkite rankas. Kaire ranka imkite dešinės rankos riešą ir neskubėdami lenkite rankas į šoną. Pakeiskite rankų padėtį ir lenkite jas į kitą pusę.
2. Atsisėskite ant kėdės krašto, rankas sudėkite už nugaros ant liemens. Išsitieskite, pečius atloškite, įsitempkite ir suskaičiuokite iki 5.
3. Atsisėskite ant kėdės, apglėbkite vieną kelį rankomis, pakelkite jį aukštyn. Keldami kelį neskubėdami suskaičiuokite iki 5.
4. Atsisėskite, išsitieskite, pasukite liemenį į vieną pusę. Rankas priglauskite prie to šono, į kurią pusę tuo metu pasisuksite. Suskaičiuokite iki 5, po to pasisukite į kitą pusę.
5. Pakelkite ištiestas kojas horizontaliai ir sukryžiuokite jas. Suskaičiuokite iki 5 ir sukryžiuokite priešingai.
6. Atsisėskite ant kėdės krašto, pražerkite kojas. Pasilenkite žemyn, kiek galite. Suskaičiuokite iki 5.
7. Atsistokite už kėdės ir pasilenkite, laikydamiesi ištiestomis rankomis už kėdės atlošo. Žiūrėkite žemyn. Įtempkite ir lėtai rąžykite pečius bei liemenį.
Kiekvieną pratimą pakartokite po 4-5 kartus. Baigę pratimus atpalaiduokite visus kūno raumenis.24.4. Tai reikėtų žinoti dirbant kompiuteriu
Trumpai aptarsime keletą būdų, kad dirbantysis kompiuteriu galėtų pasijusti patogiau, ir mažiau nuvargtų.
Sėdėjimas. Geriausia turėti reguliuojamą kėdę. Jei ne, galima panaudoti pagalvėlę, padėklą, ar kitaip prisitaikyti kėdę. Kojos būtinai turi siekti grindis – jei ne, naudokite atramą.
Vaizduoklio viršus turi būti 5-8 cm žemiau akių lygio. Jeigu turite tinkamą kėdę, bet vaizduoklio ekranas yra per aukštai, galite naudotis padėklu.
Būtina atsiminti, kad dirbant nugara turi remtis j kėdės atlošą. Neįsitempkite. Sėdėkite laisvai. Nesilenkite prie vaizduoklio. Mažiausias atstumas iki vaizduoklio ekrano turi būti 60 cm. Nesėdėkite visą laiką vienoje padėtyje.
Darbas su klaviatūra. Kompiuterio klaviatūra turi būti ne krūtinės ar pečių, o pilvo srityje, sulenktos per alkūnę rankos lygyje. Jeigu klaviatūra bus per aukštai, gali greitai pradėti skaudėti rankas, pečius ar kaklą. Klaviatūrą reikia pasidėti arti, kad nereikėtų jos siekti.
Tiesūs riešai. Stenkitės laikyti riešus tiesiai ir viename lygyje su rankos dilbiu. Labiau išlenkus riešus vargsta pirštai, taip pat ir riešų sąnariai. Ilsėdamiesi vaikai mėgsta pasidėti riešus priešais klaviatūrą, tačiau spaudant klavišus to daryti nereikėtų.
Natūraliai išlenkti pirštai. Pirštai natūraliai išlenkti, kaip vaivorykštė ar krioklys. Dirbdami leiskite pirštams įslinkti, nesistenkite jų tiesinti.
Pagrindinė eilutė. Jeigu žinote, kaip remtis j pagrindinę klaviatūros eilutę bei rinkti tekstą akląja sistema, atsiminkite, kad siekiant tolesnius klavišus, reikia ištiesti visą ranką. Netieskite pirštų toli nuo pagrindinės eilutės. Kartais klaviatūra yra per didelė mažiems piršteliams – tada priartinkite ranką prie klavišų, kad pirštai nenuvargtų.
Įveskite tekstą lengvai. Nereikia stipriai spaudyti klavišų – pirštai turi liesti klavišus lengvai, kaip drugelis.
Darbas su pele. Kai kas mėgsta sugniaužti pelę. To nereikia daryti, kaip ir smarkiai spaudyti klaviatūros klavišus. Stumdyti pelę reikia lengvais judesiais. Per stipriai spaudžiant nuvargsta ranka.
Regėjimas ir šviesa. Vaizdas ekrane labai priklauso nuo kambario apšvietimo. Akims labai sunku prisitaikyti prie vaizduoklio skleidžiamos šviesos, kai aplink yra ryški šviesa. Iš ekrano turi sklisti maždaug tiek šviesos, kaip ir iš aplinkos, esančios aplink vaizduoki}. Geriausia pastatyti kompiuterį taip, kad langai ir šviesa būtų ne priešais, o iš šono. Taip pat kartais padeda langų ar šviesos šaltinio pritemdymas.
Patenkanti pro langą ryški šviesa pablogina vaizduoklyje regimą vaizdą -jis nublanksta.
Taip pat blogai, jei šviesos šaltinis yra už nugaros ir šviesa atsispindi kompiuterio vaizduoklyje. Kai taip atsitinka, daug sunkiau perskaityti, kas yra parašyta ekrane. Pakeitus vaizduoklio padėtį ar šviesos kryptį, būtų lengviau naudotis ekrane pateikta informacija.
Pertraukos. Dirbant kompiuteriu ar žaidžiant žaidimus, laikas bėga nepastebimai. Tačiau reikėtų nepamiršti ir kitų darbų. Mūsų kūnas nepritaikytas dirbti klaviatūra, pele ar žaidimo valdymo svirtimi ištisas valandas. Padarykite pertrauką ir pasitraukite nuo kompiuterio kas 30 minučių – nesvarbu, juntate ar ne nuovargį bei skausmą. Jei kas nors skauda, tai pailsėti būtina. Įsiklausykite į kūno siunčiamus signalus – tai gali būti pagalbos šauksmas.
Atsistokite ir pasivaikščiokite keletą minučių:
– greitu žingsniu apeikite aplink namą ar butą;
– paskambinkite draugui ir pasidomėkite, kaip sekasi dirbti su kompiuteriu;
– jei esate alkanas, užkaskite.
Ką bedarytumėte, viskas tinka. Pailsinkite raumenis, kurie ilgai dirbo. Padarykite mankštą.
Rūpinkitės savo akimis. Jei jas skauda ar trūkčioja akies vokas, turite pailsėti. Galite atpalaiduoti akių raumenį keletą minučių pažiūrėję į vieną tašką tolyn.
Nepasiklyskite. Kompiuteris ir virtuali erdvė gali suteikti daug malonumo, tačiau tai neprilygsta nuotykiams ir kasdieniniams užsiėmimams. Nepasiklyskite kibernetinėje erdvėje. Tyrinėkite realų aplinkinį pasaulį.Klausimai ir užduotys
1. Raskite fizikos vadovėliuose ir pakartokite skyrius apie elektromagnetinius laukus bei elektromagnetinę spinduliuote.
2. Apibūdinkite vaizduoklio technines charakteristikas.
3. Raskite medžiagos apie šiuo metu labiausiai paplitusius vaizduoklius, išsirašykite jų charakteristikas.
4. Išsamiai aptarkite kiekvieną iš kenksmingų darbo kompiuteriu veiksnių. Įvertinkite savo darbo kompiuteriu įpročius – gerus ir blogus.
5. Užsirašykite penkis patarimus sau, kurie padėtų gerinti jūsų sveikus darbo kompiuteriu įgūdžius ir kurių pageidautumėte laikytis. Savo mintimis pasidalykite su klasės draugais
– gal išgirsite geresnių patarimų, tuomet galite pakeisti savuosius.
6. Atlikite psichinę įtampą mažinančius pratimus. Ar jums jie atrodo patogūs, ar padeda?
7. Pusė klasės tegul dirba kompiuteriu įprasta poza, o kita pusė tegul stebi ir užrašinėja, kokius kenksmingus sveikatai įpročius pastebėjo. Po 10-15 minučių pasikeiskite vietomis. Paskui aptarkite savo stebėjimų išvadas ir padiskutuokite.
8. Parenkite taisyklingo darbo kompiuteriu atmintinę ir pakabinkite ją kompiuterių kabinete.
9. Medžiagoje „Kompiuteris ir sveikata” (interneto adresas:
http://www.kompirsveikata.lt/10_skyrius/index.html) pateiktas testas kompiuterizuotai darbo vietai ergonomiškai įvertinti. Jis gana įdomus. Pabandykite pasinaudoti juo ir įvertinkite savo mokyklos kompiuterių kabinetą.25. Kompiuteris kasdieniniame gyvenime
Visais laikais žmogus troško sukurti priemones bei įrankius, galinčius palengvinti jo darbą bei kasdieninį gyvenimą. Iš senųjų šaltinių žinoma, kad ne vienas mokslininkas bandė sukurti protingas mašinas. Pavyzdžiui, garsusis XVI a. menininkas ir išradėjas L. da Vinči (Leonardo da Vinci) pagarsėjo sukūręs ne vieną puikų karo, skraidymo bei buitinės technikos prietaisą. Siekdamas palengvinti tėvui varginančius bei nuobodžius skaičiavimus, B. Paskalis (Blaise Pascal) sukūrė mechaninį skaičiuotuvą, vėliau pavadintą „Pascalina”. Beveik šimtmečiu savo amžininkus aplenkė ir anglų mokslininkas C. Babi-džas (Charles Babbage). Jo suprojektuota analitinė mašina buvo šiuolaikinių kompiuterių prototipas. Deja mokslininkas nesulaukė amžininkų palaikymo ir jo projektui teko laukti vos ne šimtmetį.
Šiame skyriuje nesigilinsime į kompiuterių kūrimo istoriją bei mokslininkų sėkmes ir nesėkmes. Pabandysime tik apžvelgti keletą šiuolaikinio gyvenimo sričių, kuriose kompiuteriai (ar bent jau kai kurie kompiuterių elementai) tapo nepakeičiamais pagalbininkais.25.1. Kompiuteriai, mokymas bei mokslas
Nė viena šiuolaikinė mokslo bei mokymo įstaiga negali apsieiti be kompiuterių. Kompiuteris tapo nuolatiniu pagalbininku bei darbo priemone ir matematikui, ir inžinieriui, ir istorikui, ir filologui, ir bet kurios kitos mokslo šakos atstovui. Nepakeičiamas kompiuteris ir mokyklose – dar prieš dešimtį metų kompiuteris buvo vien tik informatikos mokytojo darbo priemonė, o šiuo metu jau vis daugiau jis naudojamas ir matematikai (25.1 pav.), ir fizikai, ir dailei, ir muzikai, ir geografijai, ir įvairiems kitiems dalykams mokyti. Ypač daug ir vertingos papildomos informacijos galima rasti internete.
Įvairaus amžiaus moksleivių (praktiškai nuo dar nemokančių skaityti iki abiturientų) kūrybiškumui ugdyti skirta Logo programavimo kalba bei ją realizuojančios įvairios programavimo sistemos. Šią programą galima puikiai panaudoti per įvairias pamokas – tai priklauso nuo mokytojo kūrybiškumo ir mokinių noro dirbti bei kurti.
Kartu su kompiuteriais atsirado naujos (ar iš esmės pasikeitė buvusios) mokymo(si) formos. Dar visai neseniai nuotolinis mokymas buvo suprantamas tik kaip mokymasis susirašinėjant (paštu siunčiamos užduotys, paštu gaunami sprendimai, tik retkarčiais rengiami akivaizdiniai susitikimai-konsultacijos bei egzaminai), o dabar neišeidami iš namų galite tiesiogiai konsultuotis su dėstytojais, dalyvauti diskusijose, konferencijose, patys daryti pranešimus.25.2. Bibliotekos ir muziejai
Didelių permainų kompiuteriai atnešė ir į šias dvi kultūros sritis. Vakarų šalyse jau sunku įsivaizduoti biblioteką, kurios fondai nekompiuterizuoti (Lietuvoje šie darbai gerokai atsilieka nuo kitų šalių). Modernioje šiuolaikinėje bibliotekoje nereikia ilgai vargti norint sužinoti, ar jums rūpimas leidinys yra bibliotekoje. Bibliotekos kompiuteris pateikia visą informaciją – kiek egzempliorių yra, kas juos šiuo metu skaito, kada turėtų grąžinti ir pan. Džiugu, kad Lietuvos bibliotekos jau orientuojasi link tokios veiklos. Daugelio aukštųjų mokyklų, kai kurių apskričių viešųjų bei nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos katalogai jau prieinami internete. Kai kurios bibliotekos jau suteikia galimybę skaitytojams internetu užsakyti reikiamą leidinį, nurodant laiką, kada norės ateiti skaityti. Kai kurios bibliotekos nufotografuoja senuosius retus leidinius, įrašo kopijas į kompaktines plokšteles ar publikuoja jas internete.
Panašiai kaip bibliotekos, savo fondus kompiuterizuoja ir muziejai. Šiuo metu internete yra nemažai virtualių muziejų, įgalinančių susipažinti su muziejų eksponatais, perskaityti jų aprašus, pamatyti netgi tuos eksponatus, kurių šiuo metu nėra ekspozicijose.25.3. Kompiuterizuotoji raštvedyba ir buhalterinė apskaita
Reta įmonė beprisimena raštvedybą rašomąja mašinėle, buhalterinę apskaitą mediniais skaitytuvais ar elementariu skaičiuotuvu. Bendravimui su kitomis įmonėmis bei užsakovais reikia turėti elektroninį paštą, didesnėms įmonėms – ir galimybę naudotis įvairiomis kitomis interneto paslaugomis.
Su tekstų rengimu bei raštvedybos pradmenimis (naudojant Microsoft Word programą) jau buvo galima gana plačiai susipažinti šio vadovėlio pirmuosiuose skyreliuose. Buhalterinei apskaitai mažos įmonės gali naudoti skaičiuokles (su viena iš jų – Microsoft Excel susipažinote 5-ajame šio vadovėlio skyriuje). Didesnėms įmonėms verta įsigyti specializuotas buhalterinės apskaitos programas. Jų šiuo metu Lietuvoje galima rasti gana daug ir įvairių – nuo paprastų ir nebrangių, skirtų nedidelėms bei vidutinio dydžio įmonėms, iki didžiulių ir ganėtinai brangių, skirtų didelėms įmonėms bei korporacijoms (pavyzdžiui, Scala).
Buhalterinės programos, kitaip nei kita programinė įranga, turi būti lokalizuotos bei pritaikytos konkrečioje valstybėje galiojantiems įstatymams bei mokesčių sistemai. Dažniausiai buhalterinės apskaitos programas sudaro keli vienas su kitu susieti moduliai, kuriais atliekami tam tikri buhalteriniai veiksmai, pavyzdžiui, darbo užmokesčio, medžiagų, pagrindinių priemonių, įmonės veiklos bendroji apskaita (dažnai dar vadinama „Didžiąja knyga”) ir pan.25.4. Kompiuterinė leidyba ir elektroninė spauda
Šiuo metu jau vargiai rastume leidyklą ar spaustuvę, kurios darbe nebūtų naudojamas kompiuteris. Iš tikrųjų kompiuteriai leidybai naudojami nuo pat jų sukūrimo: modernėjant kompiuteriams jiems buvo perduodama vis daugiau darbų. Iš pradžių pakako to, kad kompiuteris pranašesnis už rašomąją mašinėlę, o dabar moderniose leidyklose-spaustuvėse kompiuteriai jau naudojami visose spaudinių gamybos grandyse: nuo rankraščio tvarkymo iki galutinio leidinio.
Kompiuterinei leidybai naudojamos specialios leidybos programos, pavyzdžiui, Adobe PageMaker, Adobe Indesign, Quark XPress ir pan. Šiame vadovėlyje aprašytą Microsoft Word bei analogiškas tekstų rengimo programas irgi galima priskirti leidybos sistemoms – jomis galima puikiai parengti daugelį leidinių, keblumų gali kilti tik rengiant laikraščius bei kitus daugiaskilčius leidinius.
Vis daugiau atsiranda ir elektroninių leidinių. Iš pradžių vienas kitas žurnalas ar laikraštis skelbdavo internete analogišką popieriniam leidiniui versiją. Dabar jau galime rasti kai kurių knygų elektronines versijas. Pavyzdžiui, populiari enciklopedija Encydopcedia Britannica leidžiama net trimis pavidalais – išspausdinta popierinė, kompaktinėse plokštelėse bei publikuojama internete. Daugelį šiuolaikinių žodynų apskritai sunku įsivaizduoti be kompiuterinių analogų. Vis daugiau leidinių nebeturi popierinių analogų. Netgi kai kurios knygos publikuojamos tik internete ar kompaktinėse plokštelėse.25.5. Kompiuteriai ir muzika
Neaplenkė kompiuteriai ir muzikos kūrėjų bei atlikėjų. Pačių paprasčiausių muzikinės informacijos apdorojimo programų galima rasti internete ir atsisiųsdinti nemokamai. Profesionaliam darbui tenka pirkti gana brangias, bet pajėgiančias pakeisti praktiškai visą orkestrą (žinoma, be programų, dar reikalinga speciali techninė įranga – galingas šiuolaikinis kompiuteris, turintis tinkamą muzikos kūrybai garso plokštę, papildoma muzikos technika, jungiama prie kompiuterio). Sukurtos muzikos programos leidžia imituoti įvairiausius instrumentus, panaudoti papildomas garsų bibliotekas, užrašyti partitūras, jas atlikti ir t.t.
Sukurtų kompiuteriu partitūrų nereikia, kaip anksčiau, perrašinėti kiekvienam orkestro dalyviui – kompozitorius gali išspausdinti kiekvienam orkestrantui jo partiją. Kompiuteris muzikos kūrinius geba atlikti tokiu tempu, kuris visiškai neįsivaizduojamas realiam orkestrui. Dainininkai, naudodami vien tik savo balso įrašus, gali sukurti visą chorą (pagalvokite: kaip?), o kompozitoriai netgi išgauna tokius sunkiai įsivaizduojamus garsus, kad belieka tik stebėtis.
Muzikos įrašai kompaktinėse plokštelėse irgi skaitmeniniai. Vargu ar kam nors dar gali kilti abejonių, kad muzika kompaktinėse plokštelėse ilgaamžiškesnė, negu magnetinėse juostose, įrašų kompaktinėse plokštelėse garso kokybė laikui bėgant nepraranda kokybės.25.6. Elektroninė bankininkystė
Jau niekam nebe naujiena taksofonų kortelės – mokėjimo priemonė už pokalbius viešaisiais telefonais. Labai panašios kortelės jau senokai naudojamos ir bankuose. Daugelyje parduotuvių jau galima atsiskaityti už prekes bei paslaugas banko kortelėmis. Galima sakyti, kad šios kortelės pamažu išstumia iš apyvartos popierinius bei metalinius pinigus, pakeisdamos juos elektroniniais pinigais. Ypač patogios banko kortelės keliaujantiems po įvairias šalis – nebereikia rūpintis valiutos keitimu: daugelis kortelių galioja ir užsienyje, tad atsiskaityti galima net neturint tos šalies pinigų – atsiskaitant banko kortele, kompiuteris susisiekia su banku, aptarnaujančiu parduotuve, o banko kompiuteris susisiekia su kortele išdavusiu banku ir atlieka pinigų pervedimo parduotuvei operaciją (jei reikia – tai dar ir valiutos keitimą). Banko mokėjimo kortelės neatsiejamos nuo kito elektroninio įrenginio – pinigų išdavimo automato, vadinamo bankomatu.
Elektroninė bankininkystė įžengė ir į internetą. Dabar privatūs asmenys bei įmonės gali savo sąskaitas tvarkyti ir daugelį banko operacijų atlikti neapsilanke banke. Visus nurodymus galima atlikti internetu, prisijungus prie savo banko.
Elektroninė bankininkystė atnešė ne tik gerų dalykų. Atsirado ir naujų nusikaltimų rūšių, pavyzdžiui, kaip anksčiau buvo padirbinėjami pinigai, taip šiais laikais bandoma klastoti bankų korteles ir jomis atsiskaitinėti už prekes ir paslaugas. Iš kitų elektroninių nusikaltimų galima paminėti ir bandymus įsilaužti kompiuterių tinklais į bankų kompiuterines sistemas bei taip apiplėšti bankus neišeinant iš namų. Kaip tik elektroniniai nusikaltimai skatina tobulinti turimas bei kurti naujas apsaugos sistemas.25.7. Prekyba internete
Apie internetą bei jo paslaugas daug ir išsamiai buvo kalbama šio vadovėlio 10-ajame bei kituose skyriuose, todėl čia tik trumpai susipažinsime su galimybe apsipirkti neišėjus iš namų.
Šiuo metu internete gausu įvairių parduotuvių – nuo knygynų iki picerijų. Užsakymai pateikiami specialiuose interneto blankuose (t. y. užpildant nurodytus blankus), atsiskaitoma įvairiai – banko mokėjimo kortelėmis (nurodant kortelės duomenis internete), darant banko pavedimą ar užmokant prekes pristačiusiam kurjeriui. Verta paminėti vieną didžiausių interneto parduotuvių Amazon.com – čia galima įsigyti ne tik knygų, bet ir įvairių kitų prekių. Tiesa, kitų prekių pristatymas gana komplikuotas, nes neišspręstos muitų problemos. Šiuo metu jau gana sparčiai gausėja ir lietuviškų interneto parduotuvių. Gana populiarūs knygynai, atsiranda ir kitų prekių parduotuvių. Iš kitų retesnių paslaugų galima paminėti, pavyzdžiui, „Ritos slėptuvės” paslaugą – picos užsakymą internetu bei pristatymą į namus.25.8. Robotai
Tikriausiai teko matyti ne vieną kino filmą apie protingus mechanizmus – robotus (pavyzdžiui, filmą „Robotas policininkas” ar televizijos serialą „Juodoji skorpione”). Robotai pakeičia žmones arba talkina jiems daugelyje darbų.
Patys paprasčiausi robotai atlieka mechaninius nuolat ir tiksliai pasikartojančius veiksmus. Su elementariausiu robotu susiduriame buitinėje technikoje – muzikos centro kompaktinių plokštelių grotuvo plokšteles pakeičia robotas. Šiek tiek sudėtingesnis yra, pavyzdžiui, kompaktinių plokštelių įrašymą aptarnaujantis robotas. Jis geba atlikti tokius veiksmus: paima tuščią kompaktinę plokštelę iš plokštelių laikiklio, įdeda ją į įrašymo įrenginį, įrašius plokštelės turinį – paima plokštelę iš įrašymo įrenginio ir perkelia jį į spausdintuvą viršeliui nupiešti (jei įrašyti nepavyko ir plokštelė buvo sugadinta, – ji nukeliama į sugadintų plokštelių krūvą), o paskiausiai – iš spausdintuvo paima diską ir padeda jį į įrašytų diskų laikiklį.
Mėgstantiems kaubojų kovas buvo sukurtas robotas-bulius, skirtas kaubojams įgusti išjodinėti laukinius žirgus. Šis robotas užprogramuotas taip, kad imituotų įsiutusio buliaus judesius, kai ant jo nugaros užsėda kaubojus. To paties paveikslo b) nuotraukoje matome anglų sukurtą robotą – šunį, kuris geba bendrauti su šeimininkais: jis girdi, mato ir gali nustatyti vietą, kurioje jis pats yra.
Viena iš ypač svarbių robotų savybių – gebėjimas dirbti žmonėms kenksmingomis ar net gyvybei pavojingomis sąlygomis. Pavyzdžiui, po Černobylio (Ukrainoje) atominės elektrinės avarijos, kurios padarinius likviduodami neišgydomai susirgo ar net žuvo nemažai žmonių, JAV mokslininkai sukūrė robotą „Pioneer”, atliekantį radioaktyvių teritorijų valymo darbus.
Iš dar sudėtingesnių robotų galima paminėti siunčiamus į kitas planetas robotus-laboratorijas. Jie ne tik padaro tų planetų paviršiaus nuotraukas, bet ir paima grunto medžiagų pavyzdžių, atlieka įvairius matavimus (pavyzdžiui, temperatūros, slėgio, vėjo stiprumo ir pan.).25.9. Kompiuteriai neįgaliesiems
Negalia neturi būti kliūtimi siekti išsilavinimo ir integruotis į visuomenę, ieškoti informacijos, ją gauti, skleisti. Šią kliūtį didele dalimi gali pašalinti pati visuomenė, padėdama savo nariams. Labai svarbų vaidmenį šioje srityje vaidina informacijos technologijos.
Vienas iš svarbiausių žmogaus poreikių – bendravimas. Neįsivaizduojame savęs negalėdami suprasti kito. Aklieji bendrauja Brailio raštu, kurtieji — rankų gestų kalba. Fiziškai nesveiki žmonės dažnai nevaldo (ar neturi) tam tikrų raumenų grupių ar galūnių. Šie žmonės gali kalbėti ir naudodami alternatyvią klaviatūrą, jungiklius bei specialią programinę įrangą. Jau šiandien įvairiose pasaulio šalyse bendrauti su neįgaliaisiais naudojama simbolių kalba, dar vadinama augmentatyviosios (arba alternatyviosios) komunikacijos kalba (sutrumpintai AAK). Tai įvairių simbolių kalba. Ji vartojama tada, kai neįgalusis turi kalbėjimo problemų, t. y. negali komunikuoti garsine kalba, negali patenkinti savo reikmių, suprasti kito. Įvairios AAK rūšys patenkina neįgaliųjų poreikį kalbėti, skaityti ir rašyti. AAK vartojama visur – ugdymo įstaigose, ligoninėse, aptarnavimo sferoje, įvairiose įstaigose, net mokyklose (įskaitant ir aukštąsias). Lietuvoje tai dar neįprasta bendravimo forma, todėl specialių techninių priemonių jai įgyvendinti turime labai mažai. Neįgaliųjų gyvenime vis didesnį vaidmenį ima vaidinti kompiuteriai ir specialioji programinė įranga. Jie padeda lavinti įvairius pojūčius ir moko geriau orientuotis aplinkoje, ugdo neįgaliųjų savarankiškumą.
Siekiant pagelbėti silpnaregiams bei akliesiems sukurtos specialios programos šriftui didinti, rašybai Brailio raštu, tekstams skaityti balsu (t. y. sintezuoti garsus).
Viena iš perspektyviausių balso technologijų naudojimo sričių – suteikiamos įvairios galimybės neįgaliems žmonėms (akliems ir silpnaregiams, nevaikščiojantiems arba turintiems ribotas judėjimo galimybes). Balso technologijos dažnai esti net vienintelis tokių žmonių integravimo į visuomenę būdas. Neįgaliesiems skirtos balso technologijos iš esmės pagrįstos tais pačiais kalbos apdorojimo technologijų pasiekimais: kalbos atpažinimu, kalbos sinteze ir kartais asmens atpažinimu. Tačiau neįgalūs žmonės dažnai neturi alternatyvios galimybės valdyti įrenginį ar gauti informaciją kitaip nei balsu. Todėl tokiems žmonėms priimtinas žemesnis balso technologijų lygis negu eiliniam vartotojui, t. y. didesnis kalbos atpažinimo modelio daromas klaidų skaičius, prastesnis sintetinės kalbos kokybės lygis. Kita neįgaliesiems skirtų priemonių ypatybė yra ta, kad jų naudojimu rūpinasi ne tiek patys jų vartotojai (šiuo atveju neįgalūs žmonės), kiek valstybinės socialinės rūpybos tarnybos, turtingose šalyse labdaros organizacijos ir pan.
Įvairiose šalyse nemažai pasiekta šnekamosios kalbos atpažinimo (žmogaus tariamų garsų atpažinimas ir jų pavertimas tekstu) srityje. Jau senokai yra sukurtos programos, gebančios suprasti komandas žodžiu.
Lietuvos neįgalieji dar nedaug kuo gali pasidžiaugti. Lietuvių kalbai pritaikytų sistemų dar yra labai mažai, bet darbai jau pradėti. Jeigu nekreipsime dėmesio į lietuviškų garsų iškraipymus, skaitymui galima pasinaudoti užsienyje sukurtomis programomis, pvz., MS-DOS aplinkoje programa HAL (sukurta Dolphin Systems Inc.), Windows aplinkoje programa JAWS (sukurta Henter-Joice Inc.). Šiuo metu dauguma aklųjų ir silpnaregių Lietuvoje naudoja būtent šias programas. Egzistuojantys lietuvių kalbos sintezatoriai (Apollo II ir Aistis) gali dirbti tik MS-DOS aplinkoje kartu su ekrano skaitymo programa HAL. Apollo II gali dirbti ir Windows aplinkoje, tam reikalingos specialios tvarkyklės (nes Apollo II – aparatūrinis įrenginys). Daugelis programinių sintezatorių su kitomis programomis bendrauja naudodami Microsoft SAPI (angį. Speech Application Programming Interface) sąsają, pvz., sintezatorius Eloąuence (nekalbantis lietuviškai) ir ekrano skaitymo programa JAWS. Nuo 2001 metų Lietuvoje naudojamas čekų kompanijos Rosasoft sukurtas lietuvių kalbos sinteza.torius, kuris kartu su JAWS programa veikia Windows aplinkoje.Pratimai ir užduotys
1. Parašykite referatus (pasiskirstę į kelias atskiras grupes) apie Leonardo da Vinči išradimus:
a) Leonardo da Vinči karo mašinos;
b) Leonardo da Vinči skraidymo mašinos;
c) Leonardo da Vinči buities technika;
d) Leonardo da Vinči vandens mašinos;
e) Leonardo da Vinči žemės mašinos;
f) Leonardo da Vinči matavimo prietaisai.
Daug ir įdomios informacijos šiems referatams galima rasti internete, pavyzdžiui, virtualiajame muziejuje http: //www. museoscienza.org/english/leonardo.
2. Pasvarstykite, kuriems dalykams mokyti jūsų mokykloje tiktų kompiuteris. Kokias kitoms pamokoms mokytis (ar mokyti) tinkamas programas žinote? Apibūdinkite jas.
3. Raskite internete bent penkias Lietuvos bibliotekas bei tiek pat užsienio bibliotekų. Sužinokite svarbiausią informaciją apie jas (pavyzdžiui, turimų spaudinių kiekį, ar kompiuterizuoti katalogai, galimybę užsisakyti leidinius internetu, bibliotekos darbo laiką ir pan.).
4. Raskite internete kelis Lietuvos muziejus bei bent 5 garsiausius pasaulio muziejus. Surinkite svarbiausią informaciją apie juos bei jų fondus.
5. Ar gali panaudodamas kompiuterinės muzikos programas šiuolaikinis liaudies dainų atlikėjas vienas įrašyti lietuviškąsias sutartines? Atsakymą pagrįskite.
6. Ar laikytini šie prietaisai robotais:
a) buitinis dulkių siurblys;
b) bankomatas;
c) mikrobangų krosnelė;
d) elektrinis grąžtas;
e) mėnuleigis (pavyzdžiui, Lunochod-1);
f) automatiškai valdomas neįgaliojo vežimėlis;
g) kompiuteris. Atsakymus paaiškinkite.
7. Surašykite informaciją apie jums žinomas banko mokėjimo korteles bei nurodykite pagrindines jų savybes (kokia valiuta sąskaitoje laikomi pinigai, koks kortelės aptarnavimo mokestis, ar galima atsiskaityti užsienyje, ar leidžiama pirkti interneto parduotuvėse ir pan.).
8. Raskite internete bent kelias lietuviškas interneto parduotuves, pabandykite užsiregistruoti jose, išsiaiškinkite, kokiais būdais galima atsiskaityti už prekes, kaip prekes reikėtų atsiimti.
9. Kaip kompiuteriai gali pagelbėti neįgaliesiems (pavyzdžiui, akliesiems)?
10. Kokia alternatyviosios komunikacijos paskirtis?
11. Kodėl informacinės ir komunikacinės technologijos yra labai svarbios integruojantis neįgaliesiems į visuomenę?
12. Kokius žinote buitinius prietaisus, kuriuose yra kompiuterinių elementų?

Leave a Comment