KOMPIUTERIS IR SVEIKATALietuvoje 2000 metų pradžioje buvo instaliuota apie 230000 kompiuterių. Įvertinant tai, kad daugelis šių kompiuterių yra kolektyviai naudojami mokyklose, biuruose ar namuose, realiai šiuo metu apie pusė milijono Lietuvos gyventojų dalį laiko arba net ir visą darbo dieną praleidžia kompiuterių aplinkoje. Asociacijos INFOBALT duomenimis pastaraisiais metais kasmet Lietuvoje buvo nuperkama ir instaliuojama apie 30000-40000 kompiuterių. Žemiau pateiktoje diagramoje parodyta, kaip pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje augo bendras kompiuterių kiekis.Nemažas darbuotojų būrys įvairiose Lietuvos institucijose kasmet tampa kompiuterių vartotojais. Įvertinant bendrąją informacinės visuomenės kūrimo Europoje ir Lietuvoje tendenciją, galima prognozuoti, kad kompiuterinės įrangos plitimo tempai ateityje dar sparčiau augs. Daugės kompiuterizuotų darbo vietų, atsiras naujos kompiuterių klasės mokyklose ir universitetuose, vis daugiau ekonominių, valdymo, projektavimo, mokymo, kūrybos uždavinių padės spręsti intelektualaus darbo įrankis – kompiuteris. Pastaruoju metu nemažai kompiuterių įsigyja piliečiai privačiam naudojimui. Prie bute instaliuoto kompiuterio ilgas valandas leidžia studentai, moksleiviai ir net darželinukai. Europos Sąjungos valstybėse kompiuterizacijos tempai yra gerokai spartesni. Lietuva 1999 metais pagal šimtui šalies gyventojų tenkančių kompiuterių kiekį pakankamai smarkiai atsiliko ne tik nuo pirmaujančių šiuo požiūriu Europos Sąjungos valstybių, bet ir nuo kaimyninių valstybių – kandidačių į Europos Sąjungą, kaip tai parodyta kitoje diagramoje. Aišku, kad kompiuterizacijos procesai Lietuvoje turės spartėti, nes to reikalauja pasaulinės ekonomikos vystymosi tendencijos, Europos Informacinės visuomenės kūrimo planai. Žiūrintys į šį visuotinio kompiuterizavimo procesą skeptiškai, kelia klausimą – ar darbo vietoje atsiradęs kompiuteris visada yra tik nesavanaudiškas pagalbininkas. Populiarus Vokietijos žurnalas FOCUS rašė, kad eilinis darbuotojas visos savo darbinės karjeros metu darbo vietoje išbūna iki 65 000 valandų. Neretai to darbuotojo veiklos erdvė yra smarkiai apribota tarp stalo krašto ir sienos, sėdima ant išklerusios kėdės ne visada gerai vėdinamoje ir pakankamai apšviestoje patalpoje. Įvertinant tai, kad mūsų kompiuterių klasės ar biurai su kompiuterizuotomis darbo vietomis neretai organizuojami be didesnių investicijų – paprasčiausiai ant darbo stalo atsiranda kompiuteris – tada skeptikas ir klausia – ar kartu su kompiuteriu į darbo vietą neateina papildoma rizika sveikatai.
Nagrinėjant publikacijas kompiuterizuotų darbo vietų organizavimo bei vertinimo tema, galima tik stebėtis tokių publikacijų įvairiomis kalbomis gausa. Darbo vietų organizavimui visose šalyse skiriamas didelis dėmesys, nes nuo to priklauso darbuotojo sveikatos stovis, o tai tiesiogiai lemia ir darbo rezultatus. Publikacijos rodo, kad daugelyje šalių, ypač Jungtinėse Amerikos Valstijose, Vokietijoje dirbančiojo priešais displėjų sveikatingumo klausimai nagrinėjami ypač aštriai. Vokietijoje darbas priešais displėjų yra įtauktas į keturiasdešimties labiausiai pavojingų ir kenksmingų profesijų sąrašą. Tai akivaizdžiai demonstruoja nagrinėjamos problemos aktualumą ir svarbą. Medikai kompiuterio poveikį sveikatai sieja su regėjimo problemomis, kaulų ir raumenų sistemų pakenkimu, psichosocialinėmis problemomis bei stresu, veido bei kaklo odos pažeidimais bei įtaka reprodukcinei sistemai. Augantis susidomėjimas kompiuterių vartotojų sveikata jaučiamas nuo pat pirmosios Tarptautinės mokslinės konferencijos “Darbas su videodisplėjais”, įvykusios 1986 metais Švedijoje. Pirmieji moksliniai pranešimai apie kompiuterių įtaką sveikatai atkreipė visuomenės dėmesį į darbo kompiuteriu įtaką regos organui, jo nuovargiui ir pakenkimui. Vėliau susidomėta kaulų ir raumenų sistemų pakenkimais, atsirandančiais dėl nepatogios kūno padėties ir šių sistemų įtampos darbo metu. Tuo pačiu metu pradėta diskutuoti apie protinio darbo krūvius, protinio nuovargio įvertinimo metodus, stresą, monotoniją ir darbo organizavimo įtaką dirbančiųjų sveikatai. Devintajame dešimtmetyje iškilo tokios naujos mokslinės problemos, kaip darbo kompiuteriu įtaka nėščiųjų sveikatai, reprodukcinei funkcijai, odos pakenkimai, susiję su padidintu jautrumu elektros krūviams, o taip pat karpalinio tunelio sindromas, kurio atsiradimas sutampa su naujo personalinio kompiuterio priedo – pelės – atsiradimu. Dvidešimtojo amžiaus paskutiniojo dešimtmečio moksliniai tyrimai, nagrinėjantys dirbančiųjų kompiuteriu sveikatos pakenkimus, orientuoti atskirų pakenkimų atsiradimo priežasčių bei jų tarpusavio sąveikos tyrimui. Moksliniuose tyrimuose pradedamas nagrinėti elektromagnetinės spinduliuotės žemų dažnių diapazone poveikis sveikatai ir jo vystymosi mechanizmai. Gausios publikacijos įvairiuose leidiniuose rodo problemos sbarbą ir įvairius jos sprendimo aspektus. Nustatyta, jog susirgimus ar atskirus sindromus lemia įvairūs aplinkos veiksnių deriniai, kurių tarpe yra svarbiausi psichosocialiniai, darbo organizavimo ir aplinkos veiksniai. Kadangi darbo vietoje centrinis darbuotojo veiklos objektas yra kompiuteris, darbo vietos įvertinimas dažniausiai ir siejamas su kompiuterio kokybe bei vartotojo santykiu su juo. Šis santykis nėra paprastas, nes kompiuteris – sudėtingas intelektualaus darbo įrankis, kurį valdyti yra nepalyginamai sudėtingiau negu bet kokį kitą darbo vietoje naudojamą įrenginį. Lietuvoje jau dabar nemažai laiko – nuo keleto valandų per savaitę iki ištisų darbo dienų su viršvalandžiais – kompiuterių aplinkoje praleidžia bent pusė milijono įvairių specialybių, amžiaus ir polinkių žmonių. Daugeliui Lietuvos gyventojų iškyla klausimas – ar darbo su kompiuteriu sąlygos bent minimaliai tenkina saugos ir sveikatos reikalavimus. Labai trūksta informacijos lietuvių kalba apie tai, kaip turi būti organizuota kompiuterizuota darbo vieta, kad vartotojui būtų užtikrintas pakankamas komfortas darbinei veiklai ir čia jis jaustųsi ekologiškai saugus. Keliamą klausimą sudaro bent trys dalys:1) kompiuterio kelias pas vartotoją – kiek patikimai gamintojas ar tiekėjas užtikrina, kad kompiuterinė įranga yra kokybiška ir atitinka jos kokybei keliamus saugos ir sveikatos reikalavimus;2) kompiuterizuotos darbo vietos organizavimas – ar tikrai vartotojui darbo metu neatsiranda rizikos laipsnis sveikatai;3) kaip turi būti organizuotas darbas, kad rizika dirbančiojo kompiuterio aplinkoje sveikatai būtų minimali ir kokios yra susirgimų prevencijos priemonės. 5. DIRBANČIŲJŲ KOMPIUTERIAIS SVEIKATA IR JOS PAKENKIMŲ PROFILAKTIKAKasdien didėja susidomėjimas naujomis kompiuterių galimybėmis. Kompiuteriai naudojami valstybinėse ir privačiose institucijose, mokyklose ir universitetuose, buityje. Daugeliu atvejų, be kompiuterio nebeįsivaizduojama darbo vieta. Tuo pačiu daugelio pasaulio šalių medikų tarpe didėja nerimas dėl kompiuterių vartotojų sveikatos. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad darbas kompiuteriu gali būti akių, kaulų ir raumenų sistemos, padidinto nuovargio bei odos pakenkimų priežastimi. Švedijos mokslininkų yra apskaičiuotas tam tikrų susirgimų rizikos laipsnis ir jo ryšys su laiku, praleistu dirbant kompiuteriu. Ryšys tarp darbo kompiuteriu trukmės ir sveikatos pažeidimų rizikos laipsnio(%) / National Institute for Working Life, Solna, Švedija, 1992 m./ Žmogaus darbą kompiuteriu galima vertinti kaip sistemos “žmogus– kompiuteris” veiklą. Šios sistemos efektyvumas priklauso nuo dirbančiojo sveikatos būklės, kurią apsprendžia keli pagrindiniai faktoriai: Regėjimas – vartotojas turi dirbti neįtempdamas regos organo ir nevargindamas akių. Stuburas, nugaros ir pečių lanko raumenys – sėdima kūno padėtis darbo metu neturi sukelti nemalonių pojūčių. Psichinė įtampa – vartotojas darbo vietoje turi jausti pakankamą komfortą, tada jo veikla bus efektyvi, naudinga ir atneš dirbančiajam pasitenkinimą. Tai yra ypatingai svarbu, nes kompiuteris dažnai tampa streso ir psichologinės įtampos šaltiniu. Didžioji dalis dirbančiųjų kompiuteriu mano, kad kompiuteris yra daugelio sveikatos pažeidimų pagrindinė priežastis: Trys ketvirčiai dirbančiųjų skundžiasi sąnarių, kaulų ir raumenų sistemos skausmais. Pusė vartotojų kenčia pastovius galvos skausmus. Du penktadaliai nuolat kalba apie regėjimo problemas. Tenka konstatuoti, kad kiekvienas dirbantysis dirba ne uždaroje erdvėje su kompiuteriu, o gyvena normalų gyvenimą, todėl ir darbo vieta bei su ja susiję sveikatos sutrikimai nebūtinai yra susiję vien tik su kompiuteriu. Absoliučiai tiksliai atskirti šių sferų negalima, taip pat kaip neįmanoma atlikti tikslių laboratorinių eksperimentų. Yra surenkama ir apibendrinama statistinė informacija, pagal kurią yra daromos išvados ir parengiamos rekomendacijos, atitinkami standartai bei normatyviniai dokumentai. Kadangi visuotinis kompiuterizacijos procesas vyksta tik antrą dešimtmetį, toli gražu ne visos problemos yra įvardytos ar vienareikšmiškai išspręstos. Vertinant kompiuterio įtaką vartotojų sveikatai, yra išskiriamos kelios pagrindinės kryptys ir nustatomos pagrindinės sveikatos problemos, kurios kyla dirbant kompiuteriu:*padidintas akių nuovargis, *dažnesnė trumparegystė, *kaulų ir raumenų sistemos pažeidimai, *dažnas stresas ir komplikuotos psichologinės problemos, *odos pažeidimas veido bei kaklo srityje, *poveikis nėščioms moterims bei vaisingumui. 5.2. Astenopija, regėjimo įtampa Astenopija ( gr. asthenes – silpnas + ops – akis) vadinamas akių nuovargis, kurį sukelia įtampa žiūrint į smulkius objektus. Jos požymiai: akių skausmas, ypač dirbant smulkius darbus, mirga raidės, eilutės, dvejinasi akyse, akys ašaroja, parausta, peršti, pablogėja ryškaus matymo pastovumas. Astenopija dažniausiai būna akomodacinė, kurios pagrindinė priežastis yra akomodacijos spazmas. Be šių simptomų, dar gali būti galvos skausmai, retais atvejais pykinimas ir migrenos priepuoliai. Literatūroje aprašomi astenopijos simptomai yra klasifikuojami į dvi grupes:1) ,,akių’’ simptomai – akių skausmas, paraudimas, perštėjimas, džiūvimas, ašarojimas;2) ,,regėjimo’’ simptomai – neryškus matymas, mirgėjimas, dvejinimasis akyse, tamsios dėmės akyse. Dažnesni yra ,,akių’’ simptomai , jų dažnis svyruoja nuo 50 iki 80%. Daliai dirbančiųjų astenopijos simptomai išlieka ir kitą darbo dieną, tačiau daugumai dirbančiųjų simptomai išnyksta valandos bėgyje po darbo. Nebūtinai regėjimo nuovargis siejamas tik su darbu kompiuteriu. T.Laubli (JAV) duomenimis, astenopijos simptomai atsiranda – 40-45 % dirbančiųjų kompiuteriu, 7-14 % asmenų – ilgai žiūrint televizorių, 6-8 % asmenų – skaitant knygas ar laikraščius. Daugelyje atliktų tyrimų nurodomas astenopijos ryšys su asmeninio pobūdžio arba darbo aplinkos veiksniais. Astenopijos simptomai yra dažnesni moterims, negu vyrams. Astenopija nėra susijusi su dirbančiųjų kompiuteriais amžiumi. Astenopijos atsiradimui gali turėti įtakos darbo pobūdis. Dirbantieji kompiuteriu dažniau jaučia astenopijos simptomus, atliekant duomenų įvedimą, duomenų gavimą arba dirbant dialogo režimu. Vertinant atsiradusių simptomų stabilumą, išsiskiria grupė dirbančiųjų, kurie atlieka teksto įvedimo ir redagavimo darbus – astenopija šiems dirbantiesiems yra stabiliausia ir labiausiai pavojinga. Nenuginčijama darbo laiko įtaka astenopijos vystymuisi. Atliekant statistinę analizę, nustatoma patikima teigiama koreliacija tarp nepertraukiamo darbo laiko trukmės ir astenopijos simptomų dažnio: kuo yra ilgesnis darbo laikas, tuo dažniau vystosi regos nuovargis. Lietuvos Higienos Normose rekomenduojama pertraukėlių trukmė yra 10 minučių kiekvienai darbo valandai (žr. HN 32:1998. Darbas su videoterminalu. Saugos ir sveikatos reikalavimai.) Specifinės problemos: *Susilpnėjęs regėjimas *Amžiniai pokyčiai *Kontaktiniai lęšiai Nėra pilnai įrodytas regėjimo susilpnėjimo ir astenopijos vystymosi ryšys. Iškyla pagrindinis klausimas: ar regėjimo sutrikimai iššaukia astenopijos atsiradimą? Atsakymas į šį klausimą priklauso nuo to, kokio pobūdžio ir kokio laipsnio yra regėjimo pakenkimas. Yra prielaidų, jog pirmo laipsnio miopija yra regėjimo yda, kuri neturi neigiamos įtakos dirbant kompiuteriu. Tipinis dirbantis kompiuteriu oftalmologų pacientas yra 38–erių metų moteris, kuriai yra nustatyta II laipsnio miopija. Ji dirba kompiuteriu ne mažiau negu 5 valandas per dieną, dažniausiai atlieka teksto surinkimo arba duomenų įvedimo darbus. Vidutinis jos darbo kompiuteriu stažas yra 5 metai. Šis dirbančiųjų kontingentas turi daugiausiai nusiskundimų. Amžiniai pokyčiai regos analizatoriuje sukelia eilę papildomų problemų. Presbiopija ( gr. presbys – senas + ops – akis ) yra su amžiumi atsiradęs fiziologinis akomodacijos nusilpimas. Apie 40–45 metus artimiausias gero matymo taškas nutolsta nuo akies ir žmogus negali skaityti, rašyti, dirbti kitus smulkius darbus iš įprasto – 30–33 centimetrų atstumo. Presbiopija paprastai koreguojama akiniais, kurie pagerina matymą iš artimo atstumo. Dirbant kompiuteriu, atstumas nuo akių iki ekrano yra apie 50–60 centimetrų, o tai nėra standartinis artimas nuotolis, kuriam yra parenkami akiniai darbui iš arti. Jei dirbantysis žiūri į ekraną per artimo matymo stiklus, jis yra priverstas mažinti regėjimo nuotolį, palenkiant galvą nenatūraliu kampu, o tai sukelia kaklo ir pečių lanko raumenų skausmus. Todėl, nešiojantys akinius su bifokaliniais stiklais, dirbant kompiuteriu į ekraną žiūri per lęšius, skirtus tolimam matymui. Kontaktiniai lęšiai taip pat dirbantiesiems kompiuteriu sukelia eilę papildomų problemų. Mažas santykinis oro drėgnumas, elektrostatinio krūvio įtakoje prie ekrano susikaupusios įsielektrinusios dulkės bei kompiuterio generuojama šiluma lemia nepalankias, sausas aplinkos sąlygas. Visi minėti veiksniai lemia “sausos akies” sindromą, dėl ko atsiranda akių paraudimas, perštėjimas ir deginimas bei akių skausmas. Turi įtakos ir asmeniniai dirbančiųjų ypatumai, tai yra tai, jog dirbantiems kompiuteriu ryškiai sumažėja mirksėjimo dažnis. 5.3. Funkciniai ir patologiniai pokyčiai regėjimo analizatoriuje Staigūs kontrastų pokyčiai ekrane, pavyzdžiui, dirbant tuo pačiu metu su įvairių kontrastingumų ekranais, gali sukelti vyzdžių susitraukimą, o tai sąlygoja regėjimo pablogėjimą. Ilgalaikį stabilų vyzdžio susitraukimą gali iššaukti ir ekrano mirgėjimas,dažniu nuo 1 iki 6 Hz. Literatūroje aprašomi laikini regėjimo aštrumo pokyčiai darbo dienos bėgyje. Laikina miopizacija nustatyta nuo 1,1 iki 0,8 dioptrijų, stebint žalios spalvos simbolius ir nuo 1,1 iki 0,9 dioptrijų – stebint geltonus simbolius. Regėjimo aštrumo atsistatymo laikas buvo apie 15 minučių. Dirbantiesiems kompiuteriu nustatytas akomodacijos galios sumažėjimas buvo vidutiniškai 0,69 dioptrijos. Eksperimentinių tyrimų metu buvo nustatyta oftalmologinių parametrų kitimo priklausomybė nuo displėjų techninių savybių. Esant vaizdo atsinaujinimo dažniui 30 – 60 Hz, nustatyta kelių oftalmologinių parametrų pokyčiai: sumažėjęs regėjimo aštrumas artimam matymui, sumažėjęs kontrastinis jautrumas. Japonijoje atliktų tyrimų duomenimis, ištyrus 1 591 kompiuterių operatorius ir 125 kontrolinės grupės asmenis, gauta išvada, kad darbas kompiuteriu skatina miopijos vystymąsi. Sumažėjęs regėjimo aštrumas nustatytas 37 % dirbančiųjų kompiuteriu ir 26 % kontrolinės grupės asmenų. Kadangi dirbant kompiuteriu reikalingas geras arba gerai koreguotas regėjimas, net ir nežymios refrakcijos ydos gali sukelti papildomą regos analizatoriaus įtampą. Lietuvoje, tiriant moksleivių, dirbančių kompiuteriais sveikatą, nustatyta didesnis miopijos dažnis, lyginant su moksleiviais, nedirbančiais kompiuteriu. Atlikus nuodugnų kompiuterizuoto mokymo klasių moksleivių klinikinį oftalmologinį tyrimą, nustatyta, kad 34 % 15 –16 metų amžiaus moksleivių regėjimas yra sutrikęs. 15 m. amžiaus grupėje regėjimo sutrikimus turi 31,7%, 16 m. amžiaus grupėje – 34,5 % moksleivių. Tarp regėjimo sutrikimų 96,0% sudaro miopijos formos refrakcijos sutrikimai. Miopijos dydis svyruoja nuo 0,5 D iki 7,0 D, tačiau daugumos (64,0 % ) moksleivių ji siekia nuo 3,0 D iki 5,0 D. Sistemingai nedirbančių kompiuteriais to paties amžiaus moksleivių regėjimo sutrikimai yra retesni (20,0 –24,0%). Darbas kompiuteriu turi įtakos ‘‘sausos akies’’ sindromo atsiradimui. Atviras akies paviršiaus plotas tarp dviejų mirktelėjimų padidėja, o mirksėjimo dažnis sumažėja dirbant kompiuteriu, skaitant, mezgant ar vairuojant, kaip tai iliustruojama lentelėje žemiau. Esant didesniam atviram akies paviršiaus plotui, didesnis ašarų kiekis nugaruoja. Taip pat, jei mirksima rečiau, akies atviras paviršius išdžiūsta greičiau. Tai yra susiję su ašarų plėvele – specialios sudėties drėgnu apvalkalu, dengiančiu akies obuolio, vokų junginės ir ragenos paviršių, besilaikančiu vertikaliai, be pastebimo gravitacinės jėgos poveikio. Storiausia ašarų plėvelė būna iškart po mirktelėjimo. Garuojant ašaroms, ji plonėja, kol atsiranda,,duobė’’ ragenos paviršiuje – plotas, nepadengtas ašarų plėvele. Ašarų plėvelės stabilumą apsprendžia du faktoriai: ašarų sudėtis ir hidrodinamika. Jų įtaka ašarų plėvelės stabilumui pavaizduota lentelėje žemiau. Mirksėjimas yra svarbiausias faktorius, tolygiai paskirstant ašarų plėvelę ant akies obuolio paviršiaus. Paviršinis lipidinis ašarų plėvelės sluoksnis apsaugo vandeninį ašarų plėvelės sluoksnį nuo garavimo. Jį gamina Meibomo liaukos.Vandeninis ašarų plėvelės sluoksnis drėkina, nuplauna nešvarumus nuo akies paviršiaus, turi baktericidinių savybių. Mucino sluoksnį sekretuoja junginės taurinės ir epitelinės ląstelės. Pagal formą mucino sluoksnis atkartoja ragenos paviršinio epitelinio sluoksnio gaurelių formą. Jei yra pokyčių ašarų plėvelės sudėtyje – sumažėjęs vandens ar mucino kiekis, ašarų plėvelė sutrūkinėja greičiau. Sausi plotai ragenoje, nepadengti ašarų plėvele, sukelia dirginimo pojūtį, kuris sumirksėjus ir padengus rageną nauju ašarų sluoksniu, pranyksta. K.Tsubota ir K.Nakamori teigimu tai paaiškina,, sausos akies’’ sindromo nusiskundimus: akių perštėjimą, paraudimą, karštį akyse, norą dažniau mirksėti, vokais spaudžiant akies obuolį. Keičiant darbo sąlygas, galima keisti atvirą akies paviršiaus plotą ir išsiskiriantį ašarų kiekį. Išsiskiriantis ašarų kiekis žiūrint į objektą, esantį 30 laipsnių žemiau regėjimo ašies, yra 1,3 karto didesnis, negu stebint objektus, esančius 0 – 15 laipsnių aukščiau regėjimo ašies. Darbas kompiuteriu gali turėti įtakos negrįžtamam regos pakenkimui. Moksliniuose straipsniuose eilę metų yra diskutuojama apie darbo kompiuteriu reikšmę kataraktos formavimuisi. Katarakta – tai lęšiuke atsiradę padrumstėjimai, kurie gali būti įvairaus dydžio bei formos. 1977 metais JAV dviems asmenims, dirbantiems kompiuteriu, buvo diagnozuotos kataraktos. Ši diagnozė buvo patvirtinta ir nustatyta, jog susirgimų priežastis – darbas kompiuteriu. Abu pacientai ( amžius 29 ir 34 metai ) buvo vyrai ir dirbo New York Times laikraščio redakcijoje kopijuotojais. Darbo kompiuteriu trukmė buvo tik keli metai, tačiau tai buvo vieni pirmųjų monitorių modelių, kurie nebuvo sertifikuoti pagal kokybės reikalavimus. Tai paskatino atlikti eilę epidemiologinių tyrimų, siekiant išaiškinti kataraktogeninį monitorių skleidžiamos jonizuojančios ir nejonizuojančios spinduliuotės poveikį. Išaiškinta, kad veiksnys, galintis turėti įtakos kataraktų formavimuisi, yra elektromagnetinė spinduliuotė. Keturios jos spektro dalys yra laikomos kataraktogeninėmis: jonizuojanti, ultravioletinė, infraraudonoji radiacija ir mikrobangos. Kataraktogenezę sukeliantys spinduliuotės lygiai paprastai yra dešimtimis ir šimtais kartų didesni, lyginant su personalinių kompiuterių išskiriama radiacija. Šiuo metulaikoma, kad darbas kokybišku kompiuteriu neskatina kataraktų susidarymo. 5.4. Rekomendacijos regėjimo sutrikimų profilaktikai Pagrindinės strateginės kryptys, mažinančios darbo aplinkos įtaką regėjimo funkcijai bei regos analizatoriaus nuovargį, yra šios: 1. Užtikrinti optimalius natūralaus ir dirbtinio (bendrojo ir vietinio) apšvietimo parametrus. 2. Įrengiant kompiuterizuotas darbo vietas, eliminuoti pašalinių blyksnių atsiradimo galimybę. Kitais atvejais, juos pašalinti, keičiant atskirų darbo vietos elementų išsidėstymą. 3. Dirbti tik su kokybiškais, techniškai tvarkingais ir sertifikuotais displėjais. 4. Dirbantieji kompiuteriais turi reguliariai tikrinti regėjimą ir, reikalui esant, jį tinkamai koreguoti. Dirbantieji kompiuteriu sąmoningai turi stengtis dažniau mirksėti, tuo būdu mažinant džiūvimo reiškinius akies junginėje bei su tuo susijusius nemalonius subjektyvius jutimus akyse. Akių nuovargiui pašalinti ir regėjimo sutrikimų profilaktikai pertraukų ir mikropertraukų metu rekomenduojama daryti specialius pratimus akims. Jie gali būti atliekami stovint arba sėdint, nukreipus akis nuo ekrano, žiūrint į tolį, ramiai kvėpuojant. 5.5. Kaulų ir raumenų sistemos pakenkimai Profesiniai kaulų ir raumenų sistemos pakenkimai yra viena didžiausių industrializuotų šalių darbo medicinos problemų. Šie nusiskundimai žymiai dažnesni dirbančiųjų kompiuteriais tarpe, nors analogiškus simptomus išsako ir kitų pramonės šakų dirbantieji. Modernios technologijos nepašalino profesinių rizikos faktorių, tik pakeitė juos: padidėjo judesių monotonija, statiniai krūviai, padažnėjo stresinės situacijos. Moksliniai tyrimai, atlikti šioje srityje, rodo didelį kaulų ir raumenų sistemos pakenkimų dažnį.Tyrimų, atliktų JAV Viskonsino Universitete, metu rasta, jog 35 % asmenų, dirbančiųjų kompiuteriais skundžiasi dažnu arba nuolatiniu stuburo skausmu, o 34 % – nurodo nuolatinį kaklo ir pečių lanko skausmą. JAV Nacionalinio Darbo Medicinos Instituto duomenimis 81 % dirbančiųjų kompiuteriais jaučia kaklo ir pečių skausmus, o 78 % – nugaros skausmus. · Dažniausios kaulų ir raumenų pakenkimų kompiuterių vartotojams lokalizacijos yra: pečių lankas ir kaklas, stuburo juosmens dalis, dilbis, riešas bei plaštaka. · Sutrikimų pobūdis: skausmai, apsunkintas judrumas, spazmos, tremoras, ,,skruzdžių’’ bėgiojimas, dygčiojimas. Kiekviena pakenkimo lokalizacija susijusi su specifiniu darbo pobūdžiu. Medicininių apžiūrų ir apklausų metu patvirtinta, kad įvedant duomenis į kompiuterį, yra dažnesni kaklo ir pečių pakenkimai. Dirbant dialogo režimu dažnesni rankų ir riešo sąnario skausmai bei stuburo juosmeninės dalies skausmai. 5.9. Veido ir kaklo srities odos pakenkimai Jau 1980 metų pradžioje buvo svarstoma odos pakenkimo galimybė dirbant kompiuteriu. Buvo manoma, jog pagrindinės priežastys, lemiančios šiuos pakenkimus yra kompiuterių skleidžiami elektrinis ir magnetinis laukai. Tyrimais nustatyta, kad veido odos pažeidimas prasideda praėjus kelioms valandoms nuo darbo kompiuteriu pradžios ir pirmieji simptomai yra niežėjimas bei odos paraudimas. Dažniausia lokalizacija yra skruostų sritis, kiek rečiau parausta ir kitos veido dalys bei kaklas. Paraudimas paprastai išnyksta po darbo, savaitgaliais, atostogų metu. Šių simptomų dažnis yra 10 – 38 % ir jie stebimi visose kompiuterizuotose įstaigose, kuriose buvo atliekami tyrimai. Atkreiptas ypatingas dėmesys į dirbančiųjų tvirtinimus, jog bėrimas atsiranda tik dirbant kompiuteriu ir išnyksta, nutraukus darbą. Be to, nustatyta statistiškai patikima priklausomybė tarp darbo laiko kompiuteriu trukmės ir bėrimų intensyvumo. Buvo atlikti provokaciniai testai, kurie patvirtino bėrimų ir darbo kompiuteriu ryšį. Kadangi darbas kompiuteriu negali būti priežastinis faktorius, ieškota konkretaus veiksnio, esančio darbo aplinkoje ir lemiančio odos pakenkimus. Nustatyta, kad minėti simptomai yra dažnesni, jeigu darbo aplinkoje yra mažesnis santykinis oro drėgnis (<40%) ir didelis elektrostatinis krūvis. Yra aprašomas sėkmingas provokacinis mėginys, atliktas naudojant generatorių, kuris generuoja intensyvų elektrostatinį lauką. Tiriamiesiems asmenims buvo sukelti analogiški odos pakitimai, kokie atsiranda tiems patiems asmenims dirbant kompiuteriu. Be aprašytų tyrimų, buvo tirta odos spindukiuotės pažeidimų galimybė, tačiau ištyrus kompiuterių skleidžiamą jonizuojančią radiaciją, rastas žemas intensyvumo lygis, kuris negali sukelti odos pakenkimus. Atlikus provokacinį tyrimą, paaiškinantį paraudimo ir bėrimų genezę, buvo tirti imunoreaktyvių ląstelių kiekiai veido odos biopsiniuose pavyzdžiuose, prieš ir po stipraus elektrostatinio krūvio veikimo. Nustatyta, kad po darbo kompiuteriu padidėjo histaminui jautrių ląstelių kiekis. Šios ląstelės yra atsakingos už alerginio proceso vystymąsi. Tai paaiškina šiuos klinikinius simptomus: niežėjimą, odos tempimą, edemą ir eritemą. Kadangi šių simptomų atsiradimą lemia elektrostatiniai krūviai, jų įtakoje ant dirdančiojo kompiuteriu veido kaupiasi įsielektrinę aerozoliai, esantys darbo aplinkoje, kurie ir sukelia minėtas reakcijas. Pagal šią hipotezę svarbu stebėti santykinį oro drėgnumą, nes aerozoliai lengviau formuojasi, esant mažam santykiam oro drėgniui. Todėl odos pakenkimai yra dažnesni šaltuoju metų laikotarpiu, esant centriniam patalpų šildymui ir neefektyviai ventiliacijai. 5.11. Galvos skausmai, epilepsija Dažniausios galvos skausmų priežastys dirbantiems kompiuteriu yra regos nuovargis arba astenopija ir stresas. Dirbančiųjų kompiuteriais, išsakančių šį nusiskundimą procentas yra įvairus ir atskirų šaltinių duomenimis svyruoja nuo 11 iki 89%. Yra nustatyta, kad galvos skausmai yra dažnesni dirbant tokius darbus: · įvedant duomenis; · įvedant ir redaguojant tekstą; · ilgai dirbant kompiuteriu be pertraukos. Literatūroje taip pat aprašoma ryšys tarp darbo kompiuteriu ir epilepsijos priepuolių padažnėjimo, esant fotosensityviai epilepsijos formai. Šio tipo epilepsijos priepuoliai gali atsirasti ne tik dirbant kompiuteriu, bet ir žiūrint televizorių. Displėjaus šviesos srauto dažnis, sukeliantis priepuolius, yra ribose nuo 30 iki 70 Hz. Šviesai jautri epilepsijos forma yra labai reta. Asmenys, sergantys šia liga ar turintys padidintą riziką jos išsivystymui, negali būti priimami į darbą, jei darbe bus reikalinga dirbti kompiuteriu. Ar iš tikrųjų silpsta akys nuo kompiuterio Neoficialiais statistikos duomenimis, dabar mūsų šalyje instaliuota daugiau kaip 300000 kompiuterių. Be jų neapsieina moksleiviai ir studentai. Nemažai laiko tiek darbe, tiek namuose prie monitoriaus ekrano praleidžia ir suaugusieji. Kompiuteris tapo nebe prabanga ar žaidimų šaltinis vaikams, o kasdieniniu darbo įrankiu. Tačiau informatikos specialistų ir ypač medikų nuomone, kompiuterių turėtojams yra iškilęs rimtas pavojus sveikatai. Todėl, dirbdami kompiuteriu, ir nesilaikydani tam tikrų standartų reikalavimų, higienos normų ar specialistų rekomendacijų, vartotojai gali pakenkti savo sveikatai. Ka daryti, kad šis sudėtingas darbo įrankis būtų ne tik svarbiausias pagalbininkas ir buvo aptariama Vilniaus visuomenės sveikatos centre vykusiame seminare apskrities pagrindinių, vidurinių mokyklų, gimnazijų mokytojams bei visuomenės sveikatos specialistams, vykdantiems valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę švietimo įstaigose. Centro aplinkos higienos gydytoja Asta Razmienė informavo, kad vaikų sergamumas Vilniaus mieste yra aukščiausias Lietuvije ir žymiai ,viršija šalies vidurkį. Medikus ypač neramina Vilniaus miesto vaikų sveikatos blogėjimo tempai, kurie yra didžiausi šalyje. Nuo 1990 metų Vilniaus miesto vaikų sergamumas išaugo 2,2 karto, bet sergamumo struktūra liko nepakitusi. Vyrauja kvėpavimo sistemos ligos, antroje vietoje akių ligos bei kaulų raumenų sistemos ligos ir trečioje vietoje traumos. Sparčiausiai blogėja vaikų regėjimas bei laikysena dėl stuburo iškrypimų. Epidemiologiniais tyrimais įrodyta, kad netinkamai įrengtose kompiuterinėse mokymo vietose per 6 metus 28proc. moksleivių pakenkiamos akys, 40proc. pažeidžiamos plaštakos, 13proc. – stuburas. Nemažai daliai susilpnėjusios sveikatos vaikų įtarimas dėl negalavimų tenka ir kompiuteriams. Medikai kompiuterių poveikį sveikatai sieja su nemažomis regėjimo problemomis, kaulų ir raumenų pažeidimu, padidėjusiu nervingumu, kaklo ir ypač stuburo pažeidimais. Tačiau pirmiausia, pataria A.Razmienė, kompiuteris turi būti kiek įmanoma saugus, t.y. būti sertifikuotas ir atitikti visus Europos direktyvoje minimus reikalavimus. Deja, Lietuvoje parduodama ir perkama nemažai jau naudotų kompiuterių, be apsauginių tinklelių, mažu monitoriaus ektanu ir kt. Tokie kompiuteriai gali spinduliuoti didelių krūvių mikrobangas, pvz., gama spindulių. Prie tokių kompiuterių dirbantys ir vaikai, ir suaugusieji turėtų ypač laikytis medikų nurodymų. Svarbiausia – parinkti tinkamus baldus. Stalo paviršius turi būti didelis ir patogus, neblizgantis; dokumentų laikiklis – stabilus ir, prireikus, reguliuojamas. Beja, stalo aukštis taip pat turėtų būti reguliuojamas, minimalus stalo plotos – 80 cm (optimalus – 1 metras), ilgis – 160 cm. Labai svarbu prie kompiuterio pritaikyti kėdę. Jos konstrukcija turi atitikti ergonominius reikalavimus: kėdė turi būti sukėlimo ir sukimo mechanizmu, leidžiančiu keisti kėdės aukštį bei atlošo atlenkimo kampą.Atsisėdus kėdė iš abiejų pusių turi būti maždaug 2,5 cm platesnė už sėdinčiojo klubus ir šlaunis; atramos aukštis – 45 – 51 cm, taip pat kėdei reikalingi nuimami porankiai. Saugiam darbui prie kompiuterio labai svarbus tinkamas apšvietimas: negalima naudoti halogeninių lempų, languose turi būti įrengiamos žaliuzės, kad į ekraną nekristų tiesioginiai saulės spinduliai. Taip pat turi būti normuojamas triukšmas, ypač mokyklų informatikos kabinetuose, ir atitinkamas mikro klimatas, rekomenduojama temperatūra – iki 22 ° C. Nepaisant visų minėtų patarimų ir rekomendacijų, gydytojos A.Razmienės nuomone, kompiuterio įrengimo vietą reikia pritaikyti kiekvienam vaikui individualiai. Tėvai ir mokytojai turi stebėti, kad į ekraną vaikas žiūrėtų 90° kampu, nes kitaip žiūrint labai greitai pavargsta bei džiūsta akys. Atstumas nuo akių iki ekrano turi būti 40-50cm. Beja, draudžiama kompiuterius statyti vieną priešais kitą. Kompiuterio naudojimo trukmė per pamoką 10-20 min. Vilniaus universitetinės Santariškių klinikos gydytojo Ramūno Riaukos nuomone, ilgai dirbant kompiuteriu juntamas akių nuovargis ir dėl to gali išsivystyti astenopija (regėjimo silpnumas), o vėliau – nesilaikant tam tikro atstumo iki monitoriaus, ir trumparegystė. Mat kompiuteriai išskiria ozono, kuris dirgina rageną ir, jei patalpos nebus vėdinamos, gali prasidėti vadinamasis sausų akių sindromas. Žmonėms, nešiojantiems akinius, juos galima padengti antirefleksine danga, kuri mažiau vargina akis prie kompiuterio. Be akių nuovargio ir pažeidimų kita kompiuterių “liga” yra kaulų ir raumenų sistemos pažeidimai, ypač dėl to kenčia moksleiviai.Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikos gydytojos kineziterapeutės Almos Cirtautas nuomone, mokyklose mokiniams ir stalai, ir suolai nėra pritaikyti jų ūgiui. Tokia pat padėtis būna ir sėdint prie kompiuterių. Dėl to gali būti pažeistas pečių lankas ir kaklas, stuburo juosmens dalis, dilbis, riešas ir kt. Medikų patarimu, dirbantiesiems prie kompiuterių labai svarbu laikytis tinkamo darbo ir poilsio režimo. Suaugusieji, dirbantys 12 val. darbo dieną, privalo po 1 val. darbo daryti 5-10 min. pertraukas pirmąsias 8 val. ir 15 min. pertraukas likusias 4 darbo valandas. Moksleiviams rekomenduojama darbo trukmė vienos pamokos kompiuteriu metu: 1-4 klasių-10 min; 5-8 klasių-15 min; 9-12 klasių-20 min. Dvi informatikos pamokos per dieną galimos tik 10-12 klasių moksleiviams. Geriausia profilaktikos priemonė dirbant kompiuteriu yra specialūs akių nuovargio mažinimo pratimai, aktyvus poilsis, sportas, ypač plaukimas.