Kompiuterio sandara

3914 0

Kompiuterio sandara Kiekvienas kompiuteris sudarytas i ių trijų pagrindinių dalių: 1. pagrindinio (arba kitaip – sisteminio) bloko; 2. iorinės atminties; 3. įvesties – ivesties įrenginių. “Tikrasis” kompiuteris yra pagrindinis (sisteminis) blokas. Būtent ioje kompiuterio dalyje yra jo “smegenys” ir “irdis”. Pagrindinis blokas Stalinio AK pagrindinį bloką sudaro: pagrindinė ploktė (Main Board), kurioje yra pagrindinis procesorius (CPU), pastovioji atmintis (ROM), spartinančioji atmintis (Cache), AK elementų sąveiką valdančios mikroschemos (ChipSet), jungtys, į kurias įstatomos atminčių mikroschemos bei papildomos ploktės AK galimybėms iplėsti. Taip pat, inoma, nereikėtų umirti visus plloktės elementus sujungiančius laidininkus, informacijos kaupiklius ir papildomas ploktes, pvz., garso, modemo ir pan. Pagrindinė ploktė su atmintimis ir procesoriumi sudaro centrinį AK bloką (nors tiesą sakant, tik jums norėtųsi, kad tai ir būtų viskas). Be pagrindinio procesoriaus, pastovios atminties (ROM), spartinančios atminties (Cache), operatyviosios atminties (RAM), tarp kitko, kalbininkai norėtų ją pervadinti į dinaminę atmintį (DA) ir a jiems pritariu visomis savo letenomis, yra sisteminės magistralės ir atskirų bloko dalių bei iorinių įrenginių sąsajos (interface), taip pat disketinių, diskinių kaupiklių beei vaizduoklio valdikliai (kontroleriai). Centrinis blokas valdo visus asmeninio kompiuterio informacijos srautus. Pagrindinis procesorius pelnytai vadinamas kompiuterio smegenimis. Jis valdo AK, atlieka logines – aritmetines operacijas. Nuo jo labai priklauso kompiuterio galimybės. Procesorius apibūdinamas apdorojamo “odio” ilgiu, matuojamu bitais, ir taktiniu da

aniu, matuojamu megahercais. Procesoriaus “odio” ilgis parodo, kiek bitų procesorius gali apdoroti vienu metu. Asmeniniuose kompiuteriuose naudojami 16, 32 ir 64 bitų procesoriai. Taktinis danis nustato, kiek veiksmų – atminties skaitymas ar raymas į ją – gali įvykti per sekundę. Dabartiniai kompiuteriai, vieno takto metu gali atlikti i karto kelias operacijas. Kompiuterio vidinė atmintis skirstoma į: 1. pastoviąją (ROM – read only memory); 2. dinaminę (RAM – random access memory); 3. spartinančiąją (Cache). Pastoviojoje atmintyje yra gamintojo įrayta AK valdymo programa BIOS (Basic Input Output System) ir paprastai vartotojas jos keisti negali. Į dinaminę atmintį įraoma darbo metu vartojama informacija. Spartinančioji atmintis naudojama pagreitinti informacijos keitimąsi tarp procesoriaus ir DA, taip pat tarp kietojo disko ir DA. Vidinė atmintis netinka ilgalaikiam informacijos saugojimui. Tai atlieka iorinė atmintis, kurios atstovus turėtumėte inoti: kietasis diskas (HHDD), lankstūs diskeliai (Floppy), optiniai, magnetiniai-optiniai (MO) diskai ir dar daugelis kitų. Iorinė atmintis yra gerokai lėtesnė u vidinę, bet lenkia ją pigumo ir talpumo santykiu. Informacija tarp atskirų AK dalių yra perduodama per sisteminę magistralę. Ja cirkuliuoja trijų rūių informacija: duomenys; adresai, nurodantys, kur tuos duomenis dėti arba i kur paimti, taip pat kur yra uduoties vykdymą valdančios komandos; AK funkcionavimą valdantys signalai. AK dalys su magistrale sujungiamos interfeisais, turinčiais prievadus (Ports) – kanalus informacijai priimti ir perduoti. Kiekvienas prievadas tu
uri savo adresą, kuriuo į jį kreipiamasi. Įvedimo įrenginiai Kadangi kompiuteris i tikrųjų tėra tik greitai skaičiuojantis kvailelis, jo vartotojas t.y. mogus, privalo įvesties įrenginiais perduoti jam įvairias komandas, nurodymus ir informaciją, kurią reikia apdoroti. Informacijos įvedimo priemonių yra begalė. Jos visos su AK sujungiamos lygiagrečiuoju arba nuosekliuoju prievadais, specialiomis ploktėmis ir yra valdomos specialia programine įranga – tvarkyklėmis (drivers). Standartinius įvesties įrenginius – klaviatūrą (keyboard) ir pelę (mouse), turi beveik visi kompiuteriai. Klaviatūroje po klaviais yra laidininkų matrica, sudaryta i stulpelių ir eilučių. Speciali mikroschema (klaviatūros valdiklis) nuolat skenuoja matricos eilutes. Paspaudę klavią, sujungiate vienus i klaviatūros matricos kontaktų. Valdiklis randa klavio paliestą matricos eilutę ir pradeda skenuoti matricos stulpelius. Suradęs paliestą stulpelį, valdiklis suformuoja klavio vietos kodą, perduoda jį kompiuteriui, kuris įsimena į kodą, iki atleisite klavią. Jeigu kitas klavias paspaudiamas neatleidus pirmojo, įsimenami abiejų klavių kodai ir t.t. Kompiuteryje gautas klavio kodas, naudojantis specialia lentele, yra dekoduojuomas, nustatoma jo reikmė klaviatūroje. Klavio reikmė priklauso ne tik nuo jo vietos klaviatūroje, bet ir nuo naudojamos deifravimo lentelės, todėl ta pačia klaviatūra galima rayti skirtingomis kalbomis (pvz., lietuvikai, anglikai, rusikai). Kompiuterio pelė buvo sukurta 1970 metais XEROX firmoje. Stumdant pelę kilimėlio ar specialaus padėklo paviriumi, valdomas ymeklis vaizduoklio ekrane. Jos turi 2 arba 3 klavius. Naujesnės pe
elės taip pat turi svirtelę ar ratuką netelpančio ekrane vaizdo periūrai. Pati pelė yra nedidelė, patogiai apimama ranka. Jos korpuse yra rutulys, kuris ją stumdant, rieda kilimėlio paviriumi ir suka vienas kitam statmenus ritinėlius, prie kurių aelių yra pritvirtinti plyėti diskeliai. Vienoje diskelio pusėje yra spinduoliai, o kitoje – fotoelementai. Sukantis diskeliams moduliuojama spinduolių skleidiama viesa. Stumdant pelytę pirmyn ir atgal, sukasi vienas diskelis, o stumdant į kairę ir deinę – kitas. Judant pelytei įstriai sukasi abu diskeliai. Pagal fotoelementų signalus nustatoma pelytės judėjimo kryptis, greitis ir nueitas atstumas. Yra pelių, neturinčių judančių dalių. Jos stumdomos ant specialaus languoto padėklo ir reaguoja į nuo padėklo linijų atsispindėjusios viesos pokytį. Pelės daniausiai prie AK jungiamos kabeliu per nuoseklųjį prievadą COM1, nors yra pelių, kurios su sisteminiu bloku bendrauja be kabelio pagalbos – naudojasi infraraudonųjų arba emojo danio radijo bangų siųstuvais. Labai panaiu principu veikia kitas, panaus į apverstą pelę, įvesties įrenginys – valdymo rutulys (Track ball). Didiausias jo privalumas – jam skirtingai nei pelei, nereikia tiek daug laisvos vietos ant stalo. Danai valdymo rutulys būna įtaisomas klaviatūroje. Ivesties įrenginiai Vaizduokliuose su elektroniniais vamzdiais (CRT) vaizdą pieia elektronų spindulys, adindamas stiklinio ekrano vidinę pusę dengiantį liuminoforą. Nuo spindulio intensyvumo priklauso vaizdą sudarančių takų viesumas. Vaizdo kadrą spindulys pradeda pieti e

. . .

Join the Conversation

×
×