Kompiuterio sandara

Kompiuterio sandara Kiekvienas kompiuteris sudarytas i ių trijų pagrindinių dalių: 1. pagrindinio (arba kitaip – sisteminio) bloko; 2. iorinės atminties; 3. įvesties – ivesties įrenginių. “Tikrasis” kompiuteris yra pagrindinis (sisteminis) blokas. Būtent ioje kompiuterio dalyje yra jo “smegenys” ir “irdis”. Pagrindinis blokas Stalinio AK pagrindinį bloką sudaro: pagrindinė ploktė (Main Board), kurioje yra pagrindinis procesorius (CPU), pastovioji atmintis (ROM), spartinančioji atmintis (Cache), AK elementų sąveiką valdančios mikroschemos (ChipSet), jungtys, į kurias įstatomos atminčių mikroschemos bei papildomos ploktės AK galimybėms iplėsti. Taip pat, inoma, nereikėtų umirti visus plloktės elementus sujungiančius laidininkus, informacijos kaupiklius ir papildomas ploktes, pvz., garso, modemo ir pan. Pagrindinė ploktė su atmintimis ir procesoriumi sudaro centrinį AK bloką (nors tiesą sakant, tik jums norėtųsi, kad tai ir būtų viskas). Be pagrindinio procesoriaus, pastovios atminties (ROM), spartinančios atminties (Cache), operatyviosios atminties (RAM), tarp kitko, kalbininkai norėtų ją pervadinti į dinaminę atmintį (DA) ir a jiems pritariu visomis savo letenomis, yra sisteminės magistralės ir atskirų bloko dalių bei iorinių įrenginių sąsajos (interface), taip pat disketinių, diskinių kaupiklių beei vaizduoklio valdikliai (kontroleriai). Centrinis blokas valdo visus asmeninio kompiuterio informacijos srautus. Pagrindinis procesorius pelnytai vadinamas kompiuterio smegenimis. Jis valdo AK, atlieka logines – aritmetines operacijas. Nuo jo labai priklauso kompiuterio galimybės. Procesorius apibūdinamas apdorojamo “odio” ilgiu, matuojamu bitais, ir taktiniu da

aniu, matuojamu megahercais. Procesoriaus “odio” ilgis parodo, kiek bitų procesorius gali apdoroti vienu metu. Asmeniniuose kompiuteriuose naudojami 16, 32 ir 64 bitų procesoriai. Taktinis danis nustato, kiek veiksmų – atminties skaitymas ar raymas į ją – gali įvykti per sekundę. Dabartiniai kompiuteriai, vieno takto metu gali atlikti i karto kelias operacijas. Kompiuterio vidinė atmintis skirstoma į: 1. pastoviąją (ROM – read only memory); 2. dinaminę (RAM – random access memory); 3. spartinančiąją (Cache). Pastoviojoje atmintyje yra gamintojo įrayta AK valdymo programa BIOS (Basic Input Output System) ir paprastai vartotojas jos keisti negali. Į dinaminę atmintį įraoma darbo metu vartojama informacija. Spartinančioji atmintis naudojama pagreitinti informacijos keitimąsi tarp procesoriaus ir DA, taip pat tarp kietojo disko ir DA. Vidinė atmintis netinka ilgalaikiam informacijos saugojimui. Tai atlieka iorinė atmintis, kurios atstovus turėtumėte inoti: kietasis diskas (HHDD), lankstūs diskeliai (Floppy), optiniai, magnetiniai-optiniai (MO) diskai ir dar daugelis kitų. Iorinė atmintis yra gerokai lėtesnė u vidinę, bet lenkia ją pigumo ir talpumo santykiu. Informacija tarp atskirų AK dalių yra perduodama per sisteminę magistralę. Ja cirkuliuoja trijų rūių informacija: duomenys; adresai, nurodantys, kur tuos duomenis dėti arba i kur paimti, taip pat kur yra uduoties vykdymą valdančios komandos; AK funkcionavimą valdantys signalai. AK dalys su magistrale sujungiamos interfeisais, turinčiais prievadus (Ports) – kanalus informacijai priimti ir perduoti. Kiekvienas prievadas tu
uri savo adresą, kuriuo į jį kreipiamasi. Įvedimo įrenginiai Kadangi kompiuteris i tikrųjų tėra tik greitai skaičiuojantis kvailelis, jo vartotojas t.y. mogus, privalo įvesties įrenginiais perduoti jam įvairias komandas, nurodymus ir informaciją, kurią reikia apdoroti. Informacijos įvedimo priemonių yra begalė. Jos visos su AK sujungiamos lygiagrečiuoju arba nuosekliuoju prievadais, specialiomis ploktėmis ir yra valdomos specialia programine įranga – tvarkyklėmis (drivers). Standartinius įvesties įrenginius – klaviatūrą (keyboard) ir pelę (mouse), turi beveik visi kompiuteriai. Klaviatūroje po klaviais yra laidininkų matrica, sudaryta i stulpelių ir eilučių. Speciali mikroschema (klaviatūros valdiklis) nuolat skenuoja matricos eilutes. Paspaudę klavią, sujungiate vienus i klaviatūros matricos kontaktų. Valdiklis randa klavio paliestą matricos eilutę ir pradeda skenuoti matricos stulpelius. Suradęs paliestą stulpelį, valdiklis suformuoja klavio vietos kodą, perduoda jį kompiuteriui, kuris įsimena į kodą, iki atleisite klavią. Jeigu kitas klavias paspaudiamas neatleidus pirmojo, įsimenami abiejų klavių kodai ir t.t. Kompiuteryje gautas klavio kodas, naudojantis specialia lentele, yra dekoduojuomas, nustatoma jo reikmė klaviatūroje. Klavio reikmė priklauso ne tik nuo jo vietos klaviatūroje, bet ir nuo naudojamos deifravimo lentelės, todėl ta pačia klaviatūra galima rayti skirtingomis kalbomis (pvz., lietuvikai, anglikai, rusikai). Kompiuterio pelė buvo sukurta 1970 metais XEROX firmoje. Stumdant pelę kilimėlio ar specialaus padėklo paviriumi, valdomas ymeklis vaizduoklio ekrane. Jos turi 2 arba 3 klavius. Naujesnės pe
elės taip pat turi svirtelę ar ratuką netelpančio ekrane vaizdo periūrai. Pati pelė yra nedidelė, patogiai apimama ranka. Jos korpuse yra rutulys, kuris ją stumdant, rieda kilimėlio paviriumi ir suka vienas kitam statmenus ritinėlius, prie kurių aelių yra pritvirtinti plyėti diskeliai. Vienoje diskelio pusėje yra spinduoliai, o kitoje – fotoelementai. Sukantis diskeliams moduliuojama spinduolių skleidiama viesa. Stumdant pelytę pirmyn ir atgal, sukasi vienas diskelis, o stumdant į kairę ir deinę – kitas. Judant pelytei įstriai sukasi abu diskeliai. Pagal fotoelementų signalus nustatoma pelytės judėjimo kryptis, greitis ir nueitas atstumas. Yra pelių, neturinčių judančių dalių. Jos stumdomos ant specialaus languoto padėklo ir reaguoja į nuo padėklo linijų atsispindėjusios viesos pokytį. Pelės daniausiai prie AK jungiamos kabeliu per nuoseklųjį prievadą COM1, nors yra pelių, kurios su sisteminiu bloku bendrauja be kabelio pagalbos – naudojasi infraraudonųjų arba emojo danio radijo bangų siųstuvais. Labai panaiu principu veikia kitas, panaus į apverstą pelę, įvesties įrenginys – valdymo rutulys (Track ball). Didiausias jo privalumas – jam skirtingai nei pelei, nereikia tiek daug laisvos vietos ant stalo. Danai valdymo rutulys būna įtaisomas klaviatūroje. Ivesties įrenginiai Vaizduokliuose su elektroniniais vamzdiais (CRT) vaizdą pieia elektronų spindulys, adindamas stiklinio ekrano vidinę pusę dengiantį liuminoforą. Nuo spindulio intensyvumo priklauso vaizdą sudarančių takų viesumas. Vaizdo kadrą spindulys pradeda pieti eilutėmis i
kairiojo virutinio ekrano kampo. Spindulys vienodu greičiu perbėga ekraną iki deiniojo krato, po truputėlį leisdamasi emyn. Paskui staiga grįta prie kairiojo krato truputį emiau nupietos kadro eilutės ir pradeda pieti kitą kadro eilutę. Taip eilutė po eilutės spindulys pieia kadrą iki ekrano apačios, o ją pasiekęs pradeda pieti naują kadrą. Beveik visi vaizduokliai vaizdą pieia kadrais (non-interlaced tipas). Vaizduokliai, vaizdą pateikiantys puskadriais (interlaced tipas) yra pigesni, tačiau labiau mirga ir vargina akis. Vaizdo kokybė vaizduoklio ekrane priklauso nuo skiriamosios gebos, spalvingumo, vertikalaus, horizontalaus vaizdo atsinaujinimo danio. Vienas i svarbiausių ekrano parametrų, lemiančių vaizdo aikumą, yra atstumas tarp artimiausių vaizdo takų (Dot Pich). Paprastai jis būna nuo 0,25 iki 0,28 mm. Taip pat labai svarbus vaizduoklio parametras – jo įstriainė, matuojama coliais. Reiktų atkreipti dėmesį, kad regimoji ekrano įstriainė visada yra bent coliu (2,54 cm) maesnė u pateiktąją dokumentacijoje. Vaizduoklio ekrano skiriamoji geba matuojama takų eilutėje ir eilučių kadre skaičiumi (pvz., 800×600 reikia, kad eilutėje yra 800 takų, o kadre yra 600 eilučių). Spalvingumas – tai spalvų, kurias gali rodyti vaizduoklis, skaičius. Labai danai vaizduoklis apibūdinamas grafiniu standartu apimančiu skiriamosios gebos ir spalvingumo rodiklius. Pavyzdiui, VGA standartas geriausiu atveju gali pateikti 640×480 skiriamosios gebos, 16 spalvų vaizdą. SVGA grafinis standartas be vargo “atlaiko” 1024×768 skiriamosios gebos, 32 spalvų vaizdą. iuolaikiniai vaizduokliai gali patenkinti kelis grafinius standartus. Ko gero labiausiai dėmesį renkantis vaizduoklį reikia kreipti į vertikalų ekrano danį (kadrų skleidimo danis). Nuo jo priklauso vaizdo ekrane mirgėjimas. Dabartinių gerų vaizduoklių vertikalus danis yra nuo 75 iki 150 kadrų per sekundę. Kineskopinius vaizduoklius pamau ima stumti skystųjų kristalų (LCD) ir plazminiai vaizduokliai. Didiausi jų privalumai – jie uima daug maiau vietos ir sunaudoja maiau energijos nei CRT vaizduokliai, tačiau tuo pat metu jie yra labai brangūs ir bent artimiausiu metu labai atpigti neada. Dar vienas labai populiarus informacijos ivedimo įrenginys yra spausdintuvas (printer). ie visų matyti įrenginiai prie kompiuterio yra jungiami per lygiagretųjį (LPT) ar universąlųjį (USB) prievadą, dabar danai turi vidinę atmintį. Labiausiai vartotojus dominančios spausdintuvų charakteristikos – jų skiriamoji raika bei greitis. Patys lėčiausi, triukmingiausi, prasčiausios skiriamosios gebos yra adatiniai (matriciniai) spausdintuvai. io tipo spausdintuvai muančiomis adatėlėmis perkelia juostelės daus ant popieriaus. Ko gero vienintelis jų privalumas – ekonomikumas, tačiau spalvotai ie spausdintuvai spausdint negali. iuo metu labiausiai paplitę raaliniai spausdintuvai gali spausdinti tiek juodai, tiek spalvotai. Jais vaizdas sudaromas i mayčių raalo laelių, kuriuos purkia slankiojanti popieriumi spausdintuvo galvutė. ie spausdintuvai yra gana pigūs ir turi tendenciją pigti, tačiau jų naudojamos mediagos pigumu nepasiymi, nors kitą vertus, palyginus raalinių ir lazerinių spausdintuvų mediagų kainas, pastarieji pasirodo daug brangesni. Lazerinių spausdintuvų veikimo principas beveik toks pats, kaip ir kopijavimo aparato, tad labai gilintis į jį neverta. Didiausias ių spausdintuvų privalumas – greitis, tačiau reikia paymėti, kad beveik visi lazeriniai spausdintuvai spausdina tik nespalvotai. Spausdinantys spalvotai eiliniam vartotojui yra per brangūs, be to, veikia panaiu principu kaip terminai spausdintuvai (spausdinamą vaizdą termine galvute igarinant daus ant specialaus popieriaus). Yra visa aibė kitų ivesties įrenginių. Vieni i jų paprastesni, tokie kaip garsintuvai, kiti egzotiki, kaip, pavyzdiui, braiytuvai.

Leave a Comment